Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2018-02-28 · Administracinė byla Nr. eI-1124-968/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2018-02-28
Bylos Nr.
eI-1124-968/2018
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-01442-2017-4
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Rytis Krasauskas
Pareiškėjas
uždarosios akcinės bendrovės „Icor“
Atsakovas
Lietuvos valstybės, atstovaujamos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
Advokatai
Povilas Gruodis
Kategorijos
Administracinė byla Nr. eI-1124-968/2018Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04113-2017-2Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.1; 20.2.3.2; 55.1.3 (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. vasario 28 d.Vilnius
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Rytis Krasauskas,

dalyvaujant pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Icor“ atstovui advokatui Povilui Gruodžiui,

atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, atstovui G. S.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Icor“ skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, dėl žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

1. Pareiškėja UAB „Icor“ (toliau – pareiškėja, Bendrovė) kreipėsi į teismą su skundu (elektroninės bylos Nr. eI-1124-968/2018 (toliau – e. byla) 1 t., b. l. 1–5), prašydama iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI), priteisti 2 541 Eur turtinės ir 10 000 Eur neturtinės žalos.

2. Pareiškėja skunde ir papildomuose rašytiniuose paaiškinimuose (e. bylos 1 t., b. l. 88–91) nurodo, kad:

2.1. VMI 2017-04-03 priėmė neteisėtą turto arešto aktą Nr. (23.31-08)-319-773 (toliau – Arešto aktas), kuriuo buvo areštuota Bendrovės turto už 423 844,20 Eur. Arešto aktas panaikintas VMI 2017-05-17 sprendimu Nr. (23.31-08)-319-1268 (toliau – VMI 2017-05-17 sprendimas) kaip galimai netinkamai motyvuotas ir pagrįstas. Šiuos Arešto akto panaikinimo motyvus VMI nurodė atsiliepime, teiktame Vilniaus apygardos administraciniam teismui (toliau – VAAT) administracinėje byloje Nr. eI-3503-596/2017 (teisminio proceso Nr. 3-61-3-01442-2017-4) (toliau – Byla Nr. eI-3503-596/2017). Šie VMI motyvai įrodo, kad Arešto aktas priimtas VMI aplaidžiai ir nerūpestingai vykdant jos, kaip mokesčių administratoriaus, tiesiogines funkcijas ir šiurkščiai pažeidžiant iš Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – VAĮ) 8 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto teisinio reguliavimo kylančius administracinių aktų pagrįstumo ir teisėtumo reikalavimus. VMI teiginiai, kad Arešto aktas netinkamai motyvuotas ir abejojama jo pagrįstumu, yra VMI neteisėtų veiksmų įrodymas. Šiuo atveju egzistuoja visos sąlygos reikalauti turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.271 straipsnio pagrindu.

2.2. Atlikdama teisinius veiksmus dėl Arešto akto panaikinimo, pareiškėja patyrė 2 541 Eur išlaidų teisinei advokato pagalbai apmokėti, kurią ji vertina kaip turtinę žalą.

2.3. Pareiškėja patyrė neturtinę žalą dėl dalykinės reputacijos ir kredito reitingų sumažėjimo. Pritaikius areštą Bendrovės turtui, išviešinta tikrovės neatitinkanti informacija apie tai, kad jos kreditingumas abejotinas, turtinė ir finansinė padėtis nepatikima, nes pareiškėja ateityje gali nevykdyti 423 844,20 Eur dydžio įsipareigojimų valstybės biudžetui. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – LAT) suformuluotoje praktikoje dalykinės reputacijos gynimo bylose laikomasi pozicijos, kad tikrovės neatitinkančios informacijos apie įmonės kreditingumą paskleidimas vienareikšmiškai vertinamas kaip deliktas, sudarantis pagrindą civilinei atsakomybei kilti Atsižvelgdama į tai, į VMI poziciją dėl neteisėtų veiksmų nepripažinimo, galimą tyčinį jų pobūdį, pareiškėja minimalius nuostolius vertina 10 000 Eur. Tarp VMI neteisėtų veiksmų ir pareiškėjos patirtos žalos yra akivaizdus priežastini ryšys, nes ji susidarė dėl neteisėto Arešto akto priėmimo.

2.4. VMI, kaip mokesčių administratorius, turi plačius įgaliojimus gauti tikslią ir išsamią informaciją apie pareiškėjos finansinę būklę. Todėl VMI argumentai, kad ji disponavo sąlyginai ribotu informacijos kiekiu, tik patvirtina atsakovės aplaidų funkcijų vykdymą ir piktnaudžiavimą. VĮ Registrų centrui pateikto Bendrovės 2015 metų balanso, kuris yra viešas ir juo VMI disponavo iki turto arešto pritaikymo, duomenys akivaizdžiai parodo, kad nebuvo net teorinės rizikos pareiškėjai be sunkumų įvykdyti apie 0,4 mln. Eur būsimą mokestinę prievolę, kuri nėra patvirtinta mokesčių administratoriaus. Pareiškėjos teisme ginčyto Arešto akto panaikinimo aplinkybės tik patvirtina, kad VMI nesiekė geranoriškai bendradarbiauti su pareiškėja, o šį aktą panaikino, kai pareiškėja kreipėsi dėl to į teismą. Pareiškėja papildomai pateikė Creditinfo ir Creditreform informaciją, susijusią su Bendrovės kreditingumo, mokumo, atsiskaitymo, bankroto reitingų sumažėjimu, nurodė, kad dėl arešto Bendrovės turtui pritaikymo šie reitingai pakito nepalankia linkme, o panaikinus Arešto aktą – jie neatsistatė. Kreditingumo, mokumo reitingams tiesioginę įtaką daro vien turto arešto pritaikymo faktas, todėl šių reitingų sumažėjimas, pabloginimas vertintinas kaip objektyvi pablogėjusios dalykinės reputacijos išraiška. Atsižvelgiant į Bendrovės veiklą, projektus, mokumą, reputaciją rinkoje, aplinkybę, kas tai antrasis turto areštas per Bendrovės veiklos istoriją, manytina, kad pareiškėjai nepaprastai svarbi nepriekaištinga dalykinė reputacija, kurios sumažėjimas (mokumo rodiklių prastėjimas daugiau ir 10 proc.) ir besitęsianti neigiama neteisėtų veiksmų įtaka pagrindžia minimalią 10 000 Eur dydžio neturtinę žalą.

Atsiliepimas

Teismo posėdyje pareiškėjos atstovas palaikė atsiliepime ir rašytiniuose paaiškinimuose išdėstytus argumentus, prašė skundą tenkinti.

3. Atsakovės atstovė VMI atsiliepime (e. bylos 1 t., b. l. 48–52) su pareiškėjos skundu nesutinka, pašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, kad:

3.1. Pareiškėja neįrodė visų būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų. VMI Arešto akto priėmimo metu turėjo teisę suformuoti pagal disponuojamą informaciją turto arešto aktą. Nagrinėjamu atveju Arešto akto priėmimo metu VMI disponavo ribotu informacijos kiekiu ir ja remiantis, buvo pagrindas areštuoti pareiškėjo turtą. Tokia išvada padaryta atsižvelgus į tai, kad ketinama priskaičiuoti mokestinė nepriemoka buvo itin ženkli – 423 844,00 Eur. Taip pat įvertinta tai, kad nepriemoką ketinta apskaičiuoti pagal patikrinimo aktą, o tai reiškia, jog galimai buvo pažeista mokesčių mokėtojo pareiga tiksliai apskaičiuoti ir mokėti mokesčius. Šių aplinkybių kontekste kilo rizika, kad pareiškėja gali neįvykdyti savo mokestinių prievolių, o turimą turtą perleisti tretiesiems asmenims, taip apsunkindama mokestinės nepriemokos išieškojimą.

Šalies argumentai

3.2. Pareiškėjai pateikus teismui skundą dėl Arešto akto panaikinimo ir papildomus dokumentus, būtent 2017-04-27 pažymą apie Bendrovės atsiskaitomosiose sąskaitose esančius lėšų likučius, aktualų balansą už 2016 metus, 2017-05-03 pažymą apie Bendrovei priklausančias akcijas, VMI dar kartą įvertino Arešto aktu pritaikyto turto arešto tikslingumą ir nusprendė šį aktą panaikinti. VMI 2017-05-17 sprendime nurodyta formuluotė, kad Arešto aktas galimai netinkamai motyvuotas ir nepagrįstas, jokiu būdu nepatvirtina, kad Aktas priimtas neteisėtai. Arešto akto priėmimo metu VMI turima informacija nesudarė pagrindo abejoti Arešto akto pagrįstumu, tačiau pareiškėjai pateikus papildomą informaciją, skundžiamo akto pagrindimas galėjo pasirodyti nepakankamas. Teismų praktikoje pripažįstama galimybė mokesčių administratoriui keisti savo sprendimą, kai pasikeičia ginčo situacijai reikšmingos aplinkybės. Pareiškėja dėl Arešto akto iš karto kreipėsi į teismą, nebandydama ginčo išspręsti taikiai ir pirmiausiai kreiptis į VMI teikiant papildomus paaiškinimus bei įrodymus. Priimant arešto aktus turi būti veikiama operatyviai ir ne visada yra galimybė įvertinti absoliučiai visas su mokesčių mokėtoju susijusias aplinkybes. VMI Arešto akto priėmimo metu veikė teisėtai ir pagrįstai, o pareiškėjui pateikus papildomus duomenis apie savo finansinę būklę, dar kartą įvertino Arešto akto tikslingumą ir operatyviai panaikino skundžiamą aktą. Šios aplinkybės patvirtina, kad VMI elgėsi protingai, sąžiningai ir teisėtai, todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad VMI veiksmai pareiškėjui sukėlė žalą.

3.3. Pareiškėja nurodė, kad patyrė turtinę žalą, nes turėjo kreiptis į teismą dėl Arešto akto panaikinimo, tačiau ji net nebandė ginčo dėl Arešto akto išspręsti neteisminiu keliu. Taip pat pareiškėja turėjo galimybę bylinėjimosi išlaidas atgauti teisme nagrinėjant bylą dėl Arešto akto panaikinimo, tačiau nepasinaudojo savo procesine teise atsiimti skundą ir dėl to bylinėjimosi išlaidos pareiškėjai nebuvo priteistos (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) 2017-08-30 nutartis administracinėje byloje Nr. eAS-684-575/2017). Pareiškėjos netinkamas naudojimasis procesinėmis teisėmis negali lemti VMI pareigos atlyginti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Pareiškėjos prašomų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas jau yra išspręstas įsiteisėjusiu teismo sprendimu, todėl pakartotinis to paties klausimo nagrinėjimas negalimas Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 103 straipsnio 2 punkto pagrindu.

3.4. Dėl pareiškėjos prašomo priteisti 10 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo VMI nurodo, kad pareiškėja savo teiginiams, susijusiems su pakenkimu dalykinei reputacijai, pagrįsti nepateikė jokių duomenų ar įrodymų. Skunde nėra pateikta jokių paskaičiavimų ar kitokio pobūdžio pagrindimo, kaip buvo nustatyta pareiškėjui padaryta 10 000 Eur dydžio neturinė žala. VMI nesutinka su teiginiu, kad VMI paskleidė tikrovės neatitinkančią informaciją. Arešto aktas buvo perduotas Turto areštų aktų registrui, o tai negali būti prilyginama informacijos paskleidimui viešojoje erdvėje, be to, VMI niekur nėra teigusi, kad pareiškėja nėra pajėgi sumokėti 423 844,20 Eur sumos. Minėtos aplinkybės negali būti prilyginamos faktui apie teiginio paskleidimą viešojoje erdvėje, VMI apie pareiškėjos finansinę padėtį neviešino jokios informacijos. Atsižvelgiant į išdėstytą, pareiškėjai žala neturėtų būti priteisiama.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdyje atsakovės atstovas pripažino, kad turto arešto pritaikymas galėjo turėti neigiamos įtakos Bendrovės kreditingumo ir kitiems finansiniams reitingams, tačiau kartu su papildomais paaiškinimais pateikti įrodymai niekaip nepagrindžia neturtinės žalos ir jos dydžio. VMI palaikė atsiliepime išdėstytus argumentus ir prašė pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą.

4. Prie nagrinėjamos bylos prijungta Bylos Nr. eI-3503-596/2017 medžiaga.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

5. Ginčas kilo dėl turtinės ir neturtinės žalos, kurią pareiškėja kildina iš neteisėtų VMI pareigūnų veiksmų taikant turto areštą Bendrovės turtui, atlyginimo.

6. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai būtinos keturios sąlygos: 1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis); 2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247straipsnis; 3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 straipsnis); 4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 straipsnis). Vis dėlto CK 6.271 straipsnis nustato, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Taigi CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Vadinasi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo (ir turtinės, ir neturtinės) privalo būti tenkinamas nustačius visumą viešosios atsakomybės sąlygų: pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos neteisėtus veiksmus ar neveikimą, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iš nurodytų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla prievolė atlyginti turtinę ar neturtinę žalą (žr., pvz., LVAT 2010-11-15 nutartį administracinėje byloje Nr. A525-1355/2010). Neteisėtumo CK 6.271 straipsnio prasme konstatavimui reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo (CK 6.271 straipsnio prasme), kiekvienu atveju yra būtina nustatyti kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, atžvilgiu, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų (LVAT 2017-07-05 nutartis administracinėje byloje Nr. eA-659-602/2017).

7. Remiantis rašytiniais įrodymais nustatytos šios bylai reikšmingos faktinės aplinkybės:

7.1. VMI 2017-04-03 priėmė Arešto aktą (e. bylos 1 t, b. l. 7–9), kurio mastas 423 844,00 Eur. Arešto aktu VMI areštavo šį pareiškėjos turtą: 14 724 Eur vertės žemės sklypą, 1 741 Eur vertės negyvenamąją patalpą, 2 806 Eur vidutinės rinkos vertės negyvenamąją patalpą, 404 573,20 Eur vertės 1 395 080 vnt. AB „Axis Industries“ vardinių paprastųjų 0,29 Eur nominalios vertės akcijų. Priimdama Arešto aktą, VMI vadovavosi, be kita ko, 101 straipsnio 4 dalimi. Arešto akte VMI nurodė šią papildomą informaciją: yra atliekamas Bendrovės mokestinis patikrinimas už laikotarpį nuo 2010-01-01 iki 2011-12-31, kurio metu numatoma paskaičiuoti 423 844 Eur mokėtiną į biudžetą pelno mokesčio sumą; įvertinus tai, kad yra atliekami grupės bendrovių ir fizinių asmenų mokestiniai patikrinimai, kuriuose tiriamos akcijų pirkimo-pardavimo sandorių bei turto perkėlimo į kitas valstybes schemos, kas sukelia pagrįstą riziką, kad Bendrovė gali parduoti nekilnojamąjį turtą bei AB „Axis Industries“ vardines paprastąsias akcijas, dėl ko gali būti sunku arba neįmanoma išieškoti mokestį ir su juo susijusias sumas; areštuoto turto saugotoju ir administratoriumi paskirta VMI.

7.2. Pareiškėja 2017-05-03 dėl Arešto akto panaikinimo kreipėsi į VAAT, kuris 2017-05-08 nutartimi pareiškėjos skundą priėmė (Bylos Nr. eI-3503-596/2017 1 t., b. l. 1–7, 19). Kartu su skundu teismui pareiškėja pateikė šiuos Bendrovės parengtus dokumentus: 2017-04-27 pažymą apie pinigų likučius Bendrovės atsiskaitomosiose sąskaitose, iš kurios matyti, kad turto arešto dienai (2017-04-31) jos sąskaitose buvo 15 886 698 Eur; Bendrovės 2016 m. I–IV ketvirčio balanso preliminarius duomenis (trumpo balanso forma), iš kurių matyti, kad Bendrovė 2016 finansiniais metais turėjo 102 239 004 Eur vertės turto bei 102 239 004 Eur nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų; 2017-05-03 pažymą apie tai, kad Bendrovė šios pažymos išdavimo dieną nuosavybės teise valdo 26 813 293 vnt. City Service SE akcijų (vienos akcijos nominali vertė 0,30 Eur) (Bylos Nr. eI-3503-596/2017 1 t., b. l. 8–12). VMI 2017-05-17 sprendimu panaikino Arešto aktą (Bylos Nr. eI-3503-596/2017 1 t., b. l. 25). VMI 2017-05-18 pateikė atsiliepimą į pareiškėjos 2017-05-03 skundą, kuriame VMI atstovas nurodė, kad, atsižvelgdama į tai, jog „mokesčių administratorius galimai netinkamai motyvavo“ Arešto aktą, ir tai sukėlė abejonių jo pagrįstumu, VMI 2017-05-17 sprendimu Arešto aktą panaikino, todėl Byla Nr. eI-3503-596/2017 turėtų būti nutraukta. VAAT 2017-07-04 priėmė nutartį, kuria administracinę bylą Nr. eI-3503-596/2017 nutraukė ir netenkino pareiškėjos prašymo priteisti bylinėjimosi išlaidas (Bylos Nr. eI-3503-596/2017 1 t., b. l. 59–62). LVAT 2017-08-30 nutartimi VAAT 2017-07-04 nutartį paliko nepakeistą (Bylos Nr. eI-3503-596/2017 1 t., b. l. 95–100).

7.3. Teismo posėdyje pareiškėjos iniciatyva liudytojais apklaustos L. L. ir O. M. (paminėtina, kad, teismo posėdyje pareiškėja atsisakė prašymo liudytoju apklausti M. V.):

(1) L. L., kuri eina VMI Nepriemokų administravimo departamento Nepriemokų išieškojimo organizavimo skyriaus vyriausiosios specialistės pareigas, be kita ko, paaiškino, kad: Arešto aktas priimtas gavus Kontrolės departamento pranešimą apie numatomą priskaičiuoti didelę mokestinės nepriemokos sumą; ji mokestinio patikrinimo neatliko; pranešime buvo nurodyta, kad Bendrovės atžvilgiu atliekamo patikrinimo metu ketinama priskaičiuoti ženkli, virš 400 000 Eur, mokestinė nepriemoka, nurodytas konkretus Bendrovės turtas, kurį prašoma areštuoti; prašymą užtikrinti numatomą išieškoti mokestinę nepriemoką ir areštuoti turtą vykdė, nes tai yra tiesioginė Nepriemokų išieškojimo skyriaus specialistų funkcija; konkreti įmonė priskirta pagal kodų intervalus, atsitiktine tvarka; praktika taikant Bendrovei turto areštą buvo įprasta, t. y. tikrinti oficialiai prieinamuose, viešuose informacijos šaltiniuose (VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registras, Juridinių asmenų registras, VĮ Regitra) esantys duomenys apie privalomą registruoti turtą; tokio pobūdžio turto Bendrovė turėjo mažai, jis buvo nedidelės vertės palyginus su ketinama išieškoti suma; VĮ Registrų centrui pateikti Bendrovės finansinės atskaitomybės duomenys (balansas, pelno (nuostolių) ataskaita) buvo už 2015 m., už 2016 m. finansinės atskaitomybės dokumentų pateikta nebuvo, nes dar nebuvo suėjęs jų pateikimo terminas; 2015 m. informaciją, įskaitant apie turimas lėšas vertino, bet jau buvo 2017 metų balandžio mėn., tai į ją, galima sakyti, neatsižvelgė; Arešto akto priėmimo metu nebuvo argumentų prieštarauti dėl Arešto akto surašymo būtinumo; nauji duomenys gauti tik pareiškėjai kreipusis į teismą dėl Arešto akto panaikinimo; vykdydama tarnybines funkcijas ir rengdama Arešto aktą su Bendrove savo iniciatyva nebendradarbiavo, nes Bendrovė laiku vykdė mokestines prievoles, mokestinių pažeidimų nedarė, nebuvo poreikio bendrauti, be to, tai nėra privaloma; paprastai patys mokesčių mokėtojai kreipiasi į VMI specialistus; paaiškėjus naujoms aplinkybėms, pasitarus ir su VMI teisininkais, situacija pasikeitė Bendrovės naudai; atsižvelgiant į tai, Arešto aktas buvo panaikintas. Atsakydama į pareiškėjos atstovo klausimą, ar turto areštas buvo pritaikytas pagal Kontrolės departamento informaciją, ar tai buvo šio padalinio nurodymas, ar prašymas, liudytoja atsakė, kad rašto pavadinimas šiuo atveju neturi reikšmės, tekste buvo prašoma taikyti išieškojimo užtikrinimo priemones numatomai priskaičiuoti nepriemokai užtikrinti. Atsakydama į pareiškėjos atstovo klausimą, ar taikyti turto areštą yra įprasta VMI praktika atliekant patikrinimus, ar Bendrovės atvejis išskirtinis, liudytoja nurodė, kad Bendrovė nėra išskirtinė. Prašyme buvo nurodytas konkretus prašomas areštuoti turtas. Liudytoja bendravo su Kontrolės departamento specialistu M. V. dėl rašte taikyti areštą nurodytų techninių, aritmetinių netikslumų, juos minėtas specialistas ir patikslino. Atsakydama į pareiškėjos atstovo klausimą, ar praktikoje buvo atvejų, kai liudytoja atsisakė taikyti turto areštą, nurodė, kad tokie atvejai nėra dažni, neprisimena. Taip pat liudytoja paaiškino, kad: paskutinį įvertinimą dėl turto arešto taikymo visgi atlieka ne Kontrolės departamentas, o Nepriemokų išieškojimo skyriaus specialistai; iš Juridinių asmenų registro apie akcijas buvo žinoma iš M. V. tarnybinio rašto; Bendrovės 2015 metų finansinės atskaitomybės dokumentus ir situaciją vertino, tačiau patikrinimas vyko 2017 m. balandžio mėn., todėl 2015 m. informacija nelabai aktuali; kaip Bendrovės nemokumo rizikos pagrindinę aplinkybę nurodė tai, kad registruotino turto (ypač nekilnojamojo) pakankamai nebuvo, jis mažavertis, palyginus su numatoma priskaičiuoti mokestine nepriemoka; Bendrovės turimų akcijų vertę nustatė pagal Kontrolės departamento tarnybiniam rašte nurodytą nominalią vertę; areštas panaikintas bendru kelių VMI padalinių sutarimu, teisininkams gavus papildomus dokumentus, kai pirmą kartą Bendrovė kreipėsi į teismą; pasitarus su vadovais, t. y. liudytojos tiesiogine vadove O. M., ir įvertinus naujai paaiškėjusias aplinkybes, O. M. priėmė sprendimą dėl Arešto akto panaikinimo; su Kontrolės departamento specialistu M. V. dėl arešto panaikinimo pozicijos nederino, tik įprastine tvarka informavo Kontrolės departamentą ir kitus VMI padalinius (teismo posėdžio garso įrašo laikas nuo 0:47:46 iki 1:05:13);

(2) O. M., kuri eina VMI Nepriemokų administravimo departamento Nepriemokų išieškojimo organizavimo skyriaus I poskyrio vedėjos pareigas, paaiškino, kad: gavo informaciją iš kontrolės padalinio, pagal kodų intervalus priskyrė specialistą, įvertino, analizavo informaciją ir pritaikė areštą Bendrovės turtui; areštą paprastai taiko nedelsiant, operatyviai, šiuo atveju ketinama priskaičiuoti mokestinės nepriemokos suma buvo didelė; tuo metu egzistavo pagrindas manyti, kad areštas būtinas; gavus iš teismo informaciją, persvarstė situaciją ir panaikino areštą. Į pareiškėjos atstovo klausimą dėl jos tiesioginio dalyvavimo sprendžiant arešto taikymą, liudytoja nurodė, kad pati peržiūrėjo visą gautą informaciją, nes tvirtino Arešto aktą. Dėl finansinės atskaitomybės 2015 m. duomenų (balanso, pelno (nuostolių) ataskaitos) nurodė, kad šiuos duomenis žinojo, bet pabrėžė, kad grynieji pinigai per metus gali kisti, tai labai kintamas dalykas, todėl į Bendrovės turėtas lėšas neatsižvelgė; papildomai pateikta informacija (gauta iš teismo) apie turimus grynuosius pinigus buvo artima patikrinimo datai, mėnesio, o ne metų senumo. Dėl Juridinių asmenų registro informacijos apie turimus vertybinius popierius nurodė, kad ji nebuvo pateikta. Dėl Arešto akto panaikinimo buvo tartasi su specialiste, t. y. L. L., gauta nauja informacija apie Bendrovės finansinius duomenis buvo kompleksiškai patikrinta VMI padaliniuose. Konkrečių asmenų iš Kontrolės departamento, kurie dalyvavo naikinant turto areštą Bendrovei, neprisimena. Sprendimą panaikinti Arešto aktą, kiek tai susiję su nauja informacija, lėmė naujo balanso už 2016 m. duomenys, informacija apie Bendrovės valdomas įmones, kitų duomenų smulkiai neprisimena. Pareiškėjos atstovui nurodžius, kad pareiškėja kreipėsi į VMI dėl Arešto akto panaikinimo priežasčių paaiškinimo, o VMI atsakyme buvo nurodyta, kad sprendimas panaikinti areštą Bendrovės turtui buvo priimtas pakartotinai įvertinus Bendrovės turtinę padėtį, atsižvelgta į Bendrovės geranoriškumą, laiku sumokamus deklaruojamus mokesčius, teismų praktiką, ir paklausus, ar tos pačios aplinkybės buvo vertintos, kai buvo sprendžiama dėl arešto Bendrovės turtui taikymo, liudytoja atsakė, kad tokio pobūdžio informacija nebuvo domimasi, tokių smulkių duomenų ji neturėjo, kontrolės padalinys tarnybiniame rašte informavo kitaip. Atsakydama į pareiškėjos atstovo klausimą, kas VMI valdo platesnę informaciją apie mokesčių mokėtojus, nurodė, kad: išsamius duomenis gauna patikrinimus atliekantys specialistai, priklausomai nuo atliekamo kontrolės veiksmo; Nepriemokų administravimo padalinys disponuoja viešuose registruose esančia informacija; Kontrolės departamentas gali disponuoti detalesniais duomenimis, nes atliekant kontrolės veiksmą turi teisę tikrinti asmens pirminius buhalterinius dokumentus, sutartis, rinkti kitą informaciją; viešuose registruose yra palyginti ribota, bendro pobūdžio informacija apie įmonės turtą (teismo posėdžio garso įrašo laikas nuo 1:05:21 iki 1:16:02).

8. Pareiškėja prašo iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos VMI, priteisti 2 541 Eur turtinę ir 10 000 Eur neturtinę žalą, kuri, jos nuomone, padaryta VMI nepagrįstai Arešto aktu areštavus Bendrovės turtą.

Dėl turtinės žalos

9. Pareiškėja teigia turtinę 2 541 Eur dydžio žalą patyrusi dėl to, kad, siekdama Arešto akto panaikinimo teisiniu keliu, ji patyrė 2 541 Eur išlaidų teisinei advokato pagalbai apmokėti.

10. Minėta, kad dėl Arešto akto panaikinimo pareiškėja inicijavo Bylą Nr. eI-3503-596/2017 (taip pat žr. šio teismo sprendimo 7.2 punktą), į kurią ji, be kita ko, teikė patirtas bylinėjimosi išlaidas patvirtinančius įrodymus 2 541 Eur sumai (žr. Bylos Nr. eI-3503-596/2017 1 t., b. l. 54–56); ginčo dėl to byloje nėra. Atsakovę atstovaujanti VMI nesutinka su tuo, kad šios pareiškėjos patirtos bylinėjimosi išlaidos gali būti laikomos turtine žala, patirta dėl Arešto akto priėmimo.

11. Šioje administracinėje byloje pareiškėja savo reikalavimus dėl turtinės žalos, be kita ko, grindžia faktinėmis aplinkybėmis, kurios nustatytos ir (arba) konstatuotos įsiteisėjusiose VAAT 2017-07-04 ir LVAT 2017-08-30 nutartyse (Bylos Nr. eI-3503-596/2017 1 t., b. l. 59–62, 95–100). Įsiteisėjusio teismo sprendimo res judicata (lot. k. teismo galutinai išspręstas klausimas, t. y. draudimas pareikšti tapatų ieškinį) ir prejudicinė galia įtvirtinta ABTĮ 98 straipsnio 4 dalyje (joje nustatyta, kad sprendimui įsiteisėjus, šalys ir kiti proceso dalyviai, taip pat jų teisių perėmėjai nebegali iš naujo pareikšti teisme tų pačių reikalavimų tuo pačiu pagrindu, taip pat kitoje byloje ginčyti teismo nustatytų faktų ir teisinių santykių). Todėl Byloje Nr. eI-3503-596/2017 nustatyti faktai, konstatuotos aplinkybės turi prejudicinę reikšmę ir šioje byloje, prejudiciniai faktai iš naujo administracinėse bylose nebeįrodinėjami ir įprasta tvarka nenuginčijami.

12. Nagrinėjamu atveju LVAT 2017-08-30 nutartyje, vertinant ar yra pagrindas pareiškėjai priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas, be kita ko, nustatyta ir konstatuota, kad: „Įvertinusi šioje konkrečioje nagrinėjamoje byloje susidariusią situaciją, t. y. aplinkybes, kad po to, kai pareiškėjas kreipėsi į teismą, atsakovas pats geranoriškai panaikino pareiškėjo ginčijamą turto arešto aktą, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, jog nagrinėjamam ginčui dėl bylinėjimosi išlaidų aktuali ABTĮ 40 straipsnio 2 dalis, kurioje aiškiai ir nedviprasmiškai įtvirtinta, jog pareiškėjo teisė reikalauti išlaidų atlyginimo išlieka ir tuo atveju, kai pareiškėjas atsisako skundo (prašymo, pareiškimo) dėl to, kad atsakovas geruoju patenkina jo reikalavimą padavus skundą (prašymą, pareiškimą) teismui. Tačiau minėtų nuostatų taikymui būtina prielaida – pareiškėjas turi atsisakyti skundo. Tuo tarpu nagrinėjamu atveju pareiškėjas, kaip matyti iš bylos duomenų, žinodamas, kad atsakovas geruoju įvykdė jo reikalavimą ir pats panaikino ginčijamą VMI 2017-04-03 turto arešto aktą Nr. (23.31-08)-319-773, t. y. išnyko pareiškėjo teismui teikto skundo dalykas, net ir atstovaujamas profesionalaus teisininko – advokato, teismui pateikto skundo neatsisakė ir savo skundo reikalavimo netikslino, nors tokią galimybę turėjo. Tai reiškia, kad pareiškėjas, kaip jau buvo minėta, turėdamas teisę pasirinkti savo pažeistų teisių ar įstatymo saugomų interesų teisminės gynybos pobūdį bei apimtį, siekė tęsti procesą pagal teismui pateikto skundo reikalavimus, t. y. iš esmės siekė kitokios proceso baigties. Todėl šiuo atveju bylos nutraukimas, kaip nenagrinėtinos administraciniame teisme, negali būti vertinamas kaip pareiškėjui palanki teisminio proceso baigtis. Taigi, būtent dėl paties pareiškėjo, kaip minėta, atstovaujamo profesionalaus teisininko, pasirinkto procesinio elgesio ginant savo galbūt pažeistas teises, t. y. nepasinaudojimo minėta teise atsisakyti skundo dėl to, jog atsakovas geruoju patenkino jo reikalavimą padavus skundą teismui, nagrinėjamu atveju nėra teisinio pagrindo taikyti nurodytas ABTĮ 40 straipsnio 2 dalies nuostatas, įtvirtinančias galimybę pareiškėjams gauti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, kai viešojo administravimo subjektas administracinės bylos nagrinėjimo proceso metu pats panaikina skundžiamą aktą, kaip kad nagrinėjamu atveju. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo atskirojo skundo argumentai, kad atsakovui kartu su atsiliepimu pateikus įrodymus, jog atsakovas pats panaikino ginčijamą turto arešto aktą, ir suformulavus prašymą dėl administracinės bylos nutraukimo, pareiškėjas objektyviai negalėjo imtis jokių kitų procesinių veiksmų, išskyrus tik sutikti su atsakovo pareikštu prašymu dėl administracinės bylos nutraukimo ir pareikalauti bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, atmestini kaip nepagrįsti. Šiuo aspektu kartu pabrėžtina, kad pareiškėjas, atskirajame skunde teigdamas, jog ABTĮ 40 straipsnio 2 dalis yra skirta reglamentuoti tik tuos atvejus, kai skundas (prašymas, pareiškimas) yra teikiamas dėl įpareigojimo atlikti (nutraukti) tam tikrus veiksmus, ir atsakovas patenkina pareiškėjo reikalavimą, klaidingai aiškina minėtas ABTĮ 40 straipsnio 2 dalies nuostatas, kadangi jos reglamentuoja ir tuos atvejus, kai skundas teikiamas dėl administracinio akto, pavyzdžiui, dėl VMI turto arešto akto, teisėtumo ir pagrįstumo (žr., pvz., LVAT 2017-02-08 nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-240-602/2017), būtent kaip ir šiuo konkrečiu nagrinėjamu atveju“.

13. Įvertinus LVAT 2017-08-30 nutartyje nustatytas faktines aplinkybes, kurias patvirtina ir surinkti įrodymai, darytina išvada, kad pareiškėja turėjo visas galimybes gauti bylinėjimosi išlaidų, patirtų Byloje Nr. eI-3503-596/2017, atlyginimą, tačiau dėl tik jai žinomų priežasčių šia galimybe nepasinaudojo. Dar daugiau pareiškėjos advokatas 2017-09-13 pareiškimu nuo prašymo priteisti bylinėjimosi išlaidas atsisakė, o VAAT 2017-08-18 nutartimi šį atsisakymą priėmė, šio prašymo nagrinėjimą nutraukė ir išaiškino pareiškėjai, kad vėl kreiptis į teismą dėl 2017-06-30 prašyme nurodytų bylinėjimosi išlaidų priteisimo neleidžiama (žr. Bylos Nr. eI-3503-596/2017 1 t., b. l. 119–120, 123–124).

14. Teismo vertinimu, nurodytos aplinkybės yra teisiškai reikšmingos sprendžiant dėl pareiškėjos prašomos turtinės žalos priteisimo. Atsižvelgiant į tai, kad kaip nustatyta, pareiškėja turėjo visas galimybes gauti bylinėjimosi išlaidų, patirtų nagrinėjant Bylą Nr. eI-3503-596/2017, atlyginimą, tačiau tik dėl jai žinomų priežasčių jomis nepasinaudojo, o vėliau apskritai jų atsisakė, konstatuotina, kad tai, jog pareiškėjos Byloje Nr. eI-3503-596/2017 patirtos 2 541 Eur bylinėjimosi išlaidos nebuvo atlygintos, nulėmė ne VMI tarnautojų veikimas ar neveikimas priimant Arešto aktą bei vėliau jį panaikinant, tačiau pačios pareiškėjos, jos atstovo pasirinktas elgesys Bylos Nr. eI-3503-596/2017 nagrinėjimo metu. Vadinasi, pareiškėjos skunde išdėstytas prašymas iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos VMI, priteisti jai 2 541 Eur turtinės žalos atlyginimą atmestinas, nenustačius vienos iš būtinųjų sąlygų turtinei žalai iš valstybės atlyginti – priežastinio ryšio.

Dėl neturtinės žalos

15. Pareiškėja prašo priteisti 10 000 Eur neturtinės žalos dėl pakenkimo jos dalykinei reputacijai. Pareiškėja nurodo, kad šią neturtinę žalą ji patyrė VMI 2017-04-03 priėmus Arešto aktą, kurį VMI 2017-05-17 sprendimu panaikino. VMI teigia, kad priimant Arešto aktą VMI tarnautojai teisės aktų nepažeidė, vadovavosi aktualia informacija, o jis buvo panaikintas pareiškėjai pateikus papildomą informaciją, kuri Arešto akto priėmimo metu nebuvo žinoma.

16. Pagal MAĮ 95 straipsnio 1 dalies 2 punktą (2011-12-22 įstatymo Nr. XI-1875 redakcija), skolininko turto areštas yra vienas iš leistinų mokestinės prievolės įvykdymo užtikrinimo būdų. Šio įstatymo 101 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad mokesčių mokėtojo turtas taip pat gali būti areštuojamas, jeigu patikrinimo, ar teisingai apskaičiuotas ir sumokėtas mokestis, metu, taip pat pavedimo dėl specialisto išvados teikimo vykdymo metu nustatoma mokesčių įstatymų pažeidimų ir yra pagrįsta rizika, kad mokesčių mokėtojas jam priklausantį turtą gali paslėpti, parduoti ar kitokiu būdu jo netekti ir dėl to gali būti sunku arba neįmanoma išieškoti mokesčio ir su juo susijusių sumų. LVAT, aiškindamas MAĮ 101 straipsnio 4 dalį, savo jurisprudencijoje yra ne kartą pažymėjęs, kad šioje teisės normoje yra nustatytos dvi sąlygos, kurioms esant mokesčių administratorius mokestinės prievolės įvykdymo užtikrinimui turi teisę areštuoti mokesčių mokėtojo turtą: 1) jeigu patikrinimo, ar teisingai apskaičiuotas ir sumokėtas mokestis, metu, taip pat pavedimo dėl specialisto išvados teikimo vykdymo metu nustatoma mokesčių įstatymų pažeidimų; 2) yra pagrįsta rizika, kad mokesčių mokėtojas jam priklausantį turtą gali paslėpti, parduoti ar kitokiu būdu jo netekti ir dėl to gali būti sunku arba neįmanoma išieškoti mokesčio ir su juo susijusių sumų (žr., pvz., 2014-03-13 nutartį administracinėje byloje Nr. A442-711/2014, 2016-03-08 nutartį administracinėje byloje Nr. eA-630-662/2016). Vadinasi, esant nurodytoms prielaidoms mokesčių administratorius turi teisę taikyti turto areštą ir tokiu būdu užtikrinti mokestinės prievolės įvykdymą.

17. Pagal teismų praktiką teikiant reikalavimą atlyginti žalą, be kita ko, būtina pagrįsti, kad atsakovų veiklą reglamentuojančiuose teisės aktuose įtvirtintų pareigų neįvykdymas objektyviai lėmė neigiamus padarinius arba buvo žalos priežastis, arba pakankamai prisidėjo prie žalos atsiradimo, kad valstybei tektų atsakomybė. Atsižvelgiant į tai, nagrinėjamoje byloje būtina įvertinti, ar pareiškėjo pateikti argumentai ir juos pagrindžiantys įrodymai sudaro pagrindą konstatuoti, kad, priimant Arešto aktą, buvo pažeisti teisės aktai, arba kad VMI darbuotojai nevykdė arba netinkamai vykdė savo pareigas. Šiame kontekste paminėtina, kad ABTĮ 56 straipsnio 6 dalyje nustatyta, jog teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais; taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ABTĮ 57 straipsnio 6 dalies taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu, kuris yra ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

18. Pareiškėja teigia, kad VMI atsiliepime, teiktame Byloje Nr. eI-3503-596/2017, nurodyti motyvai vertintini kaip akivaizdus įrodymas, jog Arešto aktas buvo priimtas VMI aplaidžiai ir nerūpestingai vykdant jos, kaip mokesčių administratoriaus, tiesiogines funkcijas ir šiurkščiai pažeidžiant VAĮ 8 straipsnio 1 dalyje administraciniams aktams keliamus pagrįstumo ir teisėtumo reikalavimus, VMI teiginiai, kad Arešto aktas netinkamai motyvuotas ir abejojama jo pagrįstumu, yra VMI neteisėtų veiksmų įrodymas. Teismo vertinimu, šie pareiškėjos teiginiai yra nepagrįsti. Kaip matyti iš VMI 2017-05-17 sprendimo, kuriuo panaikintas Arešto aktas, turinio jame nėra jokių užuominų apie tai, kad, priimdami Arešto aktą, VMI tarnautojai elgėsi, kaip teigia pareiškėjas, aplaidžiai, nerūpestingai ar kad priimant Arešto aktą buvo pažeisti iš VAĮ 8 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto teisinio reguliavimo administraciniams aktams keliami pagrįstumo ir teisėtumo reikalavimai. Teismo nuomone, pareiškėja nepagrįstai VMI 2017-05-18 į Bylą Nr. eI-3503-596/2017 teiktame atsiliepime nurodytą VMI atstovo poziciją vertina kaip VMI 2017-05-17 sprendimo, kuriuo panaikintas Arešto aktas, motyvus. Taip pat, teismo vertinimu, pareiškėjos pateikiama VMI 2017-05-18 atsiliepimo frazės „mokesčių administratorius galimai netinkamai motyvavo“ Arešto aktą interpretacija neatitinka VMI pozicijos. Šiame kontekste paminėtina, kad iš VMI 2017-06-12 rašto Nr. (23.1-08)-RNA-19064 (Bylos Nr. eI-3503-596/2017 1 t., b. l. 42), kuriuo Bendrovei pateikta informacija apie VMI 2017-05-17 sprendimą, matyti, jog VMI nurodo visai kitokias, nei teigia pareiškėja Arešto akto panaikinimo priežastis, t. y. pakartotiną Bendrovės turtinės padėties įvertinimą, atsižvelgimą į Bendrovės geranorišką bendradarbiavimą su mokesčių administratoriumi, laiku sumokamus mokesčius bei teismų praktiką.

19. Pareiškėja, be kita ko, remiasi LAT praktika, nagrinėjant dalykinės reputacijos gynimo bylas, kuriose LAT laikosi pozicijos, kad tikrovės neatitinkančios informacijos apie įmonės kreditingumą paskleidimas vertinamas kaip deliktas, sudarantis pagrindą civilinei atsakomybei kilti. Įvertinus šiuos pareiškėjos argumentus, konstatuotina, kad nagrinėjamu atveju nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo VMI tarnautojų veikas priimant Arešto aktą ir (arba) jį panaikinant vertinti kaip informacijos apie įmonės kreditingumą paskleidimą. Pareiškėjo nurodytos LAT nagrinėtos civilinės bylos Nr. 3K-3-371/2014, kurioje priimtoje 2014-07-04 nutartyje pateiktais išaiškinimais, be kita ko, grindžiamas skundas, ir nagrinėjamos administracinės bylos ratio decidendi (lot. k. argumentas, kuriuo grindžiamas sprendimas) nesutampa.

20. Pareiškėjos teiginys, kad pritaikius areštą Bendrovės turtui, išviešinta tikrovės neatitinkanti informacija apie abejotiną Bendrovės kreditingumą, jos turtinės ir finansinės padėties nepatikimą, neatitinka tikrovės ir vertintinas kritiškai. Įvertinęs byloje nustatytas faktines aplinkybes, teismas nenustatė, kad VMI pareigūnai, prisidėję prie Arešto akto priėmimo būtų tyčia siekę pakenkti pareiškėjos dalykinei reputacijai ir (arba) sumažinti jos kredito reitingus. Nenustatyta ir tai, kad informaciją apie Arešto aktą VMI būtų perdavinėjusi Creditinfo ir Creditreform, t. y. įmonėms, kurių sudarytais kredito reitingais pareiškėja grindžia žalą jos reputacijai. Teismas neturi pagrindo abejoti, VMI atsiliepime nurodyta informacija, kad Arešto aktas buvo perduotas tik Turto areštų aktų registrui. Todėl pareiškėjos teiginiai dėl VMI pareigūnų tyčios Arešto aktu padaryti žalą pareiškėjos interesams atmestini kaip nepagrįsti.

21. Pareiškėja teigia, kad VMI turi plačius įgaliojimus gauti tikslią ir išsamią informaciją apie pareiškėjos finansinę būklę, todėl jos argumentai, kad ji disponavo sąlyginai ribotu informacijos kiekiu, tik patvirtina atsakovės aplaidų funkcijų vykdymą ir piktnaudžiavimą. Taip pat pareiškėja nurodo, kad VĮ Registrų centrui pateikto Bendrovės 2015 metų balanso, kuris yra viešas ir juo VMI disponavo iki turto arešto pritaikymo, duomenys akivaizdžiai parodo, kad nebuvo net teorinės rizikos pareiškėjai be sunkumų įvykdyti apie 0,4 mln. Eur būsimą mokestinę prievolę, kuri nėra patvirtinta mokesčių administratoriaus. Teismas iš esmės sutinka su pareiškėja, kad VMI turi (taigi ir nagrinėjamu atveju turėjo) plačius įgaliojimus gauti tikslią informaciją, susijusią su pareiškėjos finansine būkle (žr., pvz., MAĮ 33 straipsnio 1 dalies 1 punktą), tačiau kartu pažymi, kad, byloje esantys duomenys nesudaro pagrindo teigti, kad VMI nesiėmė veiksmų pareiškėjos finansinei būklei nustatyti, ar kad šie veiksmai (ypač atsižvelgiant į tai, kad būtinybė areštuoti Bendrovės turtą iškilo atliekant mokestinį patikrinimą ir nustačius, kad ketinama priskaičiuoti labai didelė mokestinė nepriemoka – 423 844,00 Eur, kad buvo nustatyti mokesčių įstatymo pažeidimai, taip pat atsižvelgiant į turto arešto taikymo tikslus ir poreikį tokio pobūdžio aktus priimti pakankamai operatyviai) buvo nepakankami. Šiame kontekste paminėtina, jog liudytoja L. L. (žr. šio teismo sprendimo 7.3 (1) punktą) teismo posėdyje patvirtino, kad, priimant Arešto aktą rinko ir vertino aktualius duomenis iš oficialiai prieinamų viešuose informacijos šaltinių, disponavo Bendrovės finansinės atskaitomybės duomenimis už 2015 m., tačiau į juos neatsižvelgė nes vertinimo dienai (2017 m. balandžio mėn.) jie buvo praradę aktualumą, o už 2016 m. finansinės atskaitomybės dokumentų pateikta nebuvo. Šie liudytojų parodymai nenuneigti jokiais kitais įrodymais, todėl teismas neturi jokio pagrindo jais netikėti ir nesivadovauti.

22. Nagrinėjamu atveju reikšminga yra tai, kad pareiškėja, gavusi Arešto aktą, iš karto, prieš tai nesusisiekusi su VMI, dėl jo panaikinimo kreipėsi į teismą ir kartu su skundu teismui pateikė aktualią ir reikšmingą informaciją apie pareiškėjos finansines galimybes vykdyti ketinamą priskaičiuoti mokestinę nepriemoką – 423 844,00 Eur (Bylos Nr. eI-3503-596/2017 1 t., b. l. 8–12). Taip pat reikšminga yra tai, kad VMI, įvertinusi naujus aktualius dokumentus, iš karto 2017-05-17 sprendimu Arešto aktą panaikino. Toks VMI elgesys, teismo vertinimu, atitinka iš gero administravimo principo kylančius imperatyvus, yra adekvatus ir savalaikis.

23. Įvertinęs pareiškėjos pateiktą Creditinfo ir Creditreform informaciją (e. bylos 1 t., b. l. 93–119), teismas sutinka, kad VMI Arešto akto, kuriuo, jo galiojimo metu buvo areštuotas Bendrovės turtas, priėmimo faktas turi tam tikros įtakos Kredito biuro „Creditinfo“ skelbiamiems Bendrovės kredito reitingams ir UAB Creditreform skelbiamas Bendrovės reitingui. Su tuo teismo posėdyje sutiko ir VMI atstovas. Tačiau, teismo nuomone, nurodytų institucijų sudaromų Bendrovės reitingų pokytis yra itin nežymus, jis, atsižvelgiant į visas su Arešto akto priėmimu, galiojimu ir greitu panaikinimu susijusias aplinkybes, nesudaro pagrindo konstatuoti, kad yra pakenkta pareiškėjos dalykinei reputacijai. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad nagrinėjamu atveju nenustatyta, jog dėl Arešto akto pareiškėjai buvo padaryta neturtinė žala.

24. Teismo vertinimu, surinktų įrodymų visuma patvirtina tai, kad Arešto akto priėmimą, kuris vėliau atsispindėjo Creditinfo ir Creditreform teikiamuose reitinguose, didžiąja dalimi lėmė pačios pareiškėjos veiksmai galimai netinkamai vykdant jai iš mokestinių įstatymų kylančius įsipareigojimus, dėl ko po mokestinio patikrinimo galimai susidarė itin ženkli – 423 844,00 Eur mokestinė nepriemoka.

25. Teismas, įvertinęs nustatytas faktines aplinkybes, vadovaudamasis vidiniu įsitikinimu ir protingumo bei sąžiningumo principais, konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju nėra vienos iš būtinųjų sąlygų pareiškėjos prašomai neturtinei žalai atlyginti – VMI tarnautojų, priėmusių Arešto aktą, neteisėtų veiksmų. Taip pat konstatuotina, kad pareiškėja nepateikė įrodymų, jog yra patyrusi skunde nurodyto dydžio neturtinę žalą dėl pakenkimo jos dalykinei reputacijai. Vadinasi, pareiškėjos skunde išdėstytas prašymas iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos VMI pareiškėjai priteisti 10 000 Eur neturtinės žalos atmestinas, nenustačius dviejų būtinųjų sąlygų neturtinei žalai iš valstybės atlyginti – neteisėtų veiksmų ir žalos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 punktu, 132, 133 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Icor“ skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas apeliacine tvarka per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjas Rytis Krasauskas