- Teismas
- Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-06-15
- Bylos Nr.
- BIK-321/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 1-07-5-00043-2019-2
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Alvydas Pikelis (pirm.), Gabrielė Juodkaitė-Granskienė, Daiva Pranytė-Zalieckienė
- Nuteistasis
- R. K.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Alvydo Pikelio (kolegijos pirmininkas), Gabrielės Juodkaitės-Granskienės ir Daivos Pranytės-Zalieckienės, susipažinusi su nuteistojo R. K. kasaciniu skundu dėl Šiaulių apygardos teismo 2020 m. vasario 19 d. nuosprendžio ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. gegužės 12 d. nutarties, prašymu sustabdyti skundžiamų teismų sprendimų vykdymą, baudžiamąja byla,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Nuteistasis R. K. kasaciniu skundu prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. gegužės 12 d. nutartį ir pakeisti Šiaulių apygardos teismo 2020 m. vasario 19 d. nuosprendį: vietoj paskirtos laisvės atėmimo bausmės skirti 210 MGL baudą, ir, pritaikius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 64¹ straipsnio 1 dalį, paskirtą baudą sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę bausmę 140 MGL baudą. Paskirtos baudos sumokėjimą išdėstyti 36 mėnesiams. Kartu prašoma ir sustabdyti skundžiamų nuosprendžio ir nutarties vykdymą iki byla bus išspręsta kasacinės instancijos teismo posėdyje.
Paduotame kasaciniame skunde teigiama, kad teismai, parinkdami nuteistajam bausmės rūšį, netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą (BK 41 straipsnis) ir neteisingai išaiškino, kad aplinkybė, jog asmuo nedirba ar neuždirba didelių pajamų, pirmiausia verčia svarstyti laisvės atėmimo bausmę. Tuo tarpu apeliacinės instancijos teismas esmingai pažeidė baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimus, nes nepatikrino bylos tiek, kiek to buvo prašoma nuteistojo apeliaciniame skunde, ir pažeidė konstitucinį asmenų lygiateisiškumo principą.
Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 369 straipsnio 1 dalį ir 376 straipsnio 1 dalį, nagrinėdamas kasacinę bylą, kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, patikrina teisės taikymo aspektu, t. y. ar tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, ar nepadaryta esminių BPK pažeidimų. Kasaciniame skunde turi būti nurodyti apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindai ir teisiniai argumentai, pagrindžiantys šių pagrindų buvimą (BPK 368 straipsnio 2 dalis). Nesutikimas su teismų padarytomis išvadomis dėl veikos faktinių aplinkybių nustatymo ir byloje surinktų įrodymų vertinimo nėra kasacinio apskundimo pagrindas ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka dalykas. Kasacinės instancijos teismas iš naujo netiria įrodymų bei nenustato faktinių bylos aplinkybių, tai yra pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų nagrinėjimo dalykas. Tai, ar baudžiamasis įstatymas taikytas tinkamai ir asmeniui paskirta bausmė yra teisinga, kasacinės instancijos teismas sprendžia pagal byloje nustatytas ir teismų sprendimuose nurodytas faktines aplinkybes. BPK reikalavimų pažeidimai vertinant bylos įrodymus sudaro pagrindą bylą nagrinėti kasacine tvarka tuo atveju, jeigu jie susiję su esminiais atitinkamų BPK normų pažeidimais.
Šiuo atveju teisėjų atrankos kolegija sprendžia, kad kasaciniame skunde neišdėstyti tokie teisiniai argumentai dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo taikymo ar padarytų esminių BPK pažeidimų, kurie leistų daryti išvadą, jog yra pagrindas bylą nagrinėti kasacine tvarka. Kasaciniame skunde iš esmės vien reiškiama nuomonė dėl paskirtos bausmės rūšies, t. y. laisvės atėmimo, pagrįstumo. Ši nuteistojo pozicija grindžiama tik nesutikimu su teismų išvadomis bei deklaratyviomis teorinėmis nuostatomis apie konstitucinį asmenų lygybės įstatymui principą, teismų praktikos vienodumą ir precedento reikšmę. Priešingai nei teigia nuteistasis, apeliacinės instancijos teismas atsakė į iš esmės tapačius nuteistojo apeliacinio skundo argumentus dėl bausmės rūšies, tuo tarpu teisinių argumentų, kurie pagrįstų apeliacinės instancijos teismo padarytų esminių BPK pažeidimų buvimą, kasaciniame skunde nepateikta. Kartu pažymėtina ir tai, kad kasacinės instancijos teismas aplinkybių, reikšmingų parenkant nuteistajam bausmės rūšį, iš naujo nevertina ir tai nėra kasacijos nagrinėjimo dalykas.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad paduotas kasacinis skundas neatitinka BPK 368 straipsnio 2 dalyje nustatytų reikalavimų bei 369 straipsnyje numatytų pagrindų, todėl kasacinį skundą atsisakytina priimti (BPK 372 straipsnio 4 dalies 3 ir 4 punktai).
Atsisakius priimti kasacinius skundus, prašymas sustabdyti skundžiamų sprendimų vykdymą paliekamas nenagrinėtas (BPK 374 straipsnis).
Teisėjų atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 372 straipsnio 3 dalimi, 4 dalies 3 ir 4 punktais, 5 dalimi,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Atsisakyti priimti nuteistojo R. K. kasacinį skundą ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.