- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-09-30
- Bylos Nr.
- I-7366-790/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-01949-2016-5
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Beata Martišienė, Rūta Miliuvienė
- Pareiškėjas
- A. M.
- Trečiasis asmuo
- UAB „Litesko“, V. B., I. N., P. N.
- Atsakovas
- Valstybinei kainų ir energetikos kontrolės komisijai
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų M. B. (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Beatos Martišienės ir Rūtos Miliuvienės,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. M. skundą atsakovui Valstybinei kainų ir energetikos kontrolės komisijai, tretiesiems suinteresuotiems asmenims V. B., I. N., P. N., atstovaujamam atstovų pagal įstatymą T. N. ir I. N., UAB ,,Litesko“ dėl sprendimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas A. M. skundu (b. l. 1–3) kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2016 m. balandžio 6 d. sprendimą Nr. R2-(ŠP)-985, kuriuo namui, esančiam (duomenys neskelbtini), buvo taikomas šilumos paskirstymo metodas Nr. 3. Nurodė, kad pateikė Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijai (toliau – Komisija) prašymą pateikti pažymą, kurioje būtų nurodyta, kad daugiabučiame name, esančiame (duomenys neskelbtini) m., suvartota šiluma būtų paskirstoma pagal (duomenys neskelbtini) namo vartotojų siūlomą šilumos paskirstymo metodą Nr. 4V, suderintą Komisijos 2007 m. sausio 23 d. protokolu Nr. 02-1. Komisijos 2016 m. balandžio 6 d. rašte Nr. R2-(ŠP)-985 nurodyta, kad Komisija, atsakydama į UAB „Litesko“ filialo „Marijampolės šiluma“ 2015 m. spalio 7 d. raštą Nr. 3.3-570 dėl galimybės taikyti metodą Nr. 4V, 2015 m. spalio 27 d. raštu Nr. R2-(ŠP)-3317, informavo bendrovę, kad metodas Nr. 4V neatitinka faktinio butų ir (ar) kitų patalpų skaičiaus pastate ir todėl negali būti taikomas šilumai paskirstyti, nurodė, kad atsižvelgiant į tai, jog į pastatą pateiktas šilumos kiekis matuojamas pastato įvade įrengtu šilumos apskaitos prietaisu, o butuose įrengti neatsiskaitomieji šilumos apskaitos prietaisai, suvartoti pastate šilumai paskirstyti, tinka šilumos paskirstymo metodas Nr. 3, patvirtintas Komisijos 2005 m. gegužės 5 d. nutarimu Nr. 03-19. Komisija minėtame rašte paprašė bendrovės informuoti pastato valdytoją ir bendraturčius, kad pastate negali būti taikomas metodas Nr. 4V, ir kad pastato bendraturčiai teisės aktų nustatyta tvarka gali pasirinkti pastatui tinkamą šilumos paskirstymo metodą. Kol pastato šilumos vartotojai pasirinks šilumos paskirstymo metodą, šiluma pastate gali būti skirstoma pagal metodą Nr. 3. Komisija informavo, kad šilumos tiekėjai, skirstydami šilumą pastatuose, vadovaujasi VĮ Registrų centre nurodytais duomenimis apie butų (patalpų) plotus. Pareiškėjas su Komisijos 2016 m. balandžio 6 d. rašte Nr. R2-(ŠP)-985 nurodytu sprendimu nesutinka, nes UAB „Litesko“ filialas „Marijampolės šiluma“ šilumos paskirstymo metodą Nr. 3 taiko nepagrįstai, motyvuojant tuo, kad pastate yra daugiau kaip 4 butai ar patalpos. Šilumos paskirstymo vartotojams metodų rengimo ir taikymo taisyklių, patvirtintų Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2004 m. lapkričio 11 d. nutarimu Nr. 03-121, 5.7 punkte nurodyta, kad patalpa – tai pastato dalis, atribota nuo jo likusios dalies atitvaromis iš visų pusių, turinti išėjimą į lauką arba kitas patalpas. Pastato šilumos vartotojų siūlomas šilumos paskirstymo metodas buvo Nr. 4V, tačiau dėl nesuprantamų priežasčių jis buvo pakeistas į metodą Nr. 3. Šilumos paskirstymo metodas Nr. 3 yra pritaikytas netinkamai, kadangi jis neatitinka šiam metodui taikomų reikalavimų. Pastatui tinkamas metodas yra Nr. 4V, kuris yra taikomas, kai per atsiskaitymo laikotarpį butų naudojimo ploto šildymui suvartoti šilumos kiekiai nustatomi pagal butuose, patalpose ar laiptinėse įrengtų šilumos apskaitos prietaisų rodmenis (1.3 punktas), per atsiskaitymo laikotarpį butuose ar patalpose suvartoto karšto vandens kiekis nustatomas pagal butuose ar laiptinėse įrengtų karšto vandens apskaitos prietaisų rodmenis (1.4 punktas), pastate yra ne daugiau kaip 4 butai ar kitos patalpos (1.6 punktas), dėl šio metodo taikymo pastate su pareiškėju, kaip atstovu, buvo pasirašytas susitarimas. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko 2015 m. gruodžio 11 d. duomenimis, pastate yra įregistruoti trys butai bei dvi negyvenamosios paskirties patalpos. Neįrengta pastogė (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), savininkė V. B.) negali būti laikoma patalpa, kuriai skaičiuojama šiluma, kadangi ji yra uždara ir į ją patekti nei iš buto Nr. 4, priklausančio V. B., nei iš kitų patalpų Nr. 1, 2, 3, negalima, t. y. neturi išėjimo į lauką arba kitas patalpas. Savininkė įėjimo įrengti neketina, nes nėra tokios galimybės. Pritaikius metodą Nr. 3, šiluma šildymui ir karštam vandeniui skaičiuojama pagal įvadinį skaitiklį, o ne pagal bute esantį, todėl pareiškėjui priskaičiuojamos papildomos įmokos, kurių jis neturėtų mokėti.
Atsiliepimas
Atsakovas Komisija atsiliepimu į skundą (b. l. 63–68) nesutinka su pareiškėjo skundu ir prašo administracinę bylą nutraukti, o netenkinus tokio prašymo, skundą atmesti. Nurodo, kad 2015 m. spalio 7 d. raštu Nr. 3.3-570 į Komisiją kreipėsi UAB „Litesko“ filialas „Marijampolės šiluma“ su prašymu pateikti išaiškinimą dėl galimybės pastate taikyti metodą Nr. 4V. Komisija 2015 m. spalio 27 d. raštu Nr. R2-(ŠP)-3317 pateikė šilumos tiekėjui atsakymą, kuriame nurodė, kad atsižvelgiant į tai, jog paaiškėjo, jog pastate yra daugiau, negu 4 butai ir (ar) kitos patalpos, o metodo Nr. 4V 1.6 papunktyje nurodyta, kad metodas Nr. 4V gali būti taikomas, kai pastate yra ne daugiau kaip 4 butai ar kitos patalpos, metodas Nr. 4V neatitinka faktinio patalpų skaičiaus pastate ir todėl neturėtų būti taikomas. 2016 m. kovo 21 d. Komisija gavo pareiškėjo raštą, kuriame pareiškėjas prašė pateikti pažymą, kurioje būtų nurodyta, kad pastate suvartota šiluma būtų paskirstoma pagal metodą Nr. 4V. Pareiškėjo prašymas buvo nagrinėjamas vadovaujantis Asmenų prašymų nagrinėjimo ir jų aptarnavimo viešojo administravimo institucijose, įstaigose ir kituose viešojo administravimo subjektuose taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr. 875. Komisija atsakyme, kurį pareiškėjas apskundė teismui, jokio sprendimo, kuris tiesiogiai nustatytų tam tikras teises ar pareigas pareiškėjui ar kitiems asmenims, nepriėmė, tik paaiškino metodo Nr. 4V taikymo sąlygas ir galimybes taikyti pastatui. Komisija gali priimti sprendimą ir įpareigoti šilumos tiekėją taikyti kitą šilumos paskirstymo metodą tik pagal Energetikos įstatymo 34 straipsnio 4 dalies 2 punktą ne teismo tvarka išnagrinėjusi ginčą tarp vartotojo ir šilumos tiekėjo. Komisija skundžiamu raštu pareiškėjui paaiškino, kad metodas Nr. 4V neatitinka faktinio buto ir (ar) kitų patalpų skaičiaus pastate, jis negali būti taikomas. Pažymi, kad metode Nr. 3 nėra nustatyto buto ar kitų patalpų skaičiaus ribojimo, todėl šis šilumos paskirstymo metodas labiau atitinka pastato šildymo sistemą. Pastato gyventojai galėtų pateikti Komisijai derinti metodo Nr. 4V pakeitimo projektą, pakeičiant taikymo sąlygas, kad jos atitiktų pastato šildymo sistemą. Pareiškėjas nepagrįstai nurodė, kad pritaikius metodą Nr. 3 šiluma šildymui ir karštam vandeniui ruošti skaičiuojama pagal įvadinį skaitiklį, o ne pagal bute esantį, todėl jam priskaičiuojamos papildomos įmokos. Tiek metode Nr. 3, tiek metode Nr. 4V nustatyta, kad per atsiskaitymo laikotarpį pastate suvartotas šilumos kiekis nustatomas pagal pastato įvade įrengto šilumos apskaitos prietaiso rodmenis (bendras pastate suvartotas šilumos kiekis). Abiejuose šilumos paskirstymo metoduose nurodyta, kad butuose ar kitose patalpose suvartotas šilumos kiekis šildymui nustatomas pagal individualių šilumos apskaitos prietaisų rodmenis.
Trečiasis suinteresuotas asmuo V. B. atsiliepime į skundą nurodė, kad su skundu nesutinka (b. l. 145–146). Nurodė, kad ji nesutinka su metodo Nr. 4V taikymu, nes jį taikyti neteisinga gyventojų, kurie nuolat gyvena name, atžvilgiu.
Kiti tretieji suinteresuoti asmenys atsiliepimų į pareikėjo skundą nepateikė.
Teismo posėdžio metu pareiškėjas ir jo atstovas prašė skundą tenkinti. Atsakovo atstovė su skundo nesutiko, prašė jį atmesti. Trečiojo suinteresuoto asmens UAB „Litesko“ atstovė prašė skundą atmesti, paaiškino, kad nuo 2015 m. lapkričio 1 d. pastate suvartota šilumos energija paskirstoma pagal metodą Nr. 3. Trečiasis suinteresuotas asmuo 2015 m. spalio 29 d. raštu informavo namo butų (patalpų) savininkus, kad kol namo šilumos vartotojai pasirinks ar su Komisija suderins savo parengtą šilumos paskirstymo metodą, atitinkantį namo šilumos ir karšto vandens sistemą bei įrengtus apskaitos prietaisus, name suvartota šilumos energija bus paskirstoma pagal metodą Nr. 3. Dėl šilumos paskirstymo metodo bendrovė yra atsakiusi (paaiškinusi) 2015 m. gruodžio 23 d., 2016 m. vasario 11 d., 2016 m. gegužės 11 d. raštais.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Pagal Energetikos įstatymo 8 straipsnio 1 dalį energetikos srityje veikiančių subjektų veiklą reguliuoja ir valstybinę energetikos priežiūrą atlieka Komisija. Konkrečios Komisijos funkcijos numatytos Energetikos įstatymo 8 straipsnio 9 dalyje, kitose šio įstatymo nuostatose bei kituose teisės aktuose.
Nagrinėjamai bylai aktuali Šilumos ūkio įstatymo 12 straipsnio 2 dalis, kuri nustato, kad jeigu pastate yra daugiau kaip vienas šilumos vartotojas, visas pastate suvartotas šilumos kiekis paskirstomas (išdalijamas) vartotojams, o kiekvienas vartotojas moka už jam priskirtą šilumos kiekį, išmatavus, įvertinus ar kitaip pagal Komisijos rekomenduojamus taikyti ar su ja suderintus metodus nustačius, kokia visų vartotojų bendrai suvartoto šilumos kiekio dalis tenka tam šilumos vartotojui. Šių dalių matavimo, nustatymo ar įvertinimo metodą šilumos vartotojai pasirenka Civilinio kodekso nustatyta sprendimų priėmimo tvarka iš Komisijos rekomenduotų taikyti metodų. Kiti metodai gali būti taikomi tik suderinti su Komisija. Kol vartotojai pasirenka metodą, taikomas pastato šildymo ir karšto vandens sistemą bei įrengtus atsiskaitomuosius apskaitos prietaisus atitinkantis metodas.
Komisijos nuostatuose, patvirtintuose Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. lapkričio 7 d. nutarimu Nr. 1747, numatyta Komisijos funkcija tvirtinti ir derinti rekomenduojamus taikyti pastate suvartojamo šilumos kiekio paskirstymo (išdalijimo) metodus (10.31 punktas).
Komisijos 2004 m. lapkričio 11 d. nutarimu Nr. O3-121 patvirtintos Šilumos paskirstymo vartotojams metodų rengimo ir taikymo taisyklės detaliau reglamentuoja metodų rengimo ir taikymo teisinius santykius. Pagal šių taisyklių 3 punktą, Komisijos rekomenduojami paskirstymo metodai reglamentuoja šilumos paskirstymą tipinėse šilumos bei karšto vandens tiekimo sistemose, kai tiekimo-vartojimo riba bei šilumos apskaita yra pastato įvade ar butuose. Kiti vartotojų siūlomi ar teikiami su Komisija suderinti paskirstymo metodai gali būti taikomi netipinėse šilumos bei karšto vandens tiekimo sistemose, kai sutartimi nustatytos kitos tiekimo-vartojimo ribos ar šilumos apskaitos schemos ir kai Komisijos rekomenduojamų paskirstymo metodų taikyti negalima. Taisyklių 16-18 punktai nustato, kad paskirstymo metodų taikymo pradžia nustatoma tiekėjo ir vartotojo sutartimi, vartotojui pasirinkus paskirstymo metodą. <...> Iki vartotojo apsisprendimo ir sutarties pasirašymo taikoma galiojanti paskirstymo tvarka. Šilumos vartojimo pirkimo-pardavimo sutarčių šalys privalo nurodyti pasirinkto paskirstymo metodo pavadinimą bei jo numerį, Komisijos nutarimo apie jo patvirtinimą ar suderinimą numerį bei datą. Paskirstymo metodas gali būti taikomas ne mažiau kaip vieno pastato visoms šilumos ir (ar) karšto vandens vartojimo pirkimo pardavimo sutarčių šalims sutarus ir jį nurodžius šalių pagal individualiai aptartas sąlygas pasirašytose sutartyse, laikantis tokių nuostatų, kad: paskirstymo metodą pasirenka pastato šilumos ir (ar) karšto vandens vartotojai, daugiabučio namo butų savininkai Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso, Daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymo ar kitų teisės aktų nustatyta sprendimų priėmimo tvarka; pasirinktas paskirstymo metodas turi būti taikomas ne mažiau kaip vienerius kalendorinius metus, jeigu šalys nesutarė kitaip; šilumos ir (ar) karšto vandens vartotojai ar jų atstovas prieš mėnesį ne šildymo sezono metu pateikia prašymą tiekėjui dėl paskirstymo metodo pasirinkimo (pakeitimo), jeigu tai nesusiję su papildomos informacijos surinkimu, matavimo prietaisų įrengimu, kompiuterinių programų įsigijimu ar pakeitimo darbais ir išlaidomis; šilumos ir (ar) karšto vandens tiekėjas turi teisę atidėti kito paskirstymo metodo taikymą, kol bus surinkta ir apdorota papildoma informacija arba įrengti reikalingi matavimo prietaisai, bet ne ilgiau kaip vieneriems metams, jeigu šalys nesutarė kitaip. Taisyklių 19-20 punktai nustato, kad paskirstymo metodų vykdymą kontroliuoja ir prižiūri Komisija bei kitos valstybės institucijos pagal kompetenciją. Skundai dėl paskirstymo metodų sprendžiami įstatymų nustatyta tvarka.
Pastebėtina, kad viena iš Komisijos funkcijų – Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo ketvirtojo skirsnio nustatyta tvarka teikti ūkio subjektams konsultacijas ir kitokią metodinę pagalbą (Komisijos nuostatų 10.48 punktas, redakcija nuo 2014 m. spalio 31 d.). Be to, Komisijai priskirta nagrinėti vartotojų ir energetikos įmonių ginčus dėl energetikos įmonių veiklos ar neveikimo tiekiant, skirstant, perduodant, laikant energiją, dėl prisijungimo, apmokėjimo už suvartotą energiją ar paslaugas, valstybės reguliuojamų kainų ir (ar) tarifų taikymo, dėl energijos ir energijos išteklių tiekimo srautų balansavimo, taip pat kitus vartotojų ir energetikos įmonių ginčus energetikos srityje, nepriskirtus Valstybinei energetikos inspekcijai, ne teismo tvarka (Energetikos įstatymo 34 straipsnio 4, 6-9 dalys).
Pareiškėjui nuosavybės teise priklauso butas-parduotuvė, esanti (duomenys neskelbtini) (b. l. 21-22). Komisijos 2007 m. sausio 23 d. protokolu Nr. 02-1 buvo suderintas pastato, esančio (duomenys neskelbtini), vartotojų siūlomas šilumos paskirstymo metodas Nr. 4V (b. l. 5–6). 2015 m. spalio 7 d. raštu (b. l. 70–71) į Komisiją kreipėsi šilumos tiekėjas UAB „Litesko“ filialas „Marijampolės šiluma“, nurodydamas, kad nagrinėjant civilinę bylą dėl pastato P. (duomenys neskelbtini) bendrasavininkių įvykusio visuotinio susirinkimo priimto sprendimo pastate taikyti metodą Nr. 4V, paaiškėjo, kad pastate yra viena nešildoma patalpa (neįrengta pastogė), kurioje nėra apskaitos prietaiso. UAB „Litesko“ filialas „Marijampolės šiluma“ prašė Komisijos paaiškinti dėl galimybės toliau naudoti metodą Nr. 4V ir nurodyti, pagal kokį šilumos paskirstymo metodą name suvartota šiluma turėtų būti paskirstoma. Komisijos narė 2015 m. spalio 27 d. pateikė paaiškinimą UAB „Litesko“ filialui „Marijampolės šiluma“ (b. l. 72), kad metodas Nr. 4V neatitinka faktinio buto ir (ar) kitų patalpų skaičiaus pastate ir todėl negali būti taikomas šilumai pastate paskirstyti, o pastate šilumai paskirstyti tinka šilumos paskirstymo metodas Nr. 3, patvirtintas Komisijos 2005 m. gegužės 5 d. nutarimu Nr. O3-19. UAB „Litesko“ filialas „Marijampolės šiluma“ nuo 2015 m. lapkričio 1 d. name suvartotai šilumos energijai paskirstyti pradėjo taikyti Komisijos rekomenduojamą metodą Nr. 3 ir apie tai informavo namo gyventojus (b. l. 158-159).
Pareiškėjas 2016 m. kovo 17 d. prašymu, kuris Komisijoje gautas 2016 m. kovo 21 d., kreipėsi į Komisiją (b. l. 73–74), prašydamas išduoti pažymą, kad namo vartotojams šiluma būtų paskirstoma pagal šilumos paskirstymo metodą Nr. 4V. Pareiškėjas prašymą grindė tuo, kad negyvenamoji patalpa – neįrengta pastogė – nėra skirta žmonėms gyventi, neturi išėjimo į kitas patalpas arba lauką.
Komisijos narys 2016 m. balandžio 6 d. pateikė pareiškėjui byloje skundžiamą atsakymą Nr. R2-(ŠP)-985 (b. l. 4), kuriame atkreipė pareiškėjo dėmesį, kad metodo Nr. 4V 1.6 papunktyje nurodyta, jog metodas Nr. 4V gali būti taikomas, kai pastate yra ne daugiau kaip 4 butai ar kitos patalpos, tačiau pareiškėjo prašyme pateikta informacija, kad pastate yra 3 butai ir 2 negyvenamosios paskirties patalpos. Komisijos narys skundžiamame atsakyme pareiškėją informavo, kad Komisija, atsakydama į UAB „Litesko“ filialo „Marijampolės šiluma“ 2015 m. spalio 7 d. raštą, informavo bendrovę, jog metodas Nr. 4V neatitinka faktinio buto ir (ar) kitų patalpų skaičiaus pastate ir todėl negali būti taikomas šilumai paskirstyti pastate, o pastate šilumai paskirstyti tinka šilumos paskirstymo metodas Nr. 3, patvirtintas Komisijos 2005 m. gegužės 5 d. nutarimu Nr. O3-19.
Kaip matyti iš aptarto teisinio reglamentavimo, šilumos kiekio, suvartoto name, paskirstymo vartotojams srityje Komisijai priskirta funkcija tvirtinti ir derinti rekomenduojamus taikyti pastate suvartojamo šilumos kiekio paskirstymo (išdalijimo) metodus, pagal kompetenciją kontroliuoti ir prižiūrėti paskirstymo metodų vykdymą. Kartu, kaip minėta, Komisijai priskirta konsultacijų ir kitokios metodinės pagalbos ūkio subjektams teikimo funkcija. Faktiškai konkrečius pastate suvartojamo šilumos kiekio paskirstymo atskiriems šilumos vartotojams metodus taiko šilumos tiekėjas.
Iš nagrinėjamoje byloje nustatytų aplinkybių matyti, kad šilumos tiekėjui UAB „Litesko“ filialui „Marijampolės šiluma“ kilus abejonių dėl galimybės toliau taikyti pastato (duomenys neskelbtini) patalpų savininkų pasirinktą ir su Komisija suderintą šilumos kiekio paskirstymo metodą Nr. 4V, jis kreipėsi į Komisiją, prašydamas paaiškinti (t. y. pateikti konsultaciją), ar gali būti toliau taikomas vartotojų pasirinktas metodas, jei ne, koks metodas galėtų būti taikomas kaip labiausiai atitinkantis šildymo ir karšto vandens sistemą bei įrengtus atsiskaitomuosius apskaitos prietaisus. Teismas vertina, kad Komisijos narė, 2015 m. spalio 27 d. rašte atsakydama šilumos tiekėjui ir pateikdama paaiškinimus dėl susidariusios situacijos, tokiu būdu suteikė šilumos tiekėjui konsultaciją ir metodinę pagalbą. Toks Komisijos narės raštas negali būti vertinamas kaip šilumos teikėją ar šilumos vartotojus įpareigojantis, privalomas administracinis teisės aktas, kuriuo nusprendžiama dėl konkretaus metodo taikymo pastatui. Kaip minėta, konkretų šilumos kiekio paskirstymo metodą pritaiko šilumos tiekėjas, o į Komisijos funkcijas įeina rekomenduojamų metodų patvirtinimas ir, netipinių šilumos bei karšto vandens tiekimo sistemų atvejais, kitokių, nei Komisijos rekomenduojami, vartotojų siūlomų taikyti metodų suderinimas, tačiau neįeina administracinių sprendimų dėl konkretaus šilumos kiekio paskirstymo metodo pritaikymo konkrečiame pastate priėmimas. Tuo atveju, jeigu vartotojai nesutinka su šilumos teikėjo pritaikytu metodu (ir, atitinkamai, jiems tenkančiomis sumokėti sumomis už šilumos energiją), jie turi teisę Energetikos įstatymo 34 straipsnyje nustatyta tvarka inicijuoti civilinį ginčą, kurį ne teismo tvarka įgaliota nagrinėti Komisija. Komisijos priimtas sprendimas dėl vartotojo reikalavimų, susijusių su galimu netinkamo šilumos kiekio paskirstymo metodo taikymu, įsigalioja ir yra privalomas vykdyti, jeigu nė viena ginčo šalis per 30 dienų nepareiškia ieškinio bendrosios kompetencijos teisme. Taigi Komisija tik ginčo nagrinėjimo ne teismo tvarka gali priimti privalomą ginčo šalims sprendimą dėl šilumos teikėjo veiksmų pritaikant konkretų šilumos kiekio paskirstymo metodą teisėtumo.
Iš pareiškėjo 2016 m. kovo 17 d. prašymo Komisijai turinio matyti, kad pareiškėjas, kreipdamasis į Komisiją, nesiekė išspręsti kilusio ginčo tarp jo ir šilumos tiekėjo dėl galimai netinkamai pritaikyto šilumos kiekio paskirstymo metodo. Iš prašymo turinio matyti, kad pareiškėjas siekė, jog Komisija išduotų jam pažymą, kad namo vartotojams šiluma būtų paskirstoma pagal šilumos paskirstymo metodą Nr. 4V. Kaip minėta, Komisijai teisės aktai nenustato funkcijos priimti administracinius sprendimus dėl konkretaus šilumos kiekio paskirstymo metodo pritaikymo konkrečiame pastate. Komisijos narys, atsakydamas pareiškėjui į jo 2016 m. kovo 17 d. prašymą, skundžiamu 2016 m. balandžio 6 d. raštu informavo pareiškėją apie Komisijos šilumos teikėjui jau pateiktą paaiškinimą (konsultaciją) dėl galimybės taikyti šilumos kiekio paskirstymo metodą Nr. 4V ir dėl galimo taikyti kito metodo, išdėstė šią nuomonę pagrindžiančius argumentus. Taigi pareiškėjo skundžiamame rašte Komisijos narys jokio privalomo vykdyti administracinio sprendimo dėl šilumos kiekio paskirstymo metodo nesuformulavo, jokių valinio pobūdžio patvarkymų nenustatė. Toks raštas savo esme vertintinas kaip informacinio, konsultuojamojo, rekomendacinio pobūdžio, nesukeliantis ir negalintis sukelti jokių teisinių pasekmių pareiškėjui. Taigi pareiškėjas skundžiamą Komisijos nario raštą klaidingai vertina kaip sprendimą, kuriuo namui pritaikytas šilumos paskirstymo metodas Nr. 3.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad tuo atveju, kai skundžiamas aktas ar veiksmas jokių teisinių pasekmių nesukelia, jis negali būti ginčo administraciniame teisme objektu (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. balandžio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS822-172/2010, 2010 m. spalio 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS143-560/2010, 2016 m. rugpjūčio 31 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eAS-384-662/2016 ir kt.). Kadangi nagrinėjamu atveju pareiškėjo skundžiamas Komisijos nario 2016 m. balandžio 6 d. raštas pareiškėjui nesukelia ir negali sukelti jokių teisinių pasekmių, administracinė byla dėl jo panaikinimo nutrauktina kaip nepriskirtina administracinių teismų kompetencijai (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 101 straipsnio 1 punktas (redakcija, galiojusi iki 2016 m. liepos 1 d.)). Pareiškėjas, nesutikdamas su šilumos tiekėjo taikomu šilumos kiekio paskirstymo metodu, savo teises turi teisę ginti Energetikos įstatyme ir Civilinio proceso kodekse nustatyta tvarka inicijuodamas civilinį ginčą. Iš proceso dalyvių paaiškinimų teismo posėdyje spręstina, kad pareiškėjas Energetikos įstatyme nustatyta tvarka jau yra kreipęsis į Komisiją dėl šilumos tiekėjo veiksmų, susijusių su šilumos kiekio paskirstymo metodo taikymu, todėl pareiškėjo teisės ir teisėti interesai jų pažeidimo atveju galės būti veiksmingai apginti išnagrinėjus civilinį ginčą.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymo 8 straipsniu, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 101 straipsnio 1 punktu (2000 m. rugsėjo 19 d. įstatymo Nr. VIII-1927 redakcija, galiojusi nuo 2001 m. sausio 1 d. iki 2016 m. liepos 1 d.), 152 straipsniu (2016 m. birželio 2 d. įstatymo Nr. XII-2399 redakcija, galiojanti nuo 2016 m. liepos 1 d.),
nutaria:
administracinę bylą pagal pareiškėjo A. M. skundą nutraukti.
Nutartis per septynias kalendorines dienas nuo nutarties patvirtintos kopijos (nuorašo) įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.