Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2010-12-27 · Byla Nr. Iv-3234-562/2010

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Iv-3234-562/2010Sprendimas · 2010-12-27Regionų apygardos administracinis teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2011-04-26Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2010-12-27
Bylos Nr.
Iv-3234-562/2010
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-02388-2010-7
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Rosita Patackienė
Pareiškėjas
K. R.
Atsakovas
Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijai
Kategorijos
  • 16.6pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. I-3234-562/2010(Proceso Nr. 3-61-3-02388-2010-7)Procesinio sprendimo kategorija 16.6;74 (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2010 m. gruodžio 27 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Rosita Patackienė, sekretoriaujant Astai Statkevičienei, dalyvaujant pareiškėjui K. R., atsakovės atstovei Agnei Murauskaitei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjo K. R. skundą atsakovei Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijai dėl įsakymo panaikinimo, grąžinimo į pareigas ir vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėjas K. R. patikslintu skundu (b.l. 19-20) prašė teismo panaikinti Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2009-09-25 įsakymą Nr. AMP1-127 “Dėl K. R. atleidimo iš pareigų”, grąžinti pareiškėją į jo eitas pareigas ir priteisti iš atsakovės vidutinį darbo užmokestį už visą priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.

Patikslintame skunde paaiškino, kad LR aplinkos ministro 2009-09-25 įsakymu Nr. AMP1-127 jis buvo atleistas iš aplinkos ministro patarėjo, politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojo, pareigų kaip praradęs ministro pasitikėjimą. Minėtu įsakymu buvo pažeisti teisės aktų reikalavimai, teisingumo, protingumo bei teisėtų lūkesčių principai. Nors politinio pasitikėjimo valstybės tarnautojo atleidimą iš pareigų, nepasibaigus jo paskyrimo laikui, lemia politinė politikų valia, tačiau pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamą praktiką teismas, nagrinėdamas ginčą dėl politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojo atleidimo iš pareigų, turi nustatyti, ar sprendžiant atleidimo klausimą, buvo laikomasi teisės aktų nustatytų esminių procedūrų ir taisyklių, ar nebuvo viršyta įstatymų nustatyta kompetencija. Pareiškėjo teigimu, priimant sprendimą dėl jo atleidimo iš pareigų buvo pažeistos pagrindinės procedūros, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą, taip pat neatsižvelgta į protingumo, sąžiningumo, moralės principus. Pareiškėjas aiškino, kad jam nebuvo pranešta, jog yra svarstomas jo politinio pasitikėjimo klausimas, todėl jis neturėjo galimybės ministrui pateikti savo argumentų bei pozicijos visais su nepasitikėjimu susijusiais klausimais. Nors dėl žiniasklaidoje paskleistos informacijos ir kaltinimų pareiškėjo atžvilgiu aplinkos ministras buvo užsiminęs apie K. R. savanorišką pasitraukimą iš tarnybos, tačiau kalbos apie prarastą pasitikėjimą ir atleidimą šiuo pagrindu nebuvo. Pareiškėjas taip pat paaiškino, kad drausminių nuobaudų ar pastabų dėl netinkamo pareigų atlikimo iki atleidimo nebuvo gavęs. Kadangi ministro 2009-09-23 įsakymu Nr. AMP2-446 jam buvo suteiktos vaiko priežiūros atostogos, jis neįtarė, kad po kelių dienų bus priimtas įsakymas dėl jo atleidimo iš pareigų. Apie ministro priimtą sprendimą nebuvo informuotas, nebuvo supažindintas ir su įsakymu dėl atleidimo, o apie tai, kad iš pareigų yra atleistas, sužinojo tik 2010-07-07 iš LR aplinkos ministerijos gavęs įsakymą bei paaiškinamuosius raštus.

Skunde taip pat paaiškino, kad LR aplinkos ministerija nepateikė pranešimo VSDFV teritoriniam skyriui apie K. R. suteiktas atostogas vaikui prižiūrėti, tuo buvo pažeistos pareiškėjo teisės į įstatymu užtikrintas socialines garantijas, nes jam nebuvo paskirta tėvystės pašalpa, nors teisės aktai numato motinystės (tėvystės) pašalpos mokėjimą ir asmenims, kuriems esant vaiko priežiūros atostogose pasibaigia jų darbo ar tarnybos teisiniai santykiai.

Teismo posėdžiuose pareiškėjas palaikė skundą ir prašė jį tenkinti. Papildomai paaiškino, kad jis neneigia, jog 2009-09-29 grąžino valstybės tarnautojo pažymėjimą, tačiau tai padarė ryšium su vaiko priežiūros atostogomis, nežinodamas apie atleidimą iš pareigų. Apie savo atleidimą sužinojo tik 2010-07-07, užklausęs LR aplinkos ministeriją. Priimtas dėl jo sprendimas administracinio teisės pažeidimo byloje yra apskųstas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, dėl to dar nėra įsiteisėjęs (b.l. 77-78, 127-128).

Atsiliepimas

Atsakovė Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija (toliau – Ministerija) atsiliepime į pareiškėjo skundą (b.l. 36-40) prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

Atsiliepime paaiškino, kad nagrinėjamu atveju, t.y. aplinkos ministrui nusprendus atleisti iš pareigų politinio (asmeninio) pasitikėjimo statusą turintį valstybės tarnautoją - aplinkos ministro patarėją, jam praradus į šias pareigas paskyrusio asmens pasitikėjimą, teismas, remdamasis LR administracinių bylų teisenos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies nuostatomis, nevertina priimto sprendimo pagrįstumo (motyvų), tačiau patikrina, ar sprendžiant atleidimo klausimą, buvo laikomasi teisės aktuose nustatytų esminių procedūrų ir taisyklių, ar nebuvo viršyta įstatymu nustatyta kompetencija. Atsakovė aiškino, kad pareiškėjas teismui pateiktame skunde nenurodė, kokiuose teisės aktuose įtvirtinta procedūra buvo pažeista priimant sprendimą dėl jo atleidimo iš pareigų. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2009-04-14 nutartyje administracinėje byloje Nr. A 6-451/2009 konstatavo, jog atleidžiant politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautoją iš pareigų praradus pasitikėjimą nėra taikomos tos procedūros ir tie reikalavimai, kurie taikomi atleidžiant karjeros valstybės tarnautojus (įspėjimas, draudimas atleisti laikinojo nedarbingumo laikotarpiu ir atostogų metu, kt.). Politinio pasitikėjimo valstybės tarnautojo priėmimą ir atleidimą į tarnybą bei su tuo susijusias procedūras Aplinkos ministerijoje reglamentuoja Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006-06-01 nutarimu Nr. D1-275 patvirtintas Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos darbo reglamentas, kurio nuostatų buvo laikomasi ir nagrinėjamu atveju, t.y. ginčijamą įsakymą priėmė ir pasirašė kompetentingas subjektas, o pats ginčijamas įsakymas buvo priimtas laikantis teisės aktuose nustatytų procedūrų. Aplinkos ministerijos nuomone, pareiškėjo reikalavimas yra atmestinas dar ir todėl, kad jį patenkinus būtų pažeistos Valstybės tarnybos įstatymo nuostatos, susijusios su valstybės tarnybos organizavimu, pažeisti valstybės tarnybos principai, kadangi politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojai turi ypatingą statusą, o jų funkcijos iš esmės yra padėti jį į darbą priėmusiam asmeniui formuoti politines nuostatas tam tikroje veiklos srityje. K. R. iš pareigų atleistas aplinkos ministrui praradus pasitikėjimą juo, todėl pareiškėjo skundo tenkinimas pažeistų ne tik Valstybės tarnybos įstatymo 2 str. 7 dalies, 44 str. nuostatas, numatančias, kad tokių valstybės tarnautojų priėmimas į pareigas yra aplinkos ministro diskrecija, bet taip pat pažeistų ir valstybės tarnybos principus, reglamentuojančius politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojų statusą, bei Valstybės tarnybos įstatyme įtvirtintą aplinkos ministro teisę pačiam pasirinkti asmenis, padedančius formuoti politiką tam tikroje srityje.

Aplinkos ministerija taip pat paaiškino, kad pareiškėjo argumentai dėl jo teisėtų lūkesčių, susijusių su suteiktomis vaiko priežiūros atostogomis, pažeidimo nėra susiję su ginčijamo aplinkos ministro įsakymo priėmimo procedūra. Pagal Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktoriaus 2010-06-04 įsakymu Nr. V-243 patvirtintų Duomenų apie apdraustuosius ir draudėjus pateikimo ir tikslinimo taisyklių 35 punktą 9-SD pranešimą draudėjas privalo pateikti Fondo valdybos teritoriniam skyriui ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo apdraustajam atostogų vaikui prižiūrėti suteikimo (atšaukimo) dienos. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjui vaiko priežiūros atostogos suteiktos 2009-09-23, o iš pareigų jis atleistas 2009-09-25, t.y. nesuėjus teisės aktų nustatytam pranešimo terminui, atsakovė neturėjo pagrindo informuoti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinio skyriaus apie vaiko priežiūros atostogas.

Atsakovės teigimu, yra pagrįstų abejonių dėl to, kad pareiškėjas apie ginčijamą įsakymą sužinojo tik 2010-07-07, kadangi informacija apie pareiškėjo atleidimą iš pareigų buvo paskelbta tiek Aplinkos ministerijos tinklapyje, tiek daugelyje visuomenės informavimo priemonių (spaudoje, televizijoje); 2009-09-25, t.y. pareiškėjo atleidimo dieną, su pastaruoju buvo visiški atsiskaityta, taip pat sumokėta kompensacija už nepanaudotas atostogas; kaip patvirtina įrašas Valstybės tarnautojų pažymėjimų apskaitos žurnale, K. R. grąžino jam išduotą valstybės tarnautojo pažymėjimą. Šie duomenys sudaro pakankamą pagrindą pripažinti, kad pareiškėjas apie jo atleidimą iš pareigų sužinojo 2009-09-25, todėl skundas paduotas praleidus ABTĮ 33 str. nustatytą terminą.

Atsiliepimas

Teismo posėdžiuose atsakovės atstovė palaikė atsiliepime išdėstytus motyvus ir prašė atmesti pareiškėjo skundą kaip nepagrįstą (b.l. 77-78, 127-128).

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Bylos duomenimis nustatyta, kad LR aplinkos ministro 2009-09-23 įsakymu Nr. AMP2-446 K. R., aplinkos ministro patarėjui, buvo suteiktos vaiko priežiūros atostogos nuo 2009-09-23 iki 2010-08-10 (įskaitytinai) (b.l. 52). 2009-09-25 Aplinkos ministro įsakymu Nr. AMP1-127 K. R. iš aplinkos ministro patarėjo, politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojo, pareigų atleistas praradus pasitikėjimą (b.l. 45).

Bylos duomenys patvirtina, kad pareiškėjas skundžiamu įsakymu buvo atleistas iš LR aplinkos ministro patarėjo pareigų, kurios priskirtos politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojo pareigybei (b.l. 43,44).

Politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojo sąvoką apibrėžia Valstybės tarnybos įstatymas (toliau - VTĮ). Pagal šio įstatymo 2 straipsnio 7 dalyje pateiktą sąvoką politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojas – valstybės tarnautojas, priimtas į pareigas jį priėmusio valstybės politiko ar kolegialios valstybės institucijos įgaliojimų laikui arba kituose įstatymuose nustatytam laikui.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra pasisakęs, kad politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojo atleidimą iš pareigų nepasibaigus jo paskyrimo į pareigas terminui lemia politinė politikų valia, todėl administracinis teismas, nagrinėdamas ginčą dėl politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojo atleidimo iš pareigų jam praradus į pareigas jį priėmusio valstybės politiko ar kolegialios valstybės ar savivaldybės institucijos pasitikėjimą, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau - ABTĮ) 3 straipsnio 2 dalies nuostatomis, turi nustatyti tik tai, ar sprendžiant atleidimo klausimą, buvo laikomasi teisės aktų nustatytų esminių procedūrų ir taisyklių, ar nebuvo viršyta įstatymų nustatyta kompetencija (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėse bylose: 2007 m. kovo 2 d. Nr. A14-216/07; 2009 m. balandžio 14 d. Nr. A146-451/2009; 2010 m. birželio 22 d. Nr. A143-873/2010; 2010 m. liepos 16 d. Nr. A575-868/2010 ir kt.). Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina ir tai, jog Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad individualus administracinis aktas gali būti pripažintas neteisėtu tik tuo atveju, jei teismas konstatuoja, jog jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą. Nežymūs, neesminiai atitinkamo individualaus administracinio akto priėmimo procedūros pažeidimai, kurie neturi jokios įtakos sprendimo pagrįstumui, teismų praktikoje paprastai nelaikomi pagrindu pripažinti sprendimą neteisėtu ir jį panaikinti ABTĮ 89 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytu pagrindu (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėse bylose: 2005 m. balandžio 22 d. Nr. A14-416/2005; 2006m. gruodžio 6 d. Nr. A6-2202/2006; 2007 m. balandžio 24 d. Nr. A11-435/2007; 2009 m. balandžio 2 d. Nr. A502-341/2009; 2010 m. birželio 28 d. Nr. A662-902/2010 ir kt.). Taigi nagrinėjamo ginčo atveju turi būti nustatyta, ar atleidžiant pareiškėją iš valstybės tarnybos Valstybės tarnybos įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 7 punkte numatytu pagrindu buvo laikytasi pagrindinių procedūrų bei taisyklių, o jei jos pažeistos, ar padaryti pažeidimai yra esminiai ir dėl to galėjo būti priimtas neteisėtas sprendimas.

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas ginčija LR aplinkos ministro 2009-09-25 įsakymą Nr. AMP1-127 dėl jo atleidimo iš pareigų būtent tuo apsektu, kad buvo pažeistos pagrindinės procedūros, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą, taip pat neatsižvelgta į protingumo, sąžiningumo, moralės principus.

Politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojų atleidimo iš pareigų tvarką reglamentuoja Valstybės tarnybos įstatymo 44 straipsnis (byloje aktuali 2007 m. birželio 7 d. įstatymo Nr.X-1175 redakcija), kuris nustato pasitikėjimo valstybės tarnautojų atleidimo iš pareigų tik bendrąsias taisykles (pasitikėjimo praradimą numato kaip savarankišką atleidimo pagrindą ir nustato, kad atleidžiant valstybės tarnautoją pagal Valstybės tarnybos įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 7 punktą netaikoma taisyklė, draudžiami atleisti valstybės tarnautoją iš pareigų laikinojo nedarbingumo ir atostogų metu).

Kaip jau buvo minėta, politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojo atleidimas dėl pasitikėjimo praradimo yra išimtinai į pareigas jį priėmusio valstybės politiko ar kolegialios valstybės institucijos sprendimas. Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos darbo organizavimo, vykdant jai pavestus uždavinius ir funkcijas, tvarką nustato Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos darbo reglamentas. Nagrinėjamam ginčui aktualios redakcijos Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos darbo reglamento 12.3. punkte nustatyta, kad ministras priima ir pasirašo įsakymus dėl ministro politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojų, Ministerijai pavaldžių įstaigų vadovų, ministerijos valstybės sekretoriaus, ministerijos sekretorių, Vidaus audito tarnybos vadovo, ministerijos departamentų direktorių ir jų pavaduotojų, skyriaus vedėjų, specialiųjų atašė, kitų ministerijos valstybės tarnautojų ir darbuotojų (jei atskiru įsakymu nepaveda šias funkcijas vykdyti ministerijos valstybės sekretoriui) priėmimo į pareigas ir atleidimo iš pareigų, atostogų suteikimo, pašalpų ir tarnybinių ar drausminių nuobaudų skyrimo, skatinimo. Ministras, vykdydamas jam priskirtas funkcijas, priima ir pasirašo įsakymus (b.l. 97-124). Darbo reglamento 15 punkte nustatyta aplinkos ministro įsakymo priėmimo procedūra bei vizavimo tvarka. Byloje pateikta ginčijamo aplinkos ministro įsakymo su vizomis kopija patvirtina, kad ginčijamas įsakymas parengtas laikantis Darbo reglamento 15 punkte nustatytų reikalavimų. Įvertinus šias nagrinėjamos bylos aplinkybes, pripažintina, kad ginčijamą įsakymą priėmė kompetentingas subjektas, laikantis teisės aktuose nustatytos procedūros (b.l. 64). Pažymėtina, kad valstybės tarnautojo paskyrimas politinio (asmeninio) pasitikėjimo pagrindu reiškia, jog asmens buvimas tokiose pareigose yra iš esmės paremtas jį skyrusios institucijos pasitikėjimo turėjimu. Dėl tokio politinio (asmeninio) pasitikėjimo pagrindu skiriamos ministro patarėjo pareigybės pobūdžio būtų aiškiai nepagrįsta tvirtinti, jog į pareigas jį priėmusio valstybės politiko pasitikėjimo praradimas negali būti pagrindu pasitikėjimą praradusį asmenį atleisti iš pareigų.

Pareiškėjas nurodo, kad jam nebuvo žinoma, jog yra svarstomas jo politinio pasitikėjimo klausimas, jis neturėjo galimybės pateikti ministrui savo argumentų bei pozicijos visais su nepasitikėjimu susijusiais klausimais. Vertinant šiuos pareiškėjo nurodytus argumentus, teismas pažymi, kad ministro patarėjo pareigų priskyrimas politinio (asmeninio) pasitikėjimo pareigybėms lemia jo atleidimo iš šių pareigų ypatumus, todėl pagal Valstybės tarnybos įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 7 punktą valstybės tarnautojas gali būti atleistas iš valstybės tarnybos, nesilaikant karjeros valstybės tarnautojo atleidimui taikytinos procedūros.

Taip pat pareiškėjas motyvuoja, kad atleidimas yra neteisėtas, nes ginčijamo įsakymo priėmimo metu jam buvo suteiktos vaiko priežiūros atostogos. Tačiau šie pareiškėjo nurodyti motyvai yra nepagrįsti. Valstybės tarnybos įstatymo 44 straipsnio 1 dalyje dėl politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojų atleidimo iš pareigų yra nustatyta išimtis iš bendrosios taisyklės, pagal kurią politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojas gali būti atleistas iš pareigų jo laikinojo nedarbingumo laikotarpiu ir atostogų metu (VTĮ 44 str. 5 d.). Nagrinėjamu atveju taip pat netaikytinos Valstybės tarnybos įstatymo 44 straipsnio 6 dalyje numatytos papildomos garantijos valstybės tarnautojams, auginantiems vaikus (įvaikus) iki trejų metų.

Pareiškėjas nurodo, kad drausminių nuobaudų ar pastabų dėl netinkamo pareigų atlikimo iki atleidimo nebuvo gavęs, buvo apdovanotas padėkos raštu už gerą darbą, todėl nebuvo pagrindo nepasitikėjimui. Teismo vertinimu šie pareiškėjo nurodyti motyvai nėra teisiškai reikšmingi, nes nepasitikėjimo pareiškimas valstybės tarnautojui, kuris į pareigas skiriamas politinio (asmeninio) nepasitikėjimo pagrindu, yra valstybės politiko diskrecijos teisė. Kadangi politinio pasitikėjimo valstybės tarnautojo atleidimą iš pareigų nepasibaigus jo paskyrimo laikui lemia politinė politikų valia, todėl teismas nagrinėjamu atveju nevertina nepasitikėjimo motyvų bei jų pagrįstumo.

Kiti pareiškėjo skunde nurodyti motyvai nėra teisiškai reikšmingi vertinant ginčijamo įsakymo teisėtumą.

Atsakovė nurodo, kad skundas paduotas praleidus ABTĮ 33 straipsnyje nustatytą terminą, nes pareiškėjas apie jo atleidimą iš pareigų sužinojo 2009-09-25, kadangi informacija apie pareiškėjo atleidimą iš pareigų buvo paskelbta tiek Aplinkos ministerijos tinklapyje, tiek daugelyje visuomenės informavimo priemonių; 2009-09-25 atleidimo dieną su pareiškėju buvo visiškai atsiskaityta, taip pat sumokėta kompensacija už nepanaudotas atostogas; K. R. grąžino jam išduotą valstybės tarnautojo pažymėjimą. Šioms aplinkybės patvirtinti atsakovė pateikė atsiskaitymo lapelius bei Valstybės tarnautojų pažymėjimų apskaitos žurnalo išrašo kopiją, patvirtinančią, kad K. R. 2009-09-29 grąžino jam išduotą valstybės tarnautojo pažymėjimą. (b.l. 50, 51, 53-55). Teismo posėdyje apklaustas liudytojas K. L. parodė, kad pareiškėjo atleidimo laikotarpiu jam dirbant LR aplinkos ministerijos Personalo skyriuje, atleidus K. R. iš pareigų, jis grąžino valstybės tarnautojo pažymėjimą ir tarnybinį telefoną; vyr. specialistė D. M. pranešė pareiškėjui, kad jis atvyktų susipažinti su įsakymu dėl jo atleidimo iš pareigų, tačiau pareiškėjas neatėjo (b.l. 127-128). Pareiškėjas nurodė, kad apie ministro priimtą sprendimą nebuvo informuotas, nebuvo supažindintas ir su įsakymu dėl jo atleidimo, o apie tai, kad iš pareigų yra atleistas sužinojo tik 2010-07-07 iš LR aplinkos ministerijos gavęs įsakymą bei paaiškinamuosius raštus.

Skundų padavimo administraciniam teismui terminai nustatyti Administracinių bylų teisenos įstatymo 33 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 1 dalį skundas (prašymas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo individualaus akto ar pranešimo apie veiksmą (neveikimą) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos. Bylos duomenys patvirtina, kad pareiškėjo prašymu LR aplinkos ministerija kartu su 2010-07-01 raštu Nr. (3-1)-D8-641 išsiuntė pareiškėjui skundžiamą įsakymą (b.l. 4, 11). Pareiškėjas nurodo, kad LR aplinkos ministro 2009-09-25 įsakymą dėl atleidimo iš pareigų gavo 2010-07-07. Šias aplinkybes patvirtina vidaus pašto siuntų paieškos duomenys (b.l. 31). Kadangi pareiškėjas į teismą kreipėsi 2010-08-06 (b.l. 14), pripažintina, kad pareiškėjas nepraleido ABTĮ 33 straipsnyje nustatytą terminą skundui paduoti.

Nors atsakovas nurodo, kad pareiškėjas apie jo atleidimą iš pareigų turėjo žinoti 2009-09-25, tačiau individualaus akto apskundimo termino eigos pradžia įstatymo siejama su tokio akto įteikimo suinteresuotai šaliai (asmeniui, kuriam šis aktas yra adresuotas) diena, o ne su diena, kada toks asmuo sužinojo apie šio akto priėmimą.

Teismas, įvertinęs nustatytas bylos aplinkybes išdėstytų motyvų pagrindu, pripažįsta, kad Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2009-09-25 įsakymas dėl K. R. atleidimo iš pareigų yra teisėtas, priimant skundžiamą sprendimą nebuvo pažeistos pagrindinės procedūros, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą, todėl naikinti Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2009-09-25 įsakymą skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo (ABTĮ 89 str. 1 d. 3 p.).

Pareiškėjo reikalavimai grąžinti pareiškėją į jo eitas pareigas ir priteisti iš atsakovės vidutinį darbo užmokestį už visą priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos yra išvestiniai iš pirmojo skundo reikalavimo panaikinti Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2009-09-25 įsakymą dėl pareiškėjo atleidimo iš valstybės tarnybos. Teismui pripažinus, kad pareiškėjas pagrįstai 2009-09-25 įsakymu buvo atleistas iš aplinkos ministro patarėjo pareigų Valstybės tarnybos įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 7 punkte nustatytu pagrindu, atmestini pareikėjo reikalavimai grąžinti jį į šias pareigas bei priteisti kompensaciją už priverstinės pravaikštos laiką (ABTĮ 88 str. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 str., 88 str. 1 p., 127 str., 129 str., teisėja

n u sprendė:

atmesti pareiškėjo K. R. skundą.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant šiam teismui tiesiogiai arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėja Rosita Patackienė