Telšių apylinkės teismo įsakymas

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi Šiaulių apygardos prokuratūros Telšių apylinkės prokuratūros prokurorės Daivos Armalienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje

M. P., gimęs (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, išsiskyręs, gyvenantis (duomenys neskelbtini), vykdantis individualią veiklą – dirbantis (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Baudžiamoji atsakomybė už šią nusikalstamą veiką numatyta Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje.

M. P., apklaustas įtariamuoju dėl pareikšto įtarimo padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, kaltu prisipažino iš dalies ir parodė, kad maždaug prieš pusantrų metų sutarė iš savo draugo A. D. nusipirkti jo automobilį „Audi Allroad“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), tačiau neturėjo pinigų, dėl ko šis jam automobilį paskolino iki kol jis galės už automobilį susimokėti. Minėtu A. automobiliu važinėjo pusantrų metų, nors jokios automobilio pirkimo paradavimo sutarties dar nėra pasirašę, todėl mašina priklauso A.. 2024 m. gegužės 26 d., apie 14 val., jis iš savo pažįstamo S. sodo, kuris yra (duomenys neskelbtini), (tikslaus adreso nežino), važiavo namo į (duomenys neskelbtini). Įvažiavęs į (duomenys neskelbtini) gatvę, neišsuko posūkio ir netyčia įvažiavo į stovinčią elektros skydinę. Neišlipęs pasižiūrėti ar stipriai nukentėjo elektros skydinė, grįžo į savo namus ir sėdėdamas automobilio „Audi Allroad“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priekinėje vairuotojo pusėje gėrė degtinę. Bevartodamas alkoholį automobilyje užmigo. Miegodamas automobilyje po kažkiek laiko pajuto, kad žadina policijos pareigūnai, kurie jo paprašė išlipti iš automobilio, tačiau kodėl jie atvyko jis nesuvokė ir nesuprato, nes buvo visiškai neblaivus. Pareigūnai davė pūsti į alkotesterį, bet jis nepūtė ir neblaivumą pasitikrinti atsisakė, nors pareigūnai kelis kartus siūlė nusistatyti girtumą ir teigė, kad už atsisakymą nusistatyti neblaivumą gresia baudžiamoji atsakomybė. Jiems pasakė, kad neblaivus niekur automobiliu nevažiavo, o kad grįždamas namo netyčia atsitrenkė į elektros skydinę, pasakyti pamiršo. Pripažįsta, kad būdamas blaivas atsitrenkė į elektros skydinę ir po to grįžęs namo vartojo alkoholį. Nepripažįsta, kad automobilį vairavo būdamas neblaivus. Labai gailisi, kad pasišalino iš eismo įvykio vietos ir po eismo įvykio vartojo alkoholį.

Motyvuojamoji dalis

M. P. kaltė padarius BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą veiką įrodyta šiais byloje esančiais duomenimis:

Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.

Byloje surinktų įrodymų visetas leidžia daryti neabejotiną išvadą, kad M. P. 2024 m. gegužės 26 d. vairavo motorinę transporto priemonę ir vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai.

Atsižvelgiant į tai, jog BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje yra numatytos alternatyvinės bausmės, prokuroras pagrįstai galėjo įtariamajam pasiūlyti baigti procesą baudžiamuoju įsakymu (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 418 straipsnio 1 dalis). Įtariamajam sutikus, 2024 m. rugpjūčio 2 d. buvo surašytas pranešimas, kuriame nurodyta, jog įtariamasis suprato galimybę užbaigti teismo procesą baudžiamuoju įsakymu, šio proceso tvarką ir pasekmes, sutinka su prokuroro kreipimusi į teismą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, sutinka su prokuroro siūloma bausmės rūšimi bei dydžiu, su jam siūlomomis baudžiamojo poveikio priemonėmis. Prašo konfiskuotinos pinigų sumos mokėjimą išdėstyti 4 mėnesių laikotarpiui.

Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, apribojant nuteistojo teises ir laisves. Bausmės paskirtis – galutinis rezultatas, kurio nustatydama ir taikydama bausmes siekia valstybė. Pagal baudžiamąjį įstatymą bausmės paskirtis yra ne tik sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalis).

Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1 dalis ir 2 dalis).

Kaltinamojo M. P. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis pripažįsta padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

M. P. padarė vieną baigtą tyčinį nesunkų nusikaltimą, neteistas, anksčiau administracine tvarka baustas, nuobaudos galiojančios, paskirtos baudos sumokėtos, yra dirbantis.

Teismas, atsižvelgęs į išvardintą bei įvertinęs kaltinamojo asmenybę charakterizuojančius duomenis, į kaltinamojo atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, daro išvadą, kad bausmės tikslai šiuo atveju gali būti pasiekti paskiriant kaltinamajam M. P. už padarytą nusikalstamą veiką įstatymo sankcijoje numatytą ir prokuroro siūlomą bausmę – areštą 60 (šešiasdešimčiai) parų, kurios dydis nustatytinas tarp BK 49 straipsnio 3 dalyje nurodyto bausmės už nusikaltimą minimumo ir vidurkio.

Baudžiamoji byla išnagrinėta supaprastinto proceso tvarka – baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis M. P. kaltu prisipažino iš dalies, tačiau nurodydamas aplinkybes faktiškai pripažino, kad vengė neblaivumo patikrinimo, todėl vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis, jam paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu, skirti areštą 40 (keturiasdešimčiai) parų

Arešto bausmės pradžia skaičiuotina nuo atvykimo į Šiaulių tardymo izoliatorių bausmės atlikimui arba asmens sulaikymo pagal įsiteisėjusį teismo baudžiamąjį įsakymą dienos.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, asmeniui, pirmą kartą nuteistam arešto bausme, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo trijų mėnesių iki vienerių metų. Atidėdamas bausmės vykdymą teismas gali paskirti nuteistajam vieną ar kelias tarpusavyje suderintas šio kodekso IX skyriuje numatytas baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) šio straipsnio 5 ir 6 dalyse nustatytas pareigas.

Atsižvelgiant į nurodytą reglamentavimą, tai, kad kaltinamasis arešto bausme teisiamas pirmą kartą, teismas mano, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus arešto bausmės atlikimo, tokiu būdu sudarant galimybę kaltinamajam M. P. su probacijos tarnybos pagalba keisti savo elgesį, laikytis įstatymų ir nebenusikalsti.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies, 6 ir 10 punktais, arešto bausmės vykdymas atidėtinas 6 (šešių) mėnesių laikotarpiui neskiriant intensyvios priežiūros, paskiriant M. P. įpareigojimus visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį: dalyvauti elgesio pataisos programoje bei nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, tame tarpe alkoholį.

Bausmės vykdymo atidėjimo terminas skaičiuotinas nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos (BPK 339 straipsnio 3 dalis).

BK 68 straipsnio paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismui visais atvejais, kai padaromas BK 281¹ straipsnyje numatytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise taikymo klausimą skiriant bausmę. Pagal susiformavusią teismų praktiką uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja Kelių eismo taisykles, BK 281¹ straipsnyje numatytą nusikaltimą padarė šiurkščiai pažeisdamas kelių transporto eismo saugumo taisykles ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kitų psichiką veikiančių medžiagų.

Kaltinamasis M. P. padarė šiurkštų Kelių eismo taisyklių pažeidimą ir tik sėkmingo atsitiktinumo dėka pavyko išvengti sunkesnių padarinių. Esant tokioms aplinkybėms, teismo nuomone, baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones yra būtina ir tikslinga. Nustatydamas draudimo naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones terminą, teismas atsižvelgia į tai, jog kaltinamasis šiurkštų kelių eismo taisyklių pažeidimą – vairavo transporto priemonę ir vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai; anksčiau yra baustas administracine tvarka dėl kelių eismo taisyklių pažeidimų, galiojančių nuobaudų dėl kelių eismo taisyklių pažeidimų neturi. Nagrinėjamu atveju M. P. vairavo transporto priemonę ir vengė neblaivumo patikrinimo, kas prilyginama sunkiam girtumo laipsniui, todėl teismas sprendžia, jog bausmės paskirtis bus įgyvendinta uždraudžiant M. P. naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones, dvejiems metams ir šešiems mėnesiams.

Draudimo naudotis specialia teise – teise vairuoti transporto priemones, terminas skaičiuotinas nuo 2024 m. gegužės 31 d., realiai atliekant paskirtą bausmę taikomas visą arešto bausmės atlikimo laiką ir teismo paskirtą laiką po arešto bausmės atlikimo.

Turto konfiskavimas yra priemonė, kuria siekiama ne tik nubausti kaltininką, bet ir pačią nusikalstamą veiką padaryti ekonomiškai nenaudingą. Pagal baudžiamąjį įstatymą baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, jei yra pagrindas, privalomai skiriama kaltininkui kartu su bausme. Tai reiškia, kad turto konfiskavimas yra imperatyvus. Pagal BK 72 straipsnio 1, 2 dalis konfiskuotinas, t. y. priverstinai neatlygintinai paimamas valstybės nuosavybėn, tik tas turtas, kuris buvo nusikalstamos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-514-942/2015). Todėl, nustačius, kad transporto priemonė buvo inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo priemone, jos konfiskavimas yra privalomas. Pažymėtina, kad BK 72 straipsnio nuostatos turi būti vertinamos sistemiškai su BPK 94 straipsnio 1 dalies 1 punktu, kuriame nustatyta, kad priimant nuosprendį ar nutraukiant procesą nusikalstamos veikos įrankiai, priemonės ir nusikalstamos veikos rezultatai, atitinkantys BK 72 straipsnyje numatytus požymius, konfiskuojami.

BK 72 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų BK 72 straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą. Byloje nustatyta, jog M. P., vairavo draugui A. D. priklausančią transporto priemonę, t. y. automobilis priklauso tretiesiems asmenims ir vengė neblaivumo patikrinimo, kai buvo nustatyti neblaivumo požymiai. Transporto priemonę kaltinamasis naudojosi turėdamas tikslą ateityje jį nusipirkti, tačiau nusikaltimo padarymo dieną kaltinamasis nebuvo šios transporto priemonės savininkas, todėl transporto priemonė nekonfiskuotina. Byloje esanti VšĮ Emprekis informacija „Vidutinė transporto priemonės kaina Lietuvoje“ patvirtina, kad 2024 m. liepos mėnesio duomenimis automobilio AUDI Allroad Quattro 2.5 TDI, gamybos metai 2003 m., vidutinė kaina Lietuvoje su PVM yra 2730,00 Eur, todėl laikytina, jog konfiskuotino turto vertė yra 2730,00 Eur, ši suma konfiskuotina iš kaltinamojo M. P..

M. P. nustatytinas keturių mėnesių, nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, terminas savanoriškai sumokėti konfiskuotino turto vertę, t.y. 2730 Eur.

Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamajam M. P. paskirtos kardomosios priemonės – specialiosios teisės sustabdymas, dokumentų paėmimas bei rašytinis pasižadėjimą neišvykti, paliktinos galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Iš M. P. paimtas vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini), saugomas Telšių AVPK Mažeikių r. PK, perduotinas VĮ Regitra.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti– įvykio vietos apžiūros metu paimtas automobilis AUDI Allroad, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), registracijos liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini), nutarimu grąžinti transporto priemonės savininkui A. D., paliktini savininko žinioje. Teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus panaikinti visi apribojimai taikyti automobiliui Audi Allroad, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir apie tai praneština transporto priemonės savininkui (BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Kaltinamajam M. P. išaiškintina, kad bausmės vykdymo atidėjimo vykdymo tvarką ir sąlygas nustato Lietuvos Respublikos probacijos įstatymas (BK 75 straipsnio 9 dalis).

Kaltinamajam M. P. taip pat išaiškintina, jog asmuo, kuris vengia įvykdyti jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę (išskyrus turto konfiskavimą), gali būti patrauktas baudžiamojon atsakomybėn ir nubaustas pagal BK 243 straipsnį. Šiuo atveju nubaudimas neatleidžia nuteistojo nuo pareigos įvykdyti paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, teismas,

nusprendė:

M. P. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir paskirti arešto bausmę 60 (šešiasdešimčiai) parų.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, M. P. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti arešto bausmę 40 (keturiasdešimčiai) parų.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies, 6 ir 10 punktais, arešto bausmės vykdymą atidėti 6 (šešių) mėnesių laikotarpiui neskiriant intensyvios priežiūros, įpareigojant visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį: dalyvauti elgesio pataisos programoje bei nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, tame tarpe ir alkoholio.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 42 straipsnio 6 dalimi, 67 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 1, 7 punktais, 3 dalimi, 68, 72 straipsniais, paskirti baudžiamojo poveikio priemones:

- uždrausti M. P. naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) 2 (dvejus) metus 6 (šešis) mėnesius;

- konfiskuoti iš M. P. nusikalstamos veikos padarymo priemonės – automobilio Audi Allroad, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vertę atitinkančią pinigų sumą, t. y. 2730,00 Eur (du tūkstančius septynis šimtus trisdešimt eurų 00 ct).

Baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise, terminą skaičiuoti nuo 2024 m. gegužės 31 d., realaus bausmės atlikimo atveju taikyti visą arešto bausmės atlikimo laiką ir teismo paskirtą laiką po arešto bausmės atlikimo.

Nustatytis M. P. keturių mėnesių, nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, terminą savanoriškai sumokėti konfiskuotino turto vertę, t.y. 2730 Eur.

Išaiškinti M. P., kad konfiskuotą pinigų sumą turi sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą LT247300010112394300, nurodant įmokos kodą 6610, mokėjimo paskirtis: baudžiamosios bylos numeris e1-399-1079/2024.

Iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos M. P. palikti galioti kardomąsias priemones – specialiosios teisės sustabdymą, dokumentų paėmimą bei rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

Teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus M. P. vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), saugomą Telšių AVPK Mažeikių r. PK, perduoti VĮ Regitra.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: įvykio vietos apžiūros metu paimtą automobilį Audi Allroad, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), registracijos liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini), nutarimu grąžintus transporto priemonės savininkui A. D., palikti savininkui A. D..

Teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus panaikinti visus apribojimus taikytus automobiliui Audi Allroad, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir apie tai pranešti transporto priemonės savininkui.

Išaiškinti M. P., jog nuteistieji privalo atvykti į probacijos tarnybą per tris darbo dienas nuo teismo baudžiamojo įsakymo, kuriuo paskirta arešto bausmė, įsiteisėjimo arba probacijos tarnybos šaukimo gavimo; vykdyti paskirtas baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) įpareigojimus; informuoti probacijos tarnybą apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus; pranešti probacijos tarnybai apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų; intensyvios priežiūros metu dėvėti elektroninio stebėjimo įtaisą ir laikytis intensyvios priežiūros sąlygų, pranešti probacijos tarnybai apie elektroninio stebėjimo įtaiso praradimą ar pastebėtą šio įtaiso gedimą. Nuteistajam draudžiama nusiimti, gadinti ar sunaikinti elektroninio stebėjimo įtaisą. Kai nuteistasis yra teismo įpareigotas dalyvauti elgesio pataisos programoje, šią programą jam parenka Probacijos tarnyba. Nuteistasis gali dalyvauti Probacijos tarnybos arba kitos įstaigos, organizacijos ar kitų asmenų įgyvendinamose elgesio pataisos programose. Už dalyvavimą kitų įstaigų, organizacijų ar kitų asmenų įgyvendinamose elgesio pataisos programose susimoka pats nuteistasis. Jeigu teismas paskyrė baudžiamajame įstatyme nenumatytų draudimų ir įpareigojimų, jų vykdymo tvarką nustato Probacijos tarnyba, atsižvelgdama, kiek tai yra įmanoma, į nuteistojo nuomonę. Nuteistasis turi teisę tokių draudimų ar įpareigojimų vykdymo tvarką apskųsti nuosprendį priėmusiam teismui. Šio teismo sprendimas yra galutinis ir neskundžiamas. Nuteistojo atsisakymas arba nesutikimas, kad jam paskirtų draudimų laikymasis ir (ar) įpareigojimų vykdymas būtų kontroliuojamas elektroninio stebėjimo ir specialiosiomis techninėmis priemonėmis, taip pat tokių priemonių tyčinis sugadinimas prilyginamas vengimui atlikti paskirtą bausmę.

Išaiškinti M. P., jog asmuo, kuris vengia įvykdyti jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę (išskyrus turto konfiskavimą), gali būti patrauktas baudžiamojon atsakomybėn ir nubaustas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnį. Šiuo atveju nubaudimas neatleidžia nuteistojo nuo pareigos įvykdyti paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę.

Įteikti M. P. teismo baudžiamąjį įsakymą.

Informuoti kaltinamąjį, kad jis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento įteikimo jam, o jeigu jis laikinai išvykęs – nuo įteikimo kam nors iš kartu su juo gyvenančių pilnamečių asmenų, dienos turi teisę paduoti teismui, surašiusiam tą teismo baudžiamąjį įsakymą, prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.

Jei kaltinamasis paduoda prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

Jei kaltinamasis šia teise nepasinaudoja, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.