Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos R. Ž. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2022 m. gegužės 23 d. nutarties civilinėje byloje Nr. eB2-651-273/2022, kuria netenkintas prašymas pripažinti likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės „Elito grupė“ bankrotą tyčiniu, pagal pareiškėjos R. Ž. prašymą dėl likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės „Elito grupė“ bankroto pripažinimo tyčiniu, suinteresuoti asmenys D. M., Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Kauno apygardos teismas 2020 m. spalio 19 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-1856-273/2020 (aktualus civilinės bylos Nr. eB2-295-273/2022) uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Elito grupė“ iškėlė bankroto bylą, nemokumo administratore paskyrė UAB „Insolvency Solutions“.

2. Likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės (toliau – BUAB) „Elito grupė“ kreditorė R. Ž. (toliau – ir pareiškėja) 2021 m. lapkričio 25 d. kreipėsi į teismą su pareiškimu BUAB „Elito grupė“ bankrotą pripažinti tyčiniu; atsakingu asmeniu dėl bendrovės bankroto pripažinti D. M. bei apriboti jo teisę eiti viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nariu penkeriems metams; priteisti bylinėjimosi išlaidas.

3. Pareiškėja nurodė, kad egzistuoja Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) 70 straipsnio 2 dalies 1 (sudaryti nuostolingi ar ekonomiškai nenaudingi juridiniam asmeniui sandoriai), 2 (juridiniam asmeniui priklausantis turtas buvo parduotas mažesne negu rinkos kaina), 3 (kreditorių galimybės nukreipti išieškojimą į juridinio asmens skolininko turtą buvo apribotos arba panaikintos), 5 (veikla ir (ar) turtas buvo perkelti į kitą juridinį asmenį, kai finansiniai įsipareigojimai ar jų dalis liko veiklą ir (ar) turtą perdavusiame juridiniame asmenyje) punktuose nustatyti pagrindai bendrovės bankrotą pripažinti tyčiniu.

4. Nurodė, kad BUAB „Elito grupė“, dar iki nemokumo bylos iškėlimo, kreipėsi į Kauno apylinkės teismą (civilinė byla Nr. e2-9943-921/2020) su ieškiniu atsakovei UAB „Panemunės projektai“ dėl 10 931 Eur skolos priteisimo, tačiau bylos nagrinėjimo metu, UAB „Elito grupė“ ir UAB ,,HEO Globe Finance Group“ 2020 m. gegužės 7 d. sudarė reikalavimo perleidimo sutartį (toliau – reikalavimo perleidimo sutartis), kurios pagrindu naujajam kreditoriui buvo perleisti piniginiai reikalavimai, atsiradę iš nekilnojamojo turto pardavimo paslaugos Nr. EG-20190404/01 bei 2020 m. vasario 10 d. PVM sąskaitos faktūros Nr. EG 2143; 2020 m. vasario 24 d. PVM sąskaitos faktūros Nr. EG 2145; 2020 m. vasario 17 d. PVM sąskaitos faktūros Nr. EG 2144, t. y. šiuo pagrindu civilinėje byloje Nr. e2-9943-921/2020 pasikeitė kreditorius, o BUAB „Elito grupė“ faktiškai atsisakė galimybės gauti jai priklausančias lėšas.

5. Nurodė, kad BUAB „Elito grupė“, faktiškai būdama nemoki, mažindama galimybę atsiskaityti su kreditoriais, sudarė pirkimo-pardavimo sandorius ir perleido nekilnojamąjį turtą: 1) 2020 m. balandžio 21 d. sutartimi Nr. 19-KU-1661 butą, adresu (duomenys neskelbtini), ir žemės sklypo dalį, adresu (duomenys neskelbtini), už 40 000 Eur pardavė D. M. tėvams K. M. ir R. M. (toliau – Sutartis 1); 2) 2020 m. gegužės 11 d. sutartimi Nr. 19KU-1877 butą ir žemės sklypo dalį, adresu (duomenys neskelbtini), už 80 000 Eur pardavė įmonės akcininkui ir vadovui D. M. (toliau – Sutartis 2) (toliau – kartu nekilnojamasis turtas). Nurodytas nekilnojamasis turtas buvo parduotas mažesne nei rinkos kaina. Nurodė, kad bendrovės bankroto byloje buvo patvirtintas R. T. 10 000 Eur finansinis reikalavimas, kuris kildinamas iš 2020 m. vasario 27 d. BUAB „Elito grupė“ ir kreditoriaus sudarytos preliminariosios minėto buto ir žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini), pirkimo-pardavimo sutarties, kurios pagrindu įmonė įsipareigojo iki 2020 m. balandžio 30 d. sudaryti pagrindinę sutartį, tačiau jos nesudarė, todėl pirkėjas įgijo teisę ne tik atgauti savo sumokėtą avansą, bet ir reikalauti tokio paties dydžio baudos mokėjimo.

6. Bendrovė pažeidė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.930¹ straipsnyje nustatytą atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą. Kauno apygardos teisme nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. e2-1153-273/2021 D. M. patvirtino, kad pagal Sutartį 1 ir Sutartį 2 piniginės lėšos buvo gautos 2020 m. balandžio 21 d., tačiau sudarius Sutartį 2, 2020 m. gegužės 11 d. buvo sudarytas dvišalis užskaitymo aktas, kurio pagrindu gautos lėšos įskaitytos kaip skolos vadovui ir akcininkui (D. M.) grąžinimas už suteiktas paskolas.

7. Bendrovė pažeidė JANĮ 70 straipsnio 2 dalies 5 punktą, nes bendrovės veikla ir (ar) turtas buvo perkelti į kitą juridinį asmenį, kai finansiniai įsipareigojimai ar jų dalis liko veiklą ir (ar) turtą perdavusiame juridiniame asmenyje. Nurodė, kad UAB „Elito grupė“ ir UAB „Vinesta“ 2020 m. gegužės 8 d. sudarė transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutartį, kurios pagrindu UAB „Vinesta“ už mažesnę nei rinkos kainą (17 000 Eur) buvo parduota transporto priemonė BMW valst. Nr. (duomenys neskelbtini)

8. Atsakovė BUAB „Elito grupė“, atstovaujama nemokumo administratorės UAB „Insolvency Solutions“, su pareiškėjos prašymu pripažinti bendrovės bankrotą tyčiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Nurodė, kad: 1) reikalavimo perleidimo sutartis buvo atlygintinė, todėl negalima daryti išvados, jog šiuo sandoriu bendrovei buvo padaryta žala, 2) Sutartis 1 ir Sutartis 2 buvo sudarytos siekiant išvengti bendrovės bankroto, nes bendrovė nuo 2020 metų vidurio veiklos nebevykdė, todėl buvo poreikis realizuoti bendrovei priklausantį nekilnojamąjį turtą, 3) bendrovė nepažeidė CK 6.930¹ straipsnyje nustatytos atsiskaitymo su kreditoriais tvarkos, nes šiuo konkrečiu atveju pirmenybė buvo teikiama atsiskaityti su kreditoriais, kurių reikalavimai yra pagal vykdomuosius dokumentus, po to įsiskolinimams valstybės biudžetui padengti.

9. Suinteresuotas asmuo D. M. su pareiškėjos prašymu pripažinti bendrovės bankrotą tyčiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Nurodė, kad: 1) reikalavimo perleidimo sutartis buvo atlygintinė ir jos nesudarius, t. y. tęsiant bylinėjimosi procesą Kauno apylinkės teisme civilinėje byloje Nr. e2-9943-921/2020, būtų didinamos bendrovės patiriamos bylinėjimosi išlaidos, 2) sandoriai, kuriais buvo parduotas bendrovei priklausantis nekilnojamasis turtas, buvo naudingi ir būtini bendrovei, nes leido bendrovei tuo metu išvengti bankroto. Taip pat nekilnojamasis turtas buvo parduotas už didesnę, nei VĮ Registrų centro nustatytą vidutinę nekilnojamojo turto rinkos vertės, kainą. Pažymėjo, kad pareiškėja nenurodė jokių konkrečių suinteresuoto asmens D. M. valdymo laikotarpiu atliktų tyčinių veiksmų, kurie galėtų būti vertinami, kaip nepagrįstas, įmonės turto / piniginių lėšų švaistymas, išgryninimas, neprotingas išlaidavimas. Visais pareiškėjos nurodytais mokėjimais buvo atsiskaitoma su bendrovės kreditoriais, kreditorių eiliškumas nebuvo pažeistas, suinteresuotas asmuo D. M. neatliko jokių piktavališkų ar savanaudiškų veiksmų vykdant atsiskaitymus su kreditoriais ir siekė išlaikyti ir užtikrinti nenutraukiamą bendrovės veiklą.

10. Suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI) prašė pareiškėjos prašymą tenkinti ir BUAB „Elito grupė“ bankrotą pripažinti tyčiniu. Nurodė, kad suinteresuoto asmens D. M. veiksmai blogino bendrovės finansinę būklę, bendrovei priklausantis nekilnojamasis turtas buvo parduotas žemesne nei rinkos kaina D. M. ir su D. M. susijusiems asmenims, bendrovės piniginės lėšos pažeidžiant CK 6.930¹ straipsnio nuostatas naudojamos savo, o ne kreditorių interesams tenkinti bei sudaromi kiti ekonomiškai nenaudingi bendrovei sandoriai rodo, kad buvo sąmoningai didinamas UAB „Elito grupė“ nemokumas, siekiant išvengti ar žymiai apsunkinti atsiskaitymą su kreditoriais.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

11. Kauno apygardos teismas 2022 m. gegužės 23 d. nutartimi netenkino pareiškėjos prašymo pripažinti BUAB „Elito grupė“ bankrotą tyčiniu bei iš pareiškėjos suinteresuotam asmeniui D. M. priteisė 5 595,30 Eur bylinėjimosi išlaidų, atsakovei BUAB „Elito grupė“ – 1 300 Eur bylinėjimosi išlaidų.

12. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs aplinkybę, kad bendrovės bankroto byloje patvirtinta 64 148,18 Eur kreditorių finansinių reikalavimų suma, kuri buvo patvirtinta pagal UAB „Insolvency Solutions“ 2021 m. spalio 21 d. teismui pateiktą kreditorių sąrašą, padarė išvadą, jog nėra pagrindo spręsti, kad ginčo sandorių sudarymo metu, t. y. 2020 m. sausio – gegužės mėn. UAB „Elito grupė“ buvo nemoki.

13. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad UAB „Elito grupė“ iki bankroto bylos iškėlimo vykdė veiklą, susijusią su nekilnojamojo turto objektų pardavimu, tarpininkavimo paslaugų, perkant ir parduodant nekilnojamąjį turtą, teikimu. Teismas sutiko su suinteresuoto asmens D. M. argumentais, kad 2020 m. kovo 16 d. Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbus karantiną, turto pardavimo sandorių sumažėjo, bendrovei pradėjo trūkti apyvartinių lėšų naujų objektų investiciniam įsigijimui.

14. Pirmosios instancijos teismas taip pat nustatė, kad sudarius Sutartį 1, UAB „Elito grupė“ gavo 40 000 Eur, sudarius Sutartį 2 buvo atsiskaityta tarpusavio įskaitymų būdu, nes Sutarties 2 sudarymo metu UAB „Elito grupė“ turėjo vykdytinų piniginių prievolių kreditoriui D. M. pagal laikotarpiu nuo 2018 m. sausio 19 d. iki 2019 m. rugsėjo 26 d. sudarytas paskolos sutartis. Iš VMI prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atsiliepimo į pareiškimą dėl bankroto pripažinimo tyčiniu bei mokestinio tyrimo ataskaitų, pagal kasos ir banko dokumentus buvo nustatyta, kad D. M. į UAB „Elito grupė“ banko sąskaitą 2018 metais pervedė 25 600 Eur, o 2019 m. grynaisiais pinigais suteikė 55 000 Eur paskolų (2019 m. D. M. buvo grąžinta 418,05 Eur, o iš viso susidariusi paskolų suma 2019 m. gruodžio 31 d. – 80 181,95 Eur).

15. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, ginčo sandorių sudarymas buvo nulemtas susiklosčiusių faktinių aplinkybių, UAB „Elito grupė“, siekdama tolesnio veiklos vykdymo, gavo reikalingas pinigines lėšas, taip pat atsiskaitė pagal vykdytinas prievoles su savo kreditoriumi – suinteresuotu asmeniu D. M.. Be to, sandorių sudarymo metu UAB „Elito grupė“ buvo moki, todėl nėra pagrindo išvadai, kad sandorių sudarymo kaina nulėmė įmonės nemokumą ar dėl to įmonė buvo privesta prie bankroto tyčia.

16. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad byloje nepateikta duomenų apie UAB „Elito grupė“ turėtų grynųjų ir negrynųjų pinigų kiekį 2020 m. balandžio – gegužės mėnesiais, taip pat nepateikta duomenų apie kitų pradelstų kreditorinių reikalavimų apimtį šiuo laikotarpiu, be to, siekiant įrodyti atsiskaitymų eiliškumo pažeidimą į bylą nepateikta jokių kitų duomenų apie kitų kreditorinių, kurių reikalavimai buvo pradelsti, teisių pažeidimus. Teismas padarė išvadą, kad tyčinio bankroto požymis pagal JANĮ 70 straipsnio 2 dalies 3 punktą nebuvo įrodytas.

17. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad UAB „Elito grupė“ 2020 m. gegužės 8 d. pirkimo – pardavimo sutartimi pardavusi UAB „Vinesta“ transporto priemonę BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) už 17 000 Eur, nepažeidė JANĮ 70 straipsnio 2 dalies 5 punkto, nes transporto priemonė buvo parduota už didesnę nei vidutinę rinkos kainą (14 588 Eur).

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

18. Pareiškėja prašo Kauno apygardos teismo 2022 m. gegužės 23 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – pareiškimą dėl BUAB „Elito grupė“ bankroto pripažinimo tyčiniu tenkinti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

18.1. Pirmosios instancijos teismas pažeidė rungimosi ir šalių procesinio lygiateisiškumo principą, nes nesiėmė visų priemonių, užtikrinančių silpnesnės proceso šalies galimybę gauti pas kitą šalį esančius duomenis, kurie yra itin reikšmingi ginčui išnagrinėti. Teismas bylos nagrinėjimo metu netenkino pareiškėjos atstovo prašymų išreikalauti iš nemokumo administratorės reikšmingus bylai duomenis bei sudaryti galimybes užduoti klausimus administratoriui.

18.2. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai suabsoliutino įmonės (ne)mokumo atsiradimo momento nustatymą tyčiniam bankrotui konstatuoti, nes bendrovės vadovas D. M. savo pareiškime dėl bankroto bylos iškėlimo, nurodė UAB „Elito grupė“ nemokumo priežastis, kurias lėmė 2019 metų pabaigoje nutrauktos nekilnojamojo turto brokerių sutartys, komisinių atlyginimų už teikiamas paslaugas negavimas, todėl darytina išvada, kad bendrovė jau 2019 metais praktiškai nevykdė veiklos, o 2020 metų pradžioje pajamas gavo tik iš jai priklausančio nekilnojamojo turto pardavimų. Darytina išvada, kad byloje nustačius konkrečius bendrovės valdymo organų nuostolingus ir ekonomiškai nenaudingus sandorius, kuriais iš esmės buvo mažinamas įmonės turtas, buvo pagrindas BUAB „Elito grupė“ bankrotą pripažinti tyčiniu pagal JANĮ 70 straipsnio 2 dalį.

18.3. Spręsdamas klausimą, ar nekilnojamasis turtas nėra parduotas akivaizdžiai už mažesnę nei rinkos kainą, teismas vadovavosi ne sandorių naudingumu ir pelningumu, gautų piniginių lėšų panaudojimo pagal tikslinę paskirtį aspektu, bet nuomone, kad 2020 m. balandžio – gegužės mėnesiais įmonės nemokumas nebuvo nustatytas. Be to, teismas nepagrįstai sutiko su suinteresuoto asmens D. M. argumentais, kad 2020 m. kovo 16 d. Lietuvoje paskelbus karantino rėžimą, turto pardavimo sandorių apimčiai reikšmingai sumažėjus, bendrovei pradėjo stigti apyvartinių lėšų naujų objektų investiciniam įsigijimui.

18.4. Bylos nagrinėjimo metu nei suinteresuotas asmuo D. M., nei atsakovė BUAB „Elito grupė“ nepateikė jokių duomenų apie tai, kokią veiklą bendrovė vykdė po 2020 m. gegužės mėn., kokie sandoriai iš viso buvo planuojami ir ar realiai buvo įvykdyti. Pareiškėjos duomenimis pareiškime nurodomi nekilnojamojo turto, automobilio, reikalavimo teisių perleidimo sandoriai, atsiskaitymai su susijusiais asmenimis, darbuotojų atleidimas buvo paskutiniai, kurie sustabdė bet kokią bendrovės veiklą, neatkūrė, o priešingai, privedė įmonę prie jos faktinio nemokumo.

18.5. Pirmosios instancijos teismas objektyviai neįvertino pareiškėjos nurodytų aplinkybių, susijusių su bendrovės nekilnojamojo turto perleidimu, taip pat teismas neatsižvelgė į tai, kad UAB „Elito grupė“ atliko tris mokėjimus D. M. sutuoktinei V. S. – J., kurių pagrindu pervedė 11 000 Eur, 2020 m. sausio 23 d. pervedė 1 000 Eur; 2020 m. balandžio 6 d. – 1 000 Eur; 2020 m. balandžio 29 d. – 9 000 Eur, 2020 m. kovo 3 d. atliko 1 015 Eur bankinį pavedimą UAB „Kauno ortodontijos centras“ ir 2020 m. kovo 5 d. atliko 1 064,72 Eur bankinį pavedimą MB „Jogiris“.

18.6. Nors pirmosios instancijos teismas nustatė, kad pagal Sutartį 1 ir Sutartį 2 bendrovė pinigines lėšas gavo 2020 m. balandžio 21 d., taip pat nustatė, kad sudarius Sutartį 2 – 2020 m. gegužės 11 d. bendrovė ir suinteresuotas asmuo D. M. sudarė dvišalį užskaitymo aktą, kurio pagrindu gautos pinginės lėšos buvo įskaitytos kaip skolos vadovui ir akcininkui (D. M.) gražinimas už suteiktas paskolas, tačiau, nevertino, kad kitų kreditorių reikalavimai yra atsiradę iki atlikto užskaitymo sandorio, t. y. skola UAB „Ignitis“ – nuo 2020 m. gegužės 31 d., UAB „Panemunės projektai“ – nuo 2019 m. spalio 31 d., UAB „Kauno švara“ – nuo 2020 m. balandžio 30 d., R. Ž. – nuo 2019 m. spalio 11 d., A. M. – nuo 2019 m. spalio 30 d.

18.7. Byloje pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad UAB „Elito grupė“ 2020 m. gegužės 8 d. sudarė transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutartį, kurios pagrindu bendrovei UAB „Vinesta“, kurios vadovas yra suinteresuotas asmuo D. M., už mažesnę nei rinkos kainą (17 000 Eur) pardavė transporto priemonę BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Taip pat teismas nepagrįstai nevertino pareiškėjos nurodytos aplinkybės, jog nėra duomenų, kad už automobilį yra atsiskaityta.

18.8. Teismas visiškai netyrė ir nutartyje nepasisakė apie pareiškėjos nurodytus buhalterinės apskaitos taisyklių pažeidimus, nors tai buvo bylos nagrinėjimo dalykas, tačiau atsakovė ir suinteresuotas asmuo D. M. dėl to neteikė jokių paaiškinimų.

19. Atsakovė atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo jį atmesti ir Kauno apygardos teismo 2022 m. gegužės 23 d. nutartį palikti nepakeistą bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atskirasis skundas grindžiamas šiais atsikirtimais:

19.1. Pareiškėja neįrodė, kad žala kreditoriams atsirado dėl laiku neįvykdyto bankroto bylos inicijavimo. Priešingai, šiuo konkrečiu atveju, atsakovės kreditoriai nepatyrė žalos, kuri būtų nustatyta, kaip atsiradusi dėl bankroto proceso neinicijavimo.

19.2. Nepagrįsti atskirojo skundo argumentai, kad bendrovei priklausantis nekilnojamasis turtas buvo parduotas už mažesnę nei rinkos kainą. Priešingai, klausimai dėl nekilnojamojo turto sandorių teisėtumo buvo išspręsti Kauno apygardos teismo 2021 m. gruodžio 21 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-1153-273/2021 pagal ieškinį dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais (teismas pareiškėjos pareikštą ieškinį atmetė kaip nepagrįstą).

19.3. Priešingai nei nurodo pareiškėja, atsakovė 2020 m. gegužės 11 d. pradelstų įsipareigojimų kreditoriams neturėjo.

20. Suinteresuotas asmuo D. M. atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo jį atmesti ir Kauno apygardos teismo 2022 m. gegužės 23 d. nutartį palikti nepakeistą bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atskirasis skundas grindžiamas šiais atsikirtimais:

20.1. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad pareiškėjos atstovas su bendrovės dokumentais buvo supažindintas 2021 m. gruodžio 13 d., tačiau įrodymų, kurie galėtų patvirtinti, jog ginčo nekilnojamojo turto perleidimo pagal Sutartį 1 ir Sutartį 2 metu bendrovė galėjo būti nemoki ir turėjo pradelstų įsipareigojimų kreditoriams, pareiškėja byloje nepateikė. Šiuo konkrečiu atveju sutiktina su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis, kad iš byloje esančių duomenų nėra pagrindo spręsti, jog ginčo sandorių sudarymo metu, t. y. 2020 m. sausio - gegužės mėn., bendrovė buvo nemoki.

20.2. Bendrovė iki bankroto bylos iškėlimo vykdė veiklą, susijusią su nekilnojamojo turto objektų pardavimu, tarpininkavimo paslaugų, perkant - parduodant nekilnojamąjį turtą, teikimu. 2020 m. kovo 16 d. Lietuvoje paskelbus karantino rėžimą, turto pardavimo sandorių apimtis reikšmingai sumažėjo, pirkėjai sustabdė arba nutraukė turto pirkimo procedūras, notarai sustabdė arba apribojo paslaugų teikimą, vyravo pesimistinės šalies ūkio raidos perspektyvos. Bendrovei pradėjo trūkti apyvartinių lėšų naujų objektų investiciniam įsigijimui. Sudarius Sutartį 1, bendrovė gavo 40 000 Eur piniginių lėšų. Be to, nors pagal Sutartį 2 buvo atsiskaityta tarpusavio įskaitymų būdu, toks atsiskaitymo būdas taip pat buvo naudingas bendrovei, kadangi leido sumažinti bendrą bendrovės kreditorinių įsipareigojimų apimtį, pagerinti bendrovės kreditingumo rodiklius.

20.3. Nepagrįsti atskirojo skundo argumentai, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino kitų bendrovės sudarytų sandorių naudingumo. Byloje pareiškėja įrodinėjo, kad dėl Sutarties 2 sudarymo bendrovė neįvykdė su R. T. sudarytos 2020 m. vasario 27 d. pagal Sutartį 2 perleisto buto preliminariosios pirkimo-pardavimo sutarties, kurios pagrindu R. T. įgijo teisę reikalauti iš bendrovės 10 000 Eur, todėl ši suma laikytina bendrovei padarytais nuostoliais. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad dėl 2020 m. vasario 27 d. preliminariosios pirkimo-pardavimo sutarties nesudarymo ir dėl to, jog minėtas butas nebuvo parduotas R. T., yra atsakinga UAB „Panemunės projektai“, su kuria yra susijusi ir pareiškėja. Dėl šių nuostolių Kauno apylinkės teisme yra nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-22986-1088/2021 dėl žalos atlyginimo iš UAB „Panemunės projektai“ bendrovės naudai. Nurodytos aplinkybės byloje neabejotinai patvirtina, kad suinteresuotas asmuo nėra atsakingas už minėtų nuostolių atsiradimą. Taip pat teismas įvertino visus pareiškėjos nurodytus sandorius, susijusius su V. S. – J., UAB „Kauno ortodontijos centras“ bei MB „Jogiris“, t. y. teismas sprendė, jog nėra pagrindo konstatuoti, kad sudarytais sandoriais buvo sąmoningai siekiama pabloginti bendrovės padėtį ar privesti bendrovę prie bankroto tyčia, kadangi nenustatyta, jog sandorių sudarymo metu bendrovė buvo nemoki.

20.4. Pareiškėja byloje neįrodė egzistuojančių CK 6.930¹ straipsnio pažeidimo pagrindimo kriterijų, todėl teiginiai apie atsiskaitymų, atliktų iki bendrovei bankroto bylos iškėlimo, neteisėtumą neturi jokio teisinio ir / ar faktinio pagrindo (CPK 178 straipsnis). Pareiškėja bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu nenurodė jokių konkrečių suinteresuoto asmens valdymo laikotarpiu atliktų tyčinių veiksmų, kurie galėtų būti vertinami, kaip nepagrįstas, neaiškus įmonės turto / piniginių lėšų švaistymas, išgryninimas, neprotingas išlaidavimas.

20.5. Pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino bendrovei priklausiusios transporto priemonės BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) perleidimo sandorį, kurio sudarymas buvo naudingas bendrovei, kuri už transporto priemonę gavo didesnę sumą nei reali jos vidutinė rinkos kaina. Šiuo atveju pareiškėjos atskirajame skunde nurodytas transporto priemonės pardavimo sandorio vertinimas, kaip tariamas tyčinio bankroto požymis perkeliant turtą į kitą juridinį asmenį (JANĮ 70 straipsnio 2 dalies 5 punktas), yra visiškai nepagrįstas objektyviais bylos duomenimis.

20.6. Pareiškėja neįrodinėjo, kad bendrovės bankrotas turėtų būti pripažintas tyčiniu dėl tariamai apgaulingo ar aplaidaus bendrovės buhalterinės apskaitos tvarkymo. Be to, byloje nėra jokių duomenų, kurie galėtų sudaryti prielaidas kelti klausimą apie galbūt netinkamą bendrovės buhalterinės apskaitos tvarkymą.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

21. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas savo iniciatyva patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis.

22. Nagrinėjamu atveju apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atmestas apeliantės prašymas pripažinti BUAB „Elito grupė“ bankrotą tyčiniu, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl naujų rašytinių įrodymų priėmimo

23. Atsakovė kartu su atsiliepimu į atskirąjį skundą pateikė naujus įrodymus – 1) Kauno apskrities VMI operatyvinio patikrinimo pažymą už laikotarpį nuo 2021 m. lapkričio 25 d. iki 2022 m. sausio 21 d., 2) 2021 m. rugsėjo 6 d. PVM sąskaitą faktūrą Serija ir Nr. EG 2157, 3) 2019 m. spalio 15 d. preliminariąją pirkimo – pardavimo sutartį, 4) D. M. paaiškinimą VMI, 5) Kauno apygardos teismo 2021 m. gruodžio 21 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-1153-273/2021.

24. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumo ir pagrįstumo patikra apeliacinės instancijos teisme atliekama pagal toje byloje jau esančius ir pirmosios instancijos teismo ištirtus bei įvertintus duomenis, apeliacinės instancijos teismui patikrinant, ar pirmosios instancijos teismas turėjo pakankamai įrodymų teismo padarytoms išvadoms pagrįsti, ar teismas juos tinkamai ištyrė ir įvertino, ar nepažeidė kitų įrodinėjimo taisyklių ir pan. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su naujai pateikiamų įrodymų turiniu, sprendžia, kad atsakovė neįrodė tokių įrodymų pateikimo būtinybės apeliacinės instancijos teisme, taip pat neprašo šių įrodymų priimti, todėl šiuos įrodymus atsisakoma priimti (CPK 314 straipsnis).

Dėl bendrovės nemokumo momento

25. Pagal JANĮ 2 straipsnio 7 dalį juridinio asmens nemokumas – juridinio asmens būsena, kai juridinis asmuo laiku negali vykdyti turtinių prievolių arba juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę.

26. Pagal JANĮ 70 straipsnio 1 dalį teismas pripažįsta bankrotą tyčiniu, jeigu nustato, kad juridinio asmens nemokumas kilo dėl sąmoningai blogo juridinio asmens valdymo (veikimu ir (ar) neveikimu) ir (ar) juridinio asmens vardu sudarytų sandorių, kai tapo žinoma ar turėjo būti žinoma, jog jų sudarymas pažeidžia kreditorių teises ir (arba) teisėtus interesus.

27. Vadovaujantis JANĮ 70 straipsnio 2 dalimi teismas, priimdamas nutartį dėl bankroto pripažinimo tyčiniu, be kita ko, gali atsižvelgti į šiuos požymius: 1) buvo sudaryti nuostolingi ar ekonomiškai nenaudingi juridiniam asmeniui sandoriai, įskaitant ir sandorius, susijusius su akcijų ar kito finansinio turto pirkimu, pardavimu ir (arba) perdavimu, ar priimti kiti nuostolingi ar ekonomiškai nenaudingi juridiniam asmeniui sprendimai; 2) turtas buvo parduotas mažesne negu rinkos kaina, turtas perleistas neatlygintinai, atsiskaitymas už turtą atidėtas juridiniam asmeniui ekonomiškai nenaudingam laikotarpiui ar su juridiniu asmeniu atsiskaityta veiklos nevykdančių juridinių asmenų ir (arba) juridinių asmenų, nepateikusių Juridinių asmenų registro tvarkytojui finansinių ataskaitų rinkinių, akcijomis; 3) kreditorių galimybės nukreipti išieškojimą į juridinio asmens skolininko turtą buvo apribotos arba panaikintos, nes juridinio asmens atsiskaitymai iki bankroto bylos iškėlimo buvo vykdomi pažeidžiant CK 6.930¹ straipsnyje nustatytą atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą; 4) juridinio asmens buhalterinė apskaita buvo tvarkoma apgaulingai ar aplaidžiai, Juridinių asmenų registro tvarkytojui nepateikti ar pateikti neteisingi finansinių ataskaitų rinkiniai ir (arba) mokesčių administratoriaus patikrinimo akte nustatytas mokesčių mokėjimo vengimas; 5) veikla ir (ar) turtas buvo perkelti į kitą juridinį asmenį, kai finansiniai įsipareigojimai ar jų dalis liko veiklą ir (ar) turtą perdavusiame juridiniame asmenyje.

28. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje aiškinant minėtas įstatymo nuostatas yra nurodyta, kad JANĮ 70 straipsnio 2 dalyje numatyti požymiai taikytini tik esant bent vienai privalomai JANĮ 70 straipsnio 1 dalyje nustatytai sąlygai. Vadinasi, vien JANĮ 70 straipsnio 2 dalyje numatytų požymių nustatymas nėra pakankamas tyčiniam bankrotui konstatuoti, jeigu nėra pagrindo manyti, kad juridinio asmens nemokumas kilo dėl sąmoningo blogo jo valdymo ir (ar) juridinio asmens vardu sudarytų sandorių, pažeidžiančių kreditorių teises ir (ar) teisėtus interesus (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. spalio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1511-450/2020; 2020 m. spalio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1461-241/2020).

29. Iki JANĮ įsigaliojimo 2020 m. sausio 1 d. suformuota kasacinio teismo praktika bylose dėl bankroto pripažinimo tyčiniu taip pat išlieka aktuali. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad esminis tyčinio bankroto elementas – įmonės privedimas prie bankroto sąmoningais veiksmais, todėl turi būti nustatytas ryšys tarp sąmoningai blogo įmonės valdymo ir įmonės nemokumo – jei nebūtų buvę sąmoningų į įmonės padėties bloginimą nukreiptų veiksmų, įmonė nebūtų tapusi nemoki. Jau nemoki tapusi įmonė nebegali dar sykį būti privesta prie nemokumo, tačiau nemokios įmonės padėtis tyčia gali būti dar labiau pabloginta. Todėl net jei įmonės nemokumas ir nėra neteisėtų veiksmų rezultatas, vėlesni veiksmai tyčia bloginant jau nemokios įmonės turtinę padėtį gali esmingai pažeisti kreditorių teises. Atsižvelgiant į tai, kasacinio teismo praktikoje tyčiniu bankrotu laikomi taip pat ir atvejai, kai faktiškai nemokioje įmonėje tyčiniais veiksmais dar labiau esmingai pabloginama įmonės turtinė padėtis, t. y. nėra ryšio tarp tyčinio blogo įmonės valdymo ir anksčiau atsiradusio nemokumo, bet yra ryšys tarp tyčinio blogo įmonės valdymo ir tolesnio nemokios įmonės padėties esminio pabloginimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-115-915/2017).

30. Jei nėra priežastinio ryšio tarp sąmoningo blogo įmonės valdymo ir įmonės nemokumo arba ryšio tarp sąmoningo blogo įmonės valdymo ir nemokios įmonės padėties esminio pabloginimo, atskiri tyčinio bankroto nustatymo požymiai (įtvirtinti kasacinio teismo praktikoje, o vėliau ir ĮBĮ 20 straipsnio 2, 3 dalyse) gali būti įvertinti naudojant kitas teisės priemones (neteisėtų sandorių pripažinimą negaliojančiais, civilinę atsakomybę, baudžiamąją atsakomybę ir kt.), bet neturi lemti konstatavimo, kad įmonė privesta prie bankroto tyčia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-115-915/2017).

31. Kaip matyti iš kasacinio teismo išaiškinimų, pripažįstant bankrotą tyčiniu, ypač svarbus įmonės nemokumo momento nustatymas, nes tik nustačius tokį faktą, galima analizuoti buvusių bendrovės vadovų veiksmus ir nustatyti priežastinio ryšio tarp šių veiksmų ir įmonės nemokumo arba ryšio tarp įmonės nemokumo ir jos būklės pabloginimo (ne)egzistavimą, taip pat tuo remiantis padaryti pagrįstas išvadas, ar įmonės bankrotas gali būti pripažintas tyčiniu.

32. Susipažinus su apskųstos nutarties turiniu matyti, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės netyrė ir nenustatinėjo atsakovės nemokumo momento. Tik nustačius atsakovės nemokumo faktą tam tikru momentu, galima analizuoti buvusių bendrovės vadovų veiksmus ir nustatyti priežastinio ryšio tarp šių veiksmų ir įmonės nemokumo arba ryšio tarp įmonės nemokumo ir jos būklės pabloginimo (ne)egzistavimą, taip pat tuo remiantis padaryti pagrįstas išvadas, ar atsakovės bankrotas gali būti pripažintas tyčiniu. Nepaisant pirmosios instancijos teismo netirtų / nevertintų aplinkybių dėl nemokumo momento, apeliacinės instancijos teismas vertina, jog netikslinga ir neekonomiška būtų grąžinti bylą naujam nagrinėjimui, todėl toliau įvertins bendrovės nemokumo momentą.

33. Kauno apygardos teismas 2020 m. spalio 19 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-1856-273/2020, iškeldamas BUAB „Elito grupė“ bankroto bylą, nustatė, kad 2020 m. rugsėjo 3 d. atsakovės turto vertė yra 180 394 Eur (5 550 Eur ilgalaikio turto vertė ir 174 844 Eur trumpalaikio turto vertė, kurio pagrindinę dalis 152 708 Eur yra atsargos). Atsakovės per vienerius metus mokėtinos sumos kreditoriams – 162 440 Eur. Atsakovės finansiniai įsipareigojimai kreditoriams sudarė iš viso 165 627,06 Eur. Atsakovė laikotarpiu nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2020 m. rugsėjo 3 d. dirbo nuostolingai ir turėjo 140 063 Eur nuostolių. VĮ „Regitra“ duomenimis, UAB „Elito grupė“ savo vardu registruotų transporto priemonių neturi. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos informacinės sistemos duomenimis iki 2020 m. spalio 15 d. UAB „Elito grupė“ buvo skolinga valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui 476,26 Eur, įmonėje socialiniu draudimu buvo apdrausti du asmenys. Nekilnojamojo turto registro duomenimis nustatyta, kad UAB „Elito grupė“ nekilnojamojo turto neturi. Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pateikė informaciją, kad UAB „Elito grupė“ 2020 m. rugsėjo 28 d. valstybės ir savivaldybės biudžetams bei pinigų fondams yra skolinga 6 890,35 Eur. Antstolių informacinės sistemos registro duomenimis nustatyta, kad iš atsakovės yra vykdomosiose bylose bendra išieškoma suma yra 149 882,60 Eur. Teismas taip pat nustatė, kad atsakovė UAB „Elito grupė“ yra nemoki, nes įmonė nevykdo veiklos ir nevykdo įsipareigojimų kreditoriams.

34. Atsakovės nemokumo administratorė Kauno apygardos teismui (bendrovės bankroto byloje) 2021 m. spalio 21 d. pateikė prašymą patikslinti kreditorių finansinius reikalavimus, nurodant, kad pirmos eilės kreditorių finansiniai reikalavimai yra 8 086,80 Eur, antros eilės kreditorių finansiniai reikalavimai – 56 061,38 Eur, iš viso 64 148,18 Eur (Kauno apygardos teismas 2021 m. spalio 27 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-717-273/2021 bendrovės nemokumo administratorės prašymą tenkino). Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs nustatytas aplinkybes ir byloje esančius duomenimis, daro išvadą, kad BUAB „Elito grupė“ nemokumo momentas konstatuotinas 2020 m. rugsėjo 3 d.

35. Kaip minėta anksčiau, esminis tyčinio bankroto elementas – įmonės privedimas prie bankroto sąmoningais veiksmais, todėl turi būti nustatytas ryšys tarp sąmoningai blogo įmonės valdymo ir įmonės nemokumo arba nemokios įmonės padėties esminio pabloginimo – jei nebūtų buvę sąmoningų į įmonės padėties bloginimą nukreiptų veiksmų, įmonė nebūtų tapusi nemoki arba nemokios įmonės padėtis nebūtų iš esmės pablogėjusi. Taigi pirmosios instancijos teismas šiuo atveju turėjo pareigą ištirti aplinkybes, būtinas nustatyti, ar yra bent vienas iš JANĮ 70 straipsnio 2 dalyje nurodytų požymių, dėl kurio kilo bankrotas, ir kriterijus, pagal kuriuos turi būti sprendžiama, ar bankrotas gali būti pripažintas tyčiniu, taikyti kartu su tyčinio bankroto apibrėžimu bei nustatyti priežastinį ryšį tarp sąmoningo blogo įmonės valdymo ir įmonės nemokumo arba ryšį tarp sąmoningo blogo įmonės valdymo ir nemokios įmonės padėties esminio pabloginimo. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad neegzistuoja nei vieno JANĮ 70 straipsnio 2 dalies 1, 2, 3, 5 punktuose įtvirtinto pagrindo bendrovės bankrotą pripažinti tyčiniu, todėl apeliacinės instancijos teismas toliau pasisakys dėl kiekvieno iš nurodytų pagrindų.

Dėl pagrindų pripažinti bendrovės bankrotą tyčiniu

36. Pareiškėja, įrodinėdama JANĮ 70 straipsnio 2 dalies 1, 2, 3 ir 5 punktuose įtvirtintus tyčinio bankroto požymius, nurodė, kad: 1) 2019 m. rugsėjo 26 d. pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu UAB „Elito grupė“ iš UAB „Rotumas“ už 24 200 Eur nupirko žemės sklypą, esantį Šaldytuvų g. 41, Kaune, kurį 2020 m. balandžio 21 d. UAB „Elito grupė“ pirkimo - pardavimo sutartimi perleido UAB „Rotumas“ už 9 000 Eur; 2) BUAB „Elito grupė“, dar iki nemokumo bylos iškėlimo, kreipėsi į Kauno apylinkės teismą (civilinė byla Nr. e2-9943-921/2020) su ieškiniu atsakovei UAB „Panemunės projektai“ dėl 10 931 Eur skolos priteisimo, tačiau bylos nagrinėjimo metu, UAB „Elito grupė“ ir UAB ,,HEO Globe Finance Group“ 2020 m. gegužės 7 d. sudarė reikalavimo perleidimo sutartį (toliau – reikalavimo perleidimo sutartis), kurios pagrindu naujajam kreditoriui buvo perleisti piniginiai reikalavimai, o BUAB „Elito grupė“ faktiškai atsisakė galimybės gauti jai priklausančias lėšas; 3) BUAB „Elito grupė“ 2020 m. balandžio 21 d. Sutarties 1 pagrindu už mažesnę nei rinkos kainą (40 000 Eur) pardavė D. M. tėvams K. M. ir R. M. nekilnojamąjį turtą (butą ir žemės sklypo dalį), taip pat 2020 m. gegužės 11 d. Sutarties 2 pagrindu už mažesnę nei rinkos kainą (80 000 Eur) pardavė nekilnojamąjį turtą (butą ir žemės sklypo dalį) suinteresuotam asmeniui D. M.; 4) bendrovės bankroto byloje buvo patvirtintas R. T. 10 000 Eur finansinis reikalavimas, kuris kildinamas iš 2020 m. vasario 27 d. tarp BUAB „Elito grupė“ ir kreditoriaus sudarytos preliminariosios buto ir žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini), pirkimo-pardavimo sutarties, kurią bendrovė įsipareigojo sudaryti iki 2020 m. balandžio 30 d., tačiau jos nesudarė, todėl pirkėjas įgijo teisę atgauti savo sumokėtą avansą ir reikalauti tokio paties dydžio baudos mokėjimo; 5) UAB „Elito grupė“ atliko tris mokėjimus D. M. sutuoktinei V. S. – J., kurių pagrindu pervedė UAB „Elito grupė“ atliko tris mokėjimus D. M. sutuoktinei V. S. – J., kurių pagrindu pervedė 11 000 Eur, 2020 m. sausio 23 d. pervedė 1 000 Eur; 2020 m. balandžio 6 d. – 1 000 Eur; 2020 m. balandžio 29 d. – 9 000 Eur; 6) UAB „Elito grupė“ 2020 m. kovo 3 d. atliko 1 015 Eur bankinį pavedimą UAB „Kauno ortodontijos centras“ (teikiančiai stomatologines paslaugas); 7) 2020 m. kovo 5 d. atliko 1 064,72 Eur bankinį pavedimą MB „Jogiris“ (teikiančiai turistinių kelionių paslaugas). Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs apeliantės pareiškimo argumentus ir byloje esančius įrodymus, padarė išvadą, kad ginčo sandorių sudarymo metu, t. y. 2020 m. sausio – gegužės mėn. UAB „Elito grupė“ nebuvo nemoki; 8) UAB „Elito grupė“ 2020 m. gegužės 8 d. sudarė transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutartį, kurios pagrindu bendrovei UAB „Vinesta“, kurios vadovas yra suinteresuotas asmuo D. M., už mažesnę nei rinkos kainą (17 000 Eur) pardavė transporto priemonę BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir nepateikė duomenų, jog bendrovei buvo sumokėta už šią transporto priemonę.

37. Kasacinis teismas, formuodamas teismų praktiką tyčinio bankroto bylose, yra nurodęs, kad, aiškinantis, ar įmonė prie bankroto nebuvo privesta tyčia, reikia visų bylos aplinkybių kontekste nustatyti, ar bankrutuojančios įmonės sudarytais sandoriais bei kitokia šios įmonės veikla buvo nuosekliai ir kryptingai siekiama įmonės nemokumo, o nustačius aplinkybę, jog įmonė faktiškai buvo nemoki, patikrinti, ar tolesnė tokios įmonės veikla nebuvo nukreipta dar labiau pabloginti įmonės turtinę padėtį. Tam, kad būtų galima konstatuoti įmonės tyčinį bankrotą, nėra būtina nustatyti vien tik konkretų veiksmą ar sandorį, lėmusį įmonės bankrotą, bet reikia įvertinti aplinkybių, susijusių su įmonės valdymo organų veiklos atitiktimi teisės aktų reikalavimams, sudarytų sandorių ekonominiu naudingumu ir jų įtaka įmonės mokumui, taip pat kitų aplinkybių, nulėmusių įmonės nemokumą, įmonės valdymo ir veiklos organizavimo reikalavimų kontekste visumą. Kaip tyčinio įmonės bankroto požymiai taip pat gali būti vertinami tokie atvejai, kai sudaromi sandoriai, kurių vykdymas reiškia nepagrįstai didelę finansinę naštą įmonei, atliekami veiksmai, kuriais siekiama sužlugdyti įmonę ir perkelti jos veiklą į kitą tų pačių ar susijusių asmenų naujai įsteigtą įmonę. Taip bankroto bylą nagrinėjantis teismas gali pripažinti įmonės bankrotą tyčiniu, jeigu nustato požymius, kurie rodytų, kad įmonė prie bankroto buvo privesta tyčia, t. y. jog bankrotą nulėmė ne verslo nesėkmė, o tyčiniai įmonės valdymo organų veiksmai, siekiant išvengti įsipareigojimų kreditoriams vykdymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-525/2016; 2017 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-40-219/2017; 2019 m. kovo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-102-219/2019 ir kt.).

38. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje, padarė pagrįstą išvadą, kad ginčo sandorių sudarymo metu (2020 m. sausio – gegužės mėn.) UAB „Elito grupė“ nebuvo nemoki. Pažymėtina, kad apeliantės nurodyti sandoriai ir atlikti mokėjimo pavedimai (nutarties 32 punktas) buvo vykdomi nuo 2020 m. sausio mėn. iki 2020 m. gegužės mėn., t. y. iki UAB „Elito grupė“ tampant faktiškai nemokia 2020 m. rugsėjo 3 d. Apeliantė nurodydama, kad šiais sandoriais ir mokėjimais buvo apribotos kreditorių galimybės nukreipti išieškojimą į juridinio asmens skolininko turtą, neįrodė, jog BUAB „Elito grupė“ kreditorių reikalavimai buvo vykdytini ginčijamų mokėjimų atlikimo metu, taip pat nepateikė objektyvių duomenų, kokią įtaką ginčo sandoriai ir atlikti mokėjimai turėjo įmonės mokumui.

39. Įvertinęs į bylą pateiktus apeliantės, atsakovės ir suinteresuoto asmens D. M. paaiškinimus bei šiems paaiškinimams pagrįsti pateiktus duomenis, pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad pareiškėja (apeliantė) neįrodė bendrovės nekilnojamojo turto pardavimo mažesne negu rinkos kaina. Kitos aplinkybės – lėšų su buvusiu bendrovės vadovu susijusiai įmonei pervedimas, transporto priemonės neteisėtas pardavimas su suinteresuotu asmeniu D. M. susijusiai įmonei (JANĮ 70 straipsnio 2 dalies 5 punktas), teismo buvo pripažintos neįrodytomis ir (ar) nesudarančiomis pakankamo pagrindo buvusio bendrovės vadovo veiksmų kvalifikuoti tyčiniais, siekiant bendrovės nemokumo ir jos kreditorių teisių į atsiskaitymą apribojimo.

40. Nors pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ginčo sandorių sudarymas buvo nulemtas susiklosčiusių faktinių aplinkybių (Lietuvoje paskelbto karantino), UAB „Elito grupė“, siekdama tolesnio veiklos vykdymo, gavo reikalingas pinigines lėšas, taip pat atsiskaitė pagal vykdytinas prievoles su savo kreditoriumi – suinteresuotu asmeniu D. M., tačiau sandorių sudarymo metu UAB „Elito grupė“ buvo moki, todėl nėra pagrindo išvadai, kad sandorių sudarymo kaina nulėmė įmonės nemokumą ar dėl to įmonė buvo privesta prie bankroto tyčia. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, nagrinėjamoje byloje nėra duomenų, kurių pagrindu būtų galima spręsti, kad dėl aptariamo sandorių sudarymo ir bendrovės lėšų pervedimo buvo iš esmės pažeistos kreditorių teisės. Nustatyta, kad BUAB „Elito grupė“ bankroto byloje yra patvirtinti 64 148,18 Eur dydžio kreditorių finansiniai reikalavimai. Įrodymų, kurie iš nurodytų reikalavimų buvo pradelsti 2020 m. sausio – gegužės mėnesiais, apeliantė nepateikė. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, aplinkybė, kad ginčijamų sandorių ir mokėjimų metu egzistavo vykdytini įsipareigojimai kreditoriams, neleidžia teigti egzistuojant tyčiniam blogam bendrovės valdymui.

41. Taip pat atmetami kaip nepagrįsti apeliantės nurodomi argumentai, kad byloje nėra duomenų, jog bendrovei buvo sumokėta už transporto priemonės BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pardavimą UAB „Vinesta“. Atsakovė atsiliepime į atskirąjį skundą nurodo, kad atsakovės nemokumo administratorė patikrinusi atsakovės veiklos dokumentus taip pat nenustatė jokių apgaulingų apskaitos tvarkymo požymių, taip pat laikotarpiu nuo 2021 m. lapkričio 25 d. iki 2022 m. sausio 21 d. atlikus bendrovės pakartotinį VMĮ operatyvinį patikrinimą, nebuvo nustatyta jokių pažeidimų ar valdymo organų administracinės atsakomybės prielaidų.

42. Apeliacinės instancijos teismas, taip pat pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad byloje nepakanka duomenų konstatuoti, jog apeliantės nurodomas mokėjimų eiliškumo pažeidimas (CK 6.930¹ straipsnis) yra priežastiniu ryšiu susijęs su bendrovės nemokumo būklės atsiradimu ar pablogėjimu. Minėta, kad Kauno apygardos teismas konstatavo, jog atlikti įskaitymai nesukėlė bendrovei žalos, t. y. nebuvo ekonomiškai nenaudingi, dėl to suinteresuotas asmuo atliktais įskaitymais negalėjo pabloginti bendrovės finansinės padėties. Juo labiau, kad iš UAB „Elito grupė“ 2020 m. sausio – gegužės mėnesiais buvo moki. Taigi nėra pagrindo konstatuoti, kad šiuo atveju CK 6.930¹ straipsnyje nustatyto atsiskaitymų su kreditoriais eiliškumo pažeidimu buvo sąmoningai ir kryptingai siekiama įmonės nemokumo ar jos būklės pablogėjimo, todėl darytina išvada, jog JANĮ 70 straipsnio 2 dalies 1, 2, 3 ir 5 punktuose nustatyti tyčinio bankroto požymiai nagrinėjamoje byloje neįrodyti.

43. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad įmonės bankroto pripažinimas tyčiniu sukelia itin reikšmingas teisines pasekmes asmenims, pripažintiems atsakingais už tyčinį bankrotą, todėl įrodinėjimo standartas šios kategorijos bylose yra aukštesnis ir lemia didesnę teismo aktyvumo pareigą siekiant nustatyti visas aplinkybes, reikšmingas sprendžiant dėl įmonės bankroto pripažinimo tyčiniu. Įmonės bankrotas turėtų būti pripažįstamas tyčiniu tik tuo atveju, jei teismui nelieka pagrįstų abejonių, kad įmonės bankrotą lėmė tyčiniai jos valdymo organų veiksmai, kuriais buvo sukeltas įmonės nemokumas ar iš esmės pabloginta nemokios bendrovės turtinė padėtis. Atsižvelgiant į nemokumo teisėje vyraujantį reabilitacinį tikslą bei neigiamas įmonės bankroto sukeliamas pasekmes, tyčinį bankrotą reglamentuojančios nuostatos taip pat neturi būti aiškinamos ir taikomos tokiu būdu, kuris atgrasytų įmonės valdymo organus nuo protingumo kriterijų neviršijančios rizikos, siekiant atkurti mokumo problemų turinčios įmonės veiklą ir išvengti bankroto (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. birželio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-984-823/2018, 2018 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1636-553/2018; 2021 m. sausio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-175-781/2021).

44. Papildomai pažymėtina, kad siekiant įgyvendinti pagrindinį bankroto proceso tikslą – patenkinti bankrutuojančios įmonės kreditorių reikalavimus, tyčinio bankroto instituto taikymas įmonės vadovą pripažinus atsakingu už tyčinį bankrotą, yra ultima ratio (paskutinė priemonė), taikoma išnaudojus kitus kreditorių teisių bei interesų būdus. Šiuo atveju iš nemokumo administratorės reiškiamos pozicijos tyčinio bankroto pripažinimo klausimu matyti, kad nemokumo administratorė tikrino įmonės veiklą tyčinio bankroto aspektu ir nenustatė tokių aplinkybių, tačiau patvirtina, jog ėmėsi atskirų teisių gynybos būdų, t. y. pareiškė ieškinius dėl skolų iš įmonės skolininkų išieškojimo ir kt., to neginčija ir apeliantė.

Dėl atskirojo skundo argumentų dėl JANĮ 70 straipsnio 2 dalies 4 punkto taikymo

45. Apeliantė nurodo, kad teismas visiškai netyrė ir nepasisakė apie apeliantės nurodytus bendrovės buhalterinės apskaitos taisyklių pažeidimus. Pagal CPK 320 straipsnį apeliacinio (atskirojo) skundo ribas paprastai nustato faktiniai ir teisiniai argumentai, kurių pagrindu ginčijamas pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apeliantė atskirajame skunde nurodo naujas aplinkybes, kuriomis nebuvo grindžiamas prašymas pripažinti BUAB „Elito grupė“ bankrotą tyčiniu, todėl apeliantės nurodytų argumentų vertinimas reikštų, jog apeliacinės instancijos teismas išeina ne tik už atskirojo skundo bei atsiliepimų į jį nagrinėjimo ribų (CPK 306 straipsnio 2 dalis, 320 straipsnis), bet ir imasi tirti naujus, pirmosios instancijos teisme nenagrinėtus faktus. Todėl, atsižvelgiant į paminėtų proceso teisės normų reikalavimus, apeliantės naujai nurodomos aplinkybės apeliacinės instancijos teisme nevertinamos.

Dėl procesinės bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų

46. Remdamasis nurodytais argumentais, apeliacinės instancijos teismas nusprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas prašymą pripažinti BUAB „Elito grupė“ bankrotą tyčiniu, nors ir nenustatė bendrovės nemokumo momento, bet iš esmės priėmė teisingą procesinį sprendimą, todėl skundžiama nutartis paliekama nepakeista, o apeliantės atskirasis skundas atmetamas.

47. Pagal apeliacine tvarka išnagrinėtos bylos procesinę baigtį, atmetus apeliantės atskirąjį skundą, teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą įgijo suinteresuotas asmuo D. M., kuris pateikė įrodymus, kad patyrė 1 452 Eur bylinėjimosi išlaidų už atsiliepimą į atskirąjį skundą parengimą. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs suinteresuoto asmens patirtas atstovavimo išlaidas apeliacinės instancijos teisme, daro išvadą, kad pastarosios viršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio 8.16 papunktyje nustatytą maksimalų užmokesčio už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą dydį – 671,72 Eur (vidutinis mėnesinis bruto 1 679,3x0,4), todėl suinteresuotam asmeniui D. M. priteistina iš apeliantės 671,72 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme. Taip pat pažymėtina, kad apeliantė už atskirąjį skundą sumokėjo 47 Eur žyminio mokesčio (mokėtinas žyminis mokestis 45 Eur), atsižvelgiant į tai, apeliantei grąžintina žyminio mokesčio permoka, t. y. 2 Eur, išaiškinant, jog žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, remdamasi šia nutartimi.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apygardos teismo 2022 m. gegužės 23 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti suinteresuotam asmeniui D. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš pareiškėjos R. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 671,72 Eur (šešis šimtus septyniasdešimt vieną eurą, 72 ct) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Grąžinti pareiškėjai R. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 2 Eur (dviejų eurų) žyminio mokesčio permoką, sumokėtą 2022 m. liepos 4 d. mokėjimo nurodymu Nr. 11.