Marijampolės apylinkės teismo sprendimas

Marijampolės rajono apylinkės teismo teisėja Ingrida Navickienė, sekretoriaujant Jolantai Petraitienei,

dalyvaujant ieškovei L. Č., jos atstovei advokato padėjėjai Rūtai Januškaitei, institucijos atstovėms Eglei Šitkauskienei, Erikai Stankevičienei,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės L. Č. patikslintą ieškinį atsakovui A. S., institucija teikianti byloje išvadą – Kalvarijos savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius, dėl tėvystės nustatymo ir materialinio išlaikymo priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Atsakovas į teismo posėdį neatvyko, apie posėdį pranešta tinkamai, prašymo bylos nagrinėjimą atidėti negauta. Atsiliepimo į patikslintą ieškinį nepateikė. 2016-10-04 teisme gautas atsakovo tėvo pranešimas, kad atsakovas guli ligoninėje, tačiau prašymo dėl bylos nagrinėjimo atidėjimo atsakovas nepateikė. Nagrinėjamu atveju teismas taiko CPK 388 straipsnio 2 dalyje nurodytą atsakovo privalomo dalyvavimo teismo posėdyje išimtį ir nagrinėja bylą atsakovui nedalyvaujant, nes tai yra būtina užtikrinti nepilnamečių vaikų interesus. CPK 42 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta šalių pareiga sąžiningai naudotis procesinėmis teisėmis, tarp jų – teise teikti teismui prašymus atidėti bylos nagrinėjimą. Šioje proceso teisės normoje įtvirtintas draudimo piktnaudžiauti procesu principas. Piktnaudžiavimas procesu gali reikštis įvairiais būdais, vienas jų – vengimas atvykti į teismą, bylos nagrinėjimo vilkinimas. Šalies elgesys, šiai vengiant atvykti į teismą tada, kai šalies privalomas dalyvavimas nustatytas įstatyme, vertintinas kaip piktnaudžiavimas procesine teise ir šalies nesąžiningumas. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas neatvyko nė į vieną teismo posėdį, teismui savo pozicijos dėl ieškinio reikalavimų neišreiškė, neteikė prašymų dėl bylos nagrinėjimo atidėjimo, byla teisme nagrinėjama metus laiko, atsižvelgiant į prioritetinius vaiko interesus, taikant CPK 388 straipsnio 2 dalies išimtį, byla išnagrinėtina atsakovui nedalyvaujant.

Liudytoja I. A. parodė, kad pažįsta tiek ieškovę, tiek ir atsakovą. Ieškovę pažįsta nuo 2010-2011 metų, kai kartu mokėsi. Ji ieškovę supažindino su atsakovu, kuris yra jos kaimynas. Ieškovė su atsakovu pradėjo artimai draugauti nuo 2014 m., iš pradžių ieškovė pas atsakovą atvažiuodavo pasisvečiuoti, o nuo 2014 m. gegužės mėnesio pradėjo gyventi kartu pas atsakovą kaip pora, santuokos sudarę nebuvo. Kai ieškovė pradėjo lauktis dukros, atsakovas neneigė, kad tai jo dukra, tačiau ieškovė ir atsakovas susipyko ir ieškovė išvyko gyventi pas savo tėvus. Kai gimė ieškovei dukra, ji su atsakovu kalbėjo, atsakovas sakė, kad turi dukrą, ją pripažino. Nurodė, kad jai socialiniame tinkle įkėlus savo dukros nuotrauką, atsakovas po nuotrauka parašė, kad jo dukra gražesnė, sakė, kad dukra į jį panaši. Ieškovė ir atsakovas buvo susitaikę, ieškovė kartu su dukra atvykdavo pas atsakovą, likdavo nakvoti, ieškovė būdavo pas atsakovą su dukra. Kai ieškovė pradėjo lauktis sūnaus, ieškovas neneigė, kad tai jo vaikas, niekada nekalbėjo, kad ieškovė jam gali būti neištikima, atsakovas žinojo, kad ieškovė jį myli ir yra jam ištikima. Kai gimė sūnaus, ji paklausė atsakovo kodėl jis nelanko savo vaikų, atsakovas atsakė, kad jam jie neįdomūs, išlaikymo vaikams atsakovas neteikė, tačiau niekada neneigė savo tėvystės dukros ir sūnaus atžvilgiu.

Institucijos atstovė nurodė, kad palaiko savo rašytines išvadas, ieškinys atitinka nepilnamečių vaikų interesus. Nurodė, kad ieškovei (duomenys neskelbtini) gimė dukra M. Č., (duomenys neskelbtini) gimė sūnus A. Č.. Vaikai, kartu su savo motina gyvena ieškovės tėvams V. ir L. Č. priklausančiame privačiame name, esančiame (duomenys neskelbtini). Namas yra apie 100 kv. m., su visais komunaliniais patogumais, centriniu šildymu. Namuose tvarkinga, švaru yra visi gyvenimui ir buičiai reikalingi daiktai. Namuose sudarytos tinkamos sąlygos vaikų gyvenimui ir vystymuisi. Ieškovė šiuo metu nedirba, augina vaikus. Moters pajamas sudaro socialinė pašalpa ir išmoka vaikui. Kadangi moters pajamos labai mažos, pragyventi padeda jos tėvai J. ir L. Č.. L. Č. šeima nėra įrašyta į Kalvarijos savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą. Jokios informacijos apie vaikų nepriežiūrą ar vaikų teisių pažeidimus šioje šeimoje skyrius nėra gavęs. Duomenų, kad tėvystės nustatymas prieštarautų vaikų interesams, neturi. Nustačius, kad A. S. yra M. Č. ir A. Č. tėvas, atsiranda teisinis pagrindas tėvo pareigų, tame tarpe ir teikti vaikams išlaikymą. Kadangi L. Č. šiuo metu dirbti negali, nes augina du mažamečius vaikus, todėl ieškovės prašomas išlaikymo dydis po 150 Eur kiekvieną mėnesį kiekvienam vaikui yra pagrįstas ir atitinka vaikų poreikius.

Motyvuojamoji dalis

Patikslintas ieškinys tenkintinas iš dalies.

Iš bylos rašytinių duomenų, ieškovės, liudytojos paaiškinimų, nustatyta, kad ieškovė ir atsakovas santuokos sudarę nebuvo; (duomenys neskelbtini) ieškovei gimė dukra M. Č., kurios gimimas įregistruotas Kalvarijos savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), gimimo liudijimas (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini) ieškovei gimė sūnus A. Č., kurio gimimas įregistruotas Kalvarijos savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), gimimo liudijimas (duomenys neskelbtini). Tiek M. Č., tiek ir A. Č. gimimo liudijime duomenų apie tėvą įrašyta nėra. Ieškovė teismui nurodė, kad M. ir A. tėvas yra atsakovas A. S.. Ieškovė teismui nurodė, kad ji su atsakovu pradėjo draugauti nuo 2014 m. balandžio mėnesio, o nuo 2014 m. gegužės mėnesio vidurio apsigyveno kartu su atsakovu jo gyvenamojoje vietoje (duomenys neskelbtini) bei planavo tolesnį bendrą gyvenimą. Maždaug po mėnesio bendro gyvenimo su atsakovu pasijuto besilaukianti kūdikio ir apie tai pranešė atsakovui. Atsakovas neneigė, kad ji laukiasi jo kūdikio, nepriekaištavo dėl neištikimybės, pripažino, kad kūdikis, kurio ji laukiasi yra jo, tačiau atsakovui nepatiko ši žinia, abu susipyko ir ji išvyko gyventi pas savo tėvus V. ir L. Č. (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) gimus dukrai, ji pranešė apie tai atsakovui, kuris maždaug po poros mėnesių atvyko aplankyti dukters, ėmė lankyti dukrą dažniau, pasikviesdavo ją kartu su dukra ir į savo gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), bei nuolat žadėjo kartu nuvykti pas notarą, kuris patvirtintų tėvystės pripažinimo pareiškimą bei žadėdavo padėti materialiai išlaikyti dukrą. Atsakovas dukrą pripažino, sakė, kad tai jo dukra, mylėjo dukrą, tai patvirtina ir fotonuotraukos, kuriose atsakovas 2015-06-27 ir 2015-08-19 užfiksuotas su M. Ieškovė nurodė, kad tuo metu, kai ji su dukra būdavo pats atsakovą veždavosi iš savo tėvų maistą, gamino šeimai valgyti, atsakovas prie to neprisidėjo. Tuo metu, ji su dukra vis dažniau lankydavosi pas atsakovą namuose, jų santykiai pagerėjo, atsinaujino intymus bendravimas, kuris truko nuo 2015 m. birželio mėnesio pradžios iki 2015 m. rugsėjo mėnesio pabaigos. Ji suprato, kad laukiasi antrojo kūdikio ir šią žinią pranešė atsakovui, atsakovas neneigė fakto, kad ji laukiasi jo kūdikio, žadėjo susituokti, tačiau jų santykiai ir vėl nutrūko. Ji pranešė atsakovui, kad gimė sūnus, tačiau atsakovas sūnaus neaplankė, jo nėra matęs išlaikymo sūnui neteikė. Sužinojęs, kad ji laukiasi sūnaus, nustojo atsakovas bendrauti ir su dukra, dukrai išlaikymo neteikė nuo pat gimimo. Ieškovė teismui nurodė, kad intymių santykių su kitais vyrais neturėjo. Ieškovės nurodytas aplinkybes dėl bendro ieškovės ir atsakovo gyvenimo patvirtino ir liudytojos I. A. paaiškinimai, kuriuose liudytoja nurodė, kad ieškovė su atsakovu gyveno pas atsakovą nuo 2014 m. gegužės mėnesio iki birželio mėnesio, kuomet ieškovė pradėjo lauktis, atsakovas neneigė, kad dukra yra jo, tačiau šalims susipykus, ieškovė gyveno pas savo tėvus, gimus dukrai atsakovas su dukra bendravo, jai sakė, kad tai jo dukra, ieškovė su dukra lankydavosi pas atsakovą, likdavo nakvoti, jų santykiai buvo artimi, ieškovei pradėjus lauktis antro vaiko, atsakovas neneigė fakto, kad ieškovė laukiasi jo vaiko, jis žinojo, kad ieškovė jį myli, tačiau nurodė, kad jam jo vaikai neįdomūs. Be ieškovės nurodytų aplinkybių apie jos ir atsakovo bendrą gyvenimą, intymius santykius, ji teismo prašė skirti DNR ekspertizę tėvystei nustatyti. Atsakovas teismui 2016-03-23 pateikė prašymą pratęsti terminą atsiliepimui pateikti, nurodė, kad su ieškiniu nesutinka (b. l. 35). Teismas 2016 m. kovo 24 d. nutartimi atsakovo prašymą tenkino, terminą atsiliepimui pateikti pratęsė iki 2016 m. balandžio 13 d. (b. l. 36), tačiau atsakovas atsiliepimo nepateikė, prašymų dėl bylos nagrinėjimo nepateikė. Teismas tenkino ieškovės prašymą dėl DNR ekspertizės 2016 m. birželio 8 d. nutartimi byloje paskyrė DNR ekspertizę (b. l. 70). Minėta nutartimi šalims išaiškinta kur ir kada ekspertizės atliekamos ir kad šalys į ekspertizės vietą atvyksta kartu ir su vaikais, turėdami asmens dokumentus, vaiko gimimo liudijimus. Atsakovui nutartyje išaiškinta, kad CPK 389 straipsnyje nustatyta, jog teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, atsakovo atsisakymą ekspertizės gali įvertinti kaip tėvystės įrodymą. Atsakovui nutartis dėl ekspertizės įteikta tinkamai, išsiunčiant paties atsakovo 2016-03-23 prašyme nurodytu gyvenamosios vietos adresu, duomenų apie atsakovo pasikeitusią gyvenamąją vietą atsakovas teismui nenurodė (CPK 121 str. 2 d.). Ieškovė teismui nurodė, kad buvo su atsakovu suderinusi ekspertizės atlikimo laiką, atsakovas sutiko nuvykti 2016 m. liepos 4 d. 10 val., ieškovė sumokėjo reikalingą sumą ekspertizės išlaidoms apmokėti, tačiau atsakovas į ekspertizės atlikimą neatvyko, neatvykimo priežasčių nepaaiškino. Kaip matyti iš 2016-07-04 Valstybinės teismo medicinos tarnybos serologijos ir DNR laboratorijos rašto Nr. (duomenys neskelbtini), ieškovė su vaikais M. ir A. Č. 2016-07-04 atvyko į laboratoriją, laukė iki 11 val. 30 min., atsakovas A. S. neatvyko (b. l. 88).

Vaiko teisė, kiek tai įmanoma, žinoti savo tėvus (Vaiko teisių konvencijos 7 straipsnio 1 dalis) pirmiausia reiškia vaiko teisę žinoti savo biologinius tėvus. Tai ypač aktualu nesantuokiniams vaikams. CK 3.148 straipsnyje išvardyti teisiniai tėvystės nustatymo pagrindai. Šio straipsnio 1 dalyje kaip pagrindas tėvystei nustatyti nurodyti moksliniai įrodymai (ekspertizių išvados dėl giminystės ryšio įrodymo) ir kitos Civilinio proceso kodekse išvardytos įrodinėjimo priemonės. Tarptautinės teisės normos orientuoja į objektyvius biologinių vaiko tėvų nustatymo būdus (Europos konvencijos dėl nesantuokinių vaikų teisinio statuso 5 straipsnis). Tėvystę patvirtinant ar ją paneigiant pirmenybė teikiama moksliniams įrodymams. DNR ekspertizės išvados yra patikimas ir objektyvus mokslinis įrodymas, patvirtinantis arba paneigiantis vaiko kilmę iš konkretaus tėvo. Tuo atveju, jeigu šalys atsisako ekspertizės (arba dėl tam tikrų objektyvių priežasčių nėra galimybės jos atlikti), pagrindu tėvystei nustatyti gali būti įrodomieji faktai, patikimai patvirtinantys tėvystę: bendras vaiko motinos ir spėjamo vaiko tėvo gyvenimas iki vaiko gimimo, bendras vaiko auklėjimas, išlaikymas, atsakovo pripažinimas tėvystės ir kitos aplinkybės, kurias įrodinėti galima visomis CPK išvardytomis įrodinėjimo priemonėmis. CK 3.148 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta galimybė atsakovui (spėjamam vaiko tėvui) atsisakius ekspertizės, atsižvelgiant į bylos aplinkybes ir kitus jos duomenis, šį jo atsisakymą įvertinti kaip tėvystės įrodymą. Lietuvos Aukščiausiasis teismas civilinėje byloje Nr. 3K-3-279/2011 yra išaiškinęs, kad atsakovo atsisakymo atlikti ekspertizę įvertinimas kaip tėvystės įrodymo gali būti taikomas spėjamam vaiko tėvui nepriklausomai nuo to, buvo byloje nustatyti CK 3.148 straipsnio 1 dalyje nurodyti įrodomieji faktai (bendras motinos ir spėjamojo tėvo gyvenimas, bendras vaiko auklėjimas, išlaikymas ir kita) ar ne. Teismui pagal bylos aplinkybes įvertinus atsakovo atsisakymą atlikti CK 3.148 straipsnio 1 dalyje nurodomą ekspertizę kaip jo tėvystės įrodymą, jis pripažintinas pakankamu pagrindu tėvystei nustatyti ir nesant konstatuotų kitų įrodomųjų faktų. Kasacinio teismo formuojamoje praktikoje, aiškinant CK 3.148 straipsnio 2 dalies normas, laikomasi nuostatos, kad atsakovo neatvykimas į ekspertizės įstaigą gali būti pripažįstamas atsisakymu atlikti ekspertizę, jeigu neatvykta be svarbių priežasčių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. birželio 5 d. nutartis civilinėje byloje M. O. v. V. M., bylos Nr. 3K-3-368/2006). Nagrinėjamu atveju atsakovas su ieškove tarpusavio sutarimu pasirinkę teismo 2016 m. birželio 8 d. nutartyje nurodytą vieną iš dviejų datų, o būtent kaip nurodė ieškovė – 2016 m. liepos 4 d., nenuvyko į ekspertizės įstaigą, tai patvirtina ir 2016-07-04 Valstybinės teismo medicinos tarnybos serologijos ir DNR laboratorijos raštas Nr. (duomenys neskelbtini), atsakovas teismui nepateikė jokių jo nenuvykimą pateisinančių aplinkybių. Atsakovui neįvardijus ir nepagrindus jokių pateisinamų atsisakymo atlikti genominę ekspertizę tėvystei nustatyti priežasčių, yra prielaida tokį atsakovo atsisakymą vertinti kaip sąmoningą vengimą pateikti įrodymus ir kaip pakankamą pagrindą pripažinti dėl pateikti įrodymą atsisakančios ginčo šalies egzistuojant pačius nepalankiausius faktus, kuriuos nepateiktas įrodymas būtų patvirtinęs. Ginčuose dėl tėvystės nustatymo galioja bendrosios civilinės procesinės įrodinėjimo taisyklės. Pateikti įrodymus yra dalyvaujančių byloje asmenų pareiga: ieškovės – patikimus įrodymus, patvirtinančius tėvystę, o šią neigiančio atsakovo – įrodymus, paneigiančius ieškovės pateiktus duomenis (CPK 178 straipsnis). Nagrinėjamoje byloje ieškovės paaiškinimai dėl faktinių jos ir atsakovo intymaus bendravimo aplinkybių įrodyti ir liudytojos I. A. parodymais, foto nuotraukomis, kuriose užfiksuotas atsakovas su dukra, kurie laikytini patikimais įrodymais, pagrindžiančiais svarią atsakovo tėvystės ir kartu pakankamo pagrindo ekspertizei atlikti buvimo prielaidą. Dėl nurodyto, teismas atsakovo neatvykimą į ekspertizės įstaigą pripažįsta atsisakymu atlikti ekspertizę, o atsakovo atsisakymas atlikti ekspertizę šios bylos aplinkybių kontekste pagal CK 3.148 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą normą vertintinas kaip atsakovo tėvystės įrodymas, atsakovą pripažįstant M. Č. ir A. Č. tėvu (CPK 178, 185 str., CK 3.146-3.148 str.).

Dėl išlaikymo priteisimo.

Pripažinus atsakovą M. ir A. tėvu, spręstinas klausimas dėl išlaikymo vaikams priteisimo. Ieškovė prašo priteisti išlaikymą periodinėmis išmokomis, mokamomis kas mėnesį po 150 Eur, nuo vaikų gimimo iki vaikų pilnametystės. Atsakovas teismui savo pozicijos dėl išlaikymo dydžio neišreiškė, įrodymų apie savo turtinę padėtį nepateikė.

Iš bylos duomenų matyti, kad atsakovas nuo 2016-05-11 dirba pas M. G., vykdantį individualią veiklą, nekilnojamojo ir registruoto kilnojamojo turto neturi (b. l. 82-84). Išlaikymo vaikams neteikia nuo pat gimimo, vaikų nelanko. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.192 str. numato, kad tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Iš teismui pateiktos pažymos matyti, kad ieškovės gaunamos pajamos yra nuo 2016 m. gegužės mėn. iki rugsėjo mėnesio yra 206,40 Eur, kas sudaro 149,40 Eur socialinė pašalpa ir 57 Eur išmoka vaikui, nekilnojamojo ir registruoto kilnojamojo turto neturi (b. l. 117). Ieškovė paaiškino, jog jos gaunamos nedidelės pajamos, jai padeda jos tėvai, o atsakovas neprisideda prie vaikų išlaikymo. Teismas, nagrinėdamas klausimą dėl vaikų išlaikymo dydžio, turi nustatyti šiuos teisiškai reikšmingus faktus: 1) konkretaus vaiko poreikius; 2) abiejų tėvų turtinę padėtį. Ieškovė nurodė, kad dukros ir sūnaus išlaikymui per mėnesį reikalinga maždaug po 250 Eur kiekvienam vaikui; maistas - po 80 Eur; sauskelnės - po 40 Eur;?higienos priemonės (servetėlės, pudra, šampūnas, muilas, kūdikių aliejukas ir kt.) – po 20 Eur; vaistai - po 22 Eur; rūbeliai - po 55 Eur; žaislai - po 15 Eur; kitos nenumatytos išlaidos - po 15 Eur, gimus dukrai M. būtinas kūdikio išlaidas sudarė: lovytė - 60 Eur, vežimėlis - 173 Eur, vonelė - 10 Eur, kūdikio patalynė (čiužinys, pagalvėlės, antklodės, pledukai, antklodžių ir pagalvių užvilkimai, paklodės) - 130 Eur, iš viso apie 373 Eur, gimus sūnui A. taip pat susidarė būtinosios kūdikio išlaidos kūdikio patalynei, vežimėliui, viso apie 250 Eur. Nagrinėjamu atveju teismas sprendžia, jog išlaidų dalis atsižvelgiant į vaikų amžių yra užaukštinta, nes atsižvelgiant į vaikų amžių, dukrai yra 1 metai 9 mėnesiai, sūnui – 8 mėnesiai, vaikai specialiųjų poreikių neturi, per mėnesį pagrįsta išlaikymo suma laikytina 220 Eur kiekvienam vaikui, įvertinus mažesnes išlaidas maistui, aprangai, žaislams, kitoms nenumatytoms išlaidoms, pagrįstomis laikant išlaidas sauskelnėms, vaistams (CPK 178, 185 str.). Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (Civilinio kodekso 3.192 str. 2 d.). Nagrinėjamu atveju tiek ieškovė, tiek atsakovas neturi nekilnojamojo turto ir registruoto kilnojamojo turto, ieškovė nedirba, yra vaiko priežiūros atostogose, jos pajamos 206 Eur, tuo tarpu atsakovas dirba, ir nors teismas neturi duomenų, patvirtinančių atsakovo gaunamas pajamas, tačiau atsakovas žinodamas apie bylos nagrinėjimą teismui tokių duomenų nepateikė, kas leidžia daryti išvadą, kad atsakovas sutiko prisiimti didesnę vaikų išlaikymo dalį. Atsižvelgiant į tėvų turtinę padėtį ir būtinus vaikų poreikius, ieškinys tenkintinas iš dalies, iš atsakovo priteistinas išlaikymas kiekvienam vaikui po 120 Eur kas mėnesį, o būtent dukros M. Č. išlaikymui nuo jos gimimo, tai yra nuo (duomenys neskelbtini) iki vaiko pilnametystės, ją indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, ir sūnaus A. Č. išlaikymui nuo jo gimimo, tai yra (duomenys neskelbtini), iki vaiko pilnametystės, ją indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, sprendimo dalį dėl išlaikymo priteisimo vykdant skubiai (CPK 178, 185, 282, CK 3.196, 3.198 str., 3.200 str., CK 3.208 str.). Ieškovei nustatytina uzufrukto teisė tvarkyti nepilnamečių vaikų išlaikymą (CK 3.185 str., CPK 376 str.).

Kadangi patikslintas ieškinys tenkintinas iš dalies, iš atsakovo priteistinos bylinėjimosi išlaidos, proporcingai patenkintų reikalavimų daliai. Ieškovės reikalavimas dėl tėvystės nustatymo patenkintas pilnai, už šį reikalavimą mokėtinas 82 Eur žyminis mokestis (41Eur*2 vaikai). Ieškovė pateikdama ieškinį sumokėjo 21 Eur žyminį mokestį, nuo likusios žyminio mokesčio mokėjimo dalies teismo atleista, todėl iš atsakovo ieškovei priteistinas jos sumokėtas 21 Eur žyminis mokestis, likusi žyminio mokesčio dalis dėl tėvystės nustatymo – 61 Eur iš atsakovo priteistina valstybei; iš atsakovo priteistina už išlaikymo priteisimą periodinėmis išmokomis – 86 Eur žyminio mokesčio valstybei (120Eur*2 vaikai*12mėnesių*3procentai) ir 12,09 Eur už procesinių dokumentų įteikimą, valstybei, viso 159 Eur valstybei (CPK 93 str. 2 d.).

Ieškovė prašo iš atsakovo priteisti 92 Eur išlaidų už procesinių dokumentų įteikimą per antstolę (b. l. 115-116) ir 350 Eur (b. l. 118) išlaidų už teisines paslaugas, viso 442 Eur, atsižvelgiant į tai, kad patenkinta 80 procentų ieškovės reikalavimų, iš atsakovo ieškovei priteistina 354 Eur bylinėjimosi išlaidų (442Eur*80proc.).

Ieškovė 2016-06-28 mokėjimo nurodymu sumokėjo 440 Eur į teismo depozitinę sąskaitą, kuri įsiteisėjus sprendimui grąžintina ieškovei, kadangi nebuvo atlikta DNR ekspertizė.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263, 268, 270, 282 straipsniais, 307 straipsnio 1dalimi, teismas

nusprendžia:

patikslintą ieškinį tenkinti iš dalies.

Nustatyti, kad atsakovas A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) yra M. Č., gimusios (duomenys neskelbtini), kurios gimimas įregistruotas Kalvarijos savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), gimimo liudijimas (duomenys neskelbtini), tėvas.

Nustatyti, kad atsakovas A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) yra A. Č., gimusio (duomenys neskelbtini), kurio gimimas įregistruotas Kalvarijos savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), gimimo liudijimas(duomenys neskelbtini), tėvas.

Priteisti iš atsakovo A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnametės M. Č., gimusios (duomenys neskelbtini), išlaikymui kas mėnesį periodinėmis išmokomis po 120 Eur (vieną šimtą dvidešimt eurų) nuo dukros gimimo (duomenys neskelbtini) iki dukros pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

Priteisti iš atsakovo A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnamečio sūnaus A. Č., gimusio (duomenys neskelbtini), išlaikymui kas mėnesį periodinėmis išmokomis po 120 Eur (vieną šimtą dvidešimt eurų) nuo sūnaus gimimo (duomenys neskelbtini) iki sūnaus pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

Paskirti L. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini) dukros M. Č. ir sūnaus A. Č. išlaikymui skirtų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise.

Priteisti iš atsakovo A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovei L. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 375 Eur (tris šimtus septyniasdešimt penkis eurus) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš atsakovo A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 159 Eur (vieną šimtą penkiasdešimt devynis eurus) bylinėjimosi išlaidų (įmokos kodas - 5660).

Grąžinti ieškovei L. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 2016-06-28 nurodymu į Marijampolės rajono apylinkės teismo depozitinę sąskaitą Nr. 197044060002074101 sumokėtus 440 eurų į ieškovės sąskaitą Nr. 537300010140742513, esančią Swedbank AB banke.

Sprendimo dalį dėl išlaikymo priteisimo periodinėmis išmokomis vykdyti skubiai.

Likusioje dalyje patikslintą ieškinį atmesti.

Įsiteisėjus teismo sprendimui, per tris darbo dienas teismo sprendimo kopiją išsiųsti civilinės metrikacijos įstaigai, įregistravusiai vaiko gimimą, kad būtų įregistruotas tėvystės nustatymas.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Marijampolės rajono apylinkės teismą.