- Teismas
- Panevėžio apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-06-05
- Bylos Nr.
- T-648-830/2025
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Česlovas Kulikauskas
- Kategorijos
Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų teisėjas Česlovas Kulikauskas rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo A. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini), atstovės advokatės A. J. prašymą dėl veikos perkvalifikavimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Panevėžio miesto apylinkės teismo 2000 m. spalio 31 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-12-300-2000 A. R. buvo nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 271 straipsnio 3 dalį (1961 m. redakcija). Jam paskirta 2 metų ir 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė be baudos ir be turto konfiskavimo. Jo atžvilgiu pritaikius Lietuvos Respublikos 2000 m. balandžio 11 d. įstatymo Nr. VIII-1619 „Dėl amnestijos akto“ 1 straipsnio 1 dalies 3 punktą A. R. buvo atleistas nuo neatliktos laisvės atėmimo bausmės.
Panevėžio apylinkės teisme Panevėžio rūmuose 2025 m. gegužės 8 d. gautas A. R. atstovės advokatės A. J. prašymas perkvalifikuoti A. R. padarytą nusikalstamą veiką, už kurią jis buvo nuteistas Panevėžio miesto apylinkės teismo 2000 m. spalio 31 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-12-300-2000 pagal 1961 m. BK 271 straipsnio 3 dalį į šiuo metu galiojančio BK 178 straipsnio 3 dalį. Prašyme nurodoma, kad A. R. po 2024 m. lapkričio 1 d. naujai įsigaliojusio Lietuvos Respublikos vaiko teisių pagrindų įstatymo 30 straipsnio 1 dalies pakeitimo turėjo išeiti iš darbo darželyje, kuriame ilgą laiką dirbo judesio korekcijos specialistu, nes dėl minėto teistumo, kuris yra išnykęs, jam nebuvo išduotas privalomasis teisėto darbo su vaikais kodas (QR kodas). Iš prašymo matyti, kad reikalavimas dėl veikos perkvalifikavimo susijęs išimtinai tik su jau minėtu Panevėžio miesto apylinkės teismo 2000 m. spalio 31 d. nuosprendžiu, kadangi tik juo A. R. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką priskiriamą sunkių nusikaltimų kategorijai. Toks prašymas teismui motyvuojamas tuo, kad neturėdamas galimybės įgyti privalomojo teisėto darbo su vaikais kodo (QR kodo) A. R. negali užsiimti jokia darbine, profesine veikla, susijusia su vaikais, nors būtent toks veiklos pobūdis atitinka jo turimas profesines žinias ir kompetenciją. Nurodoma, kad 2016 m. A. R. baigė bakalauro studijų kūno kultūros programą, įgijo aukštąjį išsilavinimą dalyko pedagogikos, sporto bakalauro laipsnį ir mokytojo kvalifikaciją. Būtent pagal įgytą specialybę dirbo darbą susijusį su vaikais – buvo triatlono treneriu, judesio korekcijos specialistu vaikų lopšelyje-darželyje. Šiuo metu A. R. kolegijoje studijuoja skubią medicinos pagalbą ir dirba (duomenys neskelbtini), ši sritis, be kita ko, irgi yra susijusi su vaikais. Negavęs QR kodo A. R. gali netekti darbo, kuris yra vienintelis pajamų šaltinis, būtinas pragyvenimui ir šeimos poreikiams tenkinti, šeimos išlaikymui, dengti turimus finansinius įsipareigojimus. Atsižvelgiant į tai, kad A. R. teistumas yra išnykęs toks apribojimas jo veiklos atžvilgiu yra neproporcingas ir neadekvatus susiklosčiusiai faktinei situacijai.
Motyvuojamoji dalis
Prašymas tenkinamas
Teismas nustatė, kad A. R. buvo teistas 2000 m. spalio 31 d. nuosprendžiu, nuo bausmės atlikimo atleistas. Iš Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro duomenų išrašo apie fizinį asmenį nustatyta, kad A. R. po to, kai 2000 m. spalio 31 d. nuosprendžiu jis buvo atleistas nuo laisvės atėmimo bausmės atlikimo, A. R. buvo teistas dar 3 kartus, tačiau veikos, už kurias jo atžvilgiu buvo priimti pastarieji apkaltinamieji nuosprendžiai, nepatenka į sunkių nusikaltimų kategoriją, todėl teismas apie jas nepasisako. Pagal minėtus nuosprendžius paskirtos bausmės atliktos, vadovaujantis BK 97 straipsnio 6 dalimi, A. R. teistumas išnyko ir jis laikomas neteistu.
2024 m. lapkričio 1 d. įsigaliojo Lietuvos Respublikos vaiko teisių pagrindų įstatymo 30 straipsnio 1 dalies pakeitimai, pagal kuriuos asmenims, įsiteisėjusiu apkaltinamuoju teismo nuosprendžiu pripažintiems kaltais dėl seksualinių nusikaltimų ar kitų tyčinių sunkių ar labai sunkių nusikaltimų arba dėl analogiškų veikų, nurodytų kitų valstybių baudžiamuosiuose įstatymuose, neatsižvelgiant į tai, ar teistumas yra išnykęs ar panaikintas, arba asmenims, padariusiems šiuos nusikaltimus, bet atleistiems nuo baudžiamosios atsakomybės, draudžiama dirbti, užsiimti savanoriška veikla, atlikti praktiką ar stažuotis socialines, kultūros, švietimo, sporto ir sveikatos priežiūros paslaugas vaikams teikiančiose įstaigose, įmonėse ir organizacijose, kitose įstaigose, įmonėse ir organizacijose, įskaitant ir religines bendruomenes ir bendrijas, verstis individualia veikla ar teikti paslaugas juridiniams ar fiziniams asmenims, vykdyti bet kokią kitą veiklą, jeigu šis darbas ar veikla tiesioginiais ir reguliariais kontaktais susiję su vaikais. Visi asmenys, dirbantys, teikiantys paslaugas, atliekantys praktiką, stažuotę, savanoriaujantys socialinėse, kultūros, švietimo, sporto ir sveikatos priežiūros įstaigose, teikiančiose paslaugas vaikams, privalo turėti Teisėto darbo su vaikais kodą (QR kodą). A. R. atstovės advokatės A. J. prašyme nurodoma, kad Teisėto darbo su vaikais kodas (QR kodas) reikalaujamas ir pagal A. R. šiuo metu vykdomą veiklą ir pagal įgytą profesinę kvalifikaciją.
Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 362¹ straipsnis numato įstatymo, panaikinančio veikos nusikalstamumą, švelninančio bausmę arba kitokiu būdu lengvinančio veiką padariusio asmens teisinę padėtį, taikymo tvarką. Šio straipsnio 1 dalis numato, kad įstatymą, panaikinantį veikos nusikalstamumą, švelninantį bausmę arba kitokiu būdu lengvinantį veiką padariusio asmens teisinę padėtį, pagal nuteistojo, jo gynėjo prašymus, prokuroro, bausmės vykdymo institucijos teikimus dėl nuteistajam priimtų nuosprendžių taiko vėliausią nuosprendį priėmęs apylinkės teismas, nagrinėjęs bylą pirmąja instancija. BK 3 straipsnis reglamentuoja baudžiamojo įstatymo galiojimo laiką. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 3 straipsnio 1 dalis numato, kad veikos nusikalstamumą ir asmens baudžiamumą nustato tos veikos padarymo metu galiojęs baudžiamasis įstatymas. Nusikalstamos veikos padarymo laikas yra veikimo (neveikimo) laikas arba baudžiamojo įstatymo numatytų padarinių atsiradimo laikas, jeigu asmuo norėjo, kad padariniai atsirastų kitu laiku. BK 3 straipsnio 2 dalis numato, kad veikos nusikalstamumą panaikinantis, bausmę švelninantis arba kitokiu būdu nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį palengvinantis baudžiamasis įstatymas turi grįžtamąją galią, t. y. taikomas iki tokio įstatymo įsigaliojimo nusikalstamą veiką padariusiems asmenims, taip pat atliekantiems bausmę bei turintiems teistumą asmenims.
Pagal teismų praktiką teismas turi pareigą vykdyti ne formalų, bet tikrą teisingumą, todėl įvertinus susiklosčiusias specifines ir išskirtines aplinkybes, net ir išnykus teistumui, teismas turi pareigą nagrinėti klausimą dėl teisinę padėtį lengvinančio įstatymo taikymo. Priešingu atveju susiklostytų paradoksali situacija, kai asmuo, padaręs nusikaltimą anksčiau, kurio teistumas jau yra išnykęs, atsidurtų blogesnėje teisinėje padėtyje, nei asmuo, padaręs analogišką nusikalstamą veiką vėliau ir vis dar turintis neišnykusį teistumą, kadangi pastarajam asmeniui priimtas apkaltinamasis nuosprendis vis dar galėtų būti peržiūrimas, pritaikius jo teisinę padėtį lengvinantį baudžiamąjį įstatymą (Lietuvos apeliacinio teismo 2025 m. kovo 17 d. nutartis Nr. 1S-59-627/2025). Taigi nepaisant to, kad A. R. teistumas yra išnykęs, teismas sprendžia, kad yra pagrindas spręsti veikos perkvalifikavimo klausimą.
Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso, patvirtinto 2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymu Nr. VIII-1968, Baudžiamojo proceso kodekso, patvirtinto 2002 m. kovo 14 d. įstatymu Nr. IX-785, ir Bausmių vykdymo kodekso, patvirtinto 2002 m. birželio 27 d. įstatymu Nr. IX-994, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo (toliau – ir įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos Įstatymo) 4 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad jeigu asmuo iki 2003 m. gegužės 1 d. padarė nusikalstamą veiką, kuri atitinka naujajame Baudžiamajame kodekse numatyto nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymius, ši veika perkvalifikuojama pagal atitinkamą naujojo Baudžiamojo kodekso straipsnį, švelninantį bausmę arba kitokiu būdu palengvinantį nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį.
A. R. buvo nuteistas Panevėžio miesto apylinkės teismo 2000 m. spalio 31 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-12-300-2000 už tai, kad A. R. ir kitas asmuo, 2000 m. sausio 5 d., apie 11.30 val. grupėje iš anksto susitarusių asmenų, įsibrovė į gyvenamąją patalpą – butą, esantį (duomenys neskelbtini) ir priklausantį V. A., iš kur pasikėsino slapta pagrobti svetimą V. A. priklausantį turtą, kurio bendra vertė – 2690 litų, tačiau nusikaltimo nebaigė dėl priežasčių nepriklausančių nuo jų valios, nes buvo sulaikyti policijos pareigūnų.
1961 m. redakcijos BK 271 straipsnio 3 dalyje (redakcijoje, galiojusioje nuosprendžio priėmimo metu) numatyta, kad vagystė, padaryta įsibraunant į gyvenamąją patalpą – baudžiama laisvės atėmimu nuo ketverių iki aštuonerių metų su bauda ar be baudos. Iš 1961 m. redakcijos BK 81 straipsnio 2 dalies nuostatos matyti, jog ši nusikalstama veika yra nurodyta sunkių nusikaltimų sąraše. Įvertinus minėtu nuosprendžiu nustatytas aplinkybes, tokia A. R. padaryta veika atitinka šiuo metu galiojančio BK 178 straipsnio 3 dalyje numatytos baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos – vagystės įsibraunant į patalpą – požymius. BK 178 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad tas, kas pagrobė svetimą turtą įsibrovęs į patalpą, ryšių kabelių kanalų sistemą, saugyklą ar saugomą teritoriją arba pagrobė didelės vertės svetimą turtą, arba pagrobė strateginę ar svarbią reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių juridinių asmenų infrastruktūrą sudarantį turtą ar jo dalį, baudžiamas bauda arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki šešerių metų, taigi, veika priskiriama apysunkių nusikaltimų kategorijai. Taigi, šiuo metu galiojančio BK 178 straipsnio 3 dalis numato švelnesnę atsakomybę, nei 1961 metų redakcijos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 271 straipsnio 3 dalis.
Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, A. R. atstovės advokatės A. J. prašymas tenkinamas ir nusikalstama veika (sunkus nusikaltimas), dėl kurios jis buvo nuteistas Panevėžio miesto apylinkės teismo 2000 m. spalio 31 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-12-300-2000 pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (1961 m. redakcija) 271 straipsnio 3 dalį, perkvalifikuojama į šiuo metu galiojančio Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 3 dalį (2023 m. lapkričio 27 d. įstatymu Nr. XIV-1925 patvirtinta redakcija)(apysunkis nusikaltimas).
Teismas daro išvadą, kad perkvalifikavus nusikalstamą veiką, A. R. minėtu Panevėžio miesto apylinkės teismo 2000 m. spalio 31 d. nuosprendžiu ir kitais jo atžvilgiu priimtais nuosprendžiais, nebuvo nuteistas už seksualinius nusikaltimus ar kitus tyčinius sunkius ar labai sunkius nusikaltimus, todėl minėtas teismo priimtas sprendimas jam netrukdo gauti Teisėto darbo su vaikais kodą (QR kodas).
Pažymėtina, kad pagal Įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo 10 straipsnio 4 dalį, šiame straipsnyje numatytos bausmių pakeitimo ir suderinimo taisyklės taikomos tik tuo atveju, jeigu paskirtos bausmės nėra įvykdytos. Nagrinėjamu atveju A. R. teistumas yra išnykęs, todėl bausmės vykdymo klausimas yra nespręstinas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 3 straipsnio 2 dalimi, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 362¹ straipsniu, 362, 364 straipsniais,
nutaria:
tenkinti A. R. atstovės advokatės A. J. prašymą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 3 straipsnio 2 dalimi, nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 271 straipsnio 3 dalyje (1961 m. redakcija) (sunkus nusikaltimas), už kurį A. R., a.k. (duomenys neskelbtini), nuteistas Panevėžio miesto apylinkės teismo 2000 m. spalio 31 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-12-300-2000, perkvalifikuoti į Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 3 dalį (2023 m. lapkričio 27 d. įstatymu Nr. XIV-1925 patvirtinta redakcija, apysunkis nusikaltimas) ir laikyti, kad teistumas dėl šios veikos yra išnykęs.
Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo jos nuorašo gavimo dienos gali būti skundžiama Panevėžio apygardos teismui per Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmus.