- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-11-11
- Bylos Nr.
- 1N-237-483/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 1-20-2-00133-2002-06
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Viktoras Kažys
- Nuteistasis
- E. K.
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Viktoras Kažys rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo E. K. skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2015 m. spalio 12 d. nutarties, kuria atmestas E. K. skundas dėl Lietuvos Respublikos Generalinio prokuroro pavaduotojo einančio generalinio prokuroro pareigas 2015 m. rugsėjo 4 d. nutarimo atsisakyti pradėti procesą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
Kauno apygardos teismo 2013 m. kovo 26 d. nuosprendžiu E. K. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 104 straipsnį (Lietuvos Respublikos 1993 m. birželio 10 d. baudžiamojo įstatymo Nr. I-180 redakcija), jam paskirta 8 metų ir 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė (V b. t., 49-61 l.). Nuteistasis pripažintas kaltu už tai, kad 2000 m. kovo 15 d. apie 21 val., bute, esančiame Kaune, V. K. per. 65-16, veikdamas bendrai su V. D., konflikto metu, tyčia bendrais veiksmais rankomis ir kojomis sudavė S. J. mažiausiai 21 smūgį į įvairias kūno vietas, tuo padarydami S. J. daugybinius kūno sužalojimus, dėl ko pastarasis mirė įvykio vietoje, t. y. tyčia nužudė S. J..
Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. spalio 1 d. nutartimi atmestas nuteistojo E. K. apeliacinis skundas dėl Kauno apygardos teismo 2013 m. kovo 26 d. nuosprendžio (VI b. t., 134-145 l.). Byloje priimti E. K. atžvilgiu teismo procesiniai sprendimai nebuvo patikrinti kasacine tvarka, kadangi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. sausio 20 d. nutartimi atsisakyta priimti nuteistojo E. K. kasacinį skundą, jis grąžintas skundą padavusiam asmeniui (VI b. t., 172-173 l.).
Šalies argumentai
2015 m. rugpjūčio 3 d. datuotu prašymu nuteistasis E. K. kreipėsi į Lietuvos Respublikos generalinę prokuratūrą, prašydamas ištirti jo prašyme nurodytus faktus, susijusius su įrodymų baudžiamojoje byloje Nr. 1-161-582/2013 rinkimu, ir esančią pas L. B. vaizdo ir garso medžiagą, bei atsakyti į prašyme nurodytus klausimus, tarp jų: 1) ar byloje esančių parodymų rinkimas ir gavimas buvo teisėtas; 2) ar nebuvo daromas spaudimas liudytojai G. J.; 3) ar teisėtai elgėsi tyrėja, surašydama liudytojai B. J. parodymus, kuriuos pastaroji turėjo duoti teisme. Be to nuteistasis minėtu prašymu prašė išreikalauti iš L. B. vaizdo ir garso medžiagą dėl prokurorės N. U. ir tyrėjo O. veiksmų, paperkant liudytoją M. P. Marijampolės kolonijoje bei ieškant asmens „Araratas“, turint tikslą nupirkti nuteistajam M. P. kontrabandinių cigarečių. Nuteistasis prašyme nurodė, kad jis neprašo atnaujinti išnagrinėtos bylos Nr. 1-161-582/2013, tačiau prašo pripažinti, kad šioje baudžiamojoje byloje įrodymai buvo surinkti neteisėtai.
2015 m. rugsėjo 4 d. Lietuvos Respublikos Generalinės prokuratūros Generalinio prokuroro pavaduotojo, einančio Generalinio prokuroro pareigas, nutarimu atsisakyti pradėti procesą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių nutarta atsisakyti pradėti procesą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių pagal E. K. prašymus, nesant tam pagrindo. Nutarime, be kita ko, nurodyta, kad pareiškėjas, subjektyviai pateikdamas savo padarytų veiksmų interpretaciją, skundžia teismų sprendimų pagrįstumą, daugiausiai pakartodamas apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, dėl kurių pagal kompetenciją argumentuotai pasisakė apeliacinės instancijos teismas, pateikdamas motyvuotas išvadas. Iš skundžiamų teismo proceso sprendimų matyti, kad abiejų instancijų teismams nekilo abejonių dėl surinktų duomenų patikimumo. E. K. nepateikė jokių duomenų, duodančių pagrindą abejoti ikiteisminį tyrimą atlikusių pareigūnų veiksmų teisėtumu. Iš bylos medžiagos matyti, kad, siekiant atskleisti nusikalstamą veiką, ikiteisminio tyrimo metu buvo atlikti visi įvykio aplinkybių išaiškinimui būtini procesiniai veiksmai, šie veiksmai atlikti nepažeidžiant BPK reikalavimų.
Šalies argumentai
2015 m. rugsėjo 14 d. datuotu skundu nuteistasis E. K. kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą su skundu, kuriame prašė pripažinti, kad jis kelia klausimą ne dėl bylos atnaujinimo, bet dėl įrodymų surinkimo šioje byloje teisėtumo ir leistinumo (VII b. t., 3-5 l.).
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apygardos teismas 2015 m. spalio 12 d. nutartimi atmetė E. K. 2015 m. rugsėjo 14 d. skundą (VII b. t., 31-33 l.). Žemesnės instancijos teismas nurodė, kad pareiškėjas E. K. pateikė Lietuvos Respublikos generalinei prokuratūrai du prašymus: viename iš jų prašydamas ištirti, ar baudžiamojoje byloje Nr. 1-20-2-00133-2002-6 (Nr. 1-161-582/2013) teisėtomis priemonėmis buvo renkami įrodymai, kitame – prašydamas pradėti procesą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių šioje baudžiamojoje byloje. Pareiškėjo reikalavimai, pateikti Vilniaus apygardos teismui, skundžiant Lietuvos Respublikos Generalinio prokuroro pavaduotojo, einančio Generalinio prokuroro pareigas, nutarimą, kiek skiriasi, nes šiuo metu E. K. teigia, kad jis kelia įrodymų surinkimo teisėtumo ir leistinumo klausimą, o ne bylos atnaujinimo klausimą. Skundžiamoje nutartyje nurodyta, kad, patikrinus prokuroro nutarimą, nenustatyta įstatyme numatytų aplinkybių, kurios būtų pagrindu pradėti procesą, remiantis Lietuvos Respublikos BPK 444 straipsnio 1 dalimi. Patikrinus byloje esančius duomenis, pareiškėjo nurodytos aplinkybės dėl netinkamo įrodymų rinkimo negali būti vertinamos kaip naujai paaiškėjusios, kurios nebuvo žinomos nagrinėjant bylą teisme.
Šalies argumentai
Nuteistasis E. K. skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2015 m. spalio 12 d. nutartį ir patenkinti jo prašymą įpareigoti Lietuvos Respublikos generalinę prokuratūrą ištirti įrodymų baudžiamojoje byloje Nr. 1-161-582/2013 rinkimo teisėtumą ir leistinumą. Nuteistasis nurodo, kad jis skundė dėl Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros atsisakymo ištirti N. O.-U. ir tyrėjo O. nusikalstamas veikas dėl įrodymų baudžiamojoje byloje Nr. 1-161-582/2013 surinkimo teisėtumo, aiškiai nurodė, jog nesiekia ir nenurodo naujai paaiškėjusių aplinkybių, dėl to nenori atnaujinti bylos šiuo metu. Pasak nuteistojo, tuo atveju jeigu bus patenkintas jo prašymas, ir Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra motyvuotai ištirs ir pagrįs, kad įrodymai jo byloje buvo surinkti teisėtomis priemonėmis, jis sutiks su byloje jo atžvilgiu priimtais sprendimais. Nuteistojo teigimu, prokuratūrai ištyrus įrodymų šioje byloje surinkimo teisėtumą, jis kreipsis į teismą su prašymu dėl bylos atnaujinimo.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo E. K. skundas atmetamas.
Nuteistasis ginčija Vilniaus apygardos teismo 2015 m. spalio 12 d. nutartį tuo pagrindu, kad teismas nagrinėjo klausimą ne dėl galimybės įpareigoti prokurorą patikrinti įrodymų, surinktų baudžiamojoje byloje Nr. 1-161-582/2013, gavimo teisėtumą, bet dėl galimybės atnaujinti baudžiamąją bylą Nr. 1-161-582/2013.
Lietuvos Respublikos BPK 20 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įrodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka gauti duomenys. Nurodyto straipsnio 2 dalyje numatyta, kad, ar gauti duomenys laikytini įrodymais, kiekvienu atveju sprendžia teismas, kurio žinioje yra byla.
Nurodytos teisės normos leidžia daryti išvadą, kad klausimą dėl įrodymų rinkimo teisėtumo baudžiamojoje byloje sprendžia ne valstybinį kaltinimą palaikantis asmuo (t. y. prokuroras), bet tik baudžiamąją bylą nagrinėjantis teismas. Nagrinėjamu atveju įrodymų šioje byloje surinkimo teisėtumą patikrino tiek pirmosios instancijos teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį nuteistojo atžvilgiu, tiek apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs nuteistojo apeliacinį skundą. Kauno apygardos teismo 2013 m. kovo 26 d. nuosprendyje konstatuota, kad byloje nenustatyta baudžiamojo proceso pažeidimų, padarytų ikiteisminio tyrimo metu renkant įrodymus. Iš Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. spalio 1 d. nutarties atmesti E. K. apeliacinį skundą matyti, kad nuteistojo skunde nurodomi argumentai dėl byloje esančių įrodymų rinkimo neteisėtumo, buvo nagrinėti ir apeliacinės instancijos teisme. Lietuvos apeliacinis teismas minėtoje nutartyje nurodė, kad apelianto teiginys, jog ikiteisminio tyrimo pareigūnai privertė M. P. duoti E. K. kaltinančius parodymus, yra deklaratyvus, byloje nėra objektyvių duomenų, patvirtinančių, kad bylą tiriantys ikiteisminio tyrimo pareigūnai būtų suinteresuoti bylos baigtimi. Lietuvos apeliacinis teismas taip pat ištyrė bei patikrino ir liudytojų B. J. bei G. J. (P.) parodymų patikimumą ir šių parodymų gavimo teisėtumą. Apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, išanalizavusi byloje surinktus ir teisme ištirtus, patikrintus įrodymus, atlikusi byloje įrodymų tyrimą ir dar kartą įvertinusi bylos įrodymų visumą, sprendžia, kad nagrinėjamoje byloje yra surinkta pakankamai patikimų įrodymų iš skirtingų šaltinių, leidžiančių daryti vienareikšmę ir kategorišką išvadą, kad E. K. kartu su V. D. nužudė S. J. konflikto metu.
Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso įstatymas numato galimybę dar kartą patikrinti surinktų įrodymų gavimo teisėtumą išnagrinėtoje baudžiamojoje byloje, kurioje procesinio sprendimo teisėtumas buvo patikrintas apeliacine/kasacine tvarka, tik atnaujinus baudžiamąją bylą Lietuvos Respublikos BPK 444 straipsnio 1 dalyje nurodytais pagrindais. Todėl esant nuteistojo E. K. prašymui Lietuvos Respublikos generalinei prokuratūrai dėl baudžiamojoje byloje Nr. 1-161-582/2013 surinktų įrodymų gavimo teisėtumo, Generalinio prokuroro pareigas einantis prokuroras turėjo teisinį pagrindą spręsti klausimą ne dėl įrodymų baudžiamojoje byloje Nr. 1-161-582/2013 gavimo teisėtumo, bet dėl galimybės atnaujinti procesą baudžiamojoje byloje. Todėl atmetamas nuteistojo skundo argumentas, kad tiek Lietuvos Respublikos Generalinio prokuroro pavaduotojas, einantis Generalinio prokuroro pareigas, tiek Vilniaus apygardos teismas, spręsdami jo prašymus, nagrinėjo klausimą, kurio nuteistasis nekėlė. Šiuo atveju įrodymų gavimo teisėtumas galėtų būti patikrintas tik atnaujinus procesą baudžiamojoje byloje.
Baudžiamosios bylos atnaujinimo institutas – tai išimtinis būdas peržiūrėti įsiteisėjusius teismų sprendimus, t. y. jo taikymas galimas tik esant konkretiems, įstatymo apibrėžtiems pagrindams, kurie dėl objektyvių ar subjektyvių priežasčių negalėjo būti žinomi ir patikrinti Lietuvos Respublikos BPK V, VI ir VIII dalių tvarka nagrinėjant baudžiamąją bylą teisme. Pagal Lietuvos Respublikos BPK 444 straipsnio 1 dalį, naujai paaiškėjusios aplinkybės, dėl kurių galima panaikinti nuosprendį ar nutartį ir atnaujinti baudžiamąją bylą, yra šios: 1) įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu nustatytas liudytojo ar nukentėjusiojo parodymų arba ekspertizės akto melagingumas, taip pat kitų įrodymų, kuriais paremtas nuosprendis ar nutartis, netikrumas; 2) įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu nustatyta, kad nagrinėdami bylą teisėjai nusikalstamai piktnaudžiavo; 3) įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu nustatyta, kad atlikdami ikiteisminį tyrimą pareigūnai nusikalstamai piktnaudžiavo ir dėl to buvo priimtas neteisėtas ir nepagrįstas nuosprendis; 4) kitokios aplinkybės, kurios teismui nebuvo ir negalėjo būti žinomos priimant nuosprendį ar nutartį, nors ikiteisminis tyrimas bei bylos nagrinėjimas teisme buvo atliktas išsamiai, ir kurios vienos ar kartu su anksčiau nustatytomis aplinkybėmis įrodo, kad nuteistasis yra nekaltas arba kad jis padarė lengvesnę ar sunkesnę nusikalstamą veiką negu ta, už kurią jis nuteistas, taip pat kurios įrodo, kad išteisintasis arba asmuo, kurio byla nutraukta, yra kaltas.
Byloje nėra duomenų, kad yra priimti teismo nuosprendžiai, kuriuose nustatyti šios bylos nukentėjusiųjų, liudytojų parodymų, ekspertizės akto melagingumas, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnai, atlikdami ikiteisminį tyrimą, bei teisėjai, nagrinėdami šią bylą, nusikalstamai piktnaudžiavo, dėl ko buvo priimtas neteisėtas ir nepagrįstas teismo nuosprendis. Dėl to baudžiamoji byla Nr. 1-161-582/2013 negali būti atnaujinama Lietuvos Respublikos BPK 444 straipsnio 1 dalies 1-3 punktų pagrindais.
Nuteistasis skunduose Vilniaus apygardos teismui ir Lietuvos apeliaciniam teismui nurodė tas pačias aplinkybes dėl įrodymų šioje byloje surinkimo neteisėtumo, kuriuos minėjo savo apeliaciniame skunde, atmestame Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. spalio 1 d. nutartimi. Nuteistasis teigė, kad liudytojas M. P. davė byloje esančius parodymus, būdamas papirktas teisėsaugos institucijų pareigūnų, tarp jų – prokurorės N. O.-U., liudytojos G. J. ir B. J. davė jį kaltinančius parodymus, būdamos priverstos teisėsaugos institucijų pareigūnų. Kaip minėta, šių liudytojų parodymų gavimo teisėtumas buvo patikrintas nagrinėjant bylą tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijų teismuose. Nuteistasis skunduose dėl Generalinio prokuroro pavaduotojo nutarimo ir Vilniaus apygardos teismo 2015 m. spalio 12 d. nutarties nenurodė naujų aplinkybių, kurios teismui nebuvo ir negalėjo būti žinomos priimant nuosprendį ar nutartį, ir kurios vienos ar kartu su anksčiau nustatytomis aplinkybėmis įrodo, kad nuteistasis yra nekaltas arba kad jis padarė lengvesnę nusikalstamą veiką negu ta, už kurią jis nuteistas.
Nuteistojo skundo argumentai neduoda pagrindo daryti išvadą, jog priėmusiam nuosprendį teismui nebuvo žinomos kokios nors reikšmingos bylos aplinkybės. Skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2015 m. spalio 12 d. nutarties nagrinėjantis apeliacinis teismas neturi teisinės galimybės ir pagrindo iš naujo ar kitaip vertinti teismuose priimtais ir įsiteisėjusiais sprendimais nustatytų bei patvirtintų nurodytų aplinkybių, kadangi nagrinėja ne įsiteisėjusių nuosprendžių teisėtumą ir pagrįstumą, bet tai, ar Vilniaus apygardos teismas teisingai įvertino Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro nutarimą atsisakyti pradėti procesą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių ir, ar pagrįstai atmetė nuteistojo E. K. skundą.
Vilniaus apygardos teismo 2015 m. spalio 12 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta. Vilniaus apygardos teismas skundžiamoje nutartyje tinkamai įvertino nuteistojo E. K. skunde nurodytas aplinkybes, susijusias su baudžiamosios bylos atnaujinimu bei jas motyvuotai atmetė, nurodydamas, jog šių aplinkybių negalima pripažinti naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis. Todėl nuteistojo prašymas dėl įpareigojimo patikrinti šioje byloje surinktų įrodymų gavimo teisėtumą negali būti tenkinamas.
Rezoliucinė dalis
Teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
nuteistojo E. K. skundą atmesti ir palikti galioti Vilniaus apygardos teismo 2015 m. spalio 12 d. nutartį.
Nutartis galutinė ir neskundžiama.