Panevėžio apylinkės teismo nutarimas

dalyvaujant institucijos, kurios pareigūnas surašė pareiškimą dėl administracinio nusižengimo bylos iškėlimo, įgaliotam atstovui – Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos Nepriemokų administravimo departamento Bankroto ir restruktūrizavimo skyriaus vyriausiajam specialistui L. B.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje T. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas (atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės), administracine tvarka baustas, traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 120 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Panevėžio miesto apylinkės teismo 2017 m. liepos 4 d. nutartimi Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau VMI) prašymu T. T. atžvilgiu pradėta administracinė byla pagal ANK 120 straipsnio 1 dalį.

(duomenys neskelbtini) (toliau –ir Bendrovė) (įmonės kodas 302686572, registruota adresu (duomenys neskelbtini)) direktorius T. T., žinodamas apie bendrovės finansinę padėtį bei įsipareigojimus Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) bei pažeisdamas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau –CK) 6.930¹ straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą (Kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimas). Per laikotarpį nuo 2016 m. lapkričio 1 d. iki 2017 m. balandžio 1 d., T. T. pirmenybę teikė atsiskaitymui su kitais Bendrovės kreditoriais, todėl savo neteisėtai veiksmais Bendrovės vadovas pažeidė kreditoriaus VMI interesus, t. y. nuo 2016 m,. lapkričio 2 d. iki 2017 m. vasario 28 d, bendrovė sumokėjo 53999,59 Eur, kai tuo tarpu valstybei skola 2017 m. vasario 28 d. sudarė 15209,38 Eur.

Valstybinės mokesčių inspekcijos atstovas L. B. paaiškino, kad (duomenys neskelbtini) yra valstybės skolininkė, VMI vykdo jos atžvilgiu priverstinį išieškojimą. Siekiant nustatyti priežastis, buvo pradėtas operatyvinis patikrinimas, kuris buvo baigtas 2017 m. gegužės 8 d. ir buvo nustatyta, kad buvo pažeistas atsiskaitymų eiliškumas. Buvo peržiūrėtos sąskaitos, kasos dokumentai, ir nustatyta, jog (duomenys neskelbtini) laikotarpiu nuo 2016 m. lapkričio 1 d. iki 2017 m. balandžio 1 d. kitiems kreditoriams, pažeisdama kreditorių eiliškumą išmokėjo 53999,59 Eur. Didžiausia suma išmokėta (duomenys neskelbtini) - 19200 Eur, 10000 Eur suteikta paskola akcininkui, taip pat išmokėta kitiems asmenims už paslaugas, prekes. Buvo surašyta patikrinimo pažyma, kuri buvo išsiųsta T. T.. Lentelėje yra išdėstyta, kam mokėjo. Su valstybe atsiskaityta nebuvo, ką reglamentuoja CK. Tai dienai Bendrovė valstybei turėjo galimybę atsiskaityti, tačiau pažeidė kreditorių teises. Šiai dienai įsiskolinimas tik padidėjo. Teismo prašo nubausti T. T. bei pripažinti nukentėjusiąja VMI ir atlyginti patirtus nuostolius. Pažymėjo, kad raginimai, įspėjimai, skirti T. T., buvo teikti per www.manovmi.lt.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo T. T. nurodė, kad viską suprato, vadovas ir akcininkas yra nuo 2015 m. žino kaip vadovo pareigas, turi buhalterę. Pažeidimo laikotarpiu bendrovė vystė veiklą: sporto inventorius, dviračiai, detalės, remontas. Šiai dienai bendrovė veiklą taip pat vykdo, tačiau Sodra kreipėsi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Tuo metu eiliškumą žinojo, CK žino. Visi atsiskaitymai, kurie vyko tuo metu, vyko tiekėjams, darbuotojams, tam , kad nenutrūktų pati įmonės veikla. Supranta, kad padarė nusižengimą, gailisi, stengėsi, kiek galėjo, kad nenutrūktų veikla, dirbo įmonės labui. Nurodė, kad yra išsiskyręs, vaikų neturi, turto neturi, iš ko galima būtų išieškoti. Prašo teismo švelninti nuobaudą, o žalą palikti įmonei, nes įmonė yra dirbanti.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims už kreditorių teisių pažeidimą (kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimą, pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo nepateikimą ar pavėluotas pateikimą teismui, kreditorių susirinkimų nesušaukimą įstatymuose numatytais atvejais).

CK 6.930¹ straipsnio 1 dalyje numatyta, kad skolininkas – fizinis ar juridinis asmuo, kuris neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, privalo atsiskaitymus atlikti šia eile: 1) pirmąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo, atlyginimo ir išlaikymo išieškojimo; 2) antrąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl išmokų, atsirandančių iš darbo ir autorinių sutarčių; 3) trečiąja eile atsiskaityti pagal mokėjimo dokumentus, nustatančius įmokas į biudžetą (valstybės, savivaldybės, Valstybinio socialinio draudimo fondo ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetus) ir valstybės pinigų fondus; 4) ketvirtąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus kitiems piniginiams reikalavimams patenkinti; 5) penktąja eile atsiskaityti pagal kitus mokėjimo dokumentus kalendorinio eiliškumo tvarka.

T. T. kaltė, padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 120 straipsnio 1 dalyje, be jo prisipažinimo, įrodyta byloje esančia rašytine medžiaga: pareiškimu dėl administracinio teisės pažeidimo bylos iškėlimo ir nuobaudos paskyrimo (b. l. 3-10), operatyvaus patikrinimo pažyma (b. l. 11-16), operatyvaus patikrinimo pavedimu (b.l. 17-54), T. T. paaiškinimu (b. l. 55-56), įmonės turto anketa (b.l. 5759), mokestinių priemokų balansais (b.l. 60-61, 65-110, 144, 152-153), Panevėžio miesto apylinkės teismo 2017 m. liepos 4 d. nutartimi (b.l. 113-114), Juridinių asmenų registro išrašu (b.l. 133-136), nurodymu (b.l. 149), Panevėžio apygardos teismo 2017 m. rugsėjo 28 d. nutartimi dėl bankroto bylos iškėlimo (b.l. 154-155).

Įvertinus surinktus įrodymus, toliau teismas daro išvadas, kad Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) mokesčių apskaitos informacinės sistemos 2017 m. gegužės 8 d. duomenimis (duomenys neskelbtini) 2017 m. vasario 28 d. įsiskolinimas biudžetui sudarė 15209,38 Eur (b.l. 77-78), 2017 m. birželio 22 d. įsiskolinimas valstybės biudžetui sudarė 22366,38 Eur (b.l. 118). Kaip matyti, jis vis didėjo.

Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis 2017 m. rugsėjo 28 d. nutartimi Panevėžio apygardos teismas nutarė iškelti bankroto bylą (duomenys neskelbtini). Ši nutartis yra įsiteisėjusi. Panevėžio apygardos teismas vertino, jog bendrovė yra nemoki (Lietuvos Respublikos Įmonių bankroto įstatymo 2 straipsnio 8 punktas, 9 straipsnio 5 dalies,1 punktas). Bendrovė juridinių asmenų registre įregistruota 2011 m. lapkričio 14 d., jos akcininkas ir vadovas – T. T. (b. l. 5-8). Finansinės atskaitomybės dokumentų duomenimis bendrovė turi turto už 690‘810 Eur, o mokėtinos sumos sudaro 1‘481‘163 Eur. Įmonės veikla nuostolinga. Atsižvelgė į nustatytas aplinkybes, pareiškėjo1,3 paaiškinimus ir padarė išvadą, kad (duomenys neskelbtini) yra nemoki ir tai sudarė pagrindą kelti bankroto bylą.

Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys patvirtina administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens nurodomą aplinkybę, kad 2017 m. liepos 27 d. Panevėžio apygardos teisme gautas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (VSDFV) Panevėžio skyriaus pareiškimas dėl bankroto bylos iškėlimo (civilinės bylos Nr. eB2-626-212/2017). Tačiau kaip yra numatyta ĮBĮ 6 straipsnio 3 dalyje bei 4 straipsnio 5 punkte kreditorius VSDFV apie savo ketinimą kreiptis į teismą neturėjo pranešti įmonei.

VMI pareiškimu prašo ne tik nubausti T. T., bet ir iš jo priteisti patirtus nuostolius- 15209,38 Eur. Panevėžio apygardos teismas 2017 m. rugsėjo 8 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. AN2-71-337/2017 pažymėjo, jog nuostoliai yra piniginė žalos išraiška (CK 6.249 str. 1 d.). Pagal šią teisės normą žala yra turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai) ir negautos pajamos. Žalos atlyginimo galimybę administracinio nusižengimo byloje numato ANK. Šio įstatymo 665 str. 1 d. nurodyta, kad jeigu, nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą apylinkės ar apygardos teisme arba ne teismo tvarka institucijoje, padarytos turtinės žalos dydį galima nustatyti neatidėjus šios bylos nagrinėjimo, administracinio nusižengimo bylą nagrinėjantis teismas ar institucija gali priteisti nukentėjusiajam žalos atlyginimą. To paties straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad šio straipsnio 1 dalyje nenurodytais atvejais teismas ar institucija, priimdami nutarimą, gali pripažinti nukentėjusiajam teisę į civilinio ieškinio patenkinimą, o klausimą dėl turtinės žalos dydžio perduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka. Tačiau pastebėtina, kad žala yra priteisiama fiziniam ar juridiniam asmeniui, kuris, laikantis ANK 578 straipsnyje numatytų taisyklių, yra pripažįstamas nukentėjusiuoju. Nukentėjusiuoju administracinio nusižengimo byloje laikomas fizinis arba juridinis asmuo, kuriam administraciniu nusižengimu padaryta fizinė, turtinė ar neturtinė žala. Asmuo pripažįstamas nukentėjusiuoju administracinį nusižengimą tiriančio pareigūno sprendimu, kuris įforminamas įrašu administracinio nusižengimo protokole, arba administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjančios institucijos (pareigūno) nutarimu ar teismo nutartimi (ANK 578 str. 1 d.). Ir nors šioje nagrinėjamoje administracinio nusižengimo byloje nukentėjusiuoju yra pripažintinas VMI prie FM, tačiau akivaizdu, kad susidarę nuostoliai yra nuolat kintantys ir žalos dydį nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą reiktų įrodinėti, o tai neatitinka ANK 665 str. 1 dalies normų. Taip pat akcentuotina tai, kad mokestinė prievolė – mokesčio įstatymo pagrindu atsirandanti mokesčių mokėtojo pareiga teisingai apskaičiuoti mokestį, laiku sumokėti mokestį bei su juo susijusias sumas į biudžetą ir vykdyti pareigas, susijusias su mokesčių apskaičiavimu ir sumokėjimu (Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 2 str. 20 p.). Šios prievolės dalykas yra mokestis, kurį privalo mokėti mokesčio mokėtojas. Tuo tarpu žala – viena iš civilinės atsakomybės sąlygų. Pažymėtina, kad administracinį nusižengimą T. T. padarė, kaip įmonės vadovas už tai, kad jis pažeidė atsiskaitymo su kreditoriais eiliškumą, nustatytą CK 6.930¹ str. Tačiau byloje nėra nustatyta, kad T. T. veiksmai – neteisėtas veikimas VMI prie FM atžvilgiu būtų pasireiškęs mokesčių administratoriaus klaidinimu, apgaulingos informacijos jam teikimu ar kitokiais neteisėtais veiksmais mokesčių administravimo srityje. Dėl to VMI reikalavimas laikytinas teisiškai nepagrįstu. Pastebėtina, kad Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 5 skirsnyje yra reglamentuota mokestinės nepriemokos priverstinio išieškojimo tvarka, o minėto įstatymo 106 straipsnyje yra nurodyti mokestinės nepriemokos priverstinio išieškojimo būdai: 1) duodant kredito įstaigai nurodymą nurašyti mokestinės nepriemokos sumas iš asmens sąskaitos. Šis nurodymas vykdomas šio Įstatymo 63 str. nustatyta tvarka; 2) pateikiant laiduotojui arba garantui reikalavimą įvykdyti mokesčių mokėtojo prievolę ir už mokesčių mokėtoją sumokėti mokestinę nepriemoką (jeigu mokestinės prievolės įvykdymas užtikrintas laidavimu arba garantija); 3) duodant kredito įstaigai nurodymą nurašyti mokestinės nepriemokos sumas iš laiduotojo arba garanto sąskaitos, jeigu laiduotojas arba garantas nevykdo šio straipsnio 2 punkto reikalavimo. Šis nurodymas vykdomas šio Įstatymo 63 str. nustatyta tvarka; 4) priimant sprendimą dėl priverstinio mokestinės nepriemokos išieškojimo iš mokesčių mokėtojo, laiduotojo arba garanto turto. Šį sprendimą vykdo antstoliai Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka. Įvertinus minėtąjį reglamentavimą, VMI prašymas dėl nuostolių atlyginimo atmestinas, kadangi toks reikalavimas nagrinėtinas Civilinio proceso tvarka, o ne vadovaujantis ANK nuostatomis.

Nors šiuo atveju atsakomybę lengvinančių bei sunkinančių aplinkybių nėra nustatyta, tačiau skiriant nuobaudą atsižvelgtina į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, jog nusižengimas susijęs su turtiniais valstybinės institucijos interesais, jog įsipareigojimai valstybei T. T. atžvilgiu auga, į tai, kad pradėtas bankroto bylos iškėlimo procesas, jog T. T., jo valdoma įmonė turi įsipareigojimų, tačiau į tai, kad 2017 m. balandžio 26 d. buvo baustas už tai, kad nesumokėjo Gyventojų pajamų mokesčio, kaip (duomenys neskelbtini) vadovas (b.l. 131), vadovaujantis protingumo bei teisingumo kriterijais jam skirtina nuobauda lygi minimaliai. Manytina, kad pritaikius būtent tokią nuobaudą, bus pasiekti ATPK 20 straipsnyje numatyti administracinės nuobaudos tikslai.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 25 straipsniu, 120 straipsnio 1 dalimi, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 636 straipsniu, 646 straipsniu,

nutaria:

T. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu, padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 120 straipsnio 1 dalyje skirti 1400 Eur (vieno tūkstančio keturių šimtų eurų) baudą.

Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos prašymą dėl nuostolių atlyginimo priteisimo palikti nenagrinėtu.

Bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per 40 kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo jam dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, biudžeto pajamų vieną iš surenkamųjų sąskaitų.: LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AB „Citadele" bankas, LT74 4010 0510 0132 4763, esančią AB DNB bankas, LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB SEB bankas, LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB Šiaulių bankas, LT74 7400 0000 0872 3870, esančią Danske Bank A/S Lietuvos filialas, LT12 2140 0300 0268 0220, esančią Nordea Bank AB Lietuvos skyrius, LT24 7300 0101 1239 4300, esančią AB „Swedbank", LT42 7230 0000 0012 0025, esančią UAB Medicinos bankas.

Mokėjimo pavedime unikalaus mokėjimo kodo laukelyje nurodyti administracinio nusižengimo bylos Nr. A6.-680-229/2017, taip pat nurodyti įmokos kodą 1001.

Nesumokėjus baudos ji išieškoma priverstinai ANK 676 straipsnio nustatyta tvarka.

Išaiškinti, kad po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Mokesčių administravimo įstatyme nustatyta tvarka (ANK 675 straipsnis).

Nutarimas per 20 dienų nuo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Panevėžio miesto apylinkės teismą.