- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-06-14
- Bylos Nr.
- e2-14547-996/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-09135-2019-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Ieva Stanislovaitienė
- Ieškovas
- savivaldybės įmonės „Vilniaus miesto būstas“
- Atsakovas
- S. S., K. S., M. U.
- Advokatai
- Diana Gumbrevičiūtė-Kuzminskienė
dalyvaujant ieškovės savivaldybės įmonės „Vilniaus miesto būstas“ atstovei Monikai Kuodei,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės savivaldybės įmonės „Vilniaus miesto būstas“ ieškinį atsakovams M. U., S. S., K. S. dėl nuomos sutarčių pripažinimo nutrauktomis, iškeldinimo iš gyvenamųjų patalpų, nesuteikiant kito gyvenamojo ploto, išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
savivaldybės įmonė „Vilniaus miesto būstas“ (toliau – ieškovė) elektroninių ryšių priemonėmis kreipėsi į teismą su ieškiniu M. U., S. S., K. S. (toliau kartu – atsakovai), prašydama pripažinti nuomos sutartis, sudarytas su atsakovu M. U. dėl būsto, esančiu adresu: (duomenys neskelbtini), nutrauktomis bei iškeldinti atsakovę S. S. su sūnumi N. G., atsakovę K. S. su jiems priklausančiu turtu iš būsto, esančio adresu: (duomenys neskelbtini), nesuteikiant kito gyvenamojo ploto (el. b. t. I, b. l. 1–5, t. II, b. l. 99–100).
Ieškovė paaiškino, kad 57/100 dalys buto, esančio adresu: (duomenys neskelbtini), (toliau – Ginčo būstas) nuosavybės teise priklauso Vilniaus miesto savivaldybei, kuri jai yra perdavusi šią Ginčo būsto dalį valdyti patikėjimo teise; pagal su atsakovu M. U. sudarytas 2001 m. birželio 7 d. ir 2002 m. gruodžio 16 d. nuomos sutartis, ši Ginčo būsto dalis išnuomota jam vienam, ten atsakovas M. U. negyvena, Ginčo būste gyvenamosios vietos nedeklaruoja, yra išvykęs gyventi į Jungtinę Karalystę, Ginčo būste faktiškai gyvena atsakovė S. S. su nepilnamečiu sūnumi N. G. ir pilnamete dukra K. S., tačiau Vilniaus miesto savivaldybė nėra suteikusi jiems teisės naudotis jai priklausančia Ginčo būsto dalimi, jie ta Ginčo būsto dalimi naudojasi neturėdami teisinio pagrindo, jie gyvenamosios vietos Ginčo būste nedeklaruoja. Kartu pažymėjo, kad atsakovės S. S. motinai J. S. nuo 1994 m. priklausė 43/100 dalys Ginčo būsto, t. y. kita dalis, nei buvo išnuomota atsakovui M. U., o nuo 2006 m. kovo 10 d. ši Ginčo būsto dalis (43/100) perleista trečiojo asmens nuosavybėn.
Teismo posėdžio metu ieškovės atstovė papildomai paaiškino, kad Ginčo būsto plane (esančiame el. b. t. I, b. l. 77) kambariai, pažymėti ženklais „6a“ ir „6-5“, priklauso savivaldybei, juose gyvena atsakovės S. S. ir K. S., trečiasis kambarys, pažymėtas ženklu „6-6“, buvo atsakovės S. S. motinos nuosavybė, dabar priklauso trečiajam asmeniui; pretenzijų dėl Ginčo būsto priežiūros nebuvo, atsakovė S S. Ginčo būste randama nuo 2009 m.
Šalies argumentai
Atsakovė S. S. su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti bei priteisti jai iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas (el. b. t. I, b. l. 48–59).
Atsiliepimas
Atsakovė S. S. paaiškino, kad Ginčo būste ji gyvena itin ilgą laiką – nuo 1994 m. gruodžio mėn., t. y. jau daugiau nei 25 metus, kas ieškovei yra žinoma ir dėl ko ji neprieštaravo, su Ginčo būstu ją sieja ilgalaikis ryšys. Nurodė, kad Ginčo būste ji su savo dukra K. S. apsigyveno kartu su savo motina J. S. bei motinos tuo metu sugyventiniu (dabar sutuoktiniu – santuoka sudaryta 1996 m. gruodžio 27 d.) M. U., kuris pagrindiniu nuomininku tapo 1996 m. rugsėjo 12 d., ir jo sutikimu; ji kartu su savo motina J. S. ir M. U. vedė bendrą ūkį, gyveno Ginčo būste, augino 2 vaikus; 2009 m. M. U. ir motinai J. S. išvykus į Jungtinę Karalystę, ji liko gyventi Ginčo būste, mokėjo einamuosius komunalinius mokesčius, prižiūrėjo Ginčo būstą, jį remontavo, dengė skolas, 2012 m. sužinojo apie Vilniaus miesto 3-ajame apylinkės teisme iškeltą civilinę bylą Nr. 2-4719-614/2012 M. U., motinai J. S. ir broliui V. S. dėl įsiskolinimo už šilumos energiją ir su tuo susijusias paslaugas, bendra ieškinio suma buvo 4 081,42 Lt, šią skolą ji apmokėjo asmeniškai, savo noru vykdė atsiskaitymus iš savo pajamų įsiskolinimo padengimui, teismui leidus mokėjimą išdėstyti dalimis dėl jos finansinės padėties. Teigė, kad visą laiką nuo pagrindinio Ginčo būsto nuomininko M. U. išvykimo į Jungtinę Karalystę 2009 m. ieškovė nereiškė pretenzijų dėl jos gyvenimo Ginčo būste, jai tiko esama padėtis, kadangi buvo padengtos buvusios skolos, naujų įsiskolinimų nesusidarė, ji tinkamai prižiūrėjo Ginčo būstą, jį remontavo (buvo įstatyti plastikiniai langai, pakeistos grindys, sudėtas gipso kartonas, suklijuotos plytelės, pakeista vonios įranga, sumontuota dušo kabina, vandens apskaitos skaitliukai ir kita), vykdė su Ginčo būstu susijusias pareigas, dokumentus, susijusius su Ginčo būstu, pasirašydavo savo vardu, nuolatos vyko patikrinimai, buvo fotografuojama, klausiama, kas Ginčo būste gyvena, kokį remontą ir kas darė, buvo surašomi ir jai duodami pasirašyti patikrinimo aktai. Nurodė, kad norėdama tapti Ginčo būsto pagrindine nuomininke ji ne kartą žodžiu, o vėliau 2018 m. spalio 3 d. raštu kreipėsi į ieškovę su prašymu skirti ją pagrindine Ginčo būsto nuomininke, 2018 m. spalio 23 d. (kaip ir anksčiau) iš ieškovės buvo gautas atsakymas, kad jos prašymas svarstymui bus pateiktas tik gavus pagrindinio Ginčo būsto nuomininko M. U. sutikimą, patvirtintą notaro arba seniūno dėl pagrindinio buto nuomininko skyrimo, tačiau pastarojo sutikimo ji neturi galimybės gauti, nes M. U. išvykęs į Jungtinę Karalystę, į Lietuvą nebuvo grįžęs jau ilgą laiką ir grįžti neketina, tikslios gyvenamosios vietos ji nežinanti, bendrauja telefonu ir kitomis ryšio priemonėmis, ji ne kartą kreipėsi į M. U. su prašymu perkelti jai Ginčo būsto nuomininko teises ir pareigas, tačiau sutikimas kol kas nėra gautas. Paaiškino, kad šiai dienai ji jai nuosavybės teise priklausančio kito būsto neturi, jos darbo užmokestis yra vos didesnis nei Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytas ir patvirtintas minimalus mėnesis atlyginimas, todėl susirasti kitą būstą, išlaikyti save bei nepilnametį sūnų, remti bedarbę nuo gimimo neįgalumą turinčią dukrą ir pragyventi iš gaunamų pajamų yra itin sudėtinga, savo gyvenamąją vietą šiuo metu ji yra deklaravusi giminaičiams priklausančiose patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), tačiau tik dėl to, jog gautų jos nepilnamečiui sūnui skirtą našlaičio pensiją, kurios mokėjimas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus sprendimu „Dėl N. G. našlaičių pensijos mokėjimo nutraukimo“ buvo nutrauktas, N. G. nedeklaravus gyvenamosios vietos ir neįtraukus jo į gyvenamosios vietos nedeklaravusių asmenų apskaitą. Pabrėžė, kad kadangi iki M. U. išvykimo ji – M. U. šeimos narė (įdukra) – Ginčo būste gyveno kartu su juo, jam išvykus nuomos sutarties teisės ir pareigos perėjo jai, ji nuomos mokestį bei mokesčius už komunalines paslaugas pilnai apmoka, Ginčo būstas prižiūrėtas, tvarkingas, Ginčo būsto nuomos sutarčių nutraukimas bei jos su vaikais iškeldinimas pažeis jos vaikų (nepilnamečio sūnaus ir negalią turinčios dukros) teises ir interesus, jos turtinė padėtis sunki, kito būsto susirasti ji neturi galimybės, o vaiko atskyrimas nuo jos ir apgyvendinimas globos namuose neatitinka vaiko interesų ir teisės būti auklėjamam motinos.
Teismo posėdžio metu atsakovė S. S. papildomai paaiškino, kad Ginčo būsto buvusiame jos motinos kambaryje (plane pažymėtame ženklu „6-5“) šiuo metu gyvena tretieji asmenys; 1994 m. įsikėlė į Ginčo būstą kartu su motina, M. U., dukra ir 2 broliais, tuo metu jos motinos kambaryje (plane pažymėtame ženklu „6-5“) apsigyveno jos motina su M. U., ji su dukra ir broliais apsigyveno kitame kambaryje, o dar kitame kambaryje gyveno M. U. tėvas, kai pastarasis mirė 1996 m., tas kambarys buvo paliktas M. U.; ji visą laiką Ginčo būstą laikė jų šeimos būstu, jie visi 3 kambarių Ginčo būste apsigyveno kaip šeima; motinai su M. U. išvykus gyventi į Jungtinę Karalystę, kad užsidirbti pinigų, ji Ginčo būste atliko remontus, Ginčo būste gimė jos sūnus, M. U. jai yra patėvis; motinai pardavus Ginčo būsto savo dalį, ji iš jo išsideklaravo, savivaldybėje 2010 m. jai nurodė, kad Ginčo būste ji deklaruoti gyvenamosios vietos negali nesant M. U. prašymo; M. U. atvykti į Liteuvą negali, nes negali vienos palikti jos motinos, kuri yra susilaužiusi koją.
Šalies argumentai
Atsakovė K. S. su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti bei priteisti jai iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas (el. b. t. III, b. l. 143–149).
Atsiliepimas
Atsakovė K. S. paaiškino, kad ji yra atsakovės S. S. dukra, jai nuo gimimo įtakotos ligos yra nustatytas 45 proc. netekto darbingumo lygis, ji Ginčo būste gyvena beveik nuo gimimo (nuo 6 mėn.) iki šios dienos kartu su motina S. S. bei nepilnamečiu broliu N. G., atsimena, kad su ja ir motina Ginčo būste iki 2009 m. taip pat gyveno M. U. ir močiutė J. S., kurie su jos motina S. S. vedė bendrą ūkį, o vėliau išvyko gyventi į Jungtinę Karalystę, Ginčo būste liko gyventi ji su motina ir broliu, kaip M. U. ir J. S. šeimos nariai, Ginčo būstu rūpinosi jos motina S. S. su sugyventiniu, jį prižiūrėjo, atliko remonto darbus, dengė iš anksčiau susidariusias skolas už Ginčo butą, ji pati kiek jai leidžia fizinės galimybės prisideda prie Ginčo būsto priežiūros, remonto, tvarkos, švaros palaikymo. Nurodė, kad ieškovės atstovai ne kartą buvo atvykę patikrinti Ginčo būsto, darydavo nuotraukas, apklausdavo, kas bute gyvena, būdavo surašomi patikrinimo aktai, jokių pretenzijų ieškovė niekada neturėjo, nors žinojo, kas jame gyvena, kas jį prižiūri ir išlaiko, ieškovę tenkino esama padėtis, nes jų buvo padengtos buvusios skolos, naujos skolos nesusidarė, jos motina S. S. dėjo dideles pastangas pati tapti pagrindine Ginčo būsto nuomininke, tačiau M. U. į Lietuvą grįžti neturi galimybės, todėl jo patvirtinto sutikimo nėra galimybės gauti. Pažymėjo, kad šiai dienai ji neturi jai nuosavybės teise priklausančio būsto, taip pat dėl dalinio nedarbingumo neturi galimybės dirbti ir būstą išsinuomoti bei išlaikyti, todėl tenkinus ieškovės ieškinį ji, turėdama neįgalumą, ir jos nepilnametis brolis liktų be gyvenamosios vietos, kas pažeidžia neįgaliųjų ir nepilnamečių asmenų teisių apsaugą. Pabrėžė, kad Ginčo būste ji su motina ir broliu yra apsigyvenę teisėtai, jame gyvena ilgą laiką, Ginčo būstas prižiūrimas, remontuojamas, laiku mokami mokesčiai, ji ir jos motina yra M. U. šeimos narės, nes jai M. U. yra senelis, o jos motina yra M. U. įdukra, todėl jos turi tokias pačias teises gyventi Ginčo būste kaip ir M. U., iki jo išvykimo jie Ginčo būste gyveno kartu, todėl jam išvykus nuomos sutarties teisės ir pareigos perėjo jai ir jos motinai.
Teismo posėdžio metu atsakovė K. S. papildomai paaiškino, kad atsimena, kaip gyveno Ginčo būste kartu su seneliais, su M. U. sugyveno draugiškai, vienas kitą mylėjo, taip pat atsimena kaip jos motina su patėviu darė Ginčo būste remontus, ji taip pat prisidėjo; šiuo metu yra įsiregistravusi darbo biržoje.
Teismo posėdžio metu atsakovių S. S. ir K. S. atstovė advokatė papildomai paaiškino, kad 2 kambariai vienam žmogui be pagrindo nebūtų buvę suteikti, jie buvo M. U. suteikti, nes jis sudarė santuoką su J. S., M. U. Ginčo būste gyveno su šeimos nariais.
A. M. Umbrasas atsiliepimo į ieškinį nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys atmetamas.
Byloje ginčas kilo dėl nuomos sutarčių pripažinimo nutrauktomis, iškeldinimo iš gyvenamųjų patalpų, nesuteikiant kito gyvenamojo ploto.
Iš bylos medžiagos matyti, kad 57/100 dalys Ginčo būsto nuosavybės teise priklauso Vilniaus miesto savivaldybei ir jas patikėjimo teise valdo ieškovė, likusios 43/100 dalys Ginčo būsto priklauso trečiajam asmeniui ir yra sudarytas bendraturčių susitarimas dėl naudojimosi nekilnojamu daiktu (el. b. t. I, b. l. 35–36). Dėl Ginčo būsto dalies nuomos su M. U. sudaryta 1983 m. rugsėjo 12 d. nuomos sutartis (el. b. t. I, b. l. 86), dėl Ginčo būsto dalies (17,20 m²) nuomos su M. U. 2001 m. birželio 7 d. sudaryta Vilniaus miesto savivaldybės butų fondo gyvenamosios patalpos nuomos sutartis Nr. 232 (el. b. t. I, b. l. 30–33) ir dėl Ginčo būsto dalies (17,56 m²) nuomos su M. U. 2002 m. gruodžio 16 d. sudaryta Vilniaus miesto savivaldybės butų fondo gyvenamosios patalpos nuomos sutartis Nr. 271 (el. b. t. I, b. l. 21–24), kuriomis jam išnuomota Vilniaus miesto savivaldybei priklausanti Ginčo būsto dalis (Vilniaus miesto Naujininkų seniūno 2001 m. gegužės 24 d. potvarkis Nr. 51 dėl buto (duomenys neskelbtini) nuomos sutarties sudarymo su M. U., mirus pagrindinei buto nuomininkei M. U. (el. b. t. I, b. l. 29), Vilniaus miesto savivaldybės valdybos 2002 m. lapkričio 21 d. sprendimas Nr. 2212V „Dėl papildomo gyvenamojo ploto išnuomojimo M. U.“ (el. b. t. I, b. l. 20)). Nustatyta, kad 1996 m. gruodžio 27 d. M. U. sudarė santuoką su J. S. – atsakovės S. S. motina ir atsakovės K. S. bei N. G. močiute (el. b. t. I, b. l. 64, 65, 67, 68), kuriai (J. S.) nuosavybės teise nuo 1994 m. gruodžio 13 d. iki 2006 m. kovo 10 d. priklausė 43/100 dalys Ginčo būsto (el. b. t. II, b. l. 101–103). Ginčas tarp šalių nekilo, kad atsakovas M. U., su kuriuo buvo sudarytos nuomos sutartys, Ginčo būste negyvena, gyvenamosios vietos jame nedeklaruoja, yra išvykęs gyventi į Jungtinę Karalystę (gyvenamąją vietą deklaruoja J. K.), Ginčo būste (M. U. dalyje) gyvena atsakovė S. S. su nepilnamečiu sūnumi N. G. ir atsakove pilnamete neįgalia dukra K. S., gyvenamosios vietos Ginčo būste nedeklaruoja. Atsakovė S. S. 2018 m. spalio 3 d. pateikė ieškovei prašymą tapti pagrindine Ginčo būsto nuomininke (el. b. t. I, b. l. 18).
Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.576, 6.577, 6.579 straipsnius, pagrindu apsigyventi savivaldybės gyvenamojoje patalpoje yra savivaldybės gyvenamosios patalpos nuomos sutartis, kuri sudaroma raštu, vadovaujantis savivaldybės institucijos sprendimu. Nagrinėjamu atveju, Vilniaus miesto savivaldybė ir atsakovės S. S., K. S. nėra sudariusios Ginčo būsto dalies nuomos sutarties, Ginčo būsto dalies neterminuotos nuomos sutartys yra sudarytos su nuomininku atsakovu M. U., tačiau atkreipiamas dėmesys į tai, kad pagal CK 6.589 straipsnio 1 dalį, gyvenamosios patalpos nuomininko šeimos nariai turi tokias pat teises ir pareigas, atsirandančias iš gyvenamosios patalpos nuomos sutarties, kaip ir nuomininkas. Taigi, S. S., būdama M. U. šeimos nare – įdukra, K. S., būdama M. U. šeimos nare – anūke, turėjo tokias pat teises gyventi Ginčo būsto dalyje bei pareigą išlaikyti Ginčo būsto dalį, mokėti visus susijusius mokesčius kaip ir pagrindinis nuomininkas M. U., ką jos visą tą laiką, kai M. U. yra išvykęs į Jungtinę Karalystę, ir daro. Be to, fiziniai asmenys, nustoję būti nuomininko šeimos nariais, bet toliau gyvenantys nuomojamoje patalpoje, turi tokias pat teises ir pareigas kaip ir nuomininkas bei jo šeimos nariai (CK 6.589 straipsnio 2 dalis). Taip pat atkreipiamas dėmesys į tai, jog CK 6.588 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad nuomininko šeimos nariai yra kartu gyvenantys sutuoktinis (sugyventinis), jų nepilnamečiai vaikai, nuomininko ir jo sutuoktinio tėvai, o to paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pilnamečiai vaikai, jų sutuoktiniai (sugyventiniai) ir nuomininko vaikaičiai priskiriami prie šeimos narių, jei jie su nuomininku turi bendrą ūkį. Šiuo atveju atsakovė S. S. yra M. U. šeimos narė, nes ji yra asmuo, kartu su juo vedusi bendrą ūkį, gyvenusi iš bendrų lėšų, o jam išvykus padengusi skolas už Ginčo būstą, toliau savarankiškai mokėjusi visus su Ginčo būstu susijusius mokesčius, Ginčo būstą remontavusi ir juo rūpinusi (el. b. t. I, b. l. 90–113, 115–119). Nors S. S. su nepilnamečiu sūnumi, K. S. yra deklaravusios gyvenamąsias vietas ne Ginčo būste, tačiau, kaip matyti iš bylos duomenų, kito gyvenamojo būsto neturi ir itin ilgą laiką gyvena Ginčo būste. Taigi, kadangi iki M. U. išvykimo atsakovės S. S. ir K. S. visame Ginčo būste gyveno kartu su M. U. kaip šeima (M. U. S. S. yra patėvis, o K. S. – senelis), vedė bendrą ūkį, jam išvykus nuomos sutarties teisės ir pareigos perėjo joms, todėl su M. U. sudaryta neterminuota nuomos sutartis negalėjo būti nutraukta – šiuo atveju tik pakito nuomos teisinių santykių subjektas, t. y. nuomininkėmis vietoje M. U. tapo atsakovės S. S. ir K. S..
Aukščiau teismo padarytų išvadų nekeičia tai, kad nuo 1994 m. gruodžio 13 d. iki 2006 m. kovo 10 d. atsakovės S. S. motina ir atsakovės K. S. močiutė J. S. buvo 43/100 dalių Ginčo būsto savininkė, kadangi byloje nustatyta, jog M. U. tapus 57/100 dalių Ginčo būsto nuomininku jie J. S. susituokus su M. U. visame Ginčo būste gyveno visi kartu ir vedė bendrą ūkį.
Pažymėtina, kad gyvenamųjų patalpų nuomos santykių ypatumas yra tas, kad nuomininko teises ir pareigas įgyja ne tik nuomos sutartį sudaręs asmuo, bet ir jo šeimos nariai, kurie apsigyvena ir gyvena kartu su nuomininku išsinuomotoje patalpoje, veda bendrą ūkį. Nuomininko šeimos nario teisė apsigyventi išsinuomotoje gyvenamoje patalpoje priklauso nuo nuomininko teisės į šią patalpą, tačiau joje teisėtai apsigyvenęs šeimos narys įgyja savarankišką teisę į nuomojamą gyvenamąją patalpą, kuri neišnyksta, šią teisę praradus nuomininkui, todėl S. S. ir K. S. įgijo teisę nuomos sutarties pagrindu apsigyventi Ginčo būste, taip pat įgijo tokias pat teises ir pareigas, atsirandančiais iš nuomos sutarties, kaip ir M. U. (CK 6.588 straipsnio 1, 2 dalys, 6.589 straipsnis).
Išvykus nuomininkui M. U., Ginčo būste toliau liko gyventi jo šeimos nariai su kuriais jis iki tol vedė bendrą ūkį: įdukra S. S. su nepilnamečiu sūnumi N. G., anūkė K. S., tačiau nuomos sutartis nebuvo pakeista remiantis CK 6.602 straipsnio 1 dalies pagrindu. Nors nuomos sutartis nebuvo pakeista, tačiau S. S. su pilnamete neįgalia dukra K. S. ir nepilnamečiu sūnumi N. G. Ginčo būste gyvena nuomininkų teisėmis remiantis tarp ieškovės ir M. U. sudarytomis nuomos sutartimis ir nuomos santykiai tarp ieškovės ir atsakovių S. S. ir K. S. susiklostė šių sutarčių ir apsigyvenimo pagrindu, atsakovės S. S. ir K. S. vykdo savo pareigas, kylančias iš nuomos sutarties, ir naudojasi nuomininkų teisėmis, todėl teismas konstatuoja, jog nuomos santykiai tarp šalių nėra pasibaigę.
Be to, net ir kvestionuojant S. S. ir K. S. teisę į jų, kaip Ginčo būsto nuomininkių, teises ir pareigas, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad ilgalaikis socialinio būsto patalpų faktinis naudojimas, jas remontuojant, prižiūrint, atsiskaitant už atitinkamas komunalines paslaugas, nors nesukuria teisės į nuomą, bet suformuoja pareigą vietos savivaldos institucijai spręsti teisės į būstą klausimą, kiekvienu konkrečiu atveju, atsižvelgiant į teisines galimybes užtikrinti teisę į būstą, ypač jeigu šios teisės apsauga taikoma nepilnamečiams vaikams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3- 410/2010). Taigi, kasacinis teismas ilgalaikį socialinio būsto patalpų faktinį naudojimą sieja su patalpų priežiūra, remontu bei atsiskaitymu už komunalines paslaugas, o šiuo atveju S. S., K. S. ilgą laiką tinkamai vykdo pareigą mokėti Ginčo būsto nuomos ir komunalinių paslaugų mokesčius, susiklostant faktiniams nuomos santykiams, Ginčo būstą remontuoja, jį tinkamai prižiūri, todėl nėra jokių nuomos teisės pažeidimų. Pažymėtina, kad S. S. nuomos mokestį bei mokesčius už komunalines paslaugas pilnai apmoka, nepaisant esamos sudėtingos jos finansinės padėties, Ginčo būstas prižiūrėtas ir tvarkingas, nėra aplaidumo, nerūpestingumo ar nesąžiningumo požymių (tai patvirtina periodiniai ieškovės vykdomi patikrinimai), todėl yra pagrindas daryti išvadą, jog gyvenamosios patalpos nuomos sutarties nutraukimas bei S. S. ir jos nepilnamečio sūnaus N. G. bei negalią turinčios pilnametės dukros K. S. iškeldinimas pažeistų šių asmenų teises ir interesus.
S. S. sunki turtinė padėtis, nepilnamečio be tėvo likusio sūnaus N. G. auginimas, pilnametės kartu gyvenančios neįgalumą turinčios dukros K. S. gyvenimas Ginčo būste, tinkamas įsipareigojimų pagal nuomos sutartį vykdymas yra aplinkybės, sąlygojančios socialinės paramos poreikį. Todėl ieškovė, įgyvendinanti įstatymu jai priskirtą socialinės paramos funkciją, neturėtų savo teisės nutraukti nuomos sutartį įgyvendinti tokiu būdu, kad socialinės paramos reikalingų asmenų padėtis būtų dar pabloginama (Vilniaus apygardos teismo 2012 m. gegužės 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-710-656/2012). Atsižvelgiama ir į tai, kad S. S. nuolat moka mokesčius už nuomą bei komunalines paslaugas, jos pajamos, nors ir mažos, bet ji kartu su pilnamete dukra K. S. Ginčo būstu rūpinasi tinkamai, todėl tai rodo, jog ketinama ir toliau vykdyti prievoles.
Ieškovės argumentas, kad nuomojant savivaldybės būstą S. S. būtų pažeisti kitų sąraše esančių, ne vienerius metus laukiančių eilėje nuomos sutarčiai sudaryti, asmenų, turinčių teisę į paramą būstui išsinuomoti, teisės ir teisėti interesai, vertinamas kaip nepagrįstas, kadangi S. S. ir jos neįgali dukra K. S., nepilnametis sūnus N. G. taip pat yra socialinės paramos reikalingi asmenys.
Teismas laiko, jog esant dabartinei atsakovės S. S. padėčiai, auginant nepilnametį sūnų, kartu gyvenant neįgalumą turinčiai pilnametei dukrai, jų iškeldinimas dar labiau socialiai pažeistų S. S., jos nepilnamečio sūnaus N. G. bei neįgalios pilnametės dukros K. S. teises ir teisėtus interesus, be to, toks ieškovės reikalavimas dėl iškeldinimo iš socialinio būsto, nesuteikiant kito gyvenamojo ploto, pažeistų ir įstatyme įtvirtintus teisingumo, protingumo, sąžiningumo principus (CK 1.5 straipsnis). Ieškovė net ir savo turtinių teisių gynimo atveju privalo pirmiausia atsižvelgti į nepilnamečio vaiko, neįgalumą turinčio asmens interesus. Iškeldinus S. S., K. S. ir nepilnametį N. G., S. S., K. S. esant dabartinei jų turtinei padėčiai, kito būsto neturės galimybės susirasti, o nepilnamečio vaiko atskyrimas nuo motinos ir apgyvendinimas globos namuose neatitinka vaiko interesų ir teisės būti auklėjamam motinos.
Dėl kitų šalių išdėstytų teiginių teismas nepasisako, kadangi laiko, jog jie nėra teisiškai reikšmingi šios bylos išsprendimui, nekeičiantys teismo padarytų išvadų.
Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta aukščiau, vadovaudamasis nurodytų teisės normų sistemine analize, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, remdamasis ištirtų bylos įrodymų visuma, teisingumo ir protingumo kriterijais, vidiniu įsitikinimu, teismas daro išvadą ir konstatuoja, kad ieškinys yra nepagrįstas, todėl jį tenkinti, vadovaujantis ieškovės nurodytais ar kitais motyvais, nėra pagrindo.
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.
Proceso šalies patirtų atstovavimo išlaidų atlyginimą reglamentuoja CPK ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintos Rekomendacijos dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos).
Atsakovės S. S., K. S. teismo prašė priteisti joms iš ieškovės jų patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nustatyta, kad atsakovė S. S. ją atstovavusiai advokatei sumokėjo 500 Eur išlaidas, susijusias su bylos nagrinėjimu, taip pat pateikė įrodymą apie jos patirtas 30 Eur išlaidas už į bylą pateiktų dokumentų vertimus. Teismas, įvertinęs CPK, Rekomendacijų nuostatas, atsižvelgęs į bylos sudėtingumo laipsnį, spręstų teisinių klausimų pobūdį, atsakovės S. S. prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo tenkina ir priteisia jai iš ieškovės 530 Eur bylinėjimosi išlaidas, laikydamas, kad tokia suma yra adekvati nagrinėjamai bylai. Atsakovė K. S. įrodymų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas nepateikė, todėl pagrindo jos prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo tenkinimui nėra.
Teismo patirtos pašto išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, iš ieškovės nepriteisiamos, kadangi ji nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą pagal CPK 83 straipsnio 1 dalies 5 punktą yra atleista.
Rezoliucinė dalis
Remdamasis tuo, kad išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 270 straipsniu teismas
nusprendžia:
Ieškinį atmesti.
Priteisti atsakovei S. S. (a. k. (duomenys neskelbtini)) iš ieškovės savivaldybės įmonės „Vilniaus miesto būstas“ (į. k. 124568293) 530 Eur (penkių šimtų trisdešimties eurų) bylinėjimosi išlaidas.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.