Klaipėdos apygardos teismo sprendimas, e2-973-826/2020

Teismas: Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2020-08-27
Bylos Nr.: e2-973-826/2020
Teisminio proceso Nr.: 2-57-3-00218-2020-2
Bylos rūšis: civilinė byla
Instancija: I-a instancija
Rezultatas: Ieškinys atmestas.

Teisėjas: Marius Dobrovolskis (pirm.)
Ieškovas: „Skangera“
Trečiasis asmuo: UAB „Autoavilys Klaipėdoje“, UAB „Kidema“, UAB „Domstara“, "Domstara", „Kidema“, „Autoavilys Klaipėdoje“
Išvadą teikia: Viešųjų pirkimų tarnyba
Atsakovas: Klaipėdos apskrities vyriausiasis policijos komisariatas

Kategorijos

Civilinė byla Nr. e2-973-826/2020Teisminio proceso Nr. 2-57-3-00218-2020-2Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.11.4.1; 2.6.11.4.2; 3.1.7.11; 3.2.6.1 (S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. rugpjūčio 27 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo teisėjas Marius Dobrovolskis,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės UAB „Skangera“ ieškinį atsakovui Klaipėdos apskrities vyriausiajam policijos komisariatui, tretiesiems asmenims UAB „Autoavilys Klaipėdoje“, UAB „Kidema“ ir UAB „Domstara“, išvada teikianti institucija Viešųjų pirkimų tarnyba, dėl perkančiosios organizacijos sprendimų panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Skangera“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama: 1) pripažinti neteisėtu atsakovo Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2020 m. birželio 2 d. sprendimą atmesti UAB „Skangera“ pasiūlymą kaip neatitinkantį Viešųjų pirkimų įstatymo 55 straipsnio 10 dalies nuostatų; 2) panaikinti atsakovo Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2020 m. birželio 16 d. sprendimą dėl pasiūlymų eilės sudarymo ir UAB „Kidema“ pripažinimo konkurso laimėtoja; 3) grąžinti UAB „Skangera“ pasiūlymą į jo nagrinėjimo stadiją; 4) priteisti turėtas bylinėjimosi išlaidas.

2. 2020 m. liepos 28 d. ieškovė UAB „Skangera“ patikslino ieškinį. Patikslintu ieškiniu prašo: 1) pripažinti neteisėtu atsakovo Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2020 m. birželio 2 d. sprendimą atmesti UAB „Skangera“ pasiūlymą kaip neatitinkantį Viešųjų pirkimų įstatymo 55 straipsnio 10 dalies nuostatų; 2) panaikinti atsakovo Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2020 m. birželio 16 d. sprendimą dėl pasiūlymų eilės sudarymo ir UAB „Kidema“ pripažinimo konkurso laimėtoja; 3) pripažinti atsakovo Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato ir UAB „Kidema“ 2020 m. birželio 30 d. sudarytą viešojo pirkimo sutartį neteisėta ir negaliojančia nuo jos sudarymo momento; 4) grąžinti UAB „Skangera“ pasiūlymą į jo nagrinėjimo stadiją; 4) priteisti turėtas bylinėjimosi išlaidas.

3. Ieškinyje ieškovė nurodė, kad atsakovo buvo vykdomas viešasis pirkimas Nr. 466871 „Tarnybinio transporto priemonių priežiūros ir remonto paslaugos“. Ieškovė UAB „Skangera“ 2020 m. sausio 9 d. pateikė atsakovui pasiūlymą dėl atsakovo perkamų paslaugų teikimo. Pasiūlymas bei pats teikėjas perkančiosios organizacijos 2020 m. sausio 15 d. pranešimu buvo pripažinti atitinkančiais keliamus reikalavimus ir buvo perkelti į tolesnius konkurso etapus. 2020 m. sausio 23 d. atsakovas pateikė ieškovei pranešimą dėl papildomų duomenų pateikimo – prašė patikslinti ieškovės paslaugų teikimo vietos atstumą nuo atsakovo buveinės ir pateikti ieškovės įgaliojimą G. K. pasirašyti ieškovės dokumentus. Ieškovė 2020 m. sausio 23 d. įvykdė atsakovo reikalavimą ir pateikė atsakovui trūkstamus dokumentus. 2020 m. gegužės 22 d. atsakovas pareikalavo iš ieškovės pateikti paaiškinimą, kaip ieškovė ir jo subtiekėja UAB „Autoavilys Klaipėdoje“ (toliau – ir subtiekėjas) planuoja pasidalyti darbus. Ieškovė 2020 m. gegužės 27 d. pateikė atsakovui schemą bei paaiškinimą dėl ieškovės ir subtiekėjo darbų pasidailijimo teikiant atsakovui paslaugas. Atsakovas 2020 m. birželio 2 d. pranešimu (sprendimu) pranešė ieškovei, kad atsižvelgiant į tai, jog ieškovė ir kitas tiekėjas savo pasiūlymuose remiasi tos pačios subtiekėjos UAB „Autoavilys Klaipėdoje“ pajėgumais, šių tiekėjų pasiūlymai yra vertinami kaip alternatyvūs ir abu pasiūlymai yra atmetami kaip neatitinkantys konkurso sąlygų ir toliau nevertinami. Ieškovė nesutikdama su atsakovo sprendimu 2020 m. birželio 5 d. pateikė atsakovui pretenziją ir 2020 m. birželio 8 d. pirkimo procedūra buvo sustabdyta. Atsakovas 2020 m. birželio 15 d. pateikė ieškovei atsakymą į pretenziją, kuriuo atsakovas ieškovės pretenziją tenkinti atsisakė, 2020 m. gegužės 16 d. atsakovas pranešė apie laimėtojų eilės sudarymą. Atsakovo paskelbtą konkursą laimėjo UAB „Kidema“, kuriai pasiūlyta viešojo pirkimo sutartį pasirašyti iki 2020 m. birželio 29 d. Atsakovas Klaipėdos apskrities vyriausiasis policijos komisariatas ir UAB „Kidema“ 2020 m. birželio 30 d. sudarė viešojo pirkimo sutartį. Pagrindiniai nesutikimo su atsakovo sprendimais motyvai:

3.1. Pagal LR VPĮ nuostatas tiekėjui yra leidžiama perkamai paslaugai teikti pasitelkti subtiekėją (-us) bei remtis jo pajėgumais. Viešųjų pirkimų tarnyba savo konsultacijose yra nurodžiusi, jog perkančioji organizacija skelbdama konkursą negali riboti tiekėjo teisės perkamai paslaugai vykdyti pasitelkti subtiekėją bei remtis jo pajėgumais (https://klausk.vpt.lt/hc/lt/articles/360006027500--Ar-galima-pirkimo-dokumentuose-nustatyti-kad-tiek%C4%97jas-teikdamas-pasi%C5%ABlym%C4%85-negali-pasitelkti-subtiek%C4%97j%C5%B3-#). Nagrinėjamu atveju ieškovė paslaugoms atsakovui teikti pasitelkė subtiekėją trečiąjį asmenį UAB „Autoavilys Klaipėdoje“, įvykdė visas su subtiekėjo pasitelkimu susijusias sąlygas, t. y. teikdama pasiūlymą išviešino savo subtiekėją ir, reikalaujant atsakovui, pateikė paaiškinimą bei schemą dėl darbų su subtiekėju pasidalijimo. Įstatymas neįpareigoja asmens, galinčio vienvaldiškai teikti perkamą paslaugą, savarankiškai dalyvauti pirkime. Įstatymas taip pat nedraudžia tokiam asmeniui dalyvauti viešajame pirkime kartu su kitu asmeniu ir būti to asmens subtiekėju. Atsižvelgiant į tai, ieškovės pateiktas pasiūlymas turėtų būti laikomas teisėtu, atitinkančiu konkurso sąlygas ir vertinamas kartu su kitų konkurse dalyvaujančių dalyvių pasiūlymais.

3.2. Perkančiosios organizacijos sprendimas atmesti jo ir kito tiekėjo pateikus pasiūlymus dėl to, kad abu tiekėjai nurodė, kad naudosis tos pačios subtiekėjos UAB „Autoavilys Klaipėdoje“ pajėgumais, iš esmės yra nelogiškas, abejotinas bei paremtas prielaidomis, o ne konkrečiais įrodymais.

3.3. Ieškovė nežinojo ir iš esmės negalėjo žinoti apie tai, kad kitas konkurse dalyvaujantis jai nežinomas subjektas savo pasiūlyme nurodė pasitelksiantys subtiekėją UAB „Autoavilys Klaipėdoje“. Kitas tiekėjas taip pat galbūt nežinojo apie tai, kad jo planuojamas pasitelkti subtiekėjas galbūt gali būti pasitelkiamas kito konkurse dalyvaujančio tiekėjo. Atsižvelgiant į tai, perkančiosios organizacijos sprendimas pripažinti tiekėjo ir kito tiekėjo pateiktus pasiūlymus kaip alternatyvius iš esmės yra neteisėtas ir nepagrįstas.

3.4. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas vienoje iš savo civilinių bylų, kurioje buvo nagrinėjamas dviejų savarankiškus pasiūlymus pateikusių tiekėjų, kurie pasiūlymuose vienas kitą pasitelkė kaip subrangovus, veiksmų teisėtumas, nurodė, kad dviejų savarankiškus pasiūlymus pateikusių tiekėjų, kurie pasiūlymuose vienas kitą pasitelkė kaip subrangovus, veiksmai per se nėra neteisėti, todėl, nenustačius kitų aplinkybių, negali būti atskirai sankcionuojami, t. y. pripažinti kaip alternatyvių ar papildomų pasiūlymų pateikimas (ar draudžiamo susitarimo sudarymas), ir dėl to pašalinti iš konkurso. Pagal viešųjų pirkimų teisinį reguliavimą ir jį aiškinančią teismų praktiką, tiekėjai gali pasitelkti kitus ūkio subjektus daliai viešojo pirkimo sutarties vykdyti; subrangos teisiniai santykiai nekeičia vertinimo, kad savarankišką pasiūlymą pateikė atskiras ūkio subjektas, o ne jų grupė; tiekėjų ir jų subrangovų kaip tam tikro darinio bendrumas pirmiausia pasižymi jų galimybe sumuoti turimus pajėgumus ir dėl to atitikti viešojo pirkimo kvalifikacijos reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018-03-29 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-112-690/2018). Kiekvienas tiekėjo ir subtiekėjo darinys yra vertintinas kaip teisėtas, kol nėra nustatomi tokio darinio neteisėtumo pagrindai, t. y. kad toks darinys prieštarauja paskelbto konkurso sąlygoms, konkurencijos nuostatoms ar kitų teisės aktų reikalavimams. Atsižvelgiant į tai, šiuo atveju ieškovės ir subtiekėjos UAB „Autoavilys Klaipėdoje“ bei kito tiekėjo ir UAB „Autoavilys Klaipėdoje“ atskiri dariniai yra laikomi teisėtais ir tinkamais, kol nenustatyta kitaip. Atsakovas jokių nurodytų atskirų darinių neteisėtumo pagrindų, išskyrus tai, kad abu tiekėjai nurodė, kad remsis to paties subtiekėjo pajėgumais, nagrinėjamu atveju nėra nustatęs, t. y. atsakovo priimtas sprendimas atmesti ieškovės pasiūlymą ir netenkinti ieškovės pateiktos pretenzijos yra paremti vien atsakovo prielaidomis, o tai iš esmės negali būti laikoma tinkama perkančiosios sprendimų motyvacija. Dėl to laikytina, kad perkančiosios organizacijos sprendimas yra nepagrįstas.

3.5. Pažymėtina, kad LR VPĮ 43 straipsnio 1 dalis numato, kad perkančioji organizacija gali leisti arba reikalauti, kad tiekėjai pateiktų alternatyvius pasiūlymus. Skelbime apie pirkimą arba kvietime patvirtinti susidomėjimą perkančioji organizacija privalo nurodyti, kad leidžiama, neleidžiama ar reikalaujama pateikti alternatyvius pasiūlymus. Alternatyvūs pasiūlymai turi būti susiję su pirkimo objektu. Konkurso sąlygų 5.14 p. yra nurodyta, kad tiekėjams nėra leidžiama pateikti alternatyvių pasiūlymų. Tiekėjui pateikus alternatyvų pasiūlymą, jo pasiūlymas ir alternatyvus pasiūlymas (alternatyvūs pasiūlymai) bus atmesti. LR VPĮ 40 straipsnio 9 dalis numato, kad tiekėjas gali pateikti tik vieną pasiūlymą, o jeigu pirkimo objektas suskaidytas į dalis, kurių kiekvienai numatoma sudaryti atskirą pirkimo sutartį, tiekėjas gali pateikti perkančiajai organizacijai po vieną pasiūlymą dėl vienos, kelių ar visų pirkimo objekto dalių, kaip nurodo perkančioji organizacija, išskyrus atvejus, kai pirkimo dokumentuose leidžiama pateikti alternatyvius pasiūlymus. Aiškinant LR VPĮ sistemiškai, o ne pavienes šio įstatymo normas ir atsižvelgiant į LR VPĮ 40 str. 9 d. bei į 43 str. 1 d. laikytina, kad alternatyviais pasiūlymais gali būti laikomi tik tokie pasiūlymai, kurie yra pateikti vieno ir to paties tiekėjo tam pačiam pirkimui, tačiau pasiūlyme nurodant skirtingas pirkimo sąlygas (kainas, paslaugų tiekimo vietas, subtiekėjus ir kt.). Tuo tarpu skirtingų tiekėjų pateikti pasiūlymai iš esmės negali būti vertinami kaip alternatyvūs, netgi jeigu juose yra nurodyta, kad skirtingi teikėjai ruošiasi pasitelkti vieną ir tą patį subtiekėją. Jeigu perkančiajai organizacijai tokie pasiūlymai kelia abejonių, ji sprendimą pašalinti šiuos tiekėjus iš konkurso gali priimti tik vadovaudamasi pakankamais, objektyviais ir neabejotinais įrodymais.

3.6. Atsakovas informavo, kad jau po ieškovės ieškinio teismui pateikimo 2020-06-30 su konkursą laimėjusia UAB „Kidema“ buvo sudaryta viešojo pirkimo sutartis. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovės UAB „Skangera“ pasiūlymas buvo atmestas nepagrįstai, ieškovė prašo panaikinti atsakovo Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2020-06-16 sprendimą dėl pasiūlymų eilės sudarymo ir UAB „Kidema“ pripažinimo konkurso laimėtoja ir grąžinti ieškovės UAB „Skangera“ pasiūlymą į jo nagrinėjimo stadiją, tokiu atveju laikytina, kad sutartis su UAB „Kidema“ sudaryta neteisėtai, todėl būtina pripažinti atsakovo Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato ir UAB „Kidema“ 2020-06-30 sudarytą viešojo pirkimo sutartį neteisėta ir negaliojančia nuo jos sudarymo momento.

Atsiliepimas

4. Atsakovas pateikė atsiliepimą į ieškinį, su pareikštu ieškiniu nesutiko ir prašo ieškinį atmesti.

5. Pagrindiniai atsiliepimo į ieškinį argumentai:

5.1. Iš kitų apskričių vyriausiųjų policijos komisariatų gautais duomenimis, UAB „Domstara“ ir UAB „Skangera“ dar keliuose viešuosiuose pirkimuose dėl tarnybinio transporto priemonių priežiūros ir remonto paslaugų pirkimo dalyvavo kartu ir laimėjo turėdamos tą patį subtiekėją. Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato vykdomo pirkimo metu buvo pastebėta, kad UAB „Domstara“ ir UAB „Skangera“ pasiūlymus pateikė, o po to ir priėmė kvietimus elektroninėmis priemonėmis iš to paties IP adreso. Ieškovės ir UAB „Domstara“ pateiktų pasiūlymų skiriasi tik kainos, jos pavieniui neatitiktų pirkimo kvalifikacijos (techninio ir profesinio pajėgumo) reikalavimų (pirkimo dokumentų 3.2 punktas), nes neturi atitinkamų žmogiškųjų ir techninių išteklių. Ieškovės ir UAB „Domstara“ vienintelė subtiekėja UAB „Autoavilys Klaipėdoje“ pavieniui atitinka visas konkurso sąlygas ir reikalavimus, tačiau savarankiškai pirkime nedalyvauja kaip tiekėja.

5.2. Vertinant ieškovės ir UAB „Domstara“ pateiktus pasiūlymus akivaizdu, kad visą pagrindinę perkamų remonto paslaugų dalį (apie 99 proc. visų darbų) realiai turi galimybę ir įsipareigoja atlikti tik abiejų darinių bendras subtiekėjas ir abu pasiūlymai 99 proc. pagrįsti ta pačia subtiekėjo pateikta dokumentų visuma. Subtiekėjo veiksmai nėra nulemti pirkimo sąlygų nuostatų, tačiau lemia aplinkybę, kad subtiekėjo pateikta ta pačia dokumentų visuma 99 proc. pagrįsti ieškovės ir UAB „Domstara“ pasiūlymai yra alternatyvūs, nes pagal pateiktus minėtų tiekėjų pasiūlymus skiriasi tik pasiūlymų kaina.

5.3. Viešųjų pirkimų įstatymo 43 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad perkančioji organizacija gali leisti arba reikalauti, kad tiekėjai pateiktų alternatyvius pasiūlymus. Skelbime apie pirkimą arba kvietime patvirtinti susidomėjimą perkančioji organizacija privalo nurodyti, kad leidžiama, neleidžiama ar reikalaujama pateikti alternatyvius pasiūlymus. Pirkimo dokumentų 5.14 p. draudžia pateikti alternatyvius pasiūlymus.

Motyvuojamoji dalis

5.4. Viešųjų pirkimų tarnyba interneto svetainėje konsultacijų viešųjų pirkimų klausimais skiltyje nurodo: „Tas pats subtiekėjas gali būti nurodytas kelių tiekėjų pasiūlymuose tame pačiame pirkime. Vis dėlto, turi būti užtikrinta, kad tuo nebūtų piktnaudžiaujama siekiant pateikti alternatyvius pasiūlymus kai tai nėra leidžiama: pavyzdžiui tas pats subtiekėjas kelių tiekėjų pasiūlymuose nurodomas kaip atliekantis pagrindinę visų darbų dalį, tarkime 99 proc., tokiu atveju galėtų būtų laikoma, kad pateikti du alternatyvūs pasiūlymai ir tokių tiekėjų pasiūlymai turėtų būti atmesti.“

6. Ieškovė pateikė dubliką, su atsakovo atsiliepime išdėstytais argumentais nesutiko. Pagrindiniai nesutikimo motyvai:

6.1. Pagal LR VPĮ nuostatas tiekėjui yra leidžiama perkamai paslaugai pasitelkti subtiekėją (-us) bei remtis jo pajėgumais. Viešųjų pirkimų tarnyba savo konsultacijose yra nurodžiusi, jog perkančioji organizacija skelbdama konkursą negali riboti tiekėjo teisės perkamai paslaugai vykdyti pasitelkti subtiekėją bei remtis jo pajėgumais (https://klausk.vpt.lt/hc/lt/articles/360006027500--Ar-galima-pirkimo-dokumentuose-nustatyti-kad-tiek%C4%97jas-teikdamas-pasi%C5%ABlym%C4%85-negali-pasitelkti-subtiek%C4%97j%C5%B3-#). Nagrinėjamu atveju ieškovė paslaugoms atsakovui teikti pasitelkė subtiekėją trečiąjį asmenį UAB „Autoavilys Klaipėdoje“. Ieškovė įvykdė visus su subtiekėjo pasitelkimu susijusias sąlygas, t. y. teikdama pasiūlymą išviešino savo subtiekėją ir, reikalaujant atsakovui, pateikė paaiškinimą bei schemą dėl darbų su subtiekėju pasidalijimo. Atsakovo teiginys, kad neva UAB „Autoavilys Klaipėdoje“ gali teikti visas atsakovo perkamas paslaugas, tačiau savarankiškai pirkime nedalyvauja, dėl to yra iškreipiama konkurencija, neatitinka tikrovės.

6.2. Ieškovė pažymi, kad perkančiosios organizacijos sprendimas atmesti jos ir UAB „Domstara“ pateikus pasiūlymus dėl to, kad abu tiekėjai nurodė, kad naudosis tos pačios subtiekėjos UAB „Autoavilys Klaipėdoje“ pajėgumais, iš esmės yra nelogiškas, abejotinas bei paremtas prielaidomis, o ne konkrečiais įrodymais. Taip pat atsiliepime atsakovas jau papildomai teigia, kad prielaidą apie tai, kad ieškovės ir UAB „Domstara“ pasiūlymai yra laikomi alternatyviais, padarė ir dėl to, kad pasiūlymai yra paremti tų pačių dokumentų visuma ir dokumentuose nurodytų duomenų, išskyrus kainą, tapatumu. Tačiau jokių dokumentų ir (ar) šių dokumentų analizės atsakovas nepateikia.

6.3. Ieškovė nežinojo ir iš esmės negalėjo žinoti apie tai, kad konkurse dalyvaujanti atskira ir nuo ieškovės nepriklausoma verslo subjekta UAB „Domstara“ savo pasiūlyme nurodė pasitelksianti subtiekėją UAB „Autoavilys Klaipėdoje“. Kiekvienas tiekėjo ir subtiekėjo darinys yra vertintinas kaip teisėtas, kol nėra nustatomi tokio darinio neteisėtumo pagrindai, t. y. kad toks darinys prieštarauja paskelbto konkurso sąlygoms, konkurencijos nuostatoms ar kitų teisės aktų reikalavimams. Atsižvelgiant į tai, šiuo atveju ieškovės ir subtiekėjos UAB „Autoavilys Klaipėdoje“ bei UAB „Domstara“ ir UAB „Autoavilys Klaipėdoje“ atskiri dariniai yra laikomi teisėtais ir tinkamais, kol nenustatyta kitaip. Tuo tarpu atsakovas jokių nurodytų atskirų darinių neteisėtumo pagrindų, išskyrus tai, kad abu tiekėjai nurodė, kad remsis to paties subtiekėjo pajėgumais, nagrinėjamu atveju nėra nustatęs, t. y. atsakovo priimtas sprendimas atmesti ieškovės pasiūlymą bei netenkinti ieškovės pateiktos pretenzijos yra paremtas vien atsakovo prielaidomis, o tai iš esmės negali būti laikoma tinkama perkančiosios sprendimų motyvacija.

6.4. Atsakovas savo atsiliepime nurodo, kad 2018 m. Panevėžio apskrities VPK vykdomo pirkimo metu buvo pastebėta, kad UAB „Domstara“ ir UAB „Skangera“ pasiūlymus pateikė, o po to priėmė kvietimus elektroninėmis priemonėmis iš to paties IP adreso. Atsakovo pateikta informacija negali būti laikoma patikima, todėl negali būti laikoma patikimu įrodymu, ieškovė prašo šiuo įrodymu nesivadovauti.

6.5. Aiškinant LR VPĮ sistemiškai, o ne pavienes šio įstatymo normas ir atsižvelgiant į LR VPĮ 40 str. 9 d. bei į 43 str. 1 d. laikytina, kad alternatyviais pasiūlymais gali būti laikomi tik tokie pasiūlymai, kurie yra pateikti vieno ir to paties tiekėjo tam pačiam pirkimui, tačiau pasiūlyme nurodant skirtingas pirkimo sąlygas (kainas, paslaugų tiekimo vietas, subtiekėjus ir kt.). Tuo tarpu skirtingų tiekėjų pateikti pasiūlymai iš esmės negali būti vertinami kaip alternatyvūs, netgi jeigu juose yra nurodyta, kad skirtingi teikėjai ruošiasi pasitelkti vieną ir tą patį subtiekėją. Jeigu perkančiajai organizacijai tokie pasiūlymai kelia abejonių, ji sprendimą pašalinti šiuos tiekėjus iš konkurso gali priimti tik vadovaudamasi pakankamais, objektyviais ir neabejotinais įrodymais.

6.6. Nurodė, kad atsakovo rašytiniuose paaiškinimuose minimas I. J. pas ieškovę nebedirba, Konkurencijos taryba nepradėjo tyrimo dėl Konkurencijos įstatymo pažeidimo. Ikiteisminis tyrimas, kurio duomenimis remiasi atsakovas, nėra baigtas, turi būti vadovaujamasi nekaltumo prezumpcija. UAB „Skangera“ ir UAB „Domstara“ pasiūlymus Panevėžio apskrities VPK vykusiame pirkime pateikė iš skirtingu IP adresų.

7. Atsakovas pateikė tripliką, su ieškovės dubliku nesutiko, palaikė atsiliepime į ieškinį nurodytus argumentus.

8. Atsakovas pateikė patikslintą tripliką, kuris teismo laikytas rašytiniais paaiškinimais, kuriuose nurodė, kad:

8.1. Kreipėsi į Konkurencijos tarybą dėl UAB „Domstara“ ir UAB „Skangera“ veiksmų viešuosiuose pirkimuose tarnybinio transporto priemonių priežiūros ir remonto paslaugoms pirkti atitikties Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio reikalavimams.

8.2. KT 2020-05-08 raštu Nr. (2.16E-33)6V-591 „Dėl tyrimo pradėjimo“ informavo atsakovą, kad atsakovo pateikti duomenys kelia abejonių dėl to, kad UAB „Domstara“ ir UAB „Skangera“ rinkoje veikia nepriklausomai ir gali būti laikomos tarpusavyje nepriklausomomis įmonėmis. Tokiu atveju įmonių veiksmai, net jei būtų nustatytas veiksmų derinimas, nepatektų į Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio taikymo sritį, nesant vieno iš esminių pažeidimo elementų – dviejų tarpusavyje nesusijusių ir savarankiškų įmonių (konkurentų), todėl KT rekomendavo atsakovui įsitikinus, kad UAB „Domstara“ ir UAB „Skangera“ negali būti laikomos tarpusavyje nepriklausomomis įmonėmis, savarankiškai pašalinti tokius tiekėjus.

8.3. P. V. pirkimų tarnybos atstovo dalyvavimą teismo posėdyje pripažinti būtinu.

9. Išvadą teikianti institucija Viešųjų pirkimų tarnyba pateikė byloje išvadą. Joje nurodė, kad:

9.1. Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – VPĮ) 40 straipsnio 9 dalyje įtvirtinta, kad tiekėjas gali pateikti tik vieną pasiūlymą, o jeigu pirkimo objektas suskaidytas į dalis, kurių kiekvienai numatoma sudaryti atskirą pirkimo sutartį, tiekėjas gali pateikti perkančiajai organizacijai po vieną pasiūlymą dėl vienos, kelių ar visų pirkimo objekto dalių, kaip nurodo perkančioji organizacija, išskyrus atvejus, kai pirkimo dokumentuose leidžiama pateikti alternatyvius pasiūlymus.

9.2. VPĮ 43 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog perkančioji organizacija gali leisti arba reikalauti, kad tiekėjai pateiktų alternatyvius pasiūlymus. Skelbime apie pirkimą arba kvietime patvirtinti susidomėjimą perkančioji organizacija privalo nurodyti, kad leidžiama, neleidžiama ar reikalaujama pateikti alternatyvius pasiūlymus. Alternatyvūs pasiūlymai turi būti susiję su pirkimo objektu.

9.3. Taigi, vertinant minėtas VPĮ nuostatas, manytina, jog nagrinėjamu atveju alternatyviais pasiūlymais turėtų būti laikomi to paties tiekėjo pateikti skirtingi pasiūlymai, susiję su tuo pačiu pirkimo objektu.

9.4. Nagrinėjamu atveju Pirkime neleidžiama pateikti alternatyvių pasiūlymų, kadangi Pirkimo sąlygų 5.1.4 punkte nurodyta: „Tiekėjams nėra leidžiama pateikti alternatyvių pasiūlymų. Tiekėjui pateikus alternatyvų pasiūlymą, jo pasiūlymas ir alternatyvus pasiūlymas (alternatyvūs pasiūlymai) bus atmesti.“

9.5. Pažymėtina, kad atsakovo atsiliepime į ieškinį minėta Tarnybos konsultacija buvo pateikta atsižvelgus į konkrečią situaciją ir papildomas aplinkybes.

9.6. Šiuo atveju tiek vienam tiekėjui, tiek kitam perleidus tam pačiam subtiekėjui vykdyti 99 procentus įsipareigojimų, būtų galima svarstyti apie pasiūlymų atmetimą tik esant papildomoms reikšmingoms ir nustatytoms aplinkybėms, pavyzdžiui, nustačius, kad tiekėjai tarėsi dėl tokių pasiūlymų pateikimo ir pan.

9.7. Pažymėtina, kad kitų aplinkybių (pvz., draudžiamo susitarimo tarp tiekėjų) nustatymas kaip pasiūlymo pripažinimo nepriimtinu sąlyga įtvirtintas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018-03-29 nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-112-690/2018.

Teismas konstatuoja:

Ieškinys netenkintinas.

Faktinės aplinkybės

2. Rašytine bylos medžiaga nustatyta, kad atsakovas vykdė paskelbė supaprastintą atvirą viešąjį pirkimą Nr.466871 „Tarnybinio transporto priemonių priežiūros ir remonto paslaugų pirkimas“.

3. Ieškovė UAB „Skangera“ 2020 m. sausio 9 d. pateikė atsakovui pasiūlymą dėl atsakovo perkamų paslaugų teikimo. 2020 m. sausio 23 d. atsakovas pateikė ieškovei pranešimą dėl papildomų duomenų pateikimo – prašė patikslinti ieškovės paslaugų teikimo vietos atstumą nuo atsakovo buveinės ir pateikti ieškovės įgaliojimą G. K. pasirašyti ieškovės dokumentus. Ieškovė 2020 m. sausio 23 d. įvykdė atsakovo reikalavimą ir pateikė atsakovui trūkstamus dokumentus. 2020 m. gegužės 22 d. atsakovas pareikalavo iš ieškovės pateikti paaiškinimą, kaip ieškovė ir jo subtiekėja UAB „Autoavilys Klaipėdoje“ planuoja pasidalyti darbus. Ieškovė 2020 m. gegužės 27 d. pateikė atsakovui schemą bei paaiškinimą dėl ieškovės ir subtiekėjo darbų pasidailijimo teikiant atsakovui paslaugas. Atsakovas 2020 m. birželio 2 d. pranešimu (sprendimu) pranešė ieškovei, kad atsižvelgiant į tai, jog ieškovė ir kita tiekėja UAB „Domstara“ savo pasiūlymuose remiasi tos pačios subtiekėjos UAB „Autoavilys Klaipėdoje“ pajėgumais, šių tiekėjų pasiūlymai yra vertinami kaip alternatyvūs ir abu pasiūlymai yra atmetami kaip neatitinkantys konkurso sąlygų ir toliau nevertinami. Ieškovė nesutikdama su atsakovo sprendimu 2020 m. birželio 5 d. pateikė atsakovui pretenziją ir 2020 m. birželio 8 d. pirkimo procedūra buvo sustabdyta. Atsakovas 2020 m. birželio 15 d. pateikė ieškovei atsakymą į pretenziją, kuriuo atsakovas ieškovės pretenziją tenkinti atsisakė. 2020 m. gegužės 16 d. atsakovas pranešė apie laimėtojų eilės sudarymą. Atsakovo paskelbtą konkursą laimėjo UAB „Kidema“, kuriai buvo siūloma viešojo pirkimo sutartį pasirašyti iki 2020 m. birželio 29 d. 2020 m. birželio 30 d. Klaipėdos apskrities vyriausiasis policijos komisariatas ir UAB „Kidema“ pasirašė viešojo pirkimo sutartį.

4. Byloje tarp šalių yra kilęs ginčas dėl to, ar ginčo viešajame pirkime buvo galima teikti alternatyvius pasiūlymus ir ar UAB „Skanegra“ bei UAB „Domstara“ pasiūlymai ginčo viešajame pirkime pagrįstai atsakovo buvo įvertinti kaip alternatyvūs.

Dėl 2020 m. birželio 2 d. Klaipėdos apskrities VPK sprendimo atmesti UAB „Skangera“ pasiūlymą kaip neatitinkantį Viešųjų pirkimų įstatymo 55 straipsnio 10 dalies nuostatų panaikinimo

5. Kaip jau buvo minėta anksčiau, 2020 m. birželio 2 d. Klaipėdos apskrities VPK atsižvelgęs į tai, jog UAB Skangera“ ir kita tiekėja UAB „Domstara“ savo pasiūlymuose remiasi tos pačios subtiekėjos UAB „Autoavilys Klaipėdoje“ pajėgumais, šių tiekėjų pasiūlymus vertino kaip alternatyvius ir priėmė sprendimą pasiūlymus atmesti kaip neatitinkančius konkurso sąlygų ir toliau nevertino.

6. Byloje nėra ginčo tarp šalių dėl to, kad tiek ieškovė UAB „Skangera“, tiek trečiasis asmuo UAB „Domstara“, teikdami pasiūlymus ginčo viešajame pirkime nurodė, kad naudosis subtiekėją UAB „Autoavilys Klaipėdoje“, kuri tiekėjams suteiks atitinkamai 65 ir 50 procentų pajėgumų. Šioje byloje būtina įvertinti, ar viešajame pirkime dalyvaujančios tiekėjos UAB „Skangera“ ir UAB „Domstara“ gali remtis to paties subtiekėjo pajėgumais tame pačiame pirkime ir ar šios tiekėjos nėra tarpusavyje susijusios.

7. Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – Konstitucija) 46 straipsnio 4 dalyje įtvirtintas draudimas monopolizuoti gamybą ir rinką ir įpareigojimas saugoti sąžiningos konkurencijos laisvę. Aiškindamas šią konstitucinę nuostatą, Konstitucinis Teismas yra pažymėjęs, kad joje yra įtvirtintos ūkinės veiklos laisvės ir iniciatyvos teisinės garantijos, būtinos efektyviam rinkos ūkio funkcionavimui (Konstitucinio Teismo 1995 m. balandžio 20 d., 1999 m. spalio 6 d. nutarimai). Viena iš teisinių garantijų, būtinų efektyviam rinkos ūkio funkcionavimui, yra tai, kad įstatymų leidėjas yra konstituciškai įpareigotas išleisti įstatymus, kurie saugotų sąžiningos konkurencijos laisvę.

8. Taigi, remiantis oficialios konstitucinės doktrinos nuostatomis, galima teigti, kad sąžiningos konkurencijos laisvė – konstitucinė vertybė, kadangi, Konstitucinio Teismo teigimu, sąžiningos konkurencijos apsauga yra pagrindinis būdas užtikrinti asmens ir visuomenės interesų darną reguliuojant ūkinę veiklą (Konstitucinio Teismo 1999 m. spalio 6 d., 2000 m. spalio 18 d. nutarimai). Konstitucinis Teismas taip pat yra konstatavęs, kad konstitucinė sąžiningos konkurencijos apsaugos garantija įpareigoja valstybės valdžios, savivaldybių institucijas teisinėmis priemonėmis užtikrinti sąžiningos konkurencijos laisvę; tokios priemonės – tai ūkio subjektų susitarimų, kuriais siekiama riboti konkurenciją arba kurie riboja ar gali riboti konkurenciją, draudimas, piktnaudžiavimo vyraujančia padėtimi draudimas, rinkos koncentracijos kontrolė bei atitinkami koncentracijos draudimai, nesąžiningos konkurencijos draudimas, įstatymuose nustatytų sąžiningos konkurencijos apsaugos taisyklių laikymosi kontrolė, atsakomybė už jų pažeidimus (Konstitucinio Teismo 1999 m. spalio 6 d. nutarimas).

9. Konstituciniai sąžiningos konkurencijos apsaugos imperatyvai įgyvendinami žemesnės galios teisės aktuose. Konkurencijos įstatyme, inter alia, įtvirtintas konkurenciją ribojančių susitarimų draudimas. Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad visi susitarimai, kuriais siekiama riboti konkurenciją arba kurie riboja ar gali riboti konkurenciją, yra draudžiami ir negalioja nuo jų sudarymo momento, įskaitant susitarimą tiesiogiai ar netiesiogiai nustatyti (fiksuoti) tam tikros prekės kainas arba kitas pirkimo ar pardavimo sąlygas. To paties straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad konkurentų sudaryti šio straipsnio 1 dalies 1, 2, 3 ir 4 punktuose išvardyti susitarimai visais atvejais laikomi ribojančiais konkurenciją.

10. Atsižvelgiant į Konkurencijos įstatymo 1 straipsnio 3 dalį, kurioje nustatyta, kad šiuo įstatymu siekiama Lietuvos Respublikos ir Europos Sąjungos konkurencijos santykius reglamentuojančios teisės suderinimo, aiškinant į Europos Sąjungos konkurencijos teisės normas panašias arba tapačias nacionalinės konkurencijos teisės nuostatas turi būti remiamasi ir oficialiuoju Europos Sąjungos konkurencijos teisės normų aiškinimu.

11. Pažymėtinos SESV nuostatos, reglamentuojančios draudžiamus susitarimus Europos Sąjungos konkurencijos teisėje. SESV 101 straipsnyje įtvirtinta:

12. ,,Kaip nesuderinami su vidaus rinka yra draudžiami: visi įmonių susitarimai, įmonių asociacijų sprendimai ir suderinti veiksmai, kurie gali paveikti valstybių narių tarpusavio prekybą ir kurių tikslas ar poveikis yra konkurencijos trukdymas, ribojimas arba iškraipymas vidaus rinkoje, būtent tie, kuriais: a) tiesiogiai ar netiesiogiai nustatomos pirkimo ar pardavimo kainos arba kokios nors kitos prekybos sąlygos; <...>.“

13. Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio 1 dalyje ir SESV 101 straipsnio 1 dalyje nustatytas teisinis reguliavimas savo turiniu ir tikslais yra panašus, todėl aiškinant Konkurencijos įstatyme nustatyto draudimo turinį ir esmę atsižvelgtina į Europos Sąjungos teismų praktiką taikant ir aiškinant konkurencijos teisės nuostatas, reglamentuojančias šiuos konkurencijos santykius.

14. Konkurencijos įstatymo 3 straipsnio 10 dalyje pateikta susitarimo apibrėžtis, t. y. nurodyta, kad susitarimas – bet kuria forma (raštu ar žodžiu) dviejų ar daugiau ūkio subjektų sudarytos sutartys arba ūkio subjektų suderinti veiksmai, įskaitant bet kurio ūkio subjektų junginio (asociacijos, susivienijimo, konsorciumo ir pan.) arba šio junginio atstovų priimtą sprendimą.

15. Europos Sąjungos teismų ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo, formuojančio nuoseklią praktiką aiškinant ir taikant Konkurencijos įstatymą administracinėse bylose, kuriose ginčijamas Konkurencijos tarybos nutarimų teisėtumas ir pagrįstumas, praktikoje laikomasi nuostatos, jog konkurencijos teisės reikalavimų neatitinkančio susitarimo draudžiamumo esmė atskleistina per konkurencijos sampratą. Konstitucinė sąžiningos konkurencijos koncepcija, kuri, be kita ko, apima draudimus sudaryti priešingus konkurencijai susitarimus, suponuoja tai, kad ūkio subjektai, laisvai veikdami rinkoje, varžosi vieni su kitais lygiais teisiniais pagrindais, kad jie savarankiškai priima sprendimus dėl ūkinės veiklos ir šiuo požiūriu nepriklauso vieni nuo kitų.

16. Kiekvienas rinkoje veikiantis ūkio subjektas turi nepriklausomai pasirinkti, kaip jis joje elgsis. Toks reikalavimas neeliminuoja galimybės ūkio subjektui protingai prisiderinti prie esamų ar numanomų savo konkurentų veiksmų. Tačiau griežtai draudžiamas bet koks tiesioginis ar netiesioginis bendravimas tarp ūkio subjektų, kurio tikslas ar pasekmė yra paveikti esamų ar potencialių konkurentų elgesį ar atskleisti reikšmingą (neviešinamą) informaciją ir (arba) ketinimus, susijusius su konkurento planuojamais veiksmais rinkoje, kai tokių kontaktų tikslas arba pasekmė yra nenormalių konkurencijos sąlygų atitinkamoje rinkoje atsiradimas (žr., pvz., Teisingumo Teismo 1999 m. liepos 8 d. sprendimo Komisija prieš Anic Partecipazioni, C-49/92 P, ECLI:EU:C:1999:356, 115–117 punktus; 1999 m. liepos 8 d. sprendimo Hüls AG prieš Komisiją (Polypropylene), C-199/92 P, ECLI:EU:C:1999:358, 160 punktą; 2009 m. birželio 4 d. sprendimo T-Mobile Netherlands ir kiti, C-8/08 P ECLI:EU:C:2009:343, 23 punktą ir minėtuose sprendimuose nurodytą Teisingumo Teismo praktiką; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. gegužės 11 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. A1-686/2006).

17. Šių teismų praktikoje susitarimas konkurencijos teisės prasme suprantamas itin plačiai, nekeliant esminių reikalavimų tokio susitarimo išraiškos būdui ar formai. Vertinant, ar ūkio subjektų elgesys laikytinas susitarimu pagal Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 1 punktą, pakanka nustatyti eksplicitinį arba implicitinį šalių valios (norų, ketinimų) sutapimą (suderinimą) veikti rinkoje atitinkamu būdu, o subjektyvūs pareiškėjų siekiai, dalyvaujant susitarime, paprastai neturi jokios reikšmės (žr., pvz., Europos Sąjungos Bendrojo teismo 1989 m. gruodžio 17 d. sprendimo Hercules Chemicals prieš Komisiją, T-7/89, ECLI:EU:T:1991:75, 256 punktą; 2002 m. kovo 20 d. sprendimo HFB Holding prieš Komisiją, T-9/99, ECLI:EU:T:2002:70, 199 punktą; 2011 m. lapkričio 30 d. sprendimo Q. B. ir kt. prieš Komisiją, T-208/06, ECLI:EU:T:2011:701, 35 punktą; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. kovo 28 d. sprendimą, priimtą administracinėje byloje Nr. A575-2577/2011; 2011 m. gegužės 27 d. sprendimą, priimtą administracinėje byloje Nr. A858-294/2011; 2011 m. birželio 23 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. A444-1433/2011).

18. Sąžiningos konkurencijos apsaugos imperatyvas – iš VPĮ implicitiškai išplaukiantis reikalavimas. Kasacinis teismas 2011 m. gegužės 24 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje UAB „Specialus autotransportas“ v. Klaipėdos miesto savivaldybės administracija, bylos Nr. 3K-3-249/2011, yra išaiškinęs, kad jo kaip bendrojo imperatyvo neįtvirtinimas įstatyme expressis verbis nepaneigia šio perkančiajai organizacijai keliamo reikalavimo, nes pagrindinis viešųjų pirkimų procedūrų reglamentavimo siekis – užtikrinti tiekėjų konkurenciją. Konstatavus šio reikalavimo pažeidimą, pripažįstamas netinkamas pirkimų tikslo siekimas ar nepasiekimas.

19. Europos Sąjungos teismų praktikoje suderintais veiksmais konkurencijos teisės prasme, be kita ko, laikomas ūkio subjektų, ketinančių dalyvauti ar dalyvaujančių viešųjų pirkimų procedūrose, keitimasis tarpusavyje informacija apie sąnaudas, prekių charakteristikas ir jų kainas, nors tai yra informacija, kurią nepriklausomas rinkos dalyvis laikytų komercine paslaptimi (pvz., Europos Sąjungos Bendrojo Teismo 1995 m. vasario 25 d. sprendimo SPO ir kt. prieš Komisiją, T-29/92, ECLI:EU:T:1995:34, 116–121 punktai).

20. Taip pat laikomasi nuostatos, kad bet koks abipusis tiesioginis ar netiesioginis ūkio subjektų kontaktas, kurio metu atskleidžiama informacija apie tai, kaip ūkio subjektas ketina elgtis rinkoje ateityje, laikomas SESV 101 straipsnio 1 daliai prieštaraujančiais suderintais veiksmais, jei tokiu kontaktu siekiama sukurti konkurencijos sąlygas, kurios nėra įprastos atitinkamai rinkai. Be to, jei neįrodyta priešingai, preziumuojama, kad kitas ūkio subjektas pasinaudojo atskleista informacija (žr., pvz., Europos Sąjungos Bendrojo Teismo 2000 m. kovo 15 d. sprendimo sujungtose bylose Ceminteries ir kiti prieš Komisiją, T-25/95, T-26/95, T-30/95, T-31/95, T-32/95, T-34/95, T-35/95, T-36/95, T-37/95, T-38/95, T-39/95, T-42/95, T-43/95, T-44/95, T-45/95, T-46/95, T-48/95, T-50/95, T-51/95, T-52/95, T-53/95, T-54/95, T-55/95, T-56/95, T-57/95, T-58/95, T-59/95, T-60/95, T-61/95, T-62/95, T-63/95, T-64/95, T-65/95, T-68/95, T-69/95, T-70/95, T-71/95, T-87/95, T-88/95, T-103/95 ir T-104/95, ECLI:EU:T:2000:77, 1849, 1852, 1855 ir 1865 punktus).

21. Komercinių pasiūlymų turinio derinimas (informacijos, įskaitant kainą, apie būsimų komercinių pasiūlymų turinį atskleidimas konkurentui) prieš juos pateikiant perkančiajai organizacijai prieštarauja Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 1 punktui. Sąžiningos konkurencijos koncepcija reiškia, be kita ko, ir tai, kad ūkio subjektai, laisvai veikdami rinkoje, varžosi vieni su kitais lygiais teisiniais pagrindais, savarankiškai priima sprendimus dėl ūkinės veiklos ir šiuo požiūriu nepriklauso vieni nuo kitų. Kiekvienas rinkoje veikiantis ūkio subjektas turi nepriklausomai pasirinkti, kaip jis joje elgsis.

22. Dėl to draudžiamas bet koks tiesioginis ar netiesioginis bendravimas tarp ūkio subjektų, kurio tikslas ar pasekmė yra paveikti esamų ar potencialių konkurentų elgesį ar atskleisti reikšmingą (neviešinamą) informaciją ir (arba) ketinimus, susijusius su konkurento planuojamais veiksmais rinkoje, kai tokių kontaktų tikslas arba pasekmė yra nenormalių konkurencijos sąlygų atitinkamoje rinkoje atsiradimas. Rengdama viešuosius pirkimus perkančioji organizacija siekia, kad procedūroje dalyvaujantys ūkio subjektai pateiktų konkuruojančius pasiūlymus. Tais atvejais, kai ūkio subjektai komercinių pasiūlymų sąlygas iš anksto derina prieš juos pateikdami viešuosius pirkimus rengiančiai organizacijai, viešojo pirkimo laimėtoją nulemia ne sąžininga konkurencinė kova, o įstatymui prieštaraujantis išankstinis ūkio subjektų susitarimas, dėl kurio viešųjų pirkimų procedūra tampa neteisėta.

Dėl suderintų veiksmų įrodinėjimo viešuosiuose pirkimuose

23. Pagal Teisingumo Teismo praktiką, draudžiamų suderintų veiksmų egzistavimo faktą kiekvienu konkrečiu atveju reikia įvertinti atskirai tinkamai atsižvelgiant į nustatytas teisines ir faktines aplinkybes. Suderinti veiksmai, jei jie nenustatomi kitu būdu, paprastai turi pasireikšti atitinkamoje rinkoje, t. y. turi būti konstatuotas priežastinis ryšys tarp veiksmų derinimo ir tokio derinimo pasireiškimo (ūkio subjektų elgesio) rinkoje. Šį priežastinį ryšį turi paneigti patys antikonkurenciniais veiksmais kaltinami ūkio subjektai. Pareiga identifikuoti, nustatyti ir ištirti konkurse dalyvaujančių ūkio subjektų nekonkuravimo apraiškas pirmiausia tenka perkančiajai organizacijai kaip subjektui, atsakingam už pirkimo proceso skaidrumo užtikrinimą.

24. Pažymėtina, kad suderintų veiksmų egzistavimo faktą, be kita ko, leidžia patvirtinti situacija, kada tam tikras ūkio subjektų elgesys rinkoje, atsižvelgiant į įprastas atitinkamos rinkos veikimo sąlygas ir kitus rinkos parametrus, negali būti paaiškinamas kitaip nei suderintų veiksmų egzistavimas. Tokia teisinė prezumpcija yra pripažįstama Europos Sąjungos teisminių institucijų praktikoje (žr. Teisingumo Teismo sprendimo sujungtose bylose Ahlström Osakeyhtiö ir kt. prieš Komisiją, C-89/85, C-104/85, C-114/85, C-116/85, C-117/85 ir C-125/85 iki C-129/85, ECLI:EU:C:1988:447, 61–72 punktus).

25. Rašytinė bylos medžiaga (atsakovo 2020 m. rugpjūčio 17 d. pateikti rašytinių paaiškinimų (pavadintų patikslintu tripliku) priedai (elektroninio pašto laiškai, duomenys apie pirkimą 423042 iš viešųjų pirkimų duomenų bazės, 2020-04-09 Klaipėdos apygardos prokuratūros pateikta informacija su priedais (liudytojo apklausos protokolo išrašas, duomenys iš Juridinių asmenų registro) leidžia daryti išvadą, kad UAB „Skangera“ ir UAB „Domstara“ faktiškai vadovauja (liudytojo K. S. apklausos protokole užfiksuoti parodymai) susiję asmenys (I. J. ir M. J.) (CPK 178 straipsnis).

26. UAB „Skangera“ ir UAB „Domstara“ kitame viešajame pirkime tiek priėmė, tiek teikė (Panevėžio apskrities VPK pirkimas 367033) pasiūlymus iš tos pačios darbo vietos, abi kartu dalyvavo Alytaus apskrities VPK, Marijampolės apskrities VPK, Šiaulių apskrities VPK, Vilniaus apskrities VPK, Panevėžio apskrities VPK organizuotuose viešuosiuose pirkimuose su tais pačiais subtiekėjais.

27. Sprendimo 33 ir 34 punktuose nustatytos aplinkybės teismui leidžia daryti išvadą, kad tiek ieškovė, tiek trečiasis asmuo UAB „Domstara“ ginčo viešajame pirkime derino veiksmus (pasireiškė konkursinių pasiūlymų formų ir kitų pirkimo dokumentų panašumu, vienodu šių formų užpildymu, tų pačių asmenų (subtiekėjų) dalyvavimu), o pačios kiekviena savarankiškai neturi jokių techninių galimybių vykdyti įsipareigojimus pagal pateiktus pasiūlymus ginčo pirkime, kadangi, pagal viešojoje erdvėje esančius duomenis, turi kiekviena tik po 3 darbuotojus. Nustatytos aplinkybės leidžia taip pat padaryti išvadą, kad visas paslaugas, dėl kurių pasiūlymą ginčo pirkime buvo pateikę ieškovė ir trečiasis asmuo UAB „Domstara“, būtų suteikusi ieškovės ir trečiojo asmens pasitelkta subtiekėjas UAB „Autoavilys Klaipėdoje“, kuri tiesiogiai ginčo pirkime nedalyvauja, todėl ginčo pirkime iš esmės UAB „Skangera“ ir UAB „Domstara“ pasiūlymas laikytinas alternatyviu, o tai draudžia ginčo konkurso sąlygų 5.14 punktas.

28. Ieškovė nepateikė įrodymų, kuriais remiantis konkursinių pasiūlymų formų ir kitų pirkimo dokumentų panašumą, iš esmės vienodą kainų rašymo būdą būtų galima paaiškinti kitaip nei suderintų veiksmų egzistavimu. Ieškovė nepateikė ir jokių kitų įtikinamų argumentų, paaiškinančių minėtų dokumentų panašumą ir (ar) vienodumą.

29. Nustatytas aplinkybes dėl ieškovės ir trečiojo asmens UAB „Domstara“ pasiūlymų panašumo, susijusių asmenų vadovavimo, ankstesnių pasiūlymų kituose viešuosiuose pirkimuose pateikimo iš tos pačios kompiuterinės darbo vietos, dalyvavimo ankstesniuose pirkimuose su tais pačiais subtiekėjais teismas kvalifikuoja kaip įstatymų draudžiamus suderintus veiksmus. Darytina išvada, kad yra pagrindas konstatuoti, jog ieškovė UAB „Skangera“ ir trečiasis asmuo UAB „Domstara“ derindami savo veiksmus šiame Pirkime pažeidė sąžiningos konkurencijos imperatyvą (Konstitucijos 46 straipsnis), todėl perkančioji organizacija privalėjo atmesti šių tiekėjų pasiūlymą sudarius susitarimą, kuriuo siekiama iškreipti konkurenciją (VPĮ 46 straipsnio 4 dalies 1 punktas), o atmesdama šių tiekėjų pasiūlymų nors ir kitu pagrindu skatino konkurenciją ginčo pirkimuose, užtikrino Pirkimo procedūrų skaidrumą, todėl jos sprendimas dėl ieškovės ir trečiojo asmens pašalinimo iš ginčo pirkimo pripažintinas teisėtu.

30. Pripažinus atsakovo Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2020 m. birželio 2 d. sprendimą atmesti UAB „Skangera“ pasiūlymą pagrįstu, kiti ieškinio reikalavimai (2 punktas) atmestini kaip nepagrįsti.

Dėl Viešųjų pirkimų tarnybos atstovo dalyvavimo teismo posėdyje pripažinimo būtinu

31. Atsižvelgus į tai, kad byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, atsakovės prašymas dėl išvadą teikiančios institucijos atstovo dalyvavimo pripažinimo būtinu netenkintinas.

Dėl dalies bylos medžiagos pripažinimo nevieša

32. Priimdamas viešame teismo posėdyje sprendimą ar procesą užbaigiančią nutartį, teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva motyvuota nutartimi nustatyti, kad bylos medžiaga ar jos dalis yra nevieša, kai reikia apsaugoti žmogaus asmens, jo privataus gyvenimo ir nuosavybės slaptumą, informacijos apie žmogaus sveikatą konfidencialumą, taip pat jeigu yra pagrindas manyti, kad bus atskleista valstybės, tarnybos, profesinė, komercinė ar kita įstatymų saugoma paslaptis (CPK 10 straipsnio 2 dalis).

33. Atsakovo Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2020 m. rugpjūčio 17 d. pateiktuose rašytiniuose paaiškinimuose (patikslintame triplike) yra duomenys iš atliekamo ikiteisminio tyrimo (2020-04 Klaipėdos apskrities VPK vyriausiojo specialisto A. V. tarnybinis pranešimas, 2020 m. kovo 10 d. liudytojo K. S. apklausos protokolas), ši bylos dalis pripažintina nevieša.

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

34. CPK 93 straipsnio 1 dalies nuostatos numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

35. Ieškinys yra atmestas, todėl bylinėjimosi išlaidos ieškovei neatlygintinos.

36. Atsakovas ir tretieji asmenys įrodymų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas nepateikė, todėl jų priteisimo klausimas nespręstinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259–270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį atmesti.

Pripažinti nevieša bylos medžiaga atsakovo Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2020 m. rugpjūčio 17 d. pateiktus duomenis iš ikiteisminio tyrimo Nr. 04-6-00007-18 bylos (2020-04 Klaipėdos apskrities VPK vyriausiojo specialisto A. V. tarnybinis pranešimas ir 2020 m. kovo 10 d. liudytojo K. S. apklausos protokolas).

Sprendimas per 14 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos apeliaciniam teismui per Klaipėdos apygardos teismą.

Teisėjas Marius Dobrovolskis