Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas

2021-03-25 · Administracinė byla Nr. eI2-2153-331/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2021-03-25
Bylos Nr.
eI2-2153-331/2021
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-00383-2021-2
Bylos rūšis
administracinė byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Skundas (prašymas) atmestas
Teisėjai
Henrikas Sadauskas (pirm.), Mefodija Povilaitienė, Gediminas Užubalis
Pareiškėjas
Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos
Atsakovas
Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija
Administracinė byla Nr. eI2-2153-331/2020Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00383-2021-2Procesinio sprendimo kategorijos: 41; 55.1.3 (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. kovo 25 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mefodijos Povilaitienės, Henriko Sadausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Gedimino Užubalio,

viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos skundą atsakovei Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerijai dėl įsakymo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. Lietuvos Respublikos aplinkos ministras (toliau – ir Ministras) 2021 m. sausio 8 d. įsakymu Nr. D1-12: 1) pakeitė Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2018 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. D1-934 „Dėl Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos administracijos struktūros ir administracijos struktūros schemos patvirtinimo“ patvirtintą Aplinkos apsaugos departamento struktūrą, jos 2¹-2³ punktus pripažįstant netekusiais galios; 2) pakeitė nurodytu įsakymu patvirtintą Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Departamentas) administracijos struktūros schemą ir ją išdėstė nauja redakcija; 3) nustatė, kad šis įsakymas įsigalioja 2021 m. balandžio 8 d. (toliau – ir Įsakymas).

Šalies argumentai

2. Pareiškėjas skundu kreipėsi į teismą ir prašo panaikinti Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2021 m. sausio 8 d. įsakymą Nr. D1-12 „Dėl Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2018 m. lapkričio 7 d. įsakymo Nr. D1-934 „Dėl Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos administracijos struktūros ir administracijos struktūros schemos patvirtinimo“ pakeitimo“ kaip neteisėtą.

2.1. Paaiškino, kad priimant ginčijamą įsakymą buvo padaryti esminiai teisėkūros pagrindų įstatymo pažeidimai, kuriais buvo pažeisti efektyvumo, aiškumo principai ir kurie turėjo įtakos neteisingam sprendimui priimti, nes teisės aktas buvo priimtas vienasmeniškai nederinant su visuomene ir Departamentu, nėra pateikta jokių įsakymo lydimųjų dokumentų, todėl nėra aišku: 1) ko šiuo pakeitimu siekiama; 2) įsakymo rengimą paskatinusios priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai; 3) kaip šiuo metu yra reguliuojami projekte aptarti teisiniai santykiai; 4) kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama; 5) numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta; 6) kokią įtaką įsakymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai; 7) kaip įsakymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai; 8) ar įsakymo projektas neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams; 9) įsakymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios; 10) ar įsakymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka; 11) ar įsakymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus; 12) jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, - kas ir kada juos turėtų priimti; 13) kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais).

2.2. Konstitucinis teismas yra nurodęs, kad kitais nei įstatymai Seimo aktais paprastai nėra nustatomas naujas ar keičiamas galiojantis teisinis reguliavimas, jų leidybos procedūra gali būti paprastesnė – be kita ko, tokia pati, kaip įstatymų projektų svarstymo skubos tvarka procedūra, tačiau taip pat būtina paisyti teisėkūros procedūrų skaidrumo ir viešumo, Seimo aktų kokybės reikalavimų. Atsižvelgiant į tai, ministro įsakymai taip pat turi būti rengiami paisant teisėkūros reikalavimų ir atitikti Seimo aktų kokybės reikalavimus, taip pat nurodytus Seimo statuto 135 straipsnyje.

2.3. Ginčijamas įsakymas taip pat neatitinka teisėkūros stadijų: 1) teisėkūros iniciatyvos pareiškimas; 2) teisės akto projekto rengimas; 3) teisės akto priėmimas; 4) teisės akto pasirašymas ir paskelbimas), kurios yra įtvirtintos Teisėkūros pagrindų įstatymo 4 straipsnyje. Pažymėtina, kad teisėkūros pagrindų įstatymo 9 straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad visi asmenys turi teisę teikti pasiūlymus dėl Teisės aktų informacinėje sistemoje paskelbto teisės akto projekto. Gautus pasiūlymus, kurie pateikti ne Teisės aktų informacinėje sistemoje, teisės aktų projektus rengiantys subjektai taip pat turi perkelti ir paskelbti Teisės aktų informacinėje sistemoje. Teisės akto projektą rengiantis subjektas įvertina visus pateiktus pasiūlymus. Pažymėtina, kad Įsakymas buvo priimtas nesilaikant teisės akto projekto rengimo stadijos, nebuvo įkeltas į Teisės aktų informacinę sistemą ir nebuvo duotas joks terminas pareikšti pastabas, pasiūlymus pastebėjimus dėl parengto įsakymo, kaip tai numato Vyriausybės darbo reglamentas. Pažymėtina, kad Teisės aktų informacinėje sistemoje apstu teisės aktų projektų, kuriais keičiama atitinkamų valstybės institucijų struktūros, tai pagrindžia, tai, kad minėtas įsakymas turėjo būti patalpintas minėtoje sistemoje ir derinamas su visuomene.

2.4. Lietuvos Respublikos Vyriausybės darbo reglamento 28 punkte yra nurodyta, kad teisės aktas gali būti teikiamas svarstyti skubos tvarka, kai nenumatytų aplinkybių teisės aktas turi būti priimtas nedelsiant, institucijos gali motyvuotai prašyti pateikti išvadas dėl teisės akto projekto skubos tvarka (ne vėliau kaip per 5 darbo dienas) išimtiniais atvejais: 1) kai teisės akto projektas rengiamas įgyvendinant įstatymą ar kitą Seimo priimtą teisės aktą, kuris įsigalioja anksčiau nei per 2 mėnesius nuo jo priėmimo Seime; 2) kai įstatymų ir kitų Seimo priimamų teisės aktų projektų rengimo nebuvo įmanoma suplanuoti ir bus prašoma Seimo juos svarstyti skubos arba ypatingos skubos tvarka; 3) kai įstatymuose nustatytas specialus terminas, per kurį Vyriausybė turi priimti sprendimą, todėl negalima laikytis Reglamente nustatytų įprastų terminų; 4) kai teikiami derinti teisės taikymo aktų, kurie turi įsigalioti nedelsiant, projektai; 5) kai Vyriausybės nutarimų projektų rengimo nebuvo įmanoma suplanuoti ir jais būtina spręsti neatidėliotinus klausimus.

2.5. Pažymi, kad vadovaujantis Vyriausybės įstatymo 6 straipsnio 3 dalimi Vyriausybė gauna įgaliojimus veikti, kai Seimas posėdyje dalyvaujančių narių balsų dauguma pritaria jos programai. Lietuvos Respublikos Seimas 2020 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. XIV-72 „Dėl aštuonioliktosios Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos“ patvirtino Lietuvos Respublikos Vyriausybės programą. Pažymėtina, kad nuo šios dienos Aplinkos ministras S. G. įgavo Aplinkos ministro įgaliojimus ir nepraėjus nė mėnesiui, t. y. 2021 m. sausio 8 d., priėmė Įsakymą. Pažymėtina, kad tai rodo, kad Įsakymas buvo priimtas skubotai, neįvertinant visų aplinkybių ir nesilaikant Teisėkūros pagrindų įstatymo reikalavimų.

2.6. Atkreipia dėmesį, kad Konstitucinis Teismas, 2008 m. sausio 22 d. nutarime atkleisdamas iš Konstitucijos, inter alia 5 straipsnio 2, 3 dalių, kylančio vieno iš viešosios valdžios institucijų ir pareigūnų veiklos principų – skaidrumo principo turinį, pabrėžė, kad jis suponuoja, be kita ko, atskaitingumą atitinkamai bendruomenei ir sprendimus priimančių pareigūnų atsakomybę už tuos sprendimus; skaidrumas yra būtina prielaida inter alia užkirsti kelią piktnaudžiavimams valdžia, taigi ir būtina prielaida žmonėms pasitikėti viešosios valdžios institucijomis ir apskritai valstybe; skaidrumas, kaip viešosios valdžios institucijų ir pareigūnų veiklos principas, suponuoja, be kita ko, tai, kad priimami sprendimai turi būti pagrįsti, aiškūs, kad juos, iškilus reikalui, būtų galima racionaliai motyvuoti; kiti asmenys turi turėti galimybę tuos sprendimus nustatyta tvarka ginčyti. Todėl šiuo atveju, akivaizdu, kad įsakymas priimtas pažeidžiant esminius konstitucinius teisėtumo, objektyvumo, nepiktnaudžiavimo valdžia principus, vadovaujantis vien tik subjektyvia nuomone, žiniasklaidoje bei internetinėje erdvėje pateiktais pranešimais.

2.7. Departamento nuomone, ginčijamas Įsakymas taip pat neatitinka Aplinkos ministerijos darbo reglamento 14 punkto reikalavimų, kuriame nustatyta vizavimo tvarka. Reglamento 14 punkte nurodyta, kad ministrui teikiamas pasirašyti įsakymo originalas arba Ministerijos dokumentų valdymo sistemoje patalpintas įsakymas, kurį vizuoja: 1) įsakymo projektą rengęs asmuo ir jo tiesioginis vadovas; 2) Ministerijos administracijos padalinio, įstaigos prie Ministerijos ar Ministerijos reguliavimo sričiai priskirtos įstaigos, kuri inicijavo įsakymo parengimą ar dalyvavo rengiant įsakymo projektą, vadovas. Kai įsakymo projekto rengimą inicijuoja įstaiga prie Ministerijos ar Ministerijos reguliavimo sričiai priskirta įstaiga, jį turi vizuoti šios įstaigos teisininkas; 3) suinteresuotų Ministerijos administracijos padalinių, įstaigų prie Ministerijos ar ministerijos reguliavimo sričiai priskirtų įstaigų vadovai, jei įsakymo turinys susijęs su minėtų padalinių ar įstaigų kompetencijai priskirtais klausimais. Todėl ginčo Įsakymas priimtas nesilaikant Aplinkos ministerijos darbo reglamente nustatytos vizavimo tvarkos.

2.8. Įsakymas taip pat neatitinka Aplinkos ministerijos darbo reglamento 15 punkto reikalavimų, kuriame nurodyta, kad „Rengiant ministro įsakymo pakeitimo projektą, kartu parengiamas ir šio įsakymo pakeitimo projekto lyginamasis variantas. Ministro įsakymo pakeitimo projekto lyginamasis variantas rengiamas, laikantis Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijų 113 punkte nustatytų reikalavimų“. Šiuo atveju, Departamentui vykdymui buvo pateiktas iš karto pasirašytas Aplinkos ministro Įsakymas, prieš tai nepateikus Įsakymo projekto derinimo Departamentui. Departamento nuomone, Įsakymas dėl Departamento struktūros keitimo privalėjo būti suderintas su pačiu Departamentu: šiuo atveju, Įsakymas nederintas su Departamentu, neklausta Departamento pozicijos, Įsakymas priimtas skubotai ir neatsižvelgus į pačios institucijos, organizuojančios veiklą, argumentus bei pagrindimą dėl esamos struktūros poreikių, pasiteisinimo ar nepasiteisinimo, neišklausius Departamento pozicijos ir Įsakymo nemotyvavus.

2.9. Šiuo Įsakymu panaikinus vyriausiojo patarėjo, vyresniojo patarėjo ir patarėjo pareigybes sumažės Departamento tarnybos (darbo) santykių stabilumas, nukentės teisinės padėties apibrėžtumas, bus pažeisti teisėti lūkesčiai bei apribotas valstybės politikos dalies įgyvendinimas. Todėl iš neteisės negali kilti teisė (lot. ex iniuria ius non oritur), ir sukurti teisines pasekmes nepadarant žalos teisiniams santykiams ir su tuo susijusiems darbuotojams.

3. Atsakovė Ministerija su pareiškėjos skundu nesutinka, prašo jį atmesti. Paaiškino, kad

teisės aktų informacinėje sistemoje yra patalpintų projektų dėl tam tikrų įstaigų (institucijų) administracinės struktūros nesudaro pagrindo teigti, kad Įsakymo projektas privalėjo būti patalpintas Teisės aktų informacinėje sistemoje. Atsižvelgus į Teisėkūros pagrindų įstatymo 1 straipsnio 3 dalies nuostatas, ginčijamam Įsakymui taikytinos tik nuostatos dėl teisės akto registravimo, skelbimo ir įsigaliojimo, todėl nesutinka su skundo argumentais, kad Įsakymo projektas turėjo būti patalpintas Teisės aktų informacinėje sistemoje ir, kad dėl to, jog Įsakymo projektas nebuvo patalpintas Teisės aktų informacinėje sistemoje, pažeistas Teisėkūros pagrindų įstatymo 4 straipsnis.

3.1. Pažymi, kad ginčijamas Įsakymas nepatenka tarp Vyriausybei teikiamų svarstyti teisės aktų (įstatymų, nutarimų) projektų, todėl skunde nepagrįstai atkreipiamas dėmesys į Vyriausybės darbo reglamento, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1994 m. rugpjūčio 11 d. nutarimu Nr. 728, 28 punkte numatytą galimybę skubos tvarka teikti Vyriausybei svarstyti teisės aktą. Skunde deklaratyviai teigiama, kad Aplinkos ministras 2020 m. gruodžio 11 d. pradėjo eiti aplinkos ministro pareigas, o 2021 m. sausio 8 d. priėmė ginčijamą Įsakymą rodo, kad Įsakymas buvo priimtas skubotai, neįvertinant visų aplinkybių ir nesilaikant Teisėkūros pagrindų įstatymo nuostatų. Todėl nurodyti argumentai, kad Įsakymas pažeidžia Teisėkūros pagrindų įstatymo nuostatas, nepagrįsti ir atmestini.

3.2. Atkreipia dėmesį, kad aplinkos ministrui buvo pateikta ir prieš priimant Įsakymą įvertinta pažyma 2021 m. sausio 7 d. Nr. (1-1)-D15-18 „Dėl Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos struktūros keitimo“, kurioje išdėstyti argumentai, kad Departamento administracijos struktūroje vyriausiojo patarėjo, vyresniojo patarėjo ir patarėjo pareigybės yra perteklinės ir siūloma jų atsisakyti tikslinant Departamento struktūrą, todėl teiginiai dėl struktūros keitimo skubotumo ar aplinkybių neįvertinimo – nepagrįsti ir atmestini. Minėtoje pažymoje pateiktas siūlymas tikslinti struktūrą pagrįstas objektyviais duomenimis ir racionaliais sprendimas, pagrįstas gero viešojo administravimo principo įgyvendinimu. Poreikis tikslinti struktūrą (atsisakant perteklinių pareigybių) pagrįstas teisės aktų nuostatomis, t. y. Lietuvos Respublikos biudžeto sandaros įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 7 punktu, įpareigojančiu biudžeto asignavimų valdytojus užtikrinti programų vykdymo ir paskirtų asignavimų naudojimo teisėtumą, ekonomiškumą, efektyvumą ir rezultatyvumą, bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. gruodžio 12 d. nutarimo Nr. 1298 „Dėl Valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, pareigybių poreikio nustatymo kriterijų aprašo ir Didžiausio leistino valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis ir gaunančių darbo užmokestį iš valstybės biudžeto ir valstybės pinigų fondų, pareigybių skaičiaus sąrašo patvirtinimo“ 2.1 punktu, kuriame nustatyta, kad įstaigos lėšos, skirtos valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, darbo užmokesčiui, turi būti naudojamos racionaliai ir taupiai.

3.3. Teigia, kad Įsakymo projektui pritarė Lietuvos aplinkos apsaugos sistemos darbuotojų profesinė sąjunga 2021 m. sausio 7 d. raštu Nr. LAA17-3(21), todėl pareiškėjo skundo teiginiai, kad nepraėjus mėnesiui nuo 2020 m. gruodžio 11 d., kai aplinkos ministro pareigas pradėjo eiti Aplinkos ministras, 2021 m. sausio 8 d. priimtas Įsakymas, kurio keičiama Departamento struktūra, priimtas skubotai, neįvertinus visų aplinkybių – nepagrįsti ir atmestini. Pateikta pažyma, patvirtina, kad priešingai, nei teigiama skunde, išsamiai ir objektyviai įvertintos aplinkybės dėl struktūros pakeitimo, atsisakant perteklinių pareigybių. Po Įsakymo pateikimo pareiškėjas Aplinkos ministerijai neteikė pastabų ir pasiūlymų dėl Įsakymu naikinamų pareigybių reikalingumo tinkamai Departamento veiklai užtikrinti, tokie argumentai nenurodyti ir skunde. Mano, kad tokiu atveju pareiškėjo veiksmuose galima įžvelgti ne siekį apginti tariamai pažeistas teises, o bylinėjimosi tik dėl bylinėjimosi požymių.

3.4. Nesutinka, kad Įsakymu buvo pažeistas Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies nuostatos ir, kad tik viešojo administravimo subjekto vadovas savo nuožiūra tvirtina administracijos struktūrą. Šiame straipsnyje įtvirtinta, kad viešojo administravimo subjekto vadovas tvirtina administracijos struktūrą, jei kiti įstatymai nenustato kitaip. Nagrinėjamu atveju, kiti įstatymai nustato kitaip, t. y. minėta, kad pagal Vyriausybės įstatymo 26 straipsnio 3 dalies 8 punkto nuostatas, ministras Vyriausybės pavedimu tvirtina įstaigų prie ministerijos nuostatus ir jų administracijos struktūrą (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 m. spalio 30 d. nutarimo Nr. 1517 „Dėl įstaigų prie ministerijų“ 2 punktu aplinkos ministrui pavesta tvirtinti AAD administracijos struktūrą), todėl teiginiai, kad Įsakymu pažeistos Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies nuostatos, yra nepagrįsti ir atmestini.

3.5. Pareiškėjo skunde minima teismų praktika ne dėl pavaldžios įstaigos prie ministerijos struktūros patvirtinimo ministro įsakymu, o dėl viešojo administravimo subjektų struktūros, kai struktūrą tvirtina pats viešojo administravimo subjekto vadovas, todėl nurodyta teismų praktika neaktuali nagrinėjau atveju. Pavyzdinėje įstaigos prie ministerijos administracijos struktūroje, patvirtintoje Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. spalio 18 d. nutarimu Nr.1043, įstaigoje prie ministerijos gali būti „patarėjas (ai)“ ir tai, kad Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos administracijos struktūroje yra patarėjai, nesudaro pagrindo teigti, kad Įsakymas neteisėtas, o Įsakymu naikinamų pareigybių buvimas Departamento struktūroje racionalus, pagrįstas ir reikalingas AAD tinkamam funkcijų vykdymui. Minėta, kad administracijos struktūroje įsteigus Komunikacijos skyrių ir esant Teisės departamentui, Įsakymu naikinamos pareigybės (vyriausiojo patarėjo, vyresniojo patarėjo ir patarėjo pareigybės, kurioms priskirtos komunikacijos/teisinio pobūdžio funkcijos) yra perteklinės.

3.6. Skunde teisingai nurodoma, kad Įsakymas priimtas ne Departamento teikimu, tačiau nepagrįstai teigiama, kad Įsakymas priimtas nesivadovaujant Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 m. spalio 20 d. nutarimo Nr. 1517 2 punktu, kuriuo pavesta atitinkamų valdymo sričių ministrams tvirtinti įstaigų prie ministerijų nuostatus ir administracijos struktūrą. Pareiškėjo struktūra, patvirtinta aplinkos ministro 2018 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. D1-934 „Dėl Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos administracijos struktūros ir administracijos struktūros schemos patvirtinimo“. Šio įsakymo preambulėje nurodytas ne tik Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 m. spalio 20 d. nutarimo Nr. 1517 2 punktas, bet ir Vyriausybės įstatymo 26 straipsnio 3 dalies 8 punktas, o ginčijamu Įsakymu keičiama aplinkos ministro 2018 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. D1-934 patvirtinta AAD administracijos struktūra, todėl nėra pagrindo teigti, kad priimant ginčijamą Įsakymą nesivadovauta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 m. spalio 20 d. nutarimo Nr. 1517 2 punktu. Todėl Departamento struktūra gali būti keičiama ne tik Departamento direktoriaus teikimu, bet ir be teikimo. Skunde deklaratyviai teigiama, kad ginčijamas Įsakymas neatitinka Aplinkos ministerijos darbo reglamento 14 punkto reikalavimų, tačiau, kaip pasireiškia tariamas vizavimo tvarkos pažeidimas nenurodoma. Įsakymo VDVIS kortelės išrašas patvirtina, kad ginčijamas įsakymas vizuotas (derintas) Aplinkos ministerijos 14 punkto nustatyta tvarka. Įsakymas derintas (vizuotas): rengėjos – D. M. (Teisės ir personalo skyriaus patarėjos), R. S. (Teisės ir personalo skyriaus vedėjos, kuri yra ir rengėjos tiesioginė vadovė), R. J. (Teisės ir personalo skyriaus vyriausiosios specialistės, atsakingos už kalbos taisymą), R. S. (Aplinkos apsaugos politikos įgyvendinimo koordinavimo grupės vadovo), S. V. (Aplinkos ministerijos kanclerės), t. y. visų Įsakymą turėjusių vizuoti asmenų.

3.7. Nagrinėjamu atveju, Įsakymo projektas neprivalėjo ir nebuvo teikiamas visuomenei svarstyti, todėl lyginamasis variantas neturėjo būti rengiamas. Tai aiškiai numatyta, teisės aktų projektų rengimo rekomendacijų, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 1R-298, 112 punkte, kad rengiant teisės akto pakeitimo projektą, kartu parengiamas ir teisės akto pakeitimo projekto lyginamasis variantas. Keičiant įstatymą, projekto lyginamasis variantas rengiamas visada, išskyrus Rekomendacijų 114 punkte nurodytus atvejus. Keičiant Seimo nutarimus, Prezidento dekretus ir kitus valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų priimamus teisės aktus, projektų lyginamieji variantai turi būti rengiami tada, kai jie teikiami visuomenei svarstyti ir (ar) derinti suinteresuotoms institucijoms, išskyrus Rekomendacijų 114 punkte nurodytus atvejus.

3.8. Atkreipia dėmesį, kad, Įsakymu naikinant perteklines vyriausiojo patarėjo, vyresniojo patarėjo ir patarėjo pareigybes, didžiausias leistinas pareigybių skaičius Departamente nemažintas Kaip nurodyta pažymoje, tikslinga pareigybes naudoti ne perteklinėms patarėjų pareigybėms, o padidinti galimybes Departamentui stiprinti aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę; sukurti prielaidas sutaupytas pareigybes naudoti specialiąsias funkcijas vykdančių aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnų skaičiaus didinimui, t. y. Įsakymu sudaromos sąlygos padidinti žmogiškuosius išteklius juos sutelkiant priskirtos funkcijos vykdymo užtikrinimui. Bylos duomenys patvirtina, kad Departamentas su Įsakymu sutiko (rezoliucija VDVIS kortelėje pavesta organizuoti (Įsakymo) įgyvendinimą, atsižvelgiant į atliktus struktūrinius pakeitimus (pagal VTĮ ir DK (Darbo kodeksą) atlikti įspėjimo ir kitas procedūras). Įsakymas įsigalioja 2021 m. balandžio 8 d., t. y. po 3 mėnesių nuo priėmimo, užtikrinant, kad Departamentas pasiruoštų ir priimtų reikiamus sprendimus. Todėl Įsakymas pagrįstas, priimtas pagal kompetenciją, vadovaujantis galiojančiais teisės aktais, yra teisėtas ir pagrįstas, nėra pagrindo jo naikinti.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

4. Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl Aplinkos ministerijos 2021 m. sausio 8 d. įsakymo Nr. D1-12, kuriuo pakeista Departamento administracijos struktūros schemą, teisėtumo ir pagrįstumo.

5. Nustatyta, kad prieš priimant ginčijamą Įsakymą aplinkos ministrui buvo pateikta pažyma 2021 m. sausio 7 d. Nr. (1-1)-D15-18 „Dėl Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos struktūros keitimo“, kurioje išdėstyti argumentai, kad Departamento administracijos struktūroje vyriausiojo patarėjo, vyresniojo patarėjo ir patarėjo pareigybės yra perteklinės ir siūloma jų atsisakyti tikslinant Departamento struktūrą.

5.1. Lietuvos aplinkos apsaugos sistemos darbuotojų profesinė sąjunga 2021 m. sausio 7 d. raštu Nr. LAA17-3(21) taip pat pritarė Departamento reorganizacijai.

5.2. Iš ginčijamo Įsakymo VDVIS kortelės išrašo matyti, kad ginčijamas įsakymas vizuotas (derintas) Aplinkos ministerijos 14 punkto nustatyta tvarka, t. y. rengėjos – D. M. (Teisės ir personalo skyriaus patarėjos), R. S. (Teisės ir personalo skyriaus vedėjos, kuri yra ir rengėjos tiesioginė vadovė), R. J. (Teisės ir personalo skyriaus vyriausiosios specialistės, atsakingos už kalbos taisymą), R. S. (Aplinkos apsaugos politikos įgyvendinimo koordinavimo grupės vadovo), S. V. (Aplinkos ministerijos kanclerės), t. y. visų Įsakymą turėjusių vizuoti asmenų.

5.3. Aplinkos ministras 2021 m. sausio 8 d. įsakymu Nr. D1-12: pakeitė Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2018 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. D1-934 „Dėl Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos administracijos struktūros ir administracijos struktūros schemos patvirtinimo“ patvirtintą Aplinkos apsaugos departamento struktūrą, jos 2¹-2³ punktus pripažįstant netekusiais galios; pakeitė nurodytu įsakymu patvirtintą Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos administracijos struktūros schemą ir ją išdėstė nauja redakcija; nustatė, kad šis įsakymas įsigalioja 2021 m. balandžio 8 d.

5.4. Ministerija per Vieningą dokumentų valdymo informacinę sistemą (toliau – ir VDVIS) Departamentui Įsakymą pateikė 2021 m. sausio 8 d. Šio dokumento VDVIS kortelėje Departamento vadovybės rezoliucija „Pr. organizuoti įgyvendinimą, atsižvelgiant į atliktus struktūrinius pakeitimus (pagal VTĮ ir DK atlikti įspėjimo ir kitas procedūras)“.

5.5. Aplinkos ministerijos 2021 m. sausio 11 d. raštu Nr. (63)-D8(E)-173 paprašyta Departamento iki 2021 m. sausio 15 d. pateikti informaciją dėl Departamento vidinių sprendimų, susijusių su Įsakymu, patvirtintos struktūros pakeitimu.

5.6. Departamentas 2021 m. sausio 14 d. raštu Nr. (4.1.1)-AD5-692 informavo, kad, atsižvelgus į Įsakymu pakeistą Departamento struktūrą, vyresniajam patarėjui ir patarėjui, karjeros valstybės tarnautojams, vadovaujantis Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo (toliau – ir VTĮ) 49 straipsniu, pranešus apie pareigybių panaikinimą, bus siūlomos užimti laisvos lygiavertės karjeros valstybės tarnautojo pareigos, o jeigu tokių pareigų nėra – ir žemesnės pareigos. Nesutikus užimti siūlomų pareigų valstybės tarnautojai 2021 m. balandžio 8 d. bus atleidžiami iš užimamų pareigų pagal VTĮ 51 straipsnio 1 dalies 9 punktą dėl valstybės tarnautojo pareigybės panaikinimo išmokant VTĮ 48 straipsnio 2 dalyje nustatytą išeitinę išmoką. Nuo 2021 m. sausio 12 d. Departamento vyriausiojo patarėjo pareigybė laisva, iki jos panaikinimo ji nebus komplektuojama.

6. Pareiškėjas Departamentas savo teisių pažeidimą sieja su Departamento tarnybos (darbo) santykių stabilumu, teisinės padėties neapibrėžtumu, teisėtų lūkesčių pažeidimu bei valstybės politikos dalies įgyvendinimo ribojimu.

7. Teismas atkreipia dėmesį, kad administracinis teismas sprendžia ginčus dėl teisės viešojo administravimo srityje. Teismas nevertina ginčijamo administracinio akto bei veiksmų (ar neveikimo) politinio ar ekonominio tikslingumo požiūriu, o tik nustato, ar konkrečiu atveju nebuvo pažeistas įstatymas ar kitas teisės aktas, ar administravimo subjektas neviršijo kompetencijos, taip pat ar aktas (veika) neprieštarauja tikslams bei uždaviniams, dėl kurių institucija buvo įsteigta ir gavo atitinkamus įgaliojimus (Administracinių bylų teisenos įstatymo 3 straipsnis). Taigi administraciniai teismai vertina viešojo administravimo subjektų veiksmo (neveikimo) ar priimto administracinio akto teisėtumą.

8. Teismo vertinimu, sprendžiant dėl valstybės tarnautojo pareigybės panaikinimo, pirmiausia turi būti atsižvelgiama į viešojo administravimo subjektui suteiktos diskrecijos teisės organizuoti savo struktūrą, tame tarpe ir panaikinti valstybės tarnautojo pareigybes, tinkamą įgyvendinimą. Todėl bendroji viešojo administravimo subjekto kompetencija struktūros nustatymo atžvilgiu yra reglamentuota VAĮ 11 straipsnyje, kurio 1 dalyje nustatytas vidaus administravimo tikslas – užtikrinti, kad viešojo administravimo subjektas galėtų tinkamai atlikti viešojo administravimo funkcijas. Pagal šio straipsnio 2 dalies nuostatas, viešojo administravimo įstaigos administracijos struktūrą nustato viešojo administravimo įstaigos vadovas, vadovaudamasis įstatymais ar jų pagrindu priimtais teisės aktais ir atsižvelgdamas į nustatytus viešojo administravimo įstaigos tikslus ir uždavinius, strateginius ar metinius veiklos planus ir patvirtintą valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, pareigybių skaičių, jeigu kiti įstatymai nenustato kitaip.

9. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT), pasisakydamas dėl minėtųjų įstatymo nuostatų, yra nurodęs, kad viešojo administravimo subjekto struktūros tvarkymas – tai vidaus administravimo veiklos forma, kuria ne tik užtikrinamas viešojo subjekto savarankiškas funkcionavimas, bet ir jam priskirtų viešojo administravimo funkcijų įgyvendinimas. Kiekvienas viešojo administravimo subjektas, spręsdamas įstatymų leidėjo pavestus uždavinius, turi diskrecijos teisę, nepažeisdamas imperatyvių teisės aktų reikalavimų, veikti (tvarkyti savo struktūrą) tokiu būdu, kad tie uždaviniai būtų įgyvendinti laiku ir tinkamai, laikantis efektyvumo, objektyvumo bei kitų viešojo administravimo principų (LVAT administracinėse bylose Nr. A62-340/2011; Nr. A520-3085/2012 ir kt.).

10. Pagal Departamento nuostatų, patvirtintų aplinkos ministro 2018 m. balandžio 6 d. įsakymu Nr. D1-277 (toliau – ir Departamento nuostatai), 13 punkte nustatyta, kad Departamento administracijos struktūrą ir struktūros schemą tvirtina aplinkos ministras. Taip pat Aplinkos ministerijos darbo reglamente, patvirtintame aplinkos ministro 2006 m. sausio 1 d. įsakymu Nr. D1-275 (toliau – ir Aplinkos ministerijos darbo reglamentas), 13.4 punkte aiškiai nustatyta, kad aplinkos ministras priima ir pasirašo įsakymus, tame tarpe ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės pavedimu dėl įstaigų prie Aplinkos ministerijos nuostatų ir jų administracijų struktūrų patvirtinimo. Taigi, pagal šiuos teisės aktus aplinkos ministras turi diskrecijos teisę tvirtinti Departamento struktūrą, juose nėra nustatyta, kad prieš tvirtinat ar pakeičiant Departamento administracijos struktūrą, jos projektas turi būti derinamas su pavaldžia institucija, t. y. Departamentu.

11. Be to, Departamento struktūra, buvo patvirtinta Aplinkos ministro dar 2018 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. D1-934 „Dėl Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos administracijos struktūros ir administracijos struktūros schemos patvirtinimo“. Šio įsakymo preambulėje aiškiai nurodytas ne tik Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 m. spalio 20 d. nutarimo Nr. 1517 2 punktas, bet ir Vyriausybės įstatymo 26 straipsnio 3 dalies 8 punktas, o ginčijamu Įsakymu keičiama aplinkos ministro 2018 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. D1-934 patvirtinta Departamento administracijos struktūra, todėl nėra pagrindo teigti, kad priimant ginčijamą Įsakymą nesivadovauta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 m. spalio 20 d. nutarimo Nr. 1517 2 punktu. Teismas sprendžia, kad Departamento struktūra gali būti keičiama ne tik Departamento direktoriaus teikimu, bet ir be teikimo, nes Departamentas yra Aplinkos ministerijos padalinys. Skunde deklaratyviai teigiama, kad ginčijamas Įsakymas neatitinka Aplinkos ministerijos darbo reglamento 14 punkto reikalavimų, tačiau, kaip pasireiškia tariamas vizavimo tvarkos pažeidimas nenurodoma. Įsakymo VDVIS kortelės išrašas patvirtina, kad ginčijamas įsakymas vizuotas (derintas) Aplinkos ministerijos 14 punkto nustatyta tvarka. Įsakymas derintas (vizuotas): rengėjos – D. M. (Teisės ir personalo skyriaus patarėjos), R. S. (Teisės ir personalo skyriaus vedėjos, kuri yra ir rengėjos tiesioginė vadovė), R. J. (Teisės ir personalo skyriaus vyriausiosios specialistės, atsakingos už kalbos taisymą), R. S. (Aplinkos apsaugos politikos įgyvendinimo koordinavimo grupės vadovo), S. V. (Aplinkos ministerijos kanclerės), t. y. visų Įsakymą turėjusių vizuoti asmenų.

12. Nagrinėjamu atveju, Įsakymo projektas neprivalėjo ir nebuvo teikiamas visuomenei svarstyti, todėl lyginamasis variantas neturėjo būti rengiamas. Tai aiškiai numatyta, teisės aktų projektų rengimo rekomendacijų, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 1R-298, 112 punkte, kad rengiant teisės akto pakeitimo projektą, kartu parengiamas ir teisės akto pakeitimo projekto lyginamasis variantas. Keičiant įstatymą, projekto lyginamasis variantas rengiamas visada, išskyrus Rekomendacijų 114 punkte nurodytus atvejus. Keičiant Seimo nutarimus, Prezidento dekretus ir kitus valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų priimamus teisės aktus, projektų lyginamieji variantai turi būti rengiami tada, kai jie teikiami visuomenei svarstyti ir (ar) derinti suinteresuotoms institucijoms, išskyrus Rekomendacijų 114 punkte nurodytus atvejus.

13. Atmestini pareiškėjo teiginiai, kad bus pažeisti darbuotojų teisėti lūkesčiai, tarnybos santykių stabilumas, nes vertinant struktūros pakeitimus, padarytus laikantis teisės aktų reikalavimų, valstybės tarnautojo interesai negali būti aukščiau už valstybės politikos interesus atitinkamoje valstybinio sektoriaus srityje. Konkrečios pareigybės panaikinimo realumui patikrinti nėra būtina ginčyti administracinius aktus dėl struktūrinių pertvarkymų organizavimo. Valstybės tarnautojų teisių galimi pažeidimai turėtų būti konstatuojami ne per teisės aktus, apibrėžiančius valdžios institucijų veiklą, bet per teisės normas, tiesiogiai reglamentuojančias valstybės tarnybą ir konkretaus valstybės tarnautojo teises (LVAT administracinėje byloje Nr. A662-684/2010; Nr. A-4784-492/2016 ir kt.). Tokia LVAT praktika lemia, kad asmenys, kurių teisės galbūt buvo pažeistos naikinant jų užimamas pareigybes, į administracinius teismus gali kreiptis tokiu atveju, kai atlikti struktūriniai pokyčiai realiai ir tiesiogiai daro įtaką jų teisiniam statusui, t. y. asmenys yra atleidžiami, jiems siūlomos naujos pareigos ir pan. Būtent tokie viešojo administravimo subjekto aktai gali būti administracinės bylos dalyku. Priešingu atveju, administraciniuose teismuose ginčijant institucijos (įstaigos) aktus dėl vidinės struktūros keitimo, tačiau vis dar nekeliančius tiesioginės įtakos asmenų teisėms ir pareigoms, galėtų būti trikdomas nepertraukiamas įstaigos darbas, optimalus darbo organizavimo tvarkos palaikymas, teisminiais ginčais stabdomi bet kokie planuojami struktūros pokyčiai, t. y. komplikuojamas Viešojo administravimo įstatymo 11 straipsnio nuostatų įgyvendinimas (LVAT administracinėje byloje Nr. AS-458-438/2017).

14. Vadinasi ginčijamo Įsakymo teisėtumas, dėl valstybės tarnautojų santykių stabilumo, teisėtų lūkesčių, negali būti vertinamas pagal atskirą reikalavimą, t. y. tokie sprendimai negali būti savarankiškas administracinės bylos dalykas. Nesutikdamas su tokio pobūdžio procedūriniu sprendimu (veiksmu), darbuotojas, o ne Departamentas, šio nesutikimo argumentus gali pareikšti įstatymų nustatyta tvarka ginčydamas galutinius sprendimus. Pažymėtina, jog, atsisakant priimti minėto pobūdžio reikalavimus, asmenims nėra užkertamas kelias į teisminę gynybą, nes šiais reikalavimais keliami klausimai iš esmės teisme gali būti išnagrinėti, tačiau tai turi būti daroma ne pagal atskirus prašymo reikalavimus, o sprendžiant valstybės tarnautojo atleidimo iš tarnybos Valstybės tarnybos įstatymo 51 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu teisėtumo klausimą. Taip pat akcentuotina, kad LVAT bylose, kuriose sprendžiamas klausimas dėl valstybės tarnautojo atleidimo iš pareigų Valstybės tarnybos įstatymo 51 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu, yra vertinamas pareigybės panaikinimo realumas (LVAT administracinėse bylose Nr. AS822-91/2013; Nr. AS-1013-520/2017).

15. Todėl pareiškėjo teiginiai, kad Įsakymu panaikinus vyriausiojo patarėjo, vyresniojo patarėjo ir patarėjo pareigybes sumažės Departamento tarnybos (darbo) santykių stabilumas, nukentės teisinės padėties apibrėžtumas, bus pažeisti teisėti lūkesčiai bei apribotas valstybės politikos dalies įgyvendinimas, bus padaryta žala darbuotojams, yra nepagrįsti, negali būti šios bylos nagrinėjamu objektu, nes šiuo metu tokių duomenų nėra, jų nepateikė ir Departamentas. Teismas sprendžia, kad Įsakymu naikinant perteklines vyriausiojo patarėjo, vyresniojo patarėjo ir patarėjo pareigybes, didžiausias leistinas pareigybių skaičius Departamente nemažintas. Kaip nurodyta pažymoje, tikslinga pareigybes naudoti ne perteklinėms patarėjų pareigybėms, o padidinti galimybes Departamentui stiprinti aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę; sukurti prielaidas sutaupytas pareigybes naudoti specialiąsias funkcijas vykdančių aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnų skaičiaus didinimui, t. y. Įsakymu sudaromos sąlygos padidinti žmogiškuosius išteklius juos sutelkiant priskirtos funkcijos vykdymo užtikrinimui. Bylos duomenys patvirtina, kad Departamentas su Įsakymu sutiko (rezoliucija VDVIS kortelėje pavesta organizuoti (Įsakymo) įgyvendinimą, atsižvelgiant į atliktus struktūrinius pakeitimus (pagal VTĮ ir DK (Darbo kodeksą) atlikti įspėjimo ir kitas procedūras). Įsakymas įsigalioja 2021 m. balandžio 8 d., t. y. po 3 mėnesių nuo priėmimo, užtikrinant, kad Departamentas pasiruoštų ir priimtų reikiamus sprendimus, todėl Įsakymas priimtas pagal kompetenciją, vadovaujantis VAĮ 11 straipsnio pagrindu.

16. Proceso dalyviai procesiniuose dokumentuose išdėstė daugiau argumentų, tačiau, teismo vertinimu, jie nėra esminiai sprendžiant šią administracinę bylą ir niekaip nekeičia šiame sprendime padarytos išvados, todėl teismas jų nenagrinės. Šiame kontekste paminėtina, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) ir LVAT praktikoje ne kartą pažymėta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas Van de Hurk prieš Olandiją; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas Helle prieš Suomiją; 2011 m. lapkričio 14 d. LVAT administracinė byla Nr. A261-3555/2011).

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84?87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132–134 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Atmesti pareiškėjo Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos skundą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjai Mefodija PovilaitienėHenrikas SadauskasGediminas Užubalis