Klaipėdos apylinkės teismo nutarimas

viešame teismo posėdyje, dalyvaujant traukiamam administracinėn atsakomybėn K. G., iš­nag­ri­nė­jo administracinę bylą, kurioje K. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) lietuvis, LR pilietis, gyv. (duomenys neskelbtini), Plungės r., traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 str. 3 d.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

K. G. 2012 m. liepos 21 d., 18²⁹ val., būdamas neblaivus (alkotesteriu nustatytas 2,17 promilės girtumas), Šateikių Rūdaičių k., Plungės r., vairuodamas automobilį Opel Frontera, valstybinio Nr. ženklas (duomenys neskelbtini) nepasirinko saugaus vairavimo greičio, neatsižvelgė į važiavimo sąlygas, kelio būklę, dėl ko nespėjo sustabdyti vairuojamo automobilio ir atsitrenkė į stovintį automobilį, jį apgadino. Taip pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 14, 133 punktus.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas K. G. savo kaltę pripažino iš dalies. Paaiškino, kad savo namuose buvo vartojęs alkoholio, kai įvykio dieną pas jį į namus buvo atvykęs P. M. kartu su M. M., iš kurių jis nusipirko mėlynių. Jiems išvykus, jis pasigedo piniginės. Pagalvojęs, kad jį apvogė buvę atvykę asmenys, jis nedelsdamas sėdo į automobilį ir vyko pas juos aiškintis. Atvykus pas P. M. į kiemą, sustabdė savo vairuotą automobilį ir ėjo į P. M. namus aiškintis. Tuo metu jo paliktas automobilis pajudėjo į priekį, nes nebuvo užtrauktas rankinis stabdis ir atsirėmė į M. M. automobilį išdauždamas posūkio stiklelį. Nurodo, kad siekdamas apsaugoti savo nuosavybę, veikė esant būtinojo reikalingumo sąlygomis, nes kitoje situacijoje taip nebūtų pasielgęs. Prašo jo atžvilgiu nutraukti administracinę bylą arba atsižvelgti į jo argumentus ir taikyti ATPK 30¹ straipsnį, t.y. neatimti teisės vairuoti transporto priemones.

Motyvuojamoji dalis

- testo alkoholiui prietaisu Lion alcometer 500, nustatytas 2,17 promilių girtumas;

- eismo įvykio vietos schema, fotolentelėse fiksuoti transporto priemonių pgadinimai, ;

- - policijos pareigūno tarnybinis pranešimas.

Kelių eismo taisyklės nustato eismo keliais tvarką visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Kelių eismo taisyklių 14 p. draudžia vairuoti transporto priemonę neturint tam suteiktos teisės bei neblaiviam (girtam) ar apsvaigusiam nuo psichiką veikiančių medžiagų (narkotikų, vaistų, kitų svaigiųjų medžiagų). Nagrinėtinu atveju buvo šiurkščiai pažeistos Kelių eismo taisykles: automobilį vairavo apsvaigęs nuo alkoholio, be jokios atsakomybės ignoruodamas eismo saugumo taisykles ir keldamas realią grėsmę žmonių gyvybei, sveikatai bei turtui.

Taisyklių 9 ir 133 p. įpareigoja kelių eismo dalyvį važiuoti neviršijant leistino greičio, t.y. pasirinkdamas važiavimo greitį, vairuotojas turi atsižvelgti į važiavimo sąlygas, ypač vietovės reljefą, kelio ir transporto priemonės būklę, meteorologines ir kitas sąlygas, taip pat eismo intensyvumą, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties bei įpareigoja eismo dalyvius laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai. Minėti Kelių eismo taisyklių pažeidimai, įrodyti pagal byloje surinktą medžiagą, atitinka Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 str. 3 d.

Dėl Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 17 str. taikymo

Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 17 str. apibrėžta būtinojo reikalingumo samprata. Administraciniu teisės pažeidimu nelaikomas veikimas, kuris kad ir numatytas šiame kodekse arba kitose normatyviniuose aktuose dėl administracinių teisės pažeidimų, bet padarytas būtinojo reikalingumo būklėje, tai yra siekiant pašalinti pavojų, gresiantį valstybinei ar viešajai tvarkai, nuosavybei, piliečių teisėms ir laisvėms bei nustatytai valdymo tvarkai, jeigu šis pavojus tomis aplinkybėmis negalėjo būti pašalintas kitomis priemonėmis ir jeigu padarytoji žala yra mažiau reikšminga negu išvengtoji žala (ATPK 17 str.).

Teismas pažymi, jog tam, kad būtinasis reikalingumas būtų teisėtas, jis turi atitikti penkias būtinojo reikalingumo teisėtumo sąlygas. Šios sąlygos – tai 1) gresiantis pavojus valstybinei ar viešajai tvarkai, nuosavybei, piliečių teisėms ir laisvėms bei nustatytai valdymo tvarkai; 2) gresiantis pavojus turi būti realus; 3) gresiantis pavojus turi būti akivaizdus; 4) pavojus negalėjo būti pašalintas kitomis priemonėmis; 5) padarytoji žala turi būti mažiau reikšminga negu išvengtoji žala (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. liepos 2 d. nutarimas administracinėje byloje Nr. N63-884/2010 ir kt.).

Taigi pirmoji būtinojo reikalingumo teisėtumo sąlyga yra gresiantis pavojus. Nagrinėjamu aspektu svarbu tai, ar iš tikrųjų realiai grėsė pavojus vienam iš Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 17 str. įvardintų saugomų teisinių gėriui – pažeidėjo nuosavybei. K. G. nuo pat pradžios buvo įsitikinęs jog yra apvogtas – tai jis įvardijo duodamas paaiškinimą ant protokolo, tai patvirtina ir apgadintos transporto priemonės savininkas M. M.. Tačiau pats traukiamas administracinėn atsakomybėn asmuo paaiškino, kad jo piniginė buvo rasta pas jį namuose. Tą faktą patvirtino liudytoja A. V.. Teismas daro išvadą, kad šiuo atveju nebuvo realaus gresiančio pavojaus - būtent dėl savo neblaivaus stovio K. G. negalėjo tinkamai įvertinti realios grėsmės. Be to visuotinai priimta nuostata, kad tokiu atveju yra kviečiama ikiteisminio tyrimo institucija, padedanti apginti pažeistas teises.

Antroji ir trečioji būtinojo reikalingumo teisėtumo sąlygos – gresiantis pavojus turi būti realus ir akivaizdus. Neįsitikinimas dėl vagytės, piniginės radimas namuose tik patvirtina, kad šios sąlygos taip pat nebuvo išpildytos.

Ketvirtoji sąlyga – pavojus negalėjo būti pašalintas kitomis priemonėmis. Dėl anksčiau išvardytų motyvų teismas daro išvadą, kad šiuo atveju pavojus tikrai galėjo būti pašalintas kitomis priemonėmis, t. y. iškviečiant policijos pagalbą. Taigi įvertinęs nustatytas aplinkybes teismas daro išvadą, kad nebuvo patenkinta ir ketvirtoji būtinojo reikalingumo teisėtumo sąlyga. Galiausiai penktoji būtinojo reikalingumo teisėtumo sąlyga reikalauja, kad padarytoji žala būtų mažiau reikšminga negu išvengtoji žala. Teismas pažymi, kad administracinėn atsakomybėn patraukto asmens padarytas pažeidimas yra vienas iš pavojingiausių administracinių teisės pažeidimų. Vairuodamas automobilį neblaivus K. G. kėlė didelį pavojų visuomenės ir eismo saugumui. Kad pavojaus būta su pasekmėmis, patvirtina ir padariniai – apgadintos dvi transporto priemonės. Atsižvelgdamas į tai, teismas konstatuoja, kad K. G. veiksmai neatitinka ir penktosios būtinojo reikalingumo teisėtumo sąlygos.

Esant tokioms nustatytoms aplinkybėms konstatuotina, kad K. G. atžvilgiu taikyti Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 17 str. nuostatas ir administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti, kai nėra administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties, nėra pagrindo.

Dėl Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30¹str. nuostatų taikymo

Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 str. 3 d. numato nuobaudą – nuo 4000Lt iki 5000 Lt dydžio baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo 3 iki 5 metų arba administracinį areštą nuo 10 iki 30 parų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo 3 iki 5 metų . K. G. prašo taikant Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30¹ str. priimti nutarimą – skirti piniginę administracinę nuobaudą, neskiriant teisės vairuoti transporto priemones atėmimo.

Pažymėtina, kad administracinė nuobauda, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30¹ straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama esant išskirtinėms aplinkybėms, kurios gali būti vertinamos pažeidėjo naudai. Pavyzdžiui, veikos mažareikšmiškumas ar nedidelis jos pavojingumas, išskirtinai teigiamas pažeidėjo asmenybės charakterizavimas, kelių lengvinančių atsakomybę aplinkybių buvimas ir pan. galėtų būti pagrindu skirti ne sankcijoje numatytą, o švelnesnę nuobaudą. Nesant tokių ypatingų aplinkybių, mažesnė nei įstatymo numatyta už konkretaus administracinio teisės pažeidimo padarymą nuobauda negali būti skiriama.

Pažymėtina, kad ATPK 30¹ straipsnio nuostatos taikytinos atsižvelgiant į aplinkybes, nurodytas ATPK 30 straipsnio 2 dalyje, taip pat į šio kodekso 31 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais. Tačiau Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas bylas dėl pernelyg švelnios nuobaudos paskyrimo, ne kartą yra konstatavęs, kad administracinė nuobauda, vadovaujantis ATPK 30¹ straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kurio atžvilgiu taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai.

Įvertinus bylos medžiagą, nustatyta, kad tokių aplinkybių K. G. administracinio teisės pažeidimo byloje nenustatyta. Pabrėžtina, kad administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų (ATPK 20 straipsnis). Taigi, administracine nuobauda siekiama ir nubaudimo, ir prevencinių tikslų. Tokiu būdu, įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, siekiama užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, o ne asmens, padariusio teisės pažeidimą, asmeninį ar jo šeimos interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su pažeidimu (Lietuvos vyriausio administracinio teismo biuletenis, Nr. 3(13), 2007, žr., KLAT nutartis administracinėje byloje Nr. ATP-339-174/2011).

Vien tik simbolinės administracinėn atsakomybėn patraukto asmens pageidavimus tenkinančios nuobaudos paskyrimas akivaizdžiai neatitiktų administracinei nuobaudai keliamų tikslų. Skiriama nuobauda turėtų nubausti teisės pažeidėją, sukelti teisės pažeidėjui atitinkamas neigiamas pasekmes. Tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas.

K. G. padarė šiurkštų KET pažeidimą – vairavo transporto priemonę būdamas vidutinio girtumo laipsnio, tokiu elgesiu sukeldamas didelę grėsmę kitiems eismo dalyviams ir tik atsitiktinumo dėka išvengė rimtesnių savo neatsakingo ir lengvabūdiško elgesio pasekmių. Tai, kad K,G. gailisi dėl padaryto pažeidimo, laikytina tik jo atsakomybę švelninančia aplinkybe (ATPK 31 str.), kuri reikšminga parenkant administracinę nuobaudą neperžengiant sankcijos už padarytą pažeidimą ribų, tačiau jos tikrai nepakanka, jog būtų galima taikyti ATPK 30¹ str. nuostatas dėl švelnesnės nuobaudos skyrimo. Pažymėtina ir tai, kad vairuotojas, dar prieš sėsdamas prie automobilio vairo, turi numatyti galimas pasekmes, kilsiančias jam, jo artimųjų ratui dėl pažeidimo darymo, todėl turi prisiimti ir neigiamas tokio veikimo pasekmes. Taigi ta aplinkybė, jog K. G. teisė vairuoti transporto priemones reikalinga asmeninių poreikių tenkinimui, darbinių pareigų atlikimui, teismo vertinimu nesudaro pagrindo taikyti ATPK 30¹ str. nuostatas. Tas pas pasisakytina ir apie byloje apklaustos liudytojos S. Š. tvirtinimus, kad K. G. padeda jai nukakti į gydimo įstaigas ir pan. ją nuveždamas su savo transporto priemone arba suorganizuodamas kitus asmenis. Liudytoja ir traukiamas administracinėn atsakomybėn asmuo gyvena skirtingose savivaldybėse – Rietavo ir Plungės, K. G. dirbantis ir kaip patvirtino, darbo metu negali vežioti liudytojos, todėl samdo kitus asmenis. Todėl tai nėra kažkuo išsiskiriančių atveju, kad nukentėtų liudytojos interesai dėl skirtinos nuobaudos.

Teismas nenustatė K. G. atsakomybę sunkinančių aplinkybių (ATPK 32 str.).

Va­do­vau­da­ma­sis Lietuvos Respublikos ATPK 286 str., 287 str. 1 d. 1 p., teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

K. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu pagal LR ATPK 127 str. 3 d. ir paskirti jam administracinę nuobaudą – 4000 lt baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 (trims) metams.

Nutarimas per 20 dienų gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Plungės rajono apylinkės teismą.

Baudą patrauktas administracinėn atsakomybėn asmuo turi sumokėti ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo jam dienos, o apskundus tokį nutarimą-ne vėliau kaip per 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR Finansų ministerijos sąskaitą Nr. LT 247300010112394300, AB banke „Swedbank“, įmokos kodas 6030. Įrodymą apie sumokėtą baudą privalu pateikti Plungės rajono apylinkės teismui į 3 kabinetą (Vytauto 2, Plungė), priešingu atveju, pasibaigus baudos mokėjimo 40 dienų laikotarpiui, bauda bus išieškoma priverstinai.

Jeigu baudos pažeidėjas negali sumokėti, per 40 dienų nuo nutarimo priėmimo jis turi teisę kreiptis į baudą paskyrusią instituciją ar pareigūną dėl paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo. Laiku nesumokėjus baudos ir nepaprašius jos mokėjimo išdėstyti per ilgesnį laiką, pažeidėjui gresia papildomos išlaidos. Jeigu baudą priverstiniu būdu išieškos antstolis, pažeidėjui teks sumokėti ne tik baudą, bet ir atlyginti vykdymo išlaidas, kurios gali būti didesnės už baudą.