- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-07-31
- Bylos Nr.
- e2-18733-1019/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-13431-2020-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jurgita Rimeikienė
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Finansų bitė“
- Atsakovas
- S. J.
- Kategorijos
- 2.6.1.3.6Piniginės prievolės
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Jurgita Rimeikienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Finansų bitė“ ieškinį atsakovui S. J. dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
ieškiniu ieškovė prašo priteisti iš atsakovo S. J. 4428,53 Eur skolą, 551,79 Eur palūkanas, 255,64 Eur administravimo mokestį, 22 proc. dydžio metines palūkanas, skaičiuojamas nuo 4428,53 Eur sumos už laikotarpį nuo 2020 m. gegužės 11 d. iki visiško kredito grąžinimo, 5 proc. metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.
Atsakovui procesiniai dokumentai įteikti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 123 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka (asmeniškai) ir laikomi įteiktais tinkamai. Atsakovas teismo nustatytu terminu nepateikė atsiliepimo į ieškinį. Apie atsiliepimo į ieškinį nepateikimo priežastis duomenų nėra, atsiliepimo į ieškinį nepateikimo pasekmės atsakovui išaiškintos. Esant šioms aplinkybėms ir ieškovės prašymui priimti sprendimą už akių, yra pagrindas rašytinio proceso tvarka, nepranešus šalims apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką, priimti sprendimą už akių (CPK 142 straipsnio 4 dalis).
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas iš dalies.
Vadovaujantis CPK 285 straipsnio 2 dalimi ir 286 straipsnio 1 dalimi, teismas, priimdamas sprendimą už akių, atlieka formalų ieškovo pateiktų įrodymų vertinimą ir surašo sutrumpintus motyvus. Atlikęs formalų ieškovo pateiktų įrodymų vertinimą nagrinėjamoje byloje, teismas prieina prie išvados, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas patenkinti ieškinį.
Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad 2019 m. balandžio 10 d. UAB „Finansų bitė“ ir atsakovas S. J. sudarė paskolos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – sutartis), kurios pagrindu atsakovui buvo suteikta 4620 Eur paskola. Pagal sutartį atsakovui suteiktas kreditas, kurį atsakovas turėjo grąžinti kartu su palūkanomis ir administravimo mokesčiu, remiantis mokėjimo grafiku. Byloje nėra duomenų, kad atsakovas būtų grąžinęs suteiktą kreditą pagal minėtą sutartį (CPK 178, 185 straipsniai), t. y. atsakovas iki šiol yra skolingas 4428,53 Eur pagal sutartį likusių mokėjimų (negrąžintos paskolos).
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.38 straipsnyje įtvirtinta bendroji norma, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai ir nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus. CK 6.59 straipsnis nustato draudimą kuriai nors šaliai vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas. CK 6.256 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta sutartinės atsakomybės samprata – kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles. Sutarties neįvykdymu laikomos bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.205 straipsnis). Vartojimo kredito sutartimi kredito davėjas suteikia arba įsipareigoja suteikti kredito gavėjui vartojimo kreditą atidėto mokėjimo, paskolos forma arba kitokiu panašiu finansiniu būdu, išskyrus sutartis dėl nuolatinio tos pačios rūšies paslaugų teikimo ar tos pačios rūšies prekių tiekimo, kai kredito gavėjas už teikiamas paslaugas ar tiekiamas prekes moka dalimis jų teikimo ar tiekimo metu (CK 6.886 straipsnio 1 dalis). CK 6.870 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad paskolos sutartimi viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rūšies požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės kitų daiktų bei mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenumato ko kita. CK 6.873 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad paskolos gavėjas privalo grąžinti gautą paskolą paskolos davėjui sutartyje nustatytu laiku ir tvarka. Pagal CK 6.874 straipsnio 2 dalies nuostatas, jeigu paskolos sutartis numato paskolos sumos grąžinimą dalimis ir eilinė paskolos sumos dalis laiku negrąžinama, paskolos davėjas turi teisę reikalauti grąžinti prieš terminą visą likusią paskolos sumą kartu su priklausančiomis mokėti palūkanomis.
Nagrinėjamu atveju susiklosčius sutartiniams teisiniams santykiams, atsakovas turėjo pareigą grąžinti suteiktą paskolą sutartyje nustatyta tvarka. Byloje nėra duomenų apie tai, kad atsakovas būtų atsiskaitęs su ieškove. Kadangi atsakovas nesilaikė sutartyje šalių suderintos paskolos mokesčio mokėjimo tvarkos, ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovo ieškovės naudai 4428,53 Eur negrąžintos paskolos yra laikomas pagrįstu, todėl tenkinamas.
Vartojimo kredito sutartyje numatyta, kad metinė palūkanų norma yra 22 proc., kuri apskaičiuojama nuo negrąžintos bendros finansuojamos sumos likučio. Šiuo atveju ieškovė reiškia reikalavimą priteisti 551,79 Eur mokėjimo funkciją atliekančių sutartinių palūkanų, paskaičiuotų nuo 2019 m. spalio 12 d. iki 2020 m. gegužės 7 d., ir 22 proc. dydžio metines palūkanas, skaičiuojamas nuo 4428,53 Eur sumos už laikotarpį nuo 2020 m. gegužės 11 d. iki visiško kredito grąžinimo. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad nutraukus paskolos (kredito) sutartį prieš terminą, pasibaigia pagrindinių prievolių pagal sutartį vykdymas natūra, todėl mokėjimo (pelno) palūkanos skolininkui pagal šią sutartį nebegali būti skaičiuojamos; paskolos (kredito) sutartį nutraukus prieš terminą kreditorius įgyja teisę reikalauti taikyti skolininkui civilinę atsakomybę: reikalauti sutartyje ar įstatyme nustatyto dydžio kompensuojamųjų palūkanų iki visiško paskolos sumos grąžinimo, taip pat reikalauti dėl pagal nutrauktą paskolos (kredito) sutartį negautų mokėjimo (pelno) palūkanų, kaip kreditoriaus negautų pajamų, atlyginimo; pagal bendrąsias civilinės atsakomybės taisykles, reikalaujant kompensuojamųjų palūkanų (netesybų) ir negautų pajamų (nuostolių) kreditoriui gali būti priteisiama didesnė iš reikalaujamų sumų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2020 m. gegužės 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020).
Iš byloje pateiktų duomenų nustatyta, kad ieškovė su atsakovu paskolos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) nutraukė 2020 m. vasario 5 d., tačiau ieškovė mokėjimo (pelno) palūkanų prašo priteisti už laikotarpį nuo 2019 m. spalio 12 d. iki 2020 m. gegužės 7 d., taip pat 22 proc. dydžio metines palūkanas, skaičiuojamas nuo 4428,53 Eur sumos už laikotarpį nuo 2020 m. gegužės 11 d. iki visiško kredito grąžinimo. Atsižvelgiant į tai, kad kredito sutartis buvo nutraukta prieš terminą ir nuo to momento pasibaigė pagrindinių prievolių pagal sutartį vykdymas natūra, todėl ieškovės reikalavimas dėl 22 proc. dydžio metinių palūkanų, skaičiuojamų nuo 4428,53 Eur sumos už laikotarpį nuo 2020 m. gegužės 11 d. iki visiško kredito grąžinimo, atmestinas kaip nepagrįstas; ieškovės reikalavimas priteisti 551,79 Eur mokėjimo funkciją atliekančias sutartines palūkanas, paskaičiuotas nuo 2019 m. spalio 12 d. iki 2020 m. gegužės 7 d., tenkintinas iš dalies, priteisiant 305,52 Eur mokėjimo funkciją atliekančias sutartines palūkanas, paskaičiuotas nuo 2019 m. spalio 12 d. iki 2020 m. vasario 5 d. (sutarties nutraukimo dienos). Pažymėtina, kad kasacinis teismas nurodytoje praktikoje, be kita ko, nurodė, kad šio aiškinimo nekeičia ir tai, jei šalys bus sutartyje nustačiusios sąlygą (kaip kad nagrinėjamu atveju), kad pelno palūkanos mokamos iki paskolos grąžinimo, nes tokia sutarties sąlyga, kaip ir kitos, kaip nurodyta pirmiau, nutraukus sutartį, nustoja galioti. Paminėtina, kad paskolos (kredito) sutartį nutraukus prieš terminą kreditorius įgyja teisę reikalauti taikyti skolininkui civilinę atsakomybę: reikalauti sutartyje ar įstatyme nustatyto dydžio kompensuojamųjų palūkanų iki visiško paskolos sumos grąžinimo, taip pat reikalauti dėl pagal nutrauktą paskolos (kredito) sutartį negautų mokėjimo (pelno) palūkanų, kaip kreditoriaus negautų pajamų, atlyginimo, tačiau šiuo atveju ieškovė tokių reikalavimų byloje nereiškė.
Ieškovė taip pat prašo priteisti 255,64 Eur administravimo mokestį, paskaičiuotą už laikotarpį nuo 2019 m. spalio 12 d. iki 2020 m. gegužės 7 d. (už 209 dienas). Administravimo mokestį paskolos gavėjas moka už paskolos administravimą pagal sutartį (sutarties bendrųjų sąlygų 1.2 punktas). Iš sutarties bendrųjų sąlygų 6.1 punkto matyti, kad administravimo mokestis neapima išlaidų, kurias kreditorius patiria siekdamas apginti savo teises pagal sutartį, pvz., pašto išlaidų, bylinėjimosi išlaidų ir kt. Sutarties 8.11 punkte nurodytos sutarties nutraukimo pasekmės: nutraukus sutartį, paskolos gavėjas privalo sugrąžinti paskolą ir iki sutarties nutraukimo priskaičiuotas palūkanas ir mokesčius; sutarties nutraukimas nestabdo palūkanų skaičiavimo. Taigi, sutartyje nenurodyta, kad administravimo mokestis mokamas po sutarties nutraukimo. Pažymėtina, kad kai kyla abejonių dėl vartojimo sutarties sąlygų turinio, sutarties sąlygos turi būti aiškinamos vartotojų naudai (CK 6.2284 straipsnio 6 dalis). Šiuo atveju, įvertinus aptartas sutarties sąlygas, pripažintina, kad šalys susitarė administravimo mokestį skaičiuoti tik iki sutarties nutraukimo. Be to, sutarties administravimo mokesčio mokėjimas laikytinas viena iš pagrindinių sutarties prievolių, o ne sutarties sąlyga, kuri pagal savo esmę lieka galioti ir po sutarties nutraukimo. Todėl, atsižvelgiant į nurodytą kasacinio teismo praktiką, nutraukus sutartį prieš terminą, šios prievolės vykdymas natūra pasibaigia, administravimo mokestis toliau nebeskaičiuojamas, gali būti reiškiamas tik reikalavimas dėl su šio mokesčio negavimu susijusių nuostolių atlyginimo, tačiau tokio reikalavimo ieškovė nereiškia. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ieškovei iš atsakovo priteistinas administravimo mokestis už laikotarpį nuo 2019 m. spalio 12 d. iki 2020 m. vasario 5 d., t. y. 136,16 Eur administravimo mokesčio, o reikalavimas dėl administravimo mokesčio, paskaičiuoto laikotarpiu po sutarties nutraukimo priteisimo, atmetamas.
CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Pagal CK 6.210 straipsnio 1 dalį, terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Procesinių palūkanų paskirtis – skatinti skolininką kuo greičiau įvykdyti prievolę, be to, jos atlieka kompensacinę funkciją – procesinės palūkanos yra skolininko kreditoriui mokamas atlyginimas už naudojimąsi kreditoriaus lėšomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gegužės 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-223/2011). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ieškovei iš atsakovo priteistinos 5 proc. dydžio metinės procesinės palūkanos už priteistą 4870,21 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2020 m. gegužės 11 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 2 dalimi, jei ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovei proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai. Pagal ieškovės ieškinį yra patenkinta 93 proc. reikalavimų, todėl bylinėjimosi išlaidos ieškovei priteisiamos vadovaujantis šia proporcija. Taigi, iš atsakovo ieškovei priteistina 109,74 Eur bylinėjimosi išlaidų (CPK 79 straipsnis, 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 98 straipsnis).
Procesinių dokumentų įteikimo išlaidos byloje sudaro 5,58 Eur. Šios išlaidos priteisiamos iš atsakovo proporcingai patenkintų ieškinio reikalavimų daliai, t. y. 5,18 Eur.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 285–286 straipsniais,
nusprendžia:
ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Finansų bitė“ ieškinį tenkinti iš dalies.
Priteisti iš atsakovo S. J., a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Finansų bitė“, j. a. k. 304051511, 4428,53 Eur (keturis tūkstančius keturis šimtus dvidešimt aštuonis eurus,53 ct) skolos (negrąžintos paskolos), 305,52 Eur (tris šimtus penkis eurus, 52 ct) palūkanų, paskaičiuotų už laikotarpį nuo 2019 m. spalio 12 d. iki 2020 m. vasario 5 d., 136,16 Eur (vieną šimtą trisdešimt šešis eurus, 16 ct) administravimo mokesčio, paskaičiuoto už laikotarpį nuo 2019 m. spalio 12 d. iki 2020 m. vasario 5 d., 5 (penkių) proc. metines procesines palūkanas už priteistą sumą (4870,21 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2020 m. gegužės 11 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 109,74 Eur (vieno šimto devynių eurų, 74 ct ct) bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti iš atsakovo S. J., a. k. (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 5,18 Eur (penkis eurus, 18 ct) procesinių dokumentų įteikimo išlaidų. Valstybei priteista suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660. Sumokėjimą patvirtinantį dokumentą būtina pateikti teismui.
Išaiškinti atsakovui, kad per 20 dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos jis turi teisę teismui paduoti pareiškimą dėl sprendimo peržiūrėjimo, kuriame turi būti nurodoma: teismo, priėmusio sprendimą už akių, pavadinimas; šalies, paduodančios pareiškimą, pavadinimas; aplinkybės, liudijančios neatvykimo į teismo posėdį ir teismo neinformavimo iki teismo posėdžio priežasčių svarbumą, taip pat įrodymai, patvirtinantys šias aplinkybes; aplinkybės, galinčios turėti įtakos sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, bei įrodymai, patvirtinantys šias aplinkybes; pareiškimą paduodančios šalies prašymas; prie pareiškimo pridedamos šalies medžiagos sąrašas; pareiškimą paduodančios šalies parašas ir pareiškimo surašymo data.
Šalis, dėl kurios priimtas sprendimas už akių, negali šio sprendimo skųsti apeliacine ar kasacine tvarka.
Ieškovė turi teisę per 20 dienų apskųsti sprendimą Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.