- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-04-07
- Bylos Nr.
- e2-631-407/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-56-3-00974-2018-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Danutė Gasiūnienė, Gintaras Pečiulis, Vigintas Višinskis
- Pareiškėjas
- Luminor Bank AS kreditorinis reikalavimas restruktūrizuojamos uždarosios akcinės bendrovės „Kamesta“
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danutės Gasiūnienės, Gintaro Pečiulio ir Viginto Višinskio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal apeliantės restruktūrizuojamos uždarosios akcinės bendrovės „Kamesta“ atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2020 m. sausio 29 d. nutarties, kuria patvirtintas patikslintas pareiškėjo Luminor Bank AS kreditorinis reikalavimas restruktūrizuojamos uždarosios akcinės bendrovės „Kamesta“ restruktūrizavimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėjas Luminor Bank AS (toliau – ir pareiškėjas) su prašymu kreipėsi į restruktūrizuojamos uždarosios akcinės bendrovės (toliau – RUAB) „Kamesta“ (toliau – ir atsakovė, ir apeliantė) administratorę uždarąją akcinę bendrovę (toliau – UAB) „Valnetas“, prašydamas patikslinti ir padidinti 449 464,26 Eur suma Kauno apygardos teisme nagrinėjamoje atsakovės restruktūrizavimo byloje pareiškėjo patvirtintą įkeitimu užtikrintą finansinį reikalavimą. Pareiškėjas nurodė, kad 2005 m. spalio 29 d. kreditavimo sutarties Nr. 8876 su visais jos vėlesniais papildymais ir pakeitimais (toliau – Kreditavimo sutartis) pagrindu finansavo Aleksoto tilto kairiojo prietilčio transporto mazgo Kaune projektą ir suteikė apeliantei 15 500 000 Lt (4 489 110,20 Eur) dydžio kreditą projektavimo, statybos, eksploatavimo kaštams finansuoti bei 2012 m. rugsėjo 21 d. banko garantijos suteikimo sutartimi Nr. G-2500-2012-14 su visais jos vėlesniais pakeitimais ir papildymais (toliau – Garantijos sutartis) suteikė 1 725 000 Lt (499 595 Eur) banko garantiją. Įkeitimo lakštais pareiškėjo naudai buvo įkeistos visos apeliantės reikalavimo teisės išmokėti visas išmokas bei sumas, kylančias iš 2005 m. rugpjūčio 1 d. Koncesijos sutarties, ir visos apeliantės esamos lėšos bei būsimos piniginės įplaukos, esančios banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini).
Žemesnės instancijos teismas
2. Kauno apygardos teismas 2019 m. vasario 6 d. nutartimi iškėlė apeliantei restruktūrizavimo bylą. 2019 m. kovo 15 d. pareiškėjas pareiškė finansinį reikalavimą, kuriame nurodė, kad restruktūrizavimo bylos iškėlimo dieną RUAB „Kamesta“ įsipareigojimai pareiškėjui sudarė 1 886 274 42 Eur pagal Kreditavimo sutartį ir 3 779,31 Eur pagal Garantijos sutartį. Kauno apygardos teismas 2019 m. kovo 29 d. bei 2019 m. liepos 3 d. nutartimis civilinėje byloje Nr. eB2-1584-259/2019 patvirtino pareiškėjo 1 890 053,73 Eur įkeitimu užtikrintą finansinį reikalavimą. Lietuvos apeliacinis teismas 2019 m. rugpjūčio 20 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-1202-798/2019 atmetė apeliantės skundą dėl pareiškėjo patvirtinto reikalavimo.
Šalies argumentai
3. Pareiškėjas paaiškino, kad garantijos gavėja Kauno miesto savivaldybės administracija 2019 m. balandžio 1 d. pareikalavo sumokėti 449 164,26 Eur garantijos sumą. Lietuvos apeliaciniam teismui 2019 m. spalio 3 d. nutartimi panaikinus pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones, draudusias išmokėti minėtą garantijos sumą, pareiškėjui atsirado prievolė garantijos gavėjai Kauno miesto savivaldybės administracijai išmokėti garantijos sumą.
4. Apeliantė 2019 m. balandžio 9 d. kreipėsi į Kauno apygardos teismą su ieškiniu atsakovei Kauno miesto savivaldybės administracijai, prašydama pripažinti neteisėtu atsakovės Kauno miesto savivaldybės administracijos reikalavimą išmokėti garantijos lėšas, trečiasis asmuo byloje, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų – Luminor Bank AS. Pareiškėjo teigimu, Kauno apygardos teismas 2019 m. rugsėjo 30 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-1473-413/2019 apeliantės ieškinį Kauno miesto savivaldybės administracijai atmetė. Kadangi pareiškėjui pareikalavus apeliantė atsisakė vykdyti sutartinius įsipareigojimus ir nedeponavo 449 164,26 Eur garantijos lėšų ir 300 Eur garantijos administravimo mokesčio į pareiškėjo nurodytą banko sąskaitą, apeliantė liko skolinga pareiškėjui 449 464,26 Eur sumą.
5. Apeliantės administratorė UAB „Valnetas“ perdavė restruktūrizavimo bylą nagrinėjančiam teismui pareiškėjo prašymą patikslinti jo finansinį reikalavimą ir suformulavo prašymą sustabdyti pareiškėjo patikslinto finansinio reikalavimo tvirtinimo klausimo nagrinėjimą, kol įsiteisės sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-1473-413/2019. Administratorė nurodė, kad RUAB „Kamesta“ restruktūrizavimo plane pareiškėjo prašoma patvirtinti patikslinta suma nurodyta kaip ginčijama, taip pat kad plane numatyta šią sumą mokėti, kai įsiteisės sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-1473-413/2019, kuris yra apskųstas apeliacine tvarka.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
6. Kauno apygardos teismas 2020 m. sausio 29 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-1173-259/2020 tenkino pareiškėjo Luminor Bank AS prašymą ir patvirtino patikslintą pareiškėjo 2 339 517,99 Eur įkeitimu užtikrintą finansinį reikalavimą RUAB „Kamesta“ restruktūrizavimo byloje.
7. Teismas konstatavo, kad pareiškėjas 2019 m. spalio 17 d. išmokėjo Kauno miesto savivaldybės administracijai 449 164,26 Eur garantijos sumą, todėl RUAB „Kamesta“ atsirado prievolė grąžinti pareiškėjui 449 164,26 Eur skolos sumą (garantijos sumą) ir 300 Eur mokestį už garantijos administravimą. Vadovaudamasis šiais motyvais, teismas sprendė, jog pareiškėjo reikalavimas patvirtinti papildomą 449 464,26 Eur kreditorinį reikalavimą yra įrodytas ir pagrįstas.
8. Taip pat teismas netenkino apeliantės prašymo sustabdyti bylą dėl pareiškėjo patikslinto kreditorinio reikalavimo tvirtinimo, iki įsiteisės teismo procesinis sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-1473-413/2019. Teismas nustatė, kad minėtoje civilinėje byloje Kauno apygardos teismas 2019 m. rugsėjo 19 d. sprendimu konstatavo, jog atsakovės Kauno miesto savivaldybės administracijos 2019 m. kovo 28 d. reikalavimas pareiškėjui išmokėti 449 164,26 Eur dydžio garantijos sumą už Koncesijos sutarties pažeidimą, yra pagrįstas, todėl ieškinį atmetė. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad nagrinėjamu atveju į bylą nebuvo pateikti įrodymai, jog pareiškėjas be pagrindo išmokėjo 449 164,26 Eur sumą ir turėjo 300 Eur išlaidų už garantijos administravimą.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
9. Apeliantė RUAB „Kamesta“ pateikė atskirąjį skundą, kuriame prašo sustabdyti civilinės bylos Nr. eB2-1173-259/2020 nagrinėjimą iki įsiteisės teismo sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-1473-413/2019. Taip pat apeliantė prašo panaikinti 2020 m. sausio 29 d. Kauno apygardos teismo nutartį civilinėje byloje Nr. eB2-1173-259/2020 ir išspręsti klausimą iš esmės – atmesti Luminor Bank AS prašymą dėl kreditorinio reikalavimo tikslinimo RUAB „Kamesta“ restruktūrizavimo byloje. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
9.1. Tarp šalių ginčas dėl garantijos nagrinėjamas civilinėje byloje Nr. e2-1473-413/2019, kurioje sprendžiamas klausimas, ar pareiškėjas pagrįstai išmokėjo Kauno miesto savivaldybei garantijos sumą. Todėl pirmosios instancijos teismas negalėjo nagrinėti ir nustatinėti tų pačių aplinkybių, kurios nustatinėjamos minėtoje byloje, tačiau tai padarydamas taip pat revizavo tos pačios instancijos sprendimą byloje dėl garantijos. Kadangi finansinio reikalavimo tvirtinimas yra prilyginamas ieškinio nagrinėjimui, pirmosios instancijos teismas nutartyje pasisakė, kad pareiškėjo reikalavimas į apeliantę pagrįstas, nors šios aplinkybės dar tik nustatinėjamos kitoje civilinėje byloje.
9.2. Civilinėje byloje Nr. e2-1473-413/2019 nėra sprendžiamas klausimas dėl pareiškėjo regresinio reikalavimo į apeliantę. Minėtoje byloje įsiteisėjus sprendimui, remiantis CK 6.90 straipsnio 3 dalimi, pareiškėjas įgis atgręžtinio reikalavimo teisę į skolininką, tačiau tai nereiškia, kad įsiteisėjus sprendimui pareiškėjas turės neabejotiną reikalavimo teisę į apeliantę.
9.3. Pirmosios instancijos teismas privalėjo pripažinti, kad civilinė byla Nr. e2-1473-413/2019 turės prejudicinę reikšmę nagrinėjamai bylą, ir turėjo nespręsti klausimo tol, kol nebus išnagrinėta minėta civilinė byla.
9.4. Skundžiama nutartis ne tik prieštarauja ankstesniems pirmosios instancijos teismo priimtiems procesiniams sprendimams RUAB „Kamesta“ restruktūrizavimo byloje, tačiau taip pat teismas neatsižvelgė į pačio apelianto poziciją restruktūrizavimo byloje. Teismas 2019 m. gruodžio 2 d. restruktūrizavimo byloje patvirtino RUAB „Kamesta“ restruktūrizavimo planą, kuriame buvo nurodyta, kad pareiškėjo Luminor Bank AS 449 464,26 Eur reikalavimas yra ginčijamas, ir kad šią sumą apeliantė mokės tik įsiteisėjus sprendimui civilinėje byloje Nr. e2-1473-413/2019. Teismas žinojo ir patvirtino restruktūrizavimo byloje faktą, kad pareiškėjas neturi finansinio reikalavimo (teisės reikalauti garantijos sumos) į apeliantę iki tol, kol nebus išnagrinėta minėta civilinė byla. Be to, už apeliantės restruktūrizavimo planą balsavo pats pareiškėjas Luminor Bank AS taip pripažindamas, kad jis neturi teisės reikalauti iš apeliantės garantijos sumos tol, kol neįsiteisės sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-1473-413/2019.
Žemesnės instancijos teismas
9.5. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmetė apeliantės prašymą stabdyti bylą tol, kol bus išnagrinėta civilinė byla dėl Kauno miesto savivaldybės administracijos reikalavimo išmokėti garantijos sumą teisėtumo, kadangi ši byla turi prejudicinę reikšmę sprendžiant klausimą dėl pareiškėjo prašymo tenkinimo. Neišnagrinėjus minėtos bylos neįmanoma atsakyti, ar pareiškėjas iš viso turi atgręžtinį reikalavimą į apeliantę.
Atsiliepimas
10. Pareiškėjas Luminor Bank AS atsiliepimu į apeliantės atskirąjį skundą prašo jį atmesti visa apimtimi (įskaitant prašymą dėl bylos sustabdymo), o skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:
Žemesnės instancijos teismas
10.1. Pirmosios instancijos teismas nesprendė ir nevertino civilinės bylos Nr. e2-1473-413/2019 dalyko, o tik konstatavo įvykusius faktus (pinigų išmokėjimą ir aplinkybes, kad toks išmokėjimas buvo privalomas, kadangi Lietuvos apeliacinis teismas nurodė, jog pareiškėjas neturi pagrindo stabdyti pinigų išmokėjimo iki bylos nagrinėjimo pabaigos) ir įvykusių faktų pagrindu sprendė dėl kreditoriaus reikalavimo sumos padidinimo.
10.2. Civilinėje byloje Nr. e2-1473-413/2019 ginčas kilęs tarp apeliantės ir Kauno miesto savivaldybės administracijos, pareiškėjas šioje byloje dalyvauja tik trečiuoju asmeniu. Negali būti tokios situacijos, kuomet pareiškėjui pagal teismo nutartį yra privaloma išmokėti garantijos sumą ir pareiškėjas, išmokėjęs pinigus, negalėtų būti patvirtintas kreditoriumi tos sumos, kurią jis išmokėjo, atžvilgiu.
10.3. Tai, kad restruktūrizavimo plane RUAB „Kamesta“ nurodė, jog sumokės (padengs) garantijos sumą tik tuomet, jeigu civilinėje byloje Nr. e2-1473-413/2019 teismas atmes apeliantės RUAB „Kamesta“ apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2019 m. rugsėjo 30 d. sprendimo, niekaip nesąlygoja, kad pareiškėjas neturi būti patvirtintas kreditoriumi, turinčiu 2 339 517,99 Eur reikalavimą. Apeliantės aiškinimas, jog neva pats pareiškėjas patvirtino tokį restruktūrizavimo planą ir neva dėl to neturi reikšti padidinto kreditoriaus reikalavimo, yra niekuo nepagrįstas. Pareiškėjas turi 2 339 517,99 Eur dydžio reikalavimą, atitinkamai ir pareiškė patikslintą reikalavimą, kurį pirmosios instancijos teismas pagrįstai patvirtino.
10.4. Tol, kol nėra nuspręsta kitaip nei priimtame Kauno apygardos teismo 2019 m. rugsėjo 30 d. sprendime civilinėje byloje Nr. e2-1473-413/2019, prievolę sumokėti pareiškėjui 449 164,26 Eur išmokėtą garantijos sumą ir 300,00 Eur mokestį už garantijos reikalavimo administravimą turi RUAB „Kamesta“. Šis įsipareigojimas yra galiojantis, neginčijamas ir nenuginčytas įsiteisėjusiu teismo sprendimu. Pareiškėjui Luminor Bank AS įvykdžius pareigą dėl garantijos sumos išmokėjimo, tol, kol nėra įsiteisėjusiu sprendimu nurodyta kitaip, apeliantė privalo įvykdyti savo prievolę grąžinti pareiškėjui jo išmokėtą sumą. Jeigu skolininkas turi prievolę kreditoriui ir jos nevykdo, restruktūrizavimo byloje neabejotinai yra tvirtinamas kreditoriaus reikalavimas ta apimtimi, kuria jis yra įvykdęs prievolę.
10.5. Jeigu 2019 m. rugsėjo 30 d. sprendimas, priimtas civilinė byloje Nr. e2-1473-413/2019, būtų panaikintas apeliacine tvarka, atitinkamai ir būtų sprendžiama dėl pareiškėjo kreditoriaus reikalavimo tikslinimo. Nėra jokio pagrindo stabdyti pareiškėjo patikslinto reikalavimo tvirtinimo klausimą, kadangi pareiškėjas įvykdė jam priklausančią pareigą, o RUAB „Kamesta“ subjektyvus nenoras nevykdyti galiojančių pareigų nėra pagrindas apriboti pareiškėjo teisę pareikšti ir turėti patvirtintą realų kreditoriaus reikalavimą bei tuo pagrindu balsuoti kreditorių susirinkimuose.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Pagal CPK 338 straipsnį atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus CPK III dalies XVI skyriaus antrajame skirsnyje nustatytas išimtis. Nagrinėjamu atveju nenustatyta CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų, taip pat byloje nėra pagrindo peržengti atskirajame skunde nustatytų bylos nagrinėjimo ribų.
Dėl apeliantės prašymo stabdyti bylos nagrinėjimą
12. Apeliantė RUAB „Kamesta“ atskirajame skunde suformulavo prašymą stabdyti bylos nagrinėjimą iki įsiteisės teismo sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-1473-413/2019.
13. Bylos sustabdymas – procesinių veiksmų, kuriais siekiama bylą išspręsti iš esmės, atlikimo laikinas sustabdymas neapibrėžtam terminui. Byla gali būti sustabdyta dėl įstatymuose numatytų objektyvių aplinkybių, kliudančių išnagrinėti civilinę bylą ir nepriklausančių nuo dalyvaujančių byloje asmenų ar teismo valios, taip pat kitais atvejais, nors įstatymuose ir nenumatytais, tačiau kliudančiais teismui išnagrinėti bylą iš esmės (CPK 162³ straipsnis).
14. Bylos sustabdymo pagrindai skirstomi į privalomuosius ir fakultatyviuosius. Privalomieji bylos sustabdymo pagrindai įtvirtinti CPK 163 straipsnyje, fakultatyvieji bylos sustabdymo pagrindai reglamentuojami CPK 164 straipsnyje. Bylos sustabdymo pagrindų skirstymas į privalomuosius ir fakultatyviuosius reikšmingas tuo, kad esant fakultatyviesiems bylos sustabdymo pagrindams, bylą nagrinėjantis teismas turi teisę, bet ne pareigą stabdyti bylos nagrinėjimą. Nustačius privalomuosius bylos sustabdymo pagrindus, teismas privalo stabdyti bylos nagrinėjimą.
15. Iš apeliantės skundo turinio matyti, kad prašymą dėl bylos sustabdymo apeliantė grindžia tuo, kad nagrinėjamos bylos negalima nagrinėti tol, kol neįsiteisės sprendimas kitoje byloje.
16. CPK 163 straipsnio 1 dalies 3 punkte įtvirtinta, kad teismas privalo sustabdyti bylą kai negalima nagrinėti tos bylos tol, kol bus išspręsta kita byla, nagrinėjama civiline, baudžiamąja ar administracine tvarka. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą aiškinimo ir taikymo praktiką CPK 163 straipsnio 3 punkte įtvirtintas privalomojo civilinės bylos sustabdymo pagrindas taikomas tada, kai tarp nagrinėjamos civilinės bylos ir teisinio rezultato kitoje neišnagrinėtoje civilinėje byloje yra prejudicinis ar kitas tiesioginis teisinis ryys, t. y. kai kitoje byloje nustatyti faktai turės teisinę reikšmę priimant teismo sprendimą nagrinėjamoje byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2006 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-238/2006; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2009 m. rugsėjo 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-309/2009). Kasacinio teismo išaiškinta, kad sustabdyti civilinę bylą tol, kol neišspręsta kita byla, nurodytu pagrindu galima tik tada, kai neišnagrinėtos bylos yra susijusios taip, jog kitoje byloje nustatyti faktai turės įrodomąją, prejudicinę ar privalomąją galią sustabdomai bylai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2004 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-620/2004; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2009 m. rugsėjo 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-309/2009). Be to, negalėjimas išnagrinėti civilinės bylos, kol nebus išnagrinėta kita byla, reiškia, kad teismui, siekiančiam išspręsti byloje pareikštą reikalavimą, reikalingi tam tikri faktai, kuriuos būtina nustatyti kitoje byloje, ir bylą nagrinėjantis teismas pats negali jų nustatyti. Jeigu teismas visus teisiškai reikšmingus faktus gali nustatyti nagrinėjamoje byloje, kai tarp bylų nėra tiesioginio teisinio ryšio, nėra pagrindo stabdyti bylos pagal CPK 163 straipsnio 3 punktą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2005 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-268/2005).
17. Prašymą stabdyti bylos nagrinėjimą apeliantė grindžia tuo, kad Kauno apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2-1473-413/2019 apeliantė pareiškė ieškinį Kauno miesto savivaldybės administracijai dėl reikalavimo išmokėti garantijos sumą pripažinimo neteisėtu. Nors minėtoje byloje 2019 m. rugsėjo 30 d. buvo priimtas sprendimas apeliantės ieškinį atmesti, tačiau šis sprendimas nėra įsiteisėjęs, kadangi apeliantė jį apskundė apeliacine tvarka.
18. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO (CPK 179 straipsnio 3 dalis) nustatyta, kad Kauno apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2-1473-413/2019 apeliantė pareiškė ieškinį atsakovei Kauno miesto savivaldybės administracijai, dalyvaujant trečiajam asmeniui, nepareiškusiam savarankiškų reikalavimų, Luminor Bank AS, dėl atsakovės reikalavimo trečiajam asmeniui išmokėti banko garantijos išmoką pripažinimo neteisėtu. Taigi, nurodytos bylos nagrinėjimo dalyką sudaro Kauno miesto savivaldybės administracijos reikalavimo išmokėti garantijos sumą teisėtumo įvertinimas. Apeliantė patvirtina, kad pareiškėjo šioje byloje prašoma patikslinti finansinio reikalavimo suma yra susijusi su Kauno miesto savivaldybės administracijai išmokėta 449 464,26 Eur garantijos suma.
19. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs civilinėje byloje Nr. e2-1473-413/2019 pareikštus reikalavimus ir apibrėžtą bylos nagrinėjimo dalyką, sprendžia, kad minėtoje byloje apeliantė nėra pareiškusi reikalavimų pareiškėjo Luminor Bank AS atžvilgiu. Apeliantė byloje neginčija fakto, kad pareiškėjas Luminor Bank AS išmokėjo minėtą garantijos sumą, taip pat neįrodinėja, kad tai padarė pažeisdamas Garantijos sutarties sąlygas. Priešingai, apeliantės nurodomoje civilinėje byloje sprendžiama tik dėl Kauno miesto savivaldybės administracijos reikalavimo išmokėti garantijos sumą pagrįstumo.
20. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad šioje byloje nėra kliūčių, trukdančių išnagrinėti pareiškėjo patikslinto finansinio reikalavimo patvirtinimo klausimą, todėl apeliantės prašymas stabdyti bylos nagrinėjimą apeliacinės instancijos teisme netenkintinas.
Dėl kreditoriaus finansinio reikalavimo tikslinimo
21. Byloje keliamas klausimas dėl pareiškėjo Luminor Bank AS patikslinto reikalavimo patvirtinimo pagrįstumo. Apeliantės teigimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai patvirtino pareiškėjo patikslintą finansinį reikalavimą, susijusį su garantijos pagal apeliantės ir pareiškėjo sudarytą Garantijos sutartį išmokėjimu Kauno miesto savivaldybės administracijai. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su tokiu apeliantės byloje susiklosčiusių aplinkybių vertinimu dėl toliau nurodytų priežasčių.
22. Restruktūrizuojamos įmonės kreditorių finansinių reikalavimų tvirtinimas yra vienas iš restruktūrizavimo byloje būtinų spręsti klausimų. ĮRĮ 23 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad kreditoriai per teismo nustatytą laikotarpį perduoda restruktūrizavimo administratoriui savo reikalavimus ir kartu pateikia juos pagrindžiančius dokumentus, taip pat nurodo, kaip įmonė yra užtikrinusi šių reikalavimų įvykdymą. Restruktūrizavimo administratorius, sutikrinęs teismo nustatytu laikotarpiu pateiktus kreditorių reikalavimus su įmonės buhalterinės apskaitos dokumentais, ne vėliau kaip per 15 kalendorinių dienų nuo reikalavimų pateikimo termino pabaigos perduoda juos tvirtinti teismui (ĮRĮ 23 straipsnio 2 dalis). Priimta teismo nutartis dėl kreditoriaus reikalavimo patvirtinimo atitinka teismo sprendimą, kuriuo iš esmės atsakoma į kreditoriaus materialinį teisinį reikalavimą. Teismas tvirtina kreditoriaus reikalavimą tik tokiu atveju, jei iš byloje esančių duomenų galima daryti išvadą, kad jis pagrįstas įrodymais, kurių nepaneigia kiti įrodymai. Tuo atveju, jeigu byloje nėra pakankamai duomenų išvadai dėl kreditoriaus pareikšto reikalavimo pagrįstumo padaryti, teismas turi imtis priemonių išaiškinti reikšmingas bylos aplinkybes tam, kad teisingai išspręstų nagrinėjamą klausimą.
23. Kaip minėta šios nutarties 30 punkte, apeliantė nekvestionuoja aplinkybės, kad pareiškėjas Luminor Bank AS Garantijos sutarties pagrindu išmokėjo garantijos sumą Kauno miesto savivaldybės administracijai. Civilinėje byloje Nr. e2-1473-413/2019, su kurios galutiniu išnagrinėjimo rezultatu apeliantė sieja galimybę nagrinėti pareiškėjo finansinio reikalavimo tvirtinimo klausimą, nėra ginčijamas pareiškėjo reikalavimas į apeliantę. Be to, pažymėtina, kad pareiškėjas garantijos sumą išmokėjo vykdydamas Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. spalio 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-911-516/2019, kuria buvo panaikintos byloje pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, draudusios pareiškėjui išmokėti garantijos sumą. Atsižvelgiant į tai, kad apeliantė nenurodo argumentų, jog pareiškėjas garantijos sumą būtų išmokėjęs pažeisdamas garantijos sutarties sąlygas, taip pat neginčija fakto, kad pareiškėjas yra išmokėjęs garantijos sumą, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog šiuo atveju pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagristai sprendė, kad pareiškėjas 2019 m. spalio 17 d. išmokėjo Kauno miesto savivaldybės administracijai 449 164,26 Eur garantijos sumą, todėl RUAB „Kamesta“ atsirado prievolė grąžinti pareiškėjui 449 164,26 Eur skolos sumą (garantijos sumą) ir 300 Eur mokestį už garantijos administravimą.
24. Apeliacinės instancijos teismas pritaria pareiškėjo argumentams, kad jeigu Kauno apygardos teismo 2019 m. rugsėjo 30 d. sprendimas, priimtas civilinė byloje Nr. e2-1473-413/2019, būtų panaikintas apeliacine tvarka, atitinkamai galėtų būti sprendžiama dėl pareiškėjo finansinio reikalavimo tikslinimo.
25. Pažymėtina, kad teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią; sutartis įpareigoja atlikti ne tik tai, kas tiesiogiai joje numatyta, bet ir visa tai, ką lemia sutarties esmė arba įstatymai (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.189 straipsnio 1 dalis). Vienos šalies pareiga vykdyti sutartinę prievolę atitinka kitos šalies reikalavimo teisę, kuri yra ginama įstatymu, nes už sutartinių prievolių nevykdymą arba netinkamą vykdymą gali būti taikoma sutartinė atsakomybė (CK 6.256 straipsnio 1 dalis). Sutarties privalomumo ir vykdytinumo (lot. pacta sunt servanda) principai, kuriais grindžiami sutartiniai santykiai, lemia, kad bet koks sutarties netinkamas vykdymas reiškia sutarties pažeidimą, už kurį atsakinga sutartinių įsipareigojimų nevykdanti sutarties šalis.
26. Šiuo atveju, pareiškėjas Luminor Bank AS yra įvykdęs savo sutartinę prievolę išmokėti garantijos sumą, kylančią iš su apeliante sudarytos Garantijos sutarties. Šios aplinkybės neneigia ir apeliantė. Tai, kad apeliantė nesutinka su Kauno miesto savivaldybės administracijos reikalavimu išmokėti garantijos sumą, negali paneigti sąžiningai garantijos sutartį įvykdžiusio asmens, šiuo atveju pareiškėjo Luminor Bank AS, teisėto lūkesčio reikalauti garantijos sumą atitinkančios prievolės įvykdymo iš apeliantės. Tuo labiau, kad apeliantė pareiškėjo patikslinto reikalavimo nepagrįstumą sieja ne su pareiškėjo Garantijos sutartimi prisiimtų įsipareigojimų netinkamu vykdymu, o su naudos pagal Garantijos sutartį gavėjo Kauno miesto savivaldybės administracijos reikalavimu išmokėti garantijos sumą pagrįstumu.
27. Lietuvos apeliacinio teismo vertinimu, priešingas vertinimas neproporcingai suvaržytų garantijos sumą išmokėjusio ir Garantijos sutartimi prisiimtus įsipareigojimus sąžiningai įvykdžiusio asmens – pareiškėjo teises, prieštarautų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams (CK 1.5 straipsnis).
28. Atsižvelgiant į išdėstytą, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad apeliantės RUAB „Kamesta“ atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti iš esmės teisėtą ir pagrįstą pirmosios instancijos teismo nutartį. Todėl skundžiama Kauno apygardos teismo nutartis paliktina nepakeista.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apygardos teismo 2020 m. sausio 29 d. nutartį palikti nepakeistą.