- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-05-12
- Bylos Nr.
- 1A-234-616/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 1-07-5-00043-2019-2
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Nutartis: Apeliacinis skundas atmestas.
- Teisėjai
- Ernesta Montvidienė (pirm.), Regina Pocienė, Linas Žukauskas
- Nuteistasis
- R. K.
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ernestos Montvidienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Reginos Pocienės ir Lino Žukausko,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. K. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2020 m. vasario 19 d. nuosprendžio, kuriuo R. K. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 199² straipsnio 2 dalį – laisvės atėmimo bausme devyniems mėnesiams.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir R. K. paskirta galutinė šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Bausmę paskirta atlikti pataisos namuose.
Į paskirtą bausmę įskaitytas laikino sulaikymo terminas nuo 2019 m. rugsėjo 19 d. iki 2019 m. rugsėjo 20 d.
Vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, iš R. K. išieškota konfiskuotino automobilio „V“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertę atitinkanti pinigų suma – 3 860 Eur.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Bylos esmė
1. R. K. (toliau – ir R. K.) pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 199² straipsnio 2 dalį už tai, kad pažeisdamas nustatytą tvarką – Lietuvos Respublikos ūkio ministro įsakymu 2004 m. gegužės 26 d. (Nr.4-200) patvirtintų „Fiziniams asmenims taikomų alkoholio produktų ir tabako gaminių gabenimo ir laikymo Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių“ 2.1.1 punkto reikalavimą, numatantį, jog Lietuvos Respublikos teritorijoje fiziniams asmenims draudžiama gabenti ir laikyti jiems nuosavybės teise priklausančiose, pagal nuomos, panaudos sutartį ar kitais pagrindais naudojamose patalpose ir kitose vietose tabako gaminius, nepaženklintus Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka finansų ministro patvirtinto pavyzdžio specialiais ženklais – banderolėmis, neteisėtai disponavo akcizais apmokestinamomis prekėmis, kurių vertė viršija 250 MGL (12 500 Eur) dydžio sumą, šiomis aplinkybėmis: 2019 m. rugpjūčio mėnesį, tyrimo metu nenustatytu tiksliu laiku, nenustatytoje vietoje, iš tyrimo metu nenustatyto asmens, neteisėtai įgijo akcizais apmokestinamų prekių, t. y. 2 500 pakelių cigarečių „M. C.“ su Baltarusijos Respublikos banderolėmis; 2 000 pakelių cigarečių „Korona superslims“ su Baltarusijos Respublikos banderolėmis; 1 420 pakelių cigarečių „Fest“ su Baltarusijos Respublikos banderolėmis; 900 pakelių cigarečių „M. S.“ su Baltarusijos Respublikos banderolėmis, kurių bendra vertė – 22 972,8 Eur, ir šias akcizais apmokestinamas prekes laikė savo gyvenamojoje vietoje, esančioje (duomenys neskelbtini) rajone, (duomenys neskelbtini) pastate, iki tol, kol 2019 m. rugsėjo 19 d. kratos metu surado ir paėmė Valstybės sienos apsaugos tarnybos Pakrančių apsaugos pasienio rinktinės pareigūnai.
2. Tęsdamas nusikalstamą veiką, R. K. pažeisdamas nustatytą tvarką – Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2004 m. gegužės 26 d. įsakymu (Nr.4-200) patvirtintų „Fiziniams asmenims taikomų alkoholio produktų ir tabako gaminių gabenimo ir laikymo Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių“ 2.1.1 punkto reikalavimą, numatantį, kad Lietuvos Respublikos teritorijoje fiziniams asmenims draudžiama gabenti ir laikyti jiems nuosavybės teise priklausančiose, pagal nuomos, panaudos sutartį ar kitais pagrindais naudojamose patalpose ir kitose vietose tabako gaminius, nepaženklintus Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka finansų ministro patvirtinto pavyzdžio specialiais ženklais – banderolėmis, neteisėtai disponavo akcizais apmokestinamomis prekėmis, kurių vertė viršija 250 MGL (12 500 Eur) dydžio sumą, šiomis aplinkybėmis: 2019 m. rugsėjo 19 d., tyrimo metu nenustatytu tiksliu laiku, nenustatytoje vietoje, iš tyrimo metu nenustatyto asmens, neteisėtai įgijo akcizais apmokestinamų prekių, t. y. 1 497 pakelių cigarečių ,,Fest“ su Baltarusijos Respublikos banderolėmis; 2 020 pakelių cigarečių „M. C. MS“; 2 000 pakelių cigarečių „NZ GOLD“ su Baltarusijos Respublikos banderolėmis, kurių bendra vertė – 18 581,48 Eur, ir šias akcizais apmokestinamas prekes sukrovęs į automobilį „V“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) gabeno į tyrimo nenustatytą vietą, kol 2019 m. rugsėjo 19 d. 6 val. 30 min., P. rajone, kelyje P–Š 25-ame kilometre, jį sulaikė Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Pakrančių apsaugos pasienio rinktinės pareigūnai.
II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
3. Nuteistasis R. K. apeliaciniame skunde prašo Šiaulių apygardos teismo 2020 m. vasario 19 d. nuosprendį pakeisti: paskirtą galutinę laisvės atėmimo bausmę pakeisti švelnesne bausme – 140 MGL dydžio bauda.
Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais.
Žemesnės instancijos teismas
3.1. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu nuosprendžiu pripažindamas jį kaltu ir nuteisdamas pagal BK 199² straipsnio 2 dalį bei taikydamas BK 64¹ straipsnio 1 dalies nuostatas, nepagrįstai paskyrė laisvės atėmimo bausmę.
3.2. Apeliantas nurodo, kad BK 199² straipsnio 2 dalies sankcijoje yra numatytos dvi alternatyvios bausmės, t. y. bauda arba laisvės atėmimas. Skunde cituoja nacionalinių teismų praktiką ir pažymi, kad ši nusikalstama veika yra priskiriama ekonomikai ir verslo tvarkai, todėl asmenims padariusiems šį nusikaltimą, teismai skiria baudas, o ne laisvės atėmimo bausmes. Atkreipia dėmesį ir į tai, kad paskirta bausmė turi neprieštarauti teismų praktikai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-64-303/2018) bei atitikti du reikalavimus, t. y. padaryto nusikaltimo ir kaltininko asmenybės pavojingumą. Apelianto vertinimu, pirmosios instancijos teismo paskirta jam reali laisvės atėmimo bausmė, akivaizdžiai, neatitinka teisingumo principo.
Šalies argumentai
3.3. Skunde apeliantas prašo atsižvelgti į tai, kad turi šeimą, kurioje augina nepilnametį vaiką, pradėjo veiklą pagal verslo liudijimą, o nuo 2020 m. kovo 3 d. įsidarbino uždaroje akcinėje bendrovėje (toliau – UAB) „K“. Pažymi, kad šios nurodytos aplinkybės patvirtina, jog bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus ir švelnesnę bausmę, t. y. 140 MGL dydžio baudą, kurios mokėjimą prašo išdėstyti trisdešimt šešiems mėnesiams.
Atsiliepimas
4. Atsiliepime į nuteistojo R. K. apeliacinį skundą, Šiaulių apygardos prokuratūros Antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroras R. B. (toliau – prokuroras) prašo skundą atmesti ir Šiaulių apygardos teismo 2020 m. vasario 19 d. nuosprendį palikti nepakeistą.
Atsiliepimas grindžiamas tokiais argumentais.
4.1. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje, išsamiai ir nešališkai išnagrinėjo visas bylai reikšmingas aplinkybes, teisingai įvertino surinktus įrodymus bei pagrįstai R. K. pripažino kaltu pagal BK 199² straipsnio 2 dalį, ir paskyrė tinkamą bausmę.
4.2. Prokuroro vertinimu, pirmosios instancijos teismas paskirdamas nuteistajam R. K. bausmę už inkriminuotą nusikalstamą veiką pagal BK 199² straipsnio 2 dalį, tinkamai vadovavosi BK 54 straipsnyje nustatytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą, kaltės formą, įvertino jo asmenybę (t. y. praeityje teistas du kartus; baustas administracine tvarka; inkriminuotą nusikalstamą veiką padarė neatlikęs paskirtos bausmės; šiuo metu yra kaltinamas kitoje baudžiamojoje byloje dėl analogiško nusikaltimo padarymo) ir padarė pagrįstą išvadą, kad bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus tik realią laisvės atėmimo bausmę.
4.3. Pažymi, kad iš byloje esančių duomenų, akivaizdu, jog ankščiau taikytos bausmės (baudos) nuteistojo elgesiui jokios teigiamos įtakos nepadarė, savo elgesio priešingo teisei nepakeitė ir išvadų dėl to nepadarė, todėl nėra jokio pagrindo manyti, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti paskyrus bausmę, nesusijusią su realiu laisvės atėmimu. Tai, kad nuteistasis pradėjo dirbti, turi šeimą, kurioje auginą nepilnametį vaiką, neduoda pagrindo išvadai, jog R. K. nebedarys naujų nusikalstamų veikų ir ateityje.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
5. Nuteistojo R. K. apeliacinis skundas atmetamas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
6. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nuteistojo R. K. kaltė padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką pagal BK 199² straipsnio 2 dalį, įrodyta pirmosios instancijos teismo nuosprendyje aptartais įrodymais. Šiaulių apygardos teismas išsamiai ir nešališkai išnagrinėjo visas bylos aplinkybes, nepažeisdamas BPK 20 straipsnio reikalavimų, įvertino įrodymus ir remdamasis BPK 303 straipsnio 2 dalies nuostatomis, pagrįstai priėmė apkaltinamąjį nuosprendį.
7. Remiantis apeliacinio skundo turiniu matyti, kad nuteistasis R. K. neskundžia įrodymų vertinimo, jų gavimo teisėtumo ar pagrįstumo, inkriminuotos nusikalstamos veikos kvalifikacijos, tačiau prašo paskirti švelnesnę bausmę – baudą. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas skundžiamą nuosprendį peržiūri tik dėl švelnesnės bausmės paskyrimo nuteistajam R. K., neperžengiant apeliacinio skundo ribų (BPK 320 straipsnio 3 dalis).
8. Apeliacinio teismo teisėjų kolegija pažymi, kad įgyvendinant baudžiamojo įstatymo paskirtį svarbu ne tik tinkamai kvalifikuoti nusikalstamas veikas, bet ir skirti baudžiamojo įstatymo reikalavimus atitinkančias, individualizuotas, adekvačias padarytai nusikalstamai veikai ir teisingas bausmes. Įstatymų leidėjas nurodo, kad skiriant bausmę turi būti siekiama sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų padarymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistajam galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Bausmės skyrimas yra išimtinė teismo kompetencija bei viena iš sudėtingiausių ir svarbiausių baudžiamojo įstatymo įgyvendinimo stadijų. Šioje stadijoje pagrindinis teismo uždavinys – remiantis įstatymu visapusiškai bei objektyviai ištirti baudžiamosios bylos medžiagą ir priimti teisėtą, pagrįstą ir teisingą sprendimą skiriant tokią bausmę, kuri atitiktų BK nuostatose įtvirtintą bausmės paskirtį.
9. Atkreipiamas apelianto dėmesys ir į tai, kad pagal baudžiamosios teisės doktriną, skirdamas bausmę teismas ne tik vykdo įstatymo reikalavimus atsižvelgiant į nusikalstamos veikos sunkumą bei kaltininko asmenybę, bet ir išreiškia nuomonę apie padarytas nusikalstamas veikas bei kaltą asmenį. Apeliacinės instancijos teismas pažymi ir tai, kad remiantis baudžiamuoju įstatymu teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1, 2 dalys). Be to, skirdamas bausmę, teismas privalo vadovautis bausmės paskirtimi. Vienas iš uždavinių, kurio siekiama skiriant bausmę – teisingumo principo įgyvendinimo užtikrinimas (BK 41 straipsnio 2 dalies 5 punktas), kuris visų pirma, pasireiškia tuo, jog teismas turi skirti tokią bausmę, kuri būtų adekvati (proporcinga) asmens padarytai nusikalstamai veikai. Taip pat įstatymo leidėjas, konstruodamas sankcijas už Baudžiamajame kodekse uždraustas veikas, vadovaujasi teisingumo principu ir nustato tokias sankcijų ribas, kurios leistų teismui, skiriančiam konkrečią bausmę, parinkti nusikaltusiam asmeniui įstatymą bei individualias bylos aplinkybes atitinkančią bausmę.
10. Pirmosios instancijos teismas skirdamas nuteistajam R. K. bausmę pagal BK 199² straipsnio 2 dalį, ir taikydamas BK 64¹ straipsnio nuostatas, vadovavosi bausmės individualizavimo principu bei atsižvelgė į visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, t. y. kad R. K. padarė tyčinį, sunkų nusikaltimą (BK 11 straipsnio 5 dalis) dėl savanaudiškų motyvų, siekdamas turtinės naudos, be to, pažeisdamas nustatytą tvarką, disponavo akcizais apmokestinamomis prekėmis, kurių vertė daugiau nei tris kartus viršijo nusikalstamos veikos dispozicijoje numatytą 250 MGL dydžio sumą (t. y. nusikalstamos veikos padarymo metu 250 MGL sudarė 12 500 Eur, o R. K. neteisėtai disponuotų cigarečių vertė buvo 41 554,28 Eur), anksčiau teistas, tačiau Šiaulių apylinkės teismo 2018 m. balandžio 30 d. baudžiamuoju įsakymu (t. 1, b. l. 127–131) paskirtą baudą sumokėjo tik 2019 m. spalio 7 d. (t. 1, b. l. 112–115; 147, 148), nuo 2019 m. sausio mėnesio iki 2019 m. spalio mėnesio, keturis kartus baustas administracine tvarka, paskirtų baudų nemoka (t. 1, b. l. 116–120), iš Lietuvos antstolių rūmų pateikto 2019 m. spalio 17 d. pranešimo nustatyta ir tai, kad iš R. K. šiuo metu priverstine tvarka išieškomos tūkstantinės eurų sumos, kurios nesumokėtos už paskirtas baudas nuo 2004 metų iki 2019 metų (t. 1, b. l. 134–143), iki nusikalstamos veikos padarymo nedirbo, bei į tai, jog nenustatyta atsakomybę sunkinančių aplinkybių ir nustatyta viena jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, t. y. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), ir padarė pagrįstą išvadą, kad bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus minimalią laisvės atėmimo bausmę.
11. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismo skundžiamu nuosprendžiu paskirta laisvės atėmimo bausmė, kurios trukmė, pritaikius BK 64¹ straipsnio nuostatas, buvo sumažinta vienu trečdaliu, yra adekvati, proporcinga padarytai nusikalstamai veikai bei nuteistojo asmenybei, atitinka įstatymo reikalavimus, nėra aiškiai neteisinga ar per griežta. Be to, iš šių nustatytų aplinkybių visumos, akivaizdu, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai paskyrė realią laisvės atėmimo bausmę ir dėl to, jog nuteistajam R. K. paskyrus švelnesnę bausmę (piniginę baudą, kurios dydis numatytas nuo 150 MGL iki 6 000 MGL), numatyti bausmės tikslai pasiekti nebus ir neturės jokio teigiamo auklėjamojo poveikio, nes nuteistasis neturės realios galimybės jos įvykdyti. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad nuteistasis paskirtų piniginių baudų nemoka, t. y. tiek už padarytus administracinius teisės pažeidimus, tiek už kitokio pobūdžio pažeidimus, o įstatymų ir toliau nesilaiko. Pažymėtina ir tai, kad nepagrįstai paskyrus švelnią bausmę, kaltininko sąmonėje susiformuoja lengvo baudžiamosios atsakomybės išvengimo modelis, o tai prieštarauja ne tik bausmės tikslams, bet ir baudžiamosios teisės prigimčiai.
12. Apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės, t. y. kad nuteistasis R. K. turi šeimą, kurioje augina nepilnametį vaiką, pradėjo veiklą pagal 2020 m. vasario 25 d. išduotą verslo liudijimą (t. 2, b. l. 23), o nuo 2020 m. kovo 3 d. įsidarbino UAB „K“ betonuotojo pagalbinio pareigose (t. 2, b. l. 21–22) yra reikšmingos, tačiau vertinant jų ir kitų nagrinėjamoje byloje nustatytų bei pirmosios instancijos teismo aptartų aplinkybių visumą, nesudaro pagrindo konstatuoti, jog R. K. skundžiamu nuosprendžiu paskirta bausmė yra per griežta. Be to, pažymėtina, kad šios nuteistojo R. K. skunde nurodomos šeiminės ir socialinės aplinkybės yra gyvenimiškai įprastos ir tipinės, todėl nesuteikia pagrindo konstatuoti, jog nuteistajam paskirta laisvės atėmimo bausmė prieštarauja teisingumo principui.
13. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas atsižvelgęs į pirmiau nurodytas aplinkybes bei taikydamas baudžiamojo įstatymo nuostatas dėl bausmių skyrimo, nepadarė baudžiamojo įstatymo pažeidimų, R. K. paskirta bausmė atitinka įstatymo reikalavimus, nacionalinę teismų praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-2-693/2019 ir kt.) bei nėra aiškiai neteisinga ar per griežta, ir jos švelninti nėra jokio pagrindo, nes ji užtikrina teisingumo principo įgyvendinimą ir BK 41 straipsnyje nurodytų bausmės tikslų pasiekimą.
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Nuteistojo R. K. apeliacinį skundą atmesti.