Alytaus apylinkės teismo sprendimas

institucijos, teikiančios išvadą byloje, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei J. D.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės E. J. ieškinį atsakovui A. V., institucijai, teikiančiai išvadą byloje, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyriui, dėl nepilnamečiui vaikui priteisto išlaikymo dydžio padidinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinį tenkinti visiškai.

Pagal CK 3.201 straipsnio 1 dalį teismas gali pagal vaiko, jo tėvo (motinos) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis. Pagal aptariamo straipsnio antrąją dalį priteisto išlaikymo dydis gali būti padidintas atsiradus papildomoms vaiko priežiūros išlaidoms (vaiko liga, sužalojimas, slaugymas ar nuolatinė priežiūra). Kasacinis teismas išaiškinęs, kad pagal minėtą straipsnį teismo procesiniu sprendimu priteisto išlaikymo dydis gali būti peržiūrėtas (pakeistas) dviem pagrindais: 1) įvykus esminiam tėvų turtinės padėties pasikeitimui; 2) pasikeitus nepilnamečio vaiko poreikiams. Priklausomai nuo pagrindo, kuriuo remiamasi reikalaujant peržiūrėti (pakeisti) teismo procesiniu sprendimu priteisto išlaikymo dydį, skiriasi faktinės aplinkybės, sudarančios bylos dėl išlaikymo dydžio pakeitimo nagrinėjimo dalyką. Bet kuriuo atveju, nepriklausomai nuo pagrindo, tas asmuo, kuris reikalauja pakeisti teismo procesiniu sprendimu priteisto išlaikymo dydį, turi pagrįsti, kad egzistuoja faktinės aplinkybės, sudarančios pagrindą tą padaryti (CPK 12 ir 178 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-395-313/2018).

Pagrindiniai vaiko išlaikymo dydžio nustatymo kriterijai įtvirtinti CK 3.192 straipsnio 2 dalyje, pagal kurią išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Koks išlaikymo dydis užtikrina būtinas vaikui vystytis sąlygas, kiekvienu atveju sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes. Dėl vaiko poreikių kriterijaus kasacinis teismas ne vienoje byloje yra nurodęs, kad turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Vaikui, atsižvelgiant į jo gebėjimus ir norus, taip pat turi būti sudarytos materialinės sąlygos dalyvauti įvairiuose papildomuose užsiėmimuose, sporto, kultūros renginiuose, lankyti teatrus, koncertus, vaikų atostogų stovyklas, įgyti vaikui reikiamų priemonių jo gabumams lavinti, taip pat žaidimams ir panašiai. Sprendžiant dėl vaiko išlaikymo dydžio konkrečiu atveju reikia atsižvelgti į protingus vaiko poreikius, kuriuos lemia jo gabumai, polinkiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009; 2013 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-37/2013).

Bylos duomenimis nustatyta, kad šalys turi nepilnametę dukrą P. V., gimusią (duomenys neskelbtini) Kauno apylinkės teismo 2016 m. sausio 8 d. nutartimi, civilinėje byloje Nr. 2-739-944/2016, patvirtinta taikos sutarties, kuria A. V. įsipareigojo mokėti dukters P. V. gimusios (duomenys neskelbtini), 100,00 Eur vaiko išlaikymą kas mėnesį periodinėmis išmokomis nuo kreipimosi į teismą dienos iki dukters pilnametystės.

Ieškovė ieškiniu prašo pakeisti Kauno apylinkės teismo 2016 m. sausio 8 d. nutartimi, civilinėje byloje Nr. 2-739-944/2016, patvirtintą taikos sutarties, punktą, kuriuo A. V. įsipareigojo mokėti dukters P. V. gimusios (duomenys neskelbtini), 100,00 Eur vaiko išlaikymą kas mėnesį periodinėmis išmokomis nuo kreipimosi į teismą dienos iki dukters pilnametystės, ir priteisti iš atsakovo A. V. nepilnamečio vaiko (duomenys neskelbtini), gimusios dukros P. V. išlaikymui po 300,00 Eur kiekvieną mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, nuo ieškinio teismui padavimo dienos iki dukros P. V. pilnametystės, priteistą sumą kasmet indeksuojant valstybės nustatyta tvarka, paskiriant šias lėšas uzufrukto tvarka valdyti vaiko motinai.

Ieškovė ieškinyje ir teismo posėdyje nurodė, kad ji su nepilnamečiu vaiku gyvena jos motinai priklausančiuose namuose, dukra mokosi (duomenys neskelbtini), dukros sveikata gera, tačiau turi problemų su akimis, jai nustatyta trumparegystė, žvairumas, todėl nuolat tikrinsis regėjimą, nešios akinius, kurie bus keičiami du kartus per metus. Mergaitė lanko mokamus būrelius muzikos ir dailės, kuriems be mokesčio, reikalinga nupirkit priemones. Iš vaiko poreikių lentelės, esančios byloje, matyti, kad vaiko poreikiai per mėnesį yra: išlaidos maistui – 380,00 Eur; apranga, avalynė – 150,00 Eur; vaistai, vitaminai, skiepai – 30,00 eurų; higienos reikmenys – 40,00 eurų; ugdymo priemonėms – 30,00 eurų; laisvalaikis –70,00 eurų.

Sprendimo priėmimo metu minimali alga (nuo 2024 m. sausio 1 d.) sudaro 924 Eur per mėnesį, atskaičius mokesčius minimali mėnesio alga sudaro apie 709 Eur per mėnesį Tokio dydžio vaiko poreikių ieškovė neturi įrodinėti. Šiuo atveju teismas konstatuoja, jog nereikia įrodinėti, jog augantiems nepilnamečiams vaikams yra reikalingas maistas, drabužiai, higienos priemonės, vaistai, gyvenamasis plotas, ugdymo priemonės, pramogos ir poilsis laisvalaikiui, tačiau išlaidos tokiems poreikiams patenkinti turi būti protingo ir realaus dydžio. Nepilnamečiams vaikams išlaikyti skirtos lėšos turi būti siejamos su pagrįstais, realiais ir protingais vaiko poreikiais bei abiejų tėvų finansinėmis galimybėmis šias lėšas teikti.

Nagrinėjamoje byloje ieškovė, prašydama padidinti teismo procesiniu sprendimu priteistą išlaikymą nepilnamečiui vaikui, ieškinio reikalavimą visų pirma grindžia iš esmės pasikeitusiais vaiko poreikiais, susijusiais su dukros amžiumi ir laiko tarpsniu, praėjusiu nuo teismo procesinio sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas dukrai. Ieškovė nurodo, kad anksčiau priteisto išlaikymo nepilnametei dukrai jau nebepakanka, todėl prašydama priteisti didesnę išlaikymo sumą ieškinį motyvuoja vaiko amžiumi ir tą sąlygojusiais išaugusiais dukros poreikiais. Pažymėtina, kad pagrindas apskaičiuoti vaikui reikalingą išlaikymą yra jo poreikiai. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas vaiko būtinoms vystymosi sąlygoms tenkinti, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet ir skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai. Išanalizavus ir įvertinus ieškovės nurodytų išlaidų vaiko poreikiams (maitinimui, sveikatos priežiūrai, lavinimui, aprangai, avalynei pirkti ir kt.) tenkinti pagrįstumą, atsižvelgus į vaiko amžių, jo sveikatos būklę, ieškovės paaiškinimus ir pateiktą vaiko poreikių įvertinimą (paskaičiavimus), teismas sprendžia, kad vaikui mokamo išlaikymo padidinimo reikalingumas yra pagrįstas.

Praėjus aštuoneriems metų, natūralu, kad pasikeitė ekonominė situacija, išaugo pragyvenimo lygis, dėl to yra numatytas indeksavimas. Tačiau nagrinėjamoje byloje ieškovė ieškinį grindžia padidėjusiais vaiko poreikiais t.y. nepilnamečiui vaikui augant bei vystantis didėja jam išlaikyti reikalingų lėšų suma, todėl teismas sprendžia, kad priteistas nepilnamečiui vaikui iš atsakovo išlaikymas po 100,00 Eur kas mėnesį, jo būtiniausiems poreikiams patenkinti be abejonės yra nepakankama pinigų suma, todėl yra pagrindas spręsti išlaikymo padidinimo klausimą.

Kasacinio teismo praktikoje konstatuota, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Nustatant vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumą turi būti įvertinta, kokia dalimi tėvų gaunamos pajamos ir turimas turtas, t. y. tėvų turtinė padėtis, gali užtikrinti vaikų poreikių tenkinimą. Jei tėvų turtinė padėtis leidžia, turi būti nustatytas maksimaliai patenkinantis vaikų poreikius išlaikymo dydis (CK 3.192 straipsnio 2 dalis), jei ne – išlaikymo dydis turi patenkinti būtinus vaiko poreikius. Proporcingumo tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties principas įpareigoja teismą, sprendžiant vaiko išlaikymo dydžio klausimą, įvertinti tėvų galimybes tenkinti vaiko poreikius. Teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis, todėl kiekvienu konkrečiu atveju nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo ar jo dydžio pakeitimo teismas privalo nustatyti tėvų turtinę padėtį, t. y. visas jų gaunamas pajamas, turtą, būtinas išlaidas ir vaiko poreikius. CK 3.201 straipsnio nuostatos turi būti aiškinamos ir taikomos, atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes, vadovaujantis prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo bei teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais (CK 3.3 straipsnis, 1.5 straipsnis).

Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė neturi Lietuvos Respublikoje registruoto nekilnojamojo turto, neturi transporto priemonių, šiuo metu dirba, jos gaunamos pajamos yra apie 1000 eurų, išmoka vaikui 96,25 eurai, bei nuo 2024 m. liepos 1 d. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos sprendimu dukrai paskirta 100 eurų dydžio išmoka. Ieškovė patvirtino, kad su dukra gyvena savo motinos namuose, jos tėvai padeda jai išlaistyti šeimą.

Atsakovas, minėta, atsiliepimo į ieškinį nepateikė, parengiamojo posėdžio metu teigė, kad sutinka mokėti nedaugiau kaip 200 Eur, kad turi tris vaikus, nedirba, turto neturi. Teismas įpareigoją atsakovą pateikti duomenis patvirtinančius jo nurodytas aplinkybes, tačiau atsakovas minėtų duomenų nepateikė, į teismo posėdį neatvyko.

Teismo iniciatyva patikrinus VĮ Registrų centro duomenis atsakovo vardu neregistruota nekilnojamojo turto. Laikotarpiu nuo 2024 m. sausio 1 d. iki 2024 m. spalio 1 d. VSDFV duomenimis atsakovas nedirbo, pajamų negavo. Atsakovas yra darbingo amžiaus, duomenų apie jo sveikatos sutrikimus byloje nėra, duomenų, jog dėl objektyvių priežasčių atsakovas negali prisidėti prie dukros P. išlaikymo ar kad priteisus iš jo ieškovės prašomą dukros išlaikymo sumą, jis būtų priverstas (įpareigojamas) teikti didesnį išlaikymą nei objektyviai leidžia jo turtinė padėtis ir (ar) galimybės gauti tokias pajamas, atsakovas nepateikė. Atsakovui nepateikus išsamių duomenų apie pajamas bei turimą turtą bei kitas svarbias aplinkybes, reikšmingas nustatant atsakovo turtinę padėtį, teismas, atsižvelgdamas į tai, jog visos abejonės dėl tėvų turtinės padėties vertintinos vaiko interesų naudai. Esant nurodytoms aplinkybėms, darytina išvada, kad atsakovas gali ir privalo materialiai prisidėti prie vaiko P. V. išlaikymo, turėtų galimybę teikti savo nepilnametei dukrai 300,00 Eur dydžio išlaikymą, mokamą kas mėnesį periodinėmis išmokomis.

Teismo vertinimu, šalių turtinė padėtis yra panaši (abu jokio turto neturi, atsakovas, kaip nurodyta aukščiau neatskleidė tikrosios savo turtinės padėties, abu neturi nustatytų sveikatos problemų, ieškovė šiuo metu dirba). Nors be šalių nepilnamečio vaiko, atsakovas galimai turi kitų išlaikytinių, tačiau atsižvelgiant, kad šalių nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta nustatyta su ieškove, jai tenka didesnė išlaikymo ir kasdienio rūpinimosi vaiku našta, todėl lygiomis dalimis turi abu prisidėti prie savo vaiko išlaikymo.

Ieškovės vaikų poreikių paskaičiavimo lentelėje nurodyti vaikų poreikiai ir išlaidos jiems patenkinti iš esmės atitinka protingumo kriterijų ir nėra susiję su prabangos prekių įsigijimu. Priešingai, visos išlaidos yra susietos su būtinomis sąlygomis, kurias tėvai privalo užtikrinti (maistas, apranga, higiena, sveikata, laisvalaikio poreikiai). Atsižvelgiantį į paminėtą, teismas sprendžia, jog šalių vaikų mėnesio poreikių tenkinimui reikalingos apie 700 Eur dydžio lėšos, kurios yra pakankamai protingos, būtinos, pakankamos vaiko poreikiams užtikrinti, nėra per didelės, todėl laikytinos įrodytomis ir pripažintinos pagrįstomis.

Pagal galiojantį teisinį reglamentavimą apsisprendimas turėti vaikų lemia įsipareigojimų juos išlaikyti iki pilnametystės atsiradimą (CK 3.30 ir 3.192 straipsniai). Tėvai privalo iš anksto įvertinti esamą turtinę padėtį, savo pasirengimą reikiamai pasirūpinti vaikais, kadangi priešingu atveju, tėvams neįvertinus savo pasirengimo užauginti vaikus sudarant būtinas sąlygas vaikams vystytis, atsakomybė už sąmoningai prisiimtą pernelyg didelė socialinė riziką ir pasekmes tenka patiems tėvams.

Atsižvelgiant į prioritetinį vaiko teisių apsaugos gynimo principą, teismas sprendžia, kad nepilnamečio vaiko poreikiams patenkinti yra reikalinga ieškovės nurodyta 700 Eur suma, kuri mažintina valstybės mokama vaikams mokama išmokos suma, pagal Išmokų vaikams įstatymą. Pažyma apie pajamas patvirtina, kad šalių vaikui mokama 96.25 Eur, todėl iš atsakovo priteistina po 300 Eur per mėnesį suma.

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus 2024 m. vasario 6 d. sprendimu Nr. (8.2Mr) ATP-C-2024-00902 ieškovei byloje teikta 100 procentų valstybės garantuojama ir apmokama antrinė teisinė pagalba, 100 procentų atleidžiant ieškovę nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų, su bylos nagrinėjimu susijusių išlaidų ir proceso išlaidų.

Valstybė byloje patyrė 396,49 Eur valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo ieškovei išlaidų. Valstybės byloje patirtos bylinėjimosi išlaidos iš šalių priteistinos atsižvelgiant į tenkintų ir atmestų reikalavimų dydžius. Ieškinį tenkinus visiškai, iš atsakovo valstybei priteistina 396,49 Eur valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo ieškovei išlaidų (CPK 96 straipsnio 1 dalis).

Ieškovė, minėta, atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo. Už reikalavimą dėl išlaikymo padidinimo mokėtinas 54,00 Eur dydžio žyminis mokestis (300,00 Eur-100 Eur) × 12 mėn. × 3 procentai x 75 procentai = 54,00 Eur), (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 85 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktai), nuo kurio ieškovė atleista. Vadovaujantis CPK 96 straipsnio 1 dalimi, bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovė dėl savo socialinio statuso ir materialinės padėties buvo atleista, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovės reikalavimai patenkinti visiškai, iš atsakovo valstybei priteistina 54,00 Eur žyminio mokesčio valstybei, nuo kurio mokėjimo ieškovė atleista (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 ir 6 punktai, 85 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktai, 96 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 20 straipsnio 1 dalis).

Tenkinus ieškinį, valstybei priteistinos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu.

Valstybei iš atsakovo priteistinos 23,79 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 96 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 265, 268, 270 straipsniais,

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti visiškai.

Pakeisti Kauno apylinkės teismo 2016 m. sausio 8 d. nutartimi, civilinėje byloje Nr. 2-739-944/2016, patvirtintą taikos sutarties, punktą, dėl išlaikymo dydžio, ir priteisti iš atsakovo A. V. nepilnamečio vaiko (duomenys neskelbtini), gimusios dukros P. V. išlaikymui po 300,00 Eur (tris šimtus eurų) kiekvieną mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, nuo ieškinio teismui padavimo dienos t.y. 2024 m. vasario 23 d., iki dukros P. V. pilnametystės, priteistą sumą kasmet indeksuojant valstybės nustatyta tvarka, paskiriant šias lėšas uzufrukto tvarka valdyti vaiko motinai E. J..

Sprendimo dalį dėl išlaikymo dydžio padidinimo vykdyti skubiai.

Priteisti iš atsakovo A. V. 54,00 Eur (penkiasdešimt keturis eurus 00 ct) žyminio mokesčio (įmokos kodas 5660) valstybei, 23,79 Eur (dvidešimt trys eurą 79 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (įmokos kodas 5662), nurodytą sumą sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, mokėjimo dokumente nurodant įmokos kodą ir 396,49 Eur (tris šimtus devyniasdešimt šešis eurus 49 ct) valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo išlaidų, priteistą sumą sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitą, įmokos kodas 5630 (mokėjimo paskirtis – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą).

Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmus.