Kauno apygardos teismo nutartis

2021-06-15 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. AN2-329-485/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2021-06-15
Bylos Nr.
AN2-329-485/2021
Teisminio proceso Nr.
4-13-3-00398-2020-5
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija
Apeliacinė instancija
Rezultatas
Palikti apylinkės teismo nutarimą (nutartį) nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti
Teisėjas
Algirdas Remeika (pirm.)
Pažeidėjas
T. B.
Institucija
Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos teisės departamento Kauno administracinių bylų nagrinėjimo skyrius
Kategorijos
Administracinio nusižengimo Nr. AN2-329-485/2021
Teisminio proceso Nr.: 4-13-3-00398-2020-5Procesinio sprendimo kategorija 21.11.10 (S)
Kauno apygardos teismasNuTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. birželio 15 d.Kaunas
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Algirdas Remeika,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens T. B. skundą dėl Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2021 m. balandžio 7 d. nutarties T. B. administracinio nusižengimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos (toliau – institucija) vyriausiasis specialistas S. K. 2020 m. lapkričio 9 d. nutarimu dėl administracinio nusižengimo, kai protokolas nesurašomas Nr. AM-AAD-ANR_N-3198-2020, T. B. nubaudė įspėjimu už tai, kad 2020 m. spalio 22 d. buvo nustatyta, jog T. B. (duomenys neskelbtini) medžioklės ploto vienete (duomenys neskelbtini) r., prie medžioklės bokštelio, žvėrių viliojimo vietoje natūralius pašarus pylė ant žemės, kai draudžiama natūralius pašarus viliojimo vietoje išpilti ant žemės. Tokiais veiksmais T. B. pažeidė Lietuvos Respublikos medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių (toliau – Medžioklės taisyklės), patvirtintų Aplinkos ministro įsakymu Nr. 258, 58.36 punkto reikalavimus ir padarė administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 290 straipsnio 1 dalyje.

Šalies argumentai

2. Nubaustasis pateikė skundą dėl šio institucijos atstovo nutarimo apylinkės teismui, tačiau Alytaus apylinkės teismo 2021 m. balandžio 7 d. nutartimi jo skundas buvo atmestas, konstatavus, kad T. B. pažeidė nurodytas Medžioklės taisyklių nuostatas bei padarė ANK 290 straipsnio 1 dalyje numatytą nusižengimą.

Žemesnės instancijos teismas

3. Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo skundžia Alytaus apylinkės teismo 2021 m. balandžio 7 d. nutartį, prašo ją panaikinti ir administracinio nusižengimo teiseną pagal ANK 290 straipsnio 1 dalį jam nutraukti.

3.1. Skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, pažeidė įrodymų vertinimo taisykles ir nepagrįstai bei neteisėtai sprendė, kad jis išpylė žirnius ant žemės ir pažeidė Medžioklės taisykles bei padarė ANK 290 straipsnio 1 dalyje numatytą nusižengimą.

Žemesnės instancijos teismas

3.2. Pasak apelianto, pirmosios instancijos teismas jo kaltę padarius ANK 290 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą grindė tik patikrinimo aktu Nr. PA 17-40 ir fotolentelėmis, tačiau šie įrodymai pagrindė tik vieną aplinkybę, t. y. kad pašarai prie jam priklausančio bokštelio yra išpilti, tačiau visgi šie duomenys nėra pakankami, kad būtų galima neabejotinai spręsti, jog būtent jis išpylė natūralius pašarus ant žemės šioje vietoje. Pirmosios instancijos teismas jo skundą bei duotus teisme paaiškinimus traktavo kaip gynybinę poziciją, tačiau tiriant administracinį nusižengimą ir nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą, įrodinėjimo pareiga tenka ne administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, kuris privalėtų įrodinėti savo nekaltumą (ANK 567 straipsnio 3 dalis). Priešingai, administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo turi teisę teikti bet kokius parodymus, juos keisti ar jų neduoti (ANK 577 straipsnis). Tuo tarpu tyrimą atliekanti institucija privalo surinkti visus įmanomus tiesioginius įrodymus, siekiant objektyviai pagrįsti administracinio nusižengimo padarymu įtariamo asmens kaltę bei padarytą nusižengimą. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas visą įrodinėjimo naštą perkėlė apeliantui ir tokiu būdu iki galo neištyrė visų administracinio nusižengimo bylos aplinkybių, neatskleidė bylos esmės, dėl to priėmė neteisėtą nutartį, kuri privalo būti panaikinta, o administracinė teisena jo atžvilgiu turi būti nutraukta.

3.3. Pasak skundo autoriaus, pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, visiškai neatsakė į vieną iš jo skundo argumentų, kad Aplinkos apsaugos departamentas savo priimtame nutarime privalėjo aiškiai suformuoti, kuo jis yra kaltinamas, t. y. nurodyti, kokiais konkrečiais veiksmais ar neveikimu buvo padarytas administracinis nusižengimas bei remiantis byloje surinktų įrodymų visuma privalėjo įrodyti visus administracinio nusižengimo sudėties požymius, tačiau Aplinkos apsaugos departamentas to nebuvo padaręs. Pirmosios instancijos teismas dėl šio argumento visiškai nepasisakė. Iš institucijos nutarimo matyti, jog jame nėra nurodyta jokių motyvuotų išvadų bei argumentų. Taigi akivaizdu, jog šis nutarimas neatitinka net ir imperatyvių jo turiniui keliamų reikalavimų (ANK 618 straipsnis), tačiau pirmosios instancijos teismas į šią aplinkybę dėmesio nekreipė ir sprendė, kad priimtas nutarimas imperatyvioms normoms neprieštarauja ir yra teisėtas.

3.4. Skunde nurodoma, jog šiuo atveju akivaizdu, kad T. B. administracinio nusižengimo byloje nėra surinkta jokių objektyvių įrodymų, patvirtinančių jo kaltę dėl jam inkriminuoto administracinio nusižengimo. Teismas savo nutartyje tik padarė prielaidą, kad stulpas su druska, prie kurio buvo rasta papiltų žirnių, yra arti T. B. tykojimo bokštelio. Teismo nuomone, šis stulpas su druska buvo įrengtas būtent vilioti į tą vietą žvėris, o žirniai ten pat buvo išpilti tuo pačiu tikslu, siekiant privilioti į tą vietą šernus. Todėl pirmosios instancijos teismui nekilo abejonių, kad toje vietoje, kur ant T. B. įrengto stulpo uždėtas druskos gabalas vilioti elniniams žvėrimis, žirnius išpylė būtent pats T. B. vilioti šernams jo paties vykdomoms medžioklėms. Jeigu vadovautis tokia teismo logika, o ne įrodymais, tai jeigu prie mano bokštelio būtų rastas nušautas žmogus ar žvėris, tai jis irgi turėtų už tai atsakyti, nes tai yra jo bokštelio šaudymo zonoje. Teismai ne kartą savo praktikoje yra pasisakę, kad apkaltinamasis dokumentas negali būti grindžiamas prielaidomis ir tikėtinomis.

3.5. Taip pat atkreipiamas dėmesys į tai, kad Alytaus apylinkės teisme jau buvo išnagrinėtos net trys administracinio nusižengimo bylos Nr. II-25-543/2021, II-26-543/2021 ir II-27-543/2021, kurių aplinkybės visiškai tapačios šios bylos aplinkybėms. Šiose bylose taip pat administracinėn atsakomybėn asmenys buvo traukiami už tai, kad medžioklės ploto vienete, netoli savo medžioklės bokštelio, žvėrių viliojimo vietoje, neva pylė natūralius pašarus ant žemės ir tokiais savo veiksmais pažeidė Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių 58.36 punktą. Šios bylos buvo išnagrinėtos ir nutartys priimtos 2021 m. kovo 9 d., o atsakomybėn traukiamų asmenų atžvilgiu administracinė teisena buvo nutraukta. Pagal Teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalį teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų, o žemesnės instancijos teismai – ir aukštesnės instancijos teismų sukurtų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose. Vienodos teismų praktikos formavimą užtikrina Lietuvos Aukščiausiasis Teismas. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, pasisakydamas dėl teismo precedento reikšmės, yra pažymėjęs, kad konstitucinė teismų instancinė sistema turi funkcionuoti taip, kad būtų sudarytos prielaidos formuotis vienodai (nuosekliai, neprieštaringai) teismų praktikai, t. y. analogiškos bylos turi būti sprendžiamos taip pat. Šiuo atveju įvyko taip, kad tas pats teismas už inkriminuojamus tuos pačius administracinius pažeidimus ir tokiomis pačiomis aplinkybėmis, administracinę teiseną tų asmenų atžvilgiu nutraukė, o jo atžvilgiu priėmė nutartį, kad jis padarė administracinį nusižengimą.

Atsiliepimas

4. Atsiliepimu į nubaustojo apeliacinį skundą Institucijos atstovas nurodo su juo nesutinkantis ir prašo pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

5. Nubaustojo apeliacinis skundas atmetamas.

6. Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį, apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą. Remiantis ANK 5 straipsnio 1 dalimi, administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK ypatingoje dalyje, sudėtis. Kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę. Pagal ANK 569 straipsnį, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Remiantis komentuojamo straipsnio 4 dalimi, teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas. Šiame kontekste paminėtina ir tai, kad teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas.

7. ANK 290 straipsnyje įtvirtinta administracinė atsakomybė už teisės aktų, reglamentuojančių medžioklės tvarką, pažeidimus. T. B. surašius nutarimą, kai administracinio nusižengimo protokolas nerašomas, ir jam paskyrus įspėjimą, jo veiksmai buvo kvalifikuoti pagal šio straipsnio 1 dalį, konstatavus Medžioklės taisyklių 58.36 punkto pažeidimą. Šis punktas numato, jog draudžiama medžioklės plotų vienete (10 km²,1 000 ha) įrengti daugiau kaip 10 šernų viliojimo vietų, vienoje šernų viliojimo vietoje vienu metu naudoti daugiau kaip 100 kg arba 125 litrus natūralaus pašaro ar masalo (išskyrus šieną, šienainį ir laižomąją druską), natūralius pašarus ar masalą viliojimo vietoje išpilti ant žemės (išskyrus automatinius šėryklas (barstytuvus), kurie gali barstyti ant žemės).

8. Šiuo atveju iš byloje surinktų įrodymų matyti, jog aplink druskos laižyklą, esančią netoli medžioklės bokštelio, priklausančio T. B., patikrinimo metu buvo rasta ant žemės išpilto natūralaus pašaro (žirnių). Aptariamą aplinkybę patvirtina institucijos pateiktos fotonuotraukos, ginčo dėl jos, o taip pat ir dėl pašaro bėrimo ne tam skirtoje vietoje, o ant žemės, neteisėtumo, nėra. Esminė šioje byloje ginčijama aplinkybė yra T. B. kaltės išpylus minėtą pašarą įrodytumas. Apeliaciniame skunde akcentuojama, kad jokie byloje surinkti įrodymai nepatvirtina, jog būtent nubaustasis aptariamą parašą išpylė minėtoje vietoje. Aukštesnės instancijos teismas, įvertinęs byloje surinktą medžiagą įrodymų vertinimo aspektu, pagrindo sutikti su tokiais apelianto argumentais neturi.

9. Tokia išvada darytina visų pirma dėl to, kad, kaip minėta, pašaras rastas išpiltas žvėrių viliojimo vietoje, esančioje netoli T. B. medžioklės bokšto. Kaip nurodė pats apeliantas, kiti asmenys šiuo jam priklausančiu bokšteliu nesinaudoja. Tuo tarpu argumento, jog T. B. bokšteliu nesinaudojo nuo rugpjūčio mėnesio, pasibaigus derliaus nuėmimo sezonui, nepatvirtina jokie objektyvūs byloje esantys duomenys. Atsižvelgiant į tai, kad T. B. turi medžiojimo bokštelį ir kitoje vietoje medžioklės būreliui priklausančiame medžioklės plote, nesudaro pagrindo spręsti, jog medžiokle nubaustasis užsiima tik pasėlių apsaugos tikslu, kurį nurodė apeliantas. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo argumentu, jog T. B. siekį privilioti gyvūnus patvirtina netoliese medžioklės bokštelio sumontuota druskos laižykla, kuri skirta elniniams gyvūnams privilioti. Ši aplinkybė savaime nepaneigia T. B. intereso privilioti ir kitos rūšies gyvūnus – šernus, kuriems vilioti naudojamas pašaras – žirniai. Juolab kad, kaip pagrįstai nurodoma skundžiamoje nutartyje, elninių gyvūnų (stirnų) nubaustasis, kaip pats nurodė, nemedžiojo, o aptariamame žemės plote yra pastebėjęs šernų.

10. Nors apeliaciniame skunde teigiama, jog jokie byloje esantys duomenys nepatvirtina, kad būtent T. B. išpylė pašarą ant žemės, tačiau vien tik tiesioginių įrodymų nebuvimas negali būti pagrindu administracinei teisenai nutraukti, juolab kad įvertinus nusižengimo specifiką kyla pagrįstų abejonių dėl galimumo tiesioginiais įrodymais nustatyti pašalo pylimo faktą. Tačiau šiuo atveju T. B. kaltę patvirtina kitos byloje nustatytos aplinkybės. Pritariant pirmosios instancijos teismo nutarties argumentams, įvykio vieta yra miško pakraštys arti valstybės sienos su Baltarusija, tai yra ganėtinai retai lankoma vieta. Kaimai, tarp kurių įrengtas T. B. medžioklės bokštelis, nėra tankiai apgyvendinti. Kaip matyti iš byloje pateiktų fotonuotraukų, taip pat liudytojų S. K. ir S. S. parodymų, įvykio vieta yra sunkiai praeinama, joje suformuotos vėžės, tačiau ties žvėrių viliojimo vieta yra melioracinis griovys, ties juo keliukas užsibaigia. Liudytojas S. S. nurodė, kad ši vieta lengvuoju automobiliu galėtų būti pasiekiama tik sausuoju metu. Fotonuotraukos šias aplinkybes patvirtina, iš jų matyti aplink druskos laižyklą iš vienos pusės esantis laukas ir tankiai suaugęs miškas – iš kitos. Taigi, pritariant skundžiamos nutarties argumentams, nubaustojo dėstoma versija, jog prie laižyklos pašaro šernams privilioti galėjo paberti pašaliniai asmenys, norintys apžiūrėti gyvūnus, atmetama kaip logiškai nepagrindžiama, juolab kad nėra jokio pagrindo išvadai, jog gyvūnus siekiantys apžiūrėti asmenys pašarą jiems bertų ne bet kurioje kitoje vietoje, tačiau būtent teritorijoje, kurioje įrengti T. B. medžioklės bokštelis ir druskos laižykla.

11. Nubaustojo kaltės nepaneigia ir aplinkybė, jog miške ant kelio buvo pripilta žirnių, kurie įspausti į žemę, galimai pravažiuojančių automobilių, taigi, kaip galima spręsti iš skundo turinio, galėjo į įvykio vietą būti atnešti pašalinių asmenų. Susipažinus su institucijos į bylą pateikta įvykio schema, taip pat pirmosios instancijos teismo nutartyje išdėstytais motyvais, matyti, jog kelio vieta, kurioje buvo išpilti žirniai, nuo druskos laižyklos nutolusi apie 500 metrų atstumu. Minėta žirnių krūva nebuvo išpilta kelyje, vedančiame link druskos laižyklos ar pakeliui nuo jos, todėl asmuo, siekiantis iš minėtos žirnių išpylimo vietos link druskos laižyklos nunešti ir papilti žirnių, turėtų tam naudodamas iš anksto turimą tarą įsipilti žirnius ir juos specialiai gabenti pusę kilometro prie aptariamos įvykio vietos. Taigi, pareiškėjo versija apie pašalinių asmenų – vaikų ar grybautojų – į įvykio vietą atneštą pašarą taip pat logiškai nepagrindžiama. Skundžiamoje nutartyje pagrįstai atkreipiamas dėmesys, kad iš schemos matyti, jog šalia (duomenys neskelbtini) kaimo pastatyti dar 7 medžioklės bokšteliai, šalia kurių įrengtos viliojimo vietos su stacionariais įrenginiais pašarui, taigi, pašaliniams asmenis, norintiems tiesiog stebėti žvėris, pakaktų nueiti prie bet kurio kito iš šių bokštelių, kur jiems privilioti palikta daug pašaro stacionariose talpyklose.

12. Įvertinus aptartas aplinkybes, nėra pagrindo spręsti, jog pirmosios instancijos teismas byloje surinktus įrodymus įvertino netinkamai ir jais remdamasis padarė logiškai nepagrindžiamas išvadas, kurios galėtų būti vertinamos kaip prielaidos. Nubaustasis apeliaciniame skunde akcentuoja aplinkybę, kad kitose trijose administracinių nusižengimų bylose Nr. II-25-543/2021, II-26-543/2021 ir II-27-543/2021 administracinės teisenos asmenims buvo nutrauktos, todėl šiuo atveju turėtų būti priimamas analogiškas sprendimas. Tokie nubaustojo skundo argumentai atmetami kaip nepagrįsti. Nors teismai, priimdami procesinius sprendimus, iš tiesų yra saistomi tiek aukštesnės instancijos teismų, tiek ir savo paties priimtų sprendimų ankstesnėse bylose, tačiau, kilus ginčui dėl asmens veiksmų įrodytumo, o ne dėl teisės aiškinimo ir taikymo, kiekvienu atveju situacija turi būti vertinama individualiai, atsižengiant į konkrečioje byloje surinktus įrodymus. Šiuo atveju, teismų informacinėje sistemoje LITEKO susipažinus su apeliaciniame skunde minimais procesiniais sprendimais, pagrindo juos vertinti kaip analogiškus šiai situacijai nėra, nepaisant to, kad asmenys buvo traukiami administracinėn atsakomybėn už tapačių nusižengimų padarymą. Vis tik, kitos faktinės aplinkybės minėtose bylose ir nagrinėjamu atveju nėra tapačios. Minėtose bylose asmens kaltė buvo grindžiama medžiotojų būrelio vadovo paaiškinimais, jo santykiams su administracinėn atsakomybėn traukiamu asmeniu esant konfliktiškiems, taip pat nenustatyta, kad tik vienas medžiotojas, kuris ir buvo traukiamas atsakomybėn, naudojosi medžioklės bokšteliu, prie kurio buvo pripilta pašaro. Analogiškos aplinkybės šiuo atveju nenustatytos, todėl vien tai, kad situaciją pirmosios instancijos teismas įvertino skirtingai, esant skirtingoms byloje nustatytoms aplinkybėms, nelemia skundžiamos nutarties neteisėtumo ar nepagrįstumo.

13. Skunde taip pat akcentuojama, kad pirmosios instancijos teismas visiškai nepasisakė dėl nubaustojo argumento, jog jam suformuotas administracinis kaltinimas yra neaiškus. Aukštesnės instancijos teismas su tokiais nubaustojo teiginiais nesutinka. Iš skundžiamos nutarties turinio akivaizdu, kokie veiksmai T. B. buvo inkriminuoti – pašaro (žirnių) išpylimas ant žemės žvėrių viliojimo vietoje, taip pat nurodyta tiksli blanketinio teisės akto norma, kuri tokiais veiksmais buvo pažeista. Dėl šios priežasties objektyvaus pagrindo vertinti, jog T. B. teisė į gynybą buvo pažeista, kadangi jam nebuvo tiksliai ir aiškiai nurodytos aplinkybės, dėl kurių jis traukiamas administracinėn atsakomybėn, nėra.

14. Kadangi Alytaus apylinkės teismas, išnagrinėjęs T. B. skundą dėl institucijos atstovo 2020 m. lapkričio 9 d. nutarimo, priėmė teisėtą ir byloje surinktais įrodymais pagrįstą procesinį sprendimą, todėl pagrindo tenkinti nubaustojo skundą ir panaikinti šią pirmosios instancijos teismo nutartį, nėra.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalimi, teismas

nutaria:

administracinėn atsakomybėn patraukto asmens T. B. skundą dėl Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2021 m. balandžio 7 d. nutarties atmesti.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.

Teisėjas Algirdas Remeika