- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-05-17
- Bylos Nr.
- AS-458-438/2017
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Arūnas Dirvonas (pirm.), Stasys Gagys, Romanas Klišauskas (pran.)
- Pareiškėjas
- J. J.
- Atsakovas
- Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Alytaus regiono aplinkos apsaugos departamentui
- Kategorijos
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono (kolegijos pirmininkas), Stasio Gagio ir Romano Klišausko (pranešėjas),
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo J. J. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. balandžio 4 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo J. J. skundą atsakovui Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Alytaus regiono aplinkos apsaugos departamentui dėl įsakymo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjas J. J. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Aplinkos ministerijos Alytaus regiono aplinkos apsaugos departamento (toliau – ir atsakovas, Alytaus RAAD) direktoriaus 2016 m. lapkričio 25 d. įsakymą Nr. VI- 85 „Dėl pareigybės panaikinimo“.
Žemesnės instancijos teismas
Kauno apygardos administracinis teismas 2017 m. balandžio 4 d. nutartimi administracinę bylą nutraukė.
Teismas nurodė, kad tiesioginę įtaką pareiškėjo teisėms turėtų atsakovo priimtas administracinis aktas dėl pareiškėjo atleidimo iš tarnybinių pareigų, tačiau šiuo metu apie tokio administracinio akto priėmimą duomenų byloje nėra. Teismas pažymėjo, kad, nagrinėdamas skundą dėl tam tikrą administracinę procedūrą užbaigiančio sprendimo, administracinis teismas gali nagrinėti ir tarpinių (procedūrinių) aktų (sprendimų), kurie atskirai administraciniam teismui neskundžiami, teisėtumą ir pagrįstumą bei jų poveikį galutinio sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui. Nagrinėjant administracinį ginčą dėl atleidimo iš tarnybos panaikinus pareigybę pagrįstumo, yra vertinamos aplinkybės ginčo dalyko apimtimi, taip pat – dėl pačios pareigybės panaikinimo aplinkybių (realumo, būtinumo ir pan., t. y. tokio pobūdžio aplinkybės, kuriomis remiasi pareiškėjas ir šiame skunde). Teismas administracinę bylą nutraukė, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ; redakcija, galiojanti nuo 2016 m. liepos 1 d.) 103 straipsnio 1 punktu.
II.
Pareiškėjas pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo pirmosios instancijos teismo 2017 m. balandžio 4 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – pareiškėjo skundą tenkinti.
Pareiškėjas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, jog ginčijamas įsakymas pareiškėjui nesukelia teisinių pasekmių. Pabrėžia, kad skundžiamas įsakymas yra vienkartinio pobūdžio, nėra ir nebus taikomas kitam asmeniui, šio įsakymo pagrindu pareiškėjas bus atleistas arba jam pasiūlytos kitos pareigos.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
III.
Nagrinėjamos bylos pagal pareiškėjo J. J. skundą dalykas – Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. balandžio 4 d. nutarties teisėtumas ir pagrįstumas.
Žemesnės instancijos teismas
Kauno apygardos administracinis teismas 2017 m. balandžio 4 d. nutartimi administracinę bylą nutraukė, padaręs išvadą, kad byla nepriskirtina administracinių teismų kompetencijai (ABTĮ 103 str. 1 p.), kadangi ginčijamas įsakymas laikytinas tarpiniu dokumentu, tiesiogiai nedarančiu įtakos pareiškėjo teisiniam statusui.
Pareiškėjas kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Alytaus RAAD direktoriaus 2016 m. lapkričio 25 d. įsakymą Nr. VI- 85 „Dėl pareigybės panaikinimo“.
Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju ginčas byloje yra kilęs ne dėl pareiškėjo atleidimo iš pareigų Alytaus RAAD, bet dėl įsakymo, naikinančio pareiškėjo einamą pareigybę, teisėtumo ir pagrįstumo.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, sistemiškai įvertinęs Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 11 straipsnio 1 ir 2 dalies nuostatas, yra išaiškinęs, kad viešojo administravimo subjekto struktūros tvarkymas – tai vidaus administravimo veiklos forma, kuria ne tik užtikrinamas viešojo administravimo subjekto savarankiškas funkcionavimas, bet ir jam priskirtų viešojo administravimo funkcijų įgyvendinimas. Kiekvienas viešojo administravimo subjektas, spręsdamas įstatymų leidėjo pavestus uždavinius, turi diskrecijos teisę, nepažeisdamas imperatyvių teisės aktų reikalavimų, veikti (be kita ko, tvarkyti savo struktūrą) tokiu būdu, kad tie uždaviniai būtų įgyvendinti laiku ir tinkamai, laikantis efektyvumo, objektyvumo bei kitų viešojo administravimo principų (žr., pvz., 2012 m. gruodžio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A520–3085/2012; 2011 m. sausio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A62–340/2011)
Akcentuotina, jog, vertinant struktūros pakeitimus, padarytus laikantis teisės aktų reikalavimų, valstybės tarnautojo interesai negali būti aukščiau už valstybės politikos interesus atitinkamoje valstybinio sektoriaus srityje. Konkrečios pareigybės panaikinimo realumui patikrinti nėra būtina ginčyti administracinius aktus dėl struktūrinių pertvarkymų organizavimo. Valstybės tarnautojų teisių galimi pažeidimai turėtų būti konstatuojami ne per teisės aktus, apibrėžiančius valdžios institucijų veiklą, bet per teisės normas, tiesiogiai reglamentuojančias valstybės tarnybą ir konkretaus valstybės tarnautojo teises (žr., pvz., 2008 m. birželio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-904/2008; 2010 m. gegužės 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-684/2010; 2016 m. gruodžio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-4784-492/2016 ir kt.).
Iš esmės ši Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika lemia, kad asmenys, kurių teisės galbūt buvo pažeistos naikinant jų užimamas pareigybes, į administracinius teismus gali kreiptis tokiu atveju, kai atlikti struktūriniai pokyčiai realiai ir tiesiogiai daro įtaką jų teisiniam statusui, t. y. asmenys yra atleidžiami, jiems siūlomos naujos pareigos ir pan. Būtent tokie viešojo administravimo subjekto aktai (pvz., įsakymas dėl atleidimo) gali būti administracinės bylos dalyku.
Žemesnės instancijos teismas
Priešingu atveju, administraciniuose teismuose ginčijant institucijos (įstaigos) aktus dėl vidinės struktūros keitimo, tačiau vis dar nekeliančius tiesioginės įtakos asmenų teisėms ir pareigos, galėtų būti trikdomas nepertraukiamas įstaigos darbas, optimalus darbo organizavimo tvarkos palaikymas, teisminiais ginčais stabdomi bet kokie planuojami struktūros pokyčiai, t. y. komplikuojamas Viešojo administravimo įstatymo 11 straipsnio nuostatų įgyvendinimas.
Antra vertus, atlikus struktūrinį pertvarkymą, panaikinus aktualią pareigybę ir darbdaviui priėmus individualų administracinį aktą, tiesiogiai nulemiantį asmens teises ir pareigas (pvz., įsakymą dėl atleidimo), administracinėje byloje be įsakymo dėl atleidimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimo, gali ir turi būti detaliai vertinamas ir eitos pareigybės panaikinimo teisėtumas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. vasario 7 d. išplėstinės teisėjų kolegijos nutartį administracinėje byloje Nr. A-1053-662/2017). Pabrėžtina, kad, nagrinėdami bylas dėl pareiškėjo atleidimo panaikinimo, teismai neapsiriboja formaliu fakto nustatymu, jog buvo priimtas administracinis aktas dėl pareigybės panaikinimo, tačiau aiškinasi pareigybės panaikinimo realumą, tiria skirtumus tarp panaikintos pareigybės ir naujai sukurtų pareigybių (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėse bylose Nr. A2-1791/2005; A146-2643/2011 ir kt.).
Atsižvelgusi į tai, kad šioje byloje nebuvo ginčijamas Alytaus RAAD aktas, tiesiogiai nulemiantis pareiškėjo teises ir pareigas, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai administracinę bylą nutraukė. Dėl nurodytų aplinkybių pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas, o Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. balandžio 4 d. nutartis paliekama nepakeista.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo J. J. atskirąjį skundą atmesti.
Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. balandžio 4 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.