Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo V. V. patikslintą prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. e2YT-2511-904/2024, išnagrinėtoje pagal pareiškėjų E. J. (šiuo metu – D.) ir S. J. pareiškimą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutarimu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Pareiškėjo (kreditoriaus) prašymas tenkintinas iš dalies.

7. Pareiškėjas (kreditorius) V. V. prašo pripažinti suteiktas S. J. paskolas pagal 2022-04-01, 2022-05-01, 2022-06-01, 2022-07-01, 2022-08-01, 2022-09-01 vekselius bendrai 18 000,00 Eur sumai solidaria buvusių sutuoktinių S. J. ir E. D. prievole.

8. Byloje nėra ginčo dėl to, kad dar santuokos metu su E. D. S. J. pasiskolino iš V. V. 18 000,00 Eur sumą, tačiau byloje kilo ginčas dėl to, ar prievolė V. V. yra solidari buvusių sutuoktinių S. J. ir E. D. prievolė, ar asmeninė S. J. prievolė.

9. Pareiškėjas į bylą pateikė 2022-04-01, 2022-05-01, 2022-06-01, 2022-07-01, 2022-08-01, 2022-09-01 vekselius, kuriuose (6 vnt.), be kita ko, nurodoma, kad S. J. įsipareigoja sumokėti V. V. 3 000,00 Eur. Visuose vekseliuose yra pasirašęs tik S. J.

10. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad iš sutarties kilusi prievolė gali būti pripažinta solidariąja sutuoktinių prievole, jeigu įrodoma, kad paskolos sutartis sudaryta šeimos interesais ir kreditorius pagal CK 3.109 straipsnio nuostatas įrodo bendros prievolės sąlygas bei toks įrodinėjimo naštos paskirstymas atitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2010-05-20 nutarimą civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-02-27 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-78/2012; 2012-07-04 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-365/2012; 2019-10-16 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-303-378/2019).

11. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje, aptariant sutuoktinių prievolių pobūdį, išaiškinta, kad bendros ar asmeninės prievolės skyrimo kriterijus yra išskirtinai vieno ar abiejų asmenų (sutuoktinių) poreikiai. Asmeninė prievolė – jei poreikiai grynai asmeniniai, jei susiję su asmeniniu turtu ar vieno asmens išskirtiniais interesais. Ne vieno asmens interesai – kai jie susiję su sutuoktinio interesais šeimos labui, su sutuoktinių turtu bendrosios nuosavybės teise, kuri gali būti jungtinė (bendra be nustatytų dalių) ar dalinė (bendra su nustatytomis dalimis). Jeigu sandoris susijęs su bendros sutuoktinių nuosavybės turto tvarkymu, tai jis sudarytas šeimos interesais, nes tokio turto tvarkymas atitinka šeimos interesus. Sandoris gali būti susijęs su abiem sutuoktiniais, daro įtaką šeimos padėčiai, kai sandorio rezultatais pasinaudoja abu sutuoktiniai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020-03-05 nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-47-695/2020).

12. CK 3.109 straipsnio 2 dalis, numato, jog pagal prievoles, kylančias iš sandorių, būtinų išlaikyti šeimos namų ūkį ir užtikrinti vaikų auklėjimą bei švietimą, sutuoktiniai atsako solidariai. Pagal prievoles, kylančias iš tokių sandorių, sutuoktiniai atsako solidariai, nesvarbu, koks jų turto teisinis režimas, išskyrus atvejus, kai sandorio kaina yra aiškiai per didelė ir neprotinga.

13. CK 3.109 straipsnio 3 dalis nustato, kad solidarioji sutuoktinių prievolė neatsiranda, jeigu vienas sutuoktinis be kito sutuoktinio sutikimo ima paskolą ar perka prekių išsimokėtinai, kai tai nėra būtina bendriems šeimos poreikiams tenkinti.

14. Lietuvos teisiniame reguliavime nėra įtvirtinto bendros sutuoktinių atsakomybės pagal vieno iš jų prisiimtas prievoles principo, todėl, nesant tokios įstatyme expressis verbis (aiškiais žodžiais) įtvirtintos nuostatos, sąžiningas sutuoktinis, nedalyvaujantis santykiuose su kitais asmenimis, negali būti įpareigotas kito sutuoktinio sudarytų sandorių, kuriems jis negalėjo turėti įtakos ir dėl kurių nebuvo išreikšta jo valia (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-02-27 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-78/2012). Vadinasi, vieno iš sutuoktinių kreditoriui, reikalaujančiam prievolę vykdyti bendrai, tenka našta įrodyti, jog sandoryje betarpiškai nedalyvavęs sutuoktinis yra su sandoriu susijęs taip, kad jam tektų pareiga bendrai vykdyti sandorį sudariusio sutuoktinio prisiimtus įsipareigojimus (CPK 178 straipsnis).

15. Teismas pažymi, jog byloje nėra pateikta absoliučiai jokių įrodymų, kad 18 000,00 Eur suma, kurią S. J. pasiskolino iš V. V., būtų panaudota S. J. ir E. D. šeimos poreikių tenkinimui, t. y. būsto įrengimui (2024-09-04 pradiniame prašyme nurodyta aplinkybė), būsto įrengimui, malkų ir automobilio „Volvo“ pirkimui (nurodytos aplinkybės 2024-09-19 patikslintame prašyme). Šalys namą nusipirko 2013 m., kaip nurodė, 2018 m. jo įrengimas jau buvo baigtas ir 2022 m. jokie namo įrengimo darbai nebuvo atliekami. Teismas pažymi, jog bendrąją įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę įrodinėti aplinkybes (2022 m. namo įrenginėjimo) privalo tas, kas teigia, o ne tas, kas neigia. Taip pat S. J. ir E. D. nurodė, kad granules pirko iš turimų savo lėšų ir jokio automobilio „Volvo“ šeimos poreikiams nebuvo nusipirkę. Teismas taip pat atkreipia dėmesį į tai, jog bylos nagrinėjimo eigoje pareiškėjas bandė įrodinėti, kad iš skolintų pinigų S. J. šeimos poreikiams nusipirko kitą automobilį - „Ford Mondeo“ iš A. B., tačiau teismui pareikalavus pateikti į bylą pirkimo – pardavimo sutartį buvo nustatyta, kad toks automobilis buvo pirktas dar 2021-10-06, kuomet pinigų skolinimas pagal vekselius vyko ne anksčiau kaip nuo 2022 m. Svarbu atkreipti dėmesį į tai, jog pats V. V. negalėjo teismui nurodyti, kada jis tiksliai pradėjo skolinti S. J. pinigus, paaiškino, kad skolindavo nedidelėmis sumomis, o kai susikaupdavo 3 000,00 Eur, S. J. jam išrašydavo vekselį. Įvertinus tai, kad vekseliai buvo išrašomi kas mėnesį, labiausiai tikėtina, kad pinigus V. V. pradėjo skolinti ne anksčiau kaip 2022 m. vasario - kovo mėn., nes jau 2022-04-01 buvo surašytas pirmasis vekselis 3 000,00 Eur sumai, po ko taip pat kas mėnesį buvo paskolinta po 3 000,00 Eur. Be to, V. V. teismui nurodė, jog jis pažįsta E. ir S. nuo 2020 - 2021 m., kai S. J. įsidarbino jo sugyventinės įmonėje. Tačiau pagal bylos duomenis S. J. UAB „(duomenys neskelbtini)“ pradėjo dirbti tik nuo 2021-11-18, todėl darytina išvada, kad 2021-10-06 automobilio „Ford Mondeo“ pirkimui V. V. negalėjo skolinti S. J. pinigų.

16. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju sprendžiant, ar E. D. vis dėlto žinojo apie S. J. skolinimąsi, ar tam ji pritarė, ar yra bent menkiausių galimybių, kad pasiskolinti pinigai buvo išleisti šeimos poreikiams patenkinti, itin svarbu tai, kokie tuo metu buvo jų šeimos santykiai, ar šeima buvo darni. Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad nustatant, ar sutuoktinių prievolės asmeninės ar bendrosios, atsižvelgtina ir į sutuoktinių lygiateisiškumo principą, įtvirtintą CK 3.3 straipsnio 1 dalyje. Sutuoktinių lygiateisiškumas reikalauja, kad visi šeimos gyvenimo klausimai (šeimos lėšų naudojimas, šeimos namų ūkio tvarkymas, daiktų įsigijimas) būtų sprendžiami ne vienašališkai, o abipusiu sutuoktinių susitarimu. Lygiateisiškumas kartu reiškia ir pareigų bei atsakomybės už šeimos reikalų tvarkymą ir jos prievoles lygybę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-05-11 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-207/2009).

17. E. D. posėdžio metu nurodė, jog šeima, vaikais pagrinde rūpinosi ji, S. J. itin dažnai išvykdavo į užsienį sakydamas, kad neva vyksta darbo reikalais, tačiau jai tiksliai net nebūdavo žinoma, kur jis išvyksta, apie jo prekybą automobiliais jai jis nieko nepasakojo, vėliau paaiškėjo, kad S. J. turėjo iš kitų moterų. Pastarasis posėdžio metu šių aplinkybių neneigė. Tai teismui leidžia spręsti, jog E. D. ir S. J. santykiai bylai svarbiu laikotarpiu nebuvo itin artimi ir atviri. Svarbu pažymėti ir paties V. V. duotus teismui paaiškinimus, jis teismui nurodė, jog E. D. labai norėjo sužinoti, kiek S. J. yra skolingas, tačiau jis E. D. sumų nepasakė, liepė tarpusavyje su S. J. išsiaiškinti. Tokie V. V. paaiškinimai teismui taip pat leidžia daryti išvadą, kad E. D. ir S. J. santykiai nebuvo itin atviri ir E. D. apie S. J. pasiskolintą pinigų sumą nežinojo, o tik įtarė. Teismo vertinimu, S. J. vienašališkai priėmė sprendimą sudaryti ginčo sandorį dėl savo asmeninių tikslų apie tai neinformavęs E. D.

18. Pareiškėjas V. V. posėdžio metu patvirtino, jog niekada nereikalavo E. D. grąžinti skolos. Jis taip pat nenurodė, kad kada nors su E. D. būtų aptarinėjęs paskolos sumą, sąlygas ir grąžinimo terminus. Nereikalavo E. D. pasirašyti vekselių kaip solidarios skolininkės. Teismo vertinimu, susidarius tokiai situacijai, V. V. neįtraukęs E. D. kaip bendraskolininkės į ginčo sandorį, jis prisiėmė riziką, kad jam kils pareiga įrodinėti paskolos solidarumą. Kaip minėta, pareiškėjas teismui nurodė, kad pirmasis pokalbis dėl skolos vyko E. D. iniciatyva 2023 m. pabaigoje prieš pat santuokos nutraukimą, jis jai paaiškino, kad kreiptųsi į vyrą, t. y.: „tai jų šeimos reikalai, jie ir turi kalbėtis, sumų pačių aš nieko nepasakiau“. E. D. viso proceso metu nuosekliai laikėsi pozicijos, kad paskolos sandorio dalyviai jai informacijos apie paskolą niekada nebuvo pateikę. S. J. neneigė, kad E. D. apie pinigų skolinimąsi nieko nežinojo. Todėl darytina išvada, kad E. D. nežinojo apie ginčo sandorį. Taip pat iš E. D. paaiškinimų teismo posėdžio metu darytina išvada, kad E. D. nebūtų davusi sutikimo ginčo sandoriui, jeigu būtų buvusi informuota apie sandorio sumas.

19. Teismo vertinimu, svarbi aplinkybė ir tai, jog nors pagal į bylą pateiktus įrodymus E. D. ir S. J. šeima (šalys ir 3 nepilnamečiai vaikai) 2022 m. nedisponavo didelėmis pajamomis (E. D. užsiėmė individualia veikla, puokščių gamyba, pajamos iš to nebuvo didelės, S. J. dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“, pajamos „ant popieriaus“ 730,00 Eur), tačiau ši aplinkybė nėra pagrindas pripažinti, kad V. V. skolinti pinigai buvo išleisti šeimos poreikių tenkinimui, kadangi šeima gyveno kaime, ūkiškai, gaudavo išmokas už 3 nepilnamečius vaikus, taip pat padėjo E. D. finansiškai ir jos mama. Nustatyta, kad ir šiuo metu E. D. su trimis nepilnamečiais vaikais geba pragyventi iš itin nedidelių sumų – 300,00 Eur bedarbio pašalpos ir „vaiko pinigų“, net negauna iš S. J. išlaikymo vaikams. Teismo vertinimu, byloje nėra įrodyta, kad 2022 m. E. D. ir S. J. šeimai buvo reikalinga pakankamai ženkli 18 000,00 Eur suma šeimos poreikių tenkinimui. Pažymėtina, kad paskola buvo paimta per pakankamai trumpą laikotarpį (tikėtina nuo 2022 m. vasario / kovo mėn. iki 2022-09-01), tačiau duomenų, kad E. D. ir S. J. šeimos poreikiai tuo metu būtų ženkliai išaugę, nėra. Ir V. V., ir S. J. teismo posėdžio metu patvirtino, kad S. J. pirko automobilius, todėl labiau tikėtina, kad S. J. skolinosi savo asmenine nuožiūra verslo investicijoms.

20. Teismas daro išvadą, jog šiuo konkrečiu atveju nenustatyta, kad ginčo sandoris buvo sudarytas ir paskolos buvo gautos bei panaudotos E. D. ir S. J. šeimos poreikiams patenkinti, dėl to ginčo sandoris nelaikomas sudarytu šeimos interesais. Atsižvelgiant į nurodyta, prievolė, kilusi iš ginčo sandorio, nelaikoma buvusių sutuoktinių solidaria prievole, o pripažįstama S. J. asmenine prievole pareiškėjui V. V.

21. Teismas papildomai pažymi, jog E. D. ir S. J. teismo posėdžio metu paaiškinimo dėl nekilnojamojo turto pasidalijimo santuokos nutraukimo metu – t. y. dėl to, kad į turtą pagrinde buvo investuotos E. D. asmeninės lėšos (byloje yra pateikti įrodymai, kad ji 2012 m. gavo 95 680,00 Lt už buto pardavimą, 2013 m. gavo 100 800,00 Lt už žemės pardavimą, 2017 m. gavo 9 000,00 Eur dovaną iš mamos), todėl S. J. į gyvenamąjį namą ir nepretendavo, pripažindamas, kad iš esmės turtas buvo įgytas tik iš E. D. asmeninių lėšų. Todėl vertinti, kad tokiu būdu specialiai buvo apribota kreditoriaus galimybė atgausti skolą, nėra pagrindo. Be to, pažymėtina, jog išlaikymas vaikams iš S. J. priteistas pakankamai nežymia sumą (po 100,00 Eur kiekvienam vaikui), kas, teismo vertinimu, leis V. V. greičiau atgauti skolą iš S. J.

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

22. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 93 straipsnio 1 dalis).

23. Pareiškėjas V. V. į bylą pateikė įrodymus apie tai, kad byloje yra sumokėjęs 1 000,00 Eur už advokato teisinę pagalbą.

24. Suinteresuotas asmuo E. D. pateikė prašymą bei įrodymus apie tai, kad byloje sumokėjo 500,00 Eur už advokatų teisinę pagalbą. Prašo šias patirtas bylinėjimosi išlaidas jai priteisti iš pareiškėjo.

25. Įvertinus tai, jog pareiškėjas V. V. neįrodė, kad E. D. yra solidari skolininkė, jis privalo E. D. atlyginti jos turėtas bylinėjimosi išlaidas.

26. Pareiškėjui jo turėtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos, kadangi S. J. nekėlė ginčo ir nuosekliai pripažino, kad yra asmeniškai skolingas V. V.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259–260, 268 ? 270, 541 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Pareiškėjo V. V. prašymą tenkinti iš dalies.

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2YT-2511-904/2024 priimto 2024-03-25 sprendimo, kuriuo panaikintas (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriaus įrašas Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo į apskaitą įtraukta (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) bažnyčioje sudaryta santuoka tarp E. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir S. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), abiejų sutuoktinių bendru sutikimu bei patvirtinta 2024-01-29 sudaryta santuokos nutraukimo pasekmių sutartis, dalį pakeisti, papildant sąlyga:

„18 000,00 Eur skola pagal 2022-04-01, 2022-05-01, 2022-06-01, 2022-07-01, 2022-08-01, 2022-09-01 vekselius V. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), yra asmeninė S. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), prievolė“.

Kitą prašymo dalį atmesti.

Priteisti suinteresuotam asmeniui E. D. 500,00 Eur bylinėjimosi išlaidų iš pareiškėjo V. V.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmus.