- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-11-21
- Bylos Nr.
- A-858-3153-11
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-03154-2010-9
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Roma Sabina Alimienė (pirm.), Antanas Ablingis, Irmantas Jarukaitis (pran.)
- Atsakovas
- Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerijos
- Trečiasis asmuo
- Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos, Bukiškių žemės ūkio mokykla, viešoji įstaiga Klaipėdos darbo rinkos mokymo centras, viešoji įstaiga Šiaulių darbo rinkos mokymo centras, viešoji įstaiga Panevėžio darbo rinkos mokymo centras
- Pareiškėjas
- VšĮ „Saugaus eismo mokymo centras”
- Kategorijos
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio, Romos Sabinos Alimienės (kolegijos pirmininkė) ir Irmanto Jarukaičio (pranešėjas),
trečiojo suinteresuoto asmens Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos atstovui D. L.,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo VšĮ „Saugaus eismo mokymo centras” apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. kovo 31 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo VšĮ „Saugaus eismo mokymo centras” skundą atsakovui Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerijai (tretieji suinteresuoti asmenys – Valstybinė kelių transporto inspekcija prie Susisiekimo ministerijos, Bukiškių žemės ūkio mokykla, viešoji įstaiga Klaipėdos darbo rinkos mokymo centras, viešoji įstaiga Šiaulių darbo rinkos mokymo centras, viešoji įstaiga Panevėžio darbo rinkos mokymo centras) dėl įsakymo dalies panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjas VšĮ „Saugaus eismo mokymo centras“ (toliau – ir pareiškėjas) su skundu (t. I, b. l. 1-5), patikslintu skundu (t. I, b. l. 95-100) kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti 2010 m. spalio 15 d. Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro (toliau – ir atsakovas, Ministerija) įsakymo „Dėl valstybės projektų, finansuojamų pagal 2007-2013 m. sanglaudos skatinimo veiksmų programos 2 prioriteto „Viešųjų paslaugų kokybė ir prieinamumas: sveikatos, švietimo ir socialinė infrastruktūra” VP3-2.2-ŠMM-13-V priemonę „Profesinio mokymo infrastruktūros plėtra”, sąrašo Nr. 3 patvirtinimo” Nr. V-1778 (toliau – ir Įsakymas) dalį dėl finansavimo ir projektų skyrimo Bukiškių žemės ūkio mokyklai, viešajai įstaigai Klaipėdos darbo rinkos mokymo centras (toliau – ir VšĮ Klaipėdos darbo rinkos mokymo centras), viešajai įstaigai Šiaulių darbo rinkos mokymo centras (toliau – ir VšĮ Šiaulių darbo rinkos mokymo centras), viešajai įstaigai Panevėžio darbo rinkos mokymo centras (toliau – ir VšĮ Panevėžio darbo rinkos mokymo centras) (Sąrašo Nr. 3 19, 21, 22, 23 p.).
Pareiškėjas paaiškino, jog Įsakymu finansavimas buvo skirtas tai pačiai veiklai (organizuoti ir rengti papildomą motorinių transporto priemonių vairuotojų mokymą Vilniuje, Šiauliuose, Panevėžyje, Klaipėdoje), kuria pareiškėjas pageidavo ir pageidauja užsiimti pateikdamas pasiūlymą dalyvauti viešame konkurse dėl teisės organizuoti ir rengti papildomą motorinių transporto priemonių vairuotojų mokymą suteikimo. Pareiškėjo įsitikinimu, Įsakymo dalis dėl finansavimo skyrimo Bukiškių žemės ūkio mokyklai, VšĮ Klaipėdos darbo rinkos mokymo centrui, VšĮ Panevėžio darbo rinkos mokymo centrui, VšĮ Šiaulių darbo rinkos mokymo centrui yra neteisėta ir todėl naikintina.
Tvirtino, kad Įsakymu atsakovas nusprendė teikti finansavimą bei pavesti Vilniuje, Klaipėdoje, Panevėžyje ir Šiauliuose organizuoti ir rengti papildomą motorinių transporto priemonių vairuotojų mokymą Bukiškių žemės ūkio mokyklai, VšĮ Klaipėdos darbo rinkos mokymo centrui, VšĮ Panevėžio darbo rinkos mokymo centrui ir VšĮ Šiaulių darbo rinkos mokymo centrui. Pažymėjo, kad iš pradžių dėl leidimo užsiimti šia veikla Valstybinė kelių transporto inspekcija prie Susisiekimo ministerijos (toliau – ir Inspekcija) skelbė konkursą, kuriame dalyvavo ir pateikė savo pasiūlymą pareiškėjas. 2009 m. kovo 27 d. Inspekcija priėmė sprendimą, kuriuo pareiškėjo pasiūlymą atmetė. Pareiškėjas, nesutikdamas su tokiu sprendimu, su skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą. Nors šiuo metu minėtas ginčas nėra išspręstas, tačiau Įsakymu atsakovas užsiimti nurodyta veikla pavedė kitoms biudžetinėms įstaigoms (mokyklai, mokymo centrams).
Teigė, jog teisminės gynybos esmė yra ne tik tai, kad teisminis procesas įvyktų pagal įstatymų nustatytas procedūras, bet ir atitinkamas teismo sprendimas darytų realų poveikį ginčo šalių teisėms ir pareigoms. Manė, kad Ministerija priimdama Įsakymą pažeidė pareiškėjo teisę į teisminę gynybą. Jei bus patenkintas pareiškėjo 2009 m. balandžio 28 d. skundas dėl 2009 m. kovo 27 d. Inspekcijos sprendimo pripažinimo neteisėtu ir įpareigojimo įvertinti pareiškėjo pateiktą pasiūlymą, Inspekcija galimai nebegalės pripažinti pareiškėjo konkurso laimėtoju, nes konkurse minima veikla (darbai) jau bus vykdoma Bukiškių žemės ūkio mokyklos, VšĮ Klaipėdos darbo rinkos mokymo centro, VšĮ Panevėžio darbo rinkos mokymo centro, VšĮ Šiaulių darbo rinkos mokymo centro. Tokiu atveju 2009 m. balandžio 28 d. pareiškėjo skundu inicijuota administracinė byla gali tapti beprasmiška, nes būsimas galimai palankus teismo sprendimas gali tapti nebeįgyvendintinas, nes nebus įmanoma grąžinti šalis į tokią padėtį, kokia būtų buvusi, jei Inspekcija nebūtų priėmusi neteisėto 2009 m. kovo 27 d. sprendimo. Tuo atveju, jei 2009 m. balandžio 28 d. pareiškėjo skundu inicijuotas administracinis ginčas baigsis pareiškėjo naudai bei pareiškėjas bus pripažintas konkurso laimėtoju, bus padaryta žala Lietuvos Respublikai ir Europos Sąjungai (toliau – ir ES), nes bus neekonomiškai ir kartu neteisėtai panaudotos Lietuvos Respublikos biudžeto ir ES fondų lėšos. Bukiškių žemės ūkio mokykla, VšĮ Klaipėdos darbo rinkos mokymo centras, VšĮ Panevėžio darbo rinkos mokymo centras ir VšĮ Šiaulių darbo rinkos mokymo centas bus priversti nutraukti papildomą motorinių transporto priemonių vairuotojų mokymą Vilniuje, Šiauliuose, Panevėžyje, Klaipėdoje. Mokykla ir mokymo centrai bus panaudoję dalį Lietuvos Respublikos biudžeto ir ES fondų lėšų vairuotojų mokymo centrų techninių bazių statyboms, vairavimo mokymo centrų darbuotojų įdarbinimui, kvalifikacijos kėlimui. Taigi, pareiškėją pripažinus konkurso laimėtoju, jis minėtus darbus vykdyti pradės iš naujo konkursui skirtomis lėšomis, o Bukiškių žemės ūkio mokykla, VšĮ Klaipėdos darbo rinkos mokymo centras, VšĮ Panevėžio darbo rinkos mokymo centras, VšĮ Šiaulių darbo rinkos mokymo centas bus priversti nutraukti Įsakymu jiems pavestus vykdyti projektus, kartu taps nebepanaudojami pagal paskirtį įrengti (pradėti rengti) vairuotojų mokymo centrai, pasamdyti šių centrų darbuotojai. Jei 2009 m. balandžio 28 d. pareiškėjo skundu inicijuotas administracinis ginčas baigsis pareiškėjo naudai bei pareiškėjas bus pripažintas konkurso laimėtoju, tačiau dėl tam tikrų priežasčių Bukiškių žemės ūkio mokykla, VšĮ Klaipėdos darbo rinkos mokymo centras, VšĮ Panevėžio darbo rinkos mokymo centras ir VšĮ Šiaulių darbo rinkos mokymo centras nenutrauks skundžiamu Įsakymu pavestų projektų vykdymo ir (ar) pareiškėjui nebus pavesta pradėti konkurso sąlygose minimus statybos darbus, vairuotojų mokymus, pareiškėjas įgis teisę reikalauti iš Inspekcijos nuostolių (turtinės žalos) atlyginimo arba nutraukti Bukiškių žemės ūkio mokyklai, VšĮ Klaipėdos darbo rinkos mokymo centrui, VšĮ Panevėžio darbo rinkos mokymo centrui, VšĮ Šiaulių darbo rinkos mokymo centrui Įsakymu pavestus projektus. Tokiu būdu neteisėtais atsakovo veiksmais gali būti padaroma žala Lietuvos Respublikos biudžetui.
Atsiliepimas
Atsakovas Ministerija atsiliepimu į skundą (t. II, b. l. 1-4) prašė pareiškėjo VšĮ „Saugaus eismo mokymo centras“ skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime į skundą nurodė, kad skundžiamu Įsakymu buvo patvirtinti 34 valstybės projektai. Tai yra tik dalis iš 42 patvirtintų sektorinių praktinio mokymo centrų. Pirmų aštuonių projektų finansavimo ir administravimo sutartys buvo pasirašytos dar 2009 m. Paaiškino, jog projektų finansavimą etapais sąlygojo keletas priežasčių: Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimai, susiję su ES lėšų perskirstymu tarp ministerijų, taip pat nutarimas viešųjų įstaigų darbo rinkos mokymo centrų valstybės dalininko (savininko) turtines ir neturtines teises ir pareigas perduoti iš Lietuvos darbo rinkos mokymo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Švietimo ir mokslo ministerijai. Pagal Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2009 m. vasario 11 d. įsakymą Nr. ISAK-235 „Dėl 2007-2013 m. Sanglaudos skatinimo veiksmų programos 2 prioriteto „Viešųjų paslaugų kokybė ir prieinamumas: sveikatos, švietimo ir socialinė infrastruktūra“ VP3-2.2-ŠMM-13-V priemonės „Profesinio mokymo infrastruktūros plėtra“ projektų finansavimo sąlygų aprašo patvirtinimo“ (toliau – ir Įsakymas Nr. ISAK-235) sektorinis praktinio mokymo centras (toliau – ir Centras) – tai vieno ar kelių Lietuvos ūkio sektorių modernia praktinio mokymo įranga aprūpintas profesinio mokymo įstaigos padalinys, teikiantis pirminio ir tęstinio praktinio profesinio mokymo paslaugas ne tik profesinio mokymo įstaigų mokiniams, bet ir kolegijų, universitetų studentams, visiems Lietuvos gyventojams, siekiantiems įgyti kvalifikaciją arba ją tobulinti. Pažymėjo, kad profesinio mokymo įstaigos nėra pelno siekiančios organizacijos. Centras nėra atskiras juridinis vienetas, o yra tik profesinio mokymo įstaigos, kurioje kuriamas Centras, vienas iš praktinio mokymo padalinių, kuriame bus įrengta naujausia technologinė įranga, naujausios praktinio ir teorinio mokymo priemonės, praktinio mokymo vietos. Centrų kūrimas buvo pradėtas prieš daug metų. Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2006 m. gruodžio 21 d. įsakymu Nr. ISAK-2415 „Dėl darbo grupės sudarymo“ (toliau – ir Įsakymas Nr. ISAK-2415) buvo sudaryta tarpžinybinė darbo grupė Sektorinių praktinio mokymo centrų kūrimo koncepcijai parengti, o Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2007 m. gegužės 31 d. įsakymu Nr. ISAK-1039 „Dėl Sektorinių praktinio mokymo centrų kūrimo koncepcijos patvirtinimo“ ši koncepcija buvo patvirtinta. Joje buvo numatyta, kad sektorinių praktinio mokymo centrų kūrimo koncepcija – tai viešosios politikos dokumentas, kuriame aprašoma esama profesinio mokymo sistemos būklė, nagrinėjama, kokios priežastys lemia profesinio mokymo paslaugų neatitiktį darbo rinkos ir ūkio poreikiams, pasirenkamas nustatytų problemų sprendimo būdas, atliekama jo įgyvendinimo prielaidų ir sąlygų analizė ir pateikiamas įgyvendinimo 2007-2013 metų planas. Vėliau Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2007 m. spalio 17 d. įsakymu Nr. ISAK-2016 „Dėl Sektorinių praktinio mokymo centrų projektų atrankos komisijos sudarymo“ buvo sudaryta išplėstinė tarpžinybinė atrankos komisija Centrų projektų atrankai atlikti. Atrankos komisija posėdžių metu 2007 m. atrinko profesinio mokymo įstaigas, kuriose galėtų būti kuriami Centrai. Numatomų steigti Centrų sąrašas buvo pateiktas Sektorinių praktinio mokymo centrų plėtros programoje, patvirtintoje Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2008 m. gegužės 22 d. įsakymu Nr. ISAK-1463 „Dėl Sektorinių praktinio mokymo centrų plėtros programos patvirtinimo“, kurioje taip pat aprašomas Centrų projektų atrankos procesas, apibrėžiami pagrindiniai projektų tinkamumo reikalavimai. Akcentavo, kad Centrų kūrimui skirtos veiklos ir lėšos jau 2007 m. buvo įtrauktos į Praktinio profesinio mokymo išteklių plėtros programą, patvirtintą Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2007 m. gruodžio 3 d. įsakymu Nr. ISAK-2333, kurios paskirtis – suplanuoti ir padėti racionaliai įsisavinti 2007-2013 m. programavimo laikotarpio ES struktūrinių fondų lėšas, skiriamas praktiniam profesiniam mokymui. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2008 m. balandžio 8 d. įsakymu Nr. ISAK-977 „Dėl Valstybės projektų planavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“, buvo paruošti visų atrinktų profesinio mokymo įstaigų, kuriose gali būti kuriami Centrai, projektų, įskaitant ir Bukiškių žemės ūkio mokyklos, VšĮ Klaipėdos darbo rinkos mokymo centro, VšĮ Panevėžio darbo rinkos mokymo centro ir VšĮ Šiaulių darbo rinkos mokymo centro valstybės, aprašymai. Kadangi pirmi aštuoni Centrų kūrimo projektai buvo pradėti finansuoti 2009 m., Praktinio profesinio mokymo išteklių plėtros programos valdymo komiteto posėdžiuose, kurie vyko 2010 m., buvo patvirtinta likusių Centrų projektų finansavimo prioriteto tvarka, t. y. patvirtintas 34 finansuojamų projektų sąrašas ir rezervinių projektų sąrašas ir, apsvarsčius Centrų valstybės projektų aprašymus, kuriems pritarta, buvo parengtas Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro įsakymo projektas. Patvirtintame ir pareiškėjo skundžiame Įsakyme buvo nurodyti iš viso 34 projektai, tarp kurių ir Bukiškių žemės ūkio mokyklos projektas „Transporto sektorinio praktinio mokymo centro sukūrimas Bukiškėse“, VšĮ Klaipėdos darbo rinkos mokymo centro projektas „Transporto, sandėliavimo ir ryšių sektorinio praktinio mokymo centro įkūrimas“, VšĮ Panevėžio darbo rinkos mokymo centro projektas „Transporto sektoriaus praktinio mokymo centro įkūrimas Panevėžyje“ ir VšĮ Šiaulių darbo rinkos mokymo centro projektas „Papildomo vairuotojų mokymo infrastruktūros sukūrimas Šiaulių regione“. Atkreipė dėmesį, kad pats pareiškėjas neginčija fakto, jog jis nebuvo galimų valstybės projektų pareiškėjų sąraše ir kad jis nebuvo vertinamas.
Atsakovo nuomone, buvo laikomasi visų numatytų valstybės projektų planavimo procedūrų, kurių rezultatas ir yra Įsakymas, kuris turi teisinį pagrindą ir yra teisėtas. Be kita ko, pabrėžė, kad Ministerijos valstybės projektų planavimas ir ES lėšų atrinktiems projektams panaudojimas niekaip nesusijęs su pareiškėjo minimu Inspekcijos konkursu. Jų procedūros yra skirtingos, šie du projektų atrankos būdai nepanašūs tarpusavyje ir nėra konkuruojantys. Todėl laikė, jog pareiškėjo teiginiai, kad Įsakymu finansavimas skiriamas tai pačiai veiklai, kuria pareiškėjas pageidavo užsiimti pateikdamas pasiūlymą dalyvauti viešajame konkurse, yra neteisingi. Paaiškino, jog miestai, kuriuose kuriami Centrai, veikla, kokia norėtų užsiimti pareiškėjas, skiriasi tiek Vilniuje, tiek Klaipėdoje, tiek Panevėžyje. Veiklos skiriasi tiek savo apimtimi, tiek pobūdžiu, tiek atlikimo terminais. Dėl šių veiklų pareiškėjas neturi jokios subjektinės teisės. Pareiškėjas skunde išsakė daugybę prielaidų dėl kitos bylos su kitais subjektais baigties, kuri apskritai neturi jokio poveikio šiai bylai ir tik iš tų prielaidų kildinama tariama teise remiasi teigdamas, kad tai galėtų pažeisti teises, susijusias su ginčijamu Įsakymu. Pažymėjo, jog pareiškėjas nebuvo tarp atrenkamų pareiškėjų (nei viename etape), todėl jo teisės, kurias pažeidžia Įsakymas, apskritai neegzistuoja.
Atsiliepimas
Trečiasis suinteresuotas asmuo Inspekcija atsiliepime į skundą (t. II, b. l. 12-13) nurodė, kad ji, vadovaudamasi Teisės organizuoti ir rengti papildomą motorinių transporto priemonių vairuotojų mokymą suteikimo konkurso nuostatais, patvirtintais Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2008 m. lapkričio 12 d. įsakymu Nr. 3-447 (toliau – ir Nuostatai), vykdė Teisės organizuoti ir rengti papildomą motorinių transporto priemonių vairuotojų mokymą suteikimo konkursą (toliau – ir Konkursas). Remiantis Nuostatais, Konkurso procedūroms atlikti ir pasiūlymams įvertinti Inspekcijos viršininko įsakymu buvo sudaryta Teisės organizuoti ir rengti papildomą motorinių transporto priemonių vairuotojų mokymą komisija, kuri 2009 m. kovo 31 d. sprendimu atmetė visų Konkurso dalyvių, taip pat ir pareiškėjo, pasiūlymus kaip neatitinkančius minimalių kvalifikacinių reikalavimų ir Konkurso procedūras baigė. Pareiškėjas manydamas, kad komisijos sprendimas buvo neteisėtas ir pažeidė jo teisėtus interesus, kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą, pateikdamas ieškinį. Byla iki šio momento nėra išnagrinėta. Papildomas vairuotojų mokymas šiuo metu vykdomas pagal Teisės organizuoti ir rengti papildomą motorinių transporto priemonių vairuotojų mokymą suteikimo tvarkos aprašą, patvirtintą Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2008 m. gegužės 26 d. įsakymu Nr. 3-185 (toliau – ir Aprašas).
II.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2011 m. kovo 31 d. sprendimu (t. II, b. l. 48-51) pareiškėjo VšĮ „Saugaus eismo mokymo centras“ skundą atmetė kaip nepagrįstą. Teismas nurodė, jog 2009 m. kovo 4 d. VšĮ „Saugaus eismo mokymo centras“ Inspekcijai pateikė pasiūlymą dalyvauti viešame konkurse dėl teisės organizuoti ir rengti papildomą motorinių transporto priemonių vairuotojų mokymą suteikimo. Šis konkursas buvo organizuojamas vadovaujantis 2008 m. gegužės 26 d. Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro įsakymu Nr. 3-185, kuriuo patvirtintas Aprašas. Pareiškėjas 2009 m. kovo 31 d. gavo Inspekcijos raštą Nr. (14)-15B-1651, kuriuo buvo informuotas, kad 2009 m. kovo 27 d. posėdyje konkurso pasiūlymų vertinimo komisija priėmė sprendimą pareiškėjo pasiūlymą atmesti. VšĮ „Saugaus eismo mokymo centras“ 2009 m. balandžio 6 d., remdamasis Nuostatų 68 ir 69 punktais, Inspekcijai pateikė pretenziją dėl teisės organizuoti ir rengti papildomą motorinių transporto priemonių vairuotojų mokymą konkurso, kurioje išdėstė savo argumentus, kodėl 2009 m. kovo 31 d. raštą jis laiko nepagrįstu ir neteisėtu. Inspekcija 2009 m. balandžio 14 d. raštu Nr. (14)-15B-1941 atmetė pareiškėjo pretenziją. Be kita ko, byloje nustatyta ir tai, kad Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2006 m. gruodžio 21 d. įsakymu Nr. ISAK-2415 „Dėl darbo grupės sudarymo“ buvo sudaryta tarpžinybinė darbo grupė Sektorinių praktinio mokymo centrų kūrimo koncepcijai parengti, o Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2007 m. gegužės 31 d. įsakymu Nr. ISAK-1039 „Dėl Sektorinių praktinio mokymo centrų kūrimo koncepcijos patvirtinimo“ ši koncepcija buvo patvirtinta. Koncepcijoje nurodyta, jog ji yra viešosios politikos dokumentas, kuriame aprašoma esama profesinio mokymo sistemos būklė, nagrinėjama, kokios priežastys lemia profesinio mokymo paslaugų neatitiktį darbo rinkos ir ūkio poreikiams, pasirenkamas nustatytų problemų sprendimo būdas, atliekama jo įgyvendinimo prielaidų ir sąlygų analizė ir pateikiamas įgyvendinimo 2007-2013 m. planas. Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2007 m. spalio 17 d. įsakymu Nr. ISAK-2016 „Dėl Sektorinių praktinio mokymo centrų projektų atrankos komisijos sudarymo“ buvo sudaryta išplėstinė tarpžinybinė atrankos komisija centrų projektų atrankai atlikti. Komisija 2007 m. posėdžiuose atrinko profesinio mokymo įstaigas, kuriose galėtų būti kuriami centrai. Numatomų steigti centrų sąrašas buvo pateiktas Sektorinių praktinio mokymo centrų plėtros programoje, patvirtintoje Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2008 m. gegužės 22 d. įsakymu Nr. ISAK-1463 „Dėl Sektorinių praktinio mokymo centrų plėtros programos patvirtinimo“. Centrų kūrimui skirtos veiklos ir lėšos jau 2007 m. buvo įtrauktos į Praktinio profesinio mokymo išteklių plėtros programą, patvirtintą Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2007 m. gruodžio 3 d. įsakymu Nr. ISAK-2333, kurios paskirtis yra suplanuoti ir padėti racionaliai įsisavinti 2007-2013 m. programavimo laikotarpio ES struktūrinių fondų lėšas, skiriamas praktiniam profesiniam mokymui. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2008 m. balandžio 8 d. įsakymu Nr. ISAK-977 „Dėl Valstybės projektų planavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“, buvo paruošta visų atrinktų profesinio mokymo įstaigų, kuriose gali būti kuriami centrai, projektų, įskaitant ir Bukiškių žemės ūkio mokyklos, VšĮ Klaipėdos darbo rinkos mokymo centro, VšĮ Panevėžio darbo rinkos mokymo centro ir VšĮ Šiaulių darbo rinkos mokymo centro valstybės projektų aprašymai.
Nurodė, jog pagal Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2009 m. vasario 11 d. įsakymą Nr. ISAK-235 „Dėl 2007-2013 m. Sanglaudos skatinimo veiksmų programos 2 prioriteto „Viešųjų paslaugų kokybė ir prieinamumas: sveikatos, švietimo ir socialinė infrastruktūra“ VP3-2.2-ŠMM-13-V priemonės „Profesinio mokymo infrastruktūros plėtra“ projektų finansavimo sąlygų aprašo patvirtinimo”, sektorinis praktinio mokymo centras apibrėžiamas kaip vieno ar kelių Lietuvos ūkio sektorių modernia praktinio mokymo įranga aprūpintas profesinio mokymo įstaigos padalinys, teikiantis pirminio ir tęstinio praktinio profesinio mokymo paslaugas ne tik profesinio mokymo įstaigų mokiniams, bet ir kolegijų, universitetų studentams, visiems Lietuvos gyventojams, siekiantiems įgyti kvalifikaciją arba ją tobulinti. Kadangi pirmi aštuoni centrų kūrimo projektai buvo pradėti finansuoti 2009 metais, Praktinio profesinio mokymo išteklių plėtros programos valdymo komiteto posėdžiuose, kurie vyko 2010 metais, buvo patvirtinta likusių centrų projektų finansavimo prioriteto tvarka, t. y. patvirtintas 34 finansuojamų projektų sąrašas ir rezervinių projektų sąrašas ir, apsvarsčius centrų valstybės projektų aprašymus, kuriems pritarta, buvo parengtas Įsakymo projektas. Pabrėžė, jog Įsakymu buvo patvirtinti 34 valstybės projektai, tarp kurių ir Bukiškių žemės ūkio mokyklos projektas „Transporto sektorinio praktinio mokymo centro sukūrimas Bukiškėse“, VšĮ Klaipėdos darbo rinkos mokymo centro projektas „Transporto, sandėliavimo ir ryšių sektorinio praktinio mokymo centro įkūrimas“, VšĮ Panevėžio darbo rinkos mokymo centro projektas „Transporto sektoriaus praktinio mokymo centro įkūrimas Panevėžyje“ ir VšĮ Šiaulių darbo rinkos mokymo centro projektas „Papildomo vairuotojų mokymo infrastruktūros sukūrimas Šiaulių regione. Byloje duomenų, kad pareiškėjas būtų išreiškęs savo valią dalyvauti Ministerijos rengiamame ir organizuojamame projekte, nėra.
Šalies argumentai
Pirmosios instancijos teismas, remdamasis Teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis, pareiškėjo skunde nurodytomis aplinkybėmis bei prie skundo pridėta ieškinio kopija (t. I, b.l. 55), nustatė, kad VšĮ „Saugaus eismo mokymo centras“ su ieškiniu kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą dėl Inspekcijos 2009 m. kovo 27d. sprendimo, kuriuo VšĮ „Saugaus eismo organizavimo centras“ ir Latvijos Respublikoje registruotos įmonės SIA „SK333“ 2009 m. kovo 4 d. pasiūlymas dalyvauti viešame konkurse dėl teisės organizuoti ir rengti papildomą motorinių transporto priemonių vairuotojų mokymą buvo atmestas, pripažinimo neteisėtu ir įpareigojimo įvertinti ieškovo pateiktą pasiūlymą. Teismas konstatavo, kad Ministerijos vykdomose programose pareiškėjas nedalyvavo. Šios faktinės aplinkybės pareiškėjas neginčija savo skunde, jos neginčijo ir pareiškėjo atstovė teismo posėdyje. Kadangi pareiškėjas Ministerijos vykdomame projekte nebuvo pateikęs jokio prašymo dėl dalyvavimo, todėl net ir nebuvo svarstoma galimybė dėl jo atrinkimo. Teisėjų kolegija pažymėjo, kad Ministerijos vykdytas projektas yra visiškai nesusijęs su Inspekcijos vykdomu konkursu, kurį pareiškėjas ginčija Vilniaus apygardos teisme. Vilniaus apygardos teisme vykstančio ginčo esmė ir reikalavimai yra visiškai nesusiję su šioje byloje ginčijamo Įsakymo teisėtumu ir pagrįstumu.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas pabrėžė, jog pareiškėjas nei skunde, nei jos atstovė teismo posėdyje nenurodė, kaip konkrečiai pasireiškė pareiškėjo teisių pažeidimas, kokios jo teisės skundžiamu Įsakymu buvo suvaržytos, ar kokios papildomos pareigos atsirado, pareiškėjas nepateikė teismui jokių prejudicinę reikšmę turinčių rašytinių įrodymų dėl skundžiamo akto neteisėtumo, argumentai dėl Įsakymo neteisėtumo paremti vien tik prielaidomis. Todėl pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog pareiškėjas neįrodė, kad skundžiama Įsakymo dalis pažeidžia jo teises. Teisėjų kolegijos nuomone, skundžiamo Įsakymo dalis pareiškėjui savaime nesukelia jokių teisinių pasekmių, nenustato, nepakeičia ir nepanaikina jokių jo teisių ar pareigų viešojo administravimo srityje. Todėl konstatavus, jog Įsakymas neturi įtakos pareiškėjo materialinėms teisėms ar pareigomis, kartu reiškia, kad jokios pareiškėjos materialinės teisės nebuvo ir pažeistos. Į tai atsižvelgęs teismas nurodė, jog naikinti skundžiamo Įsakymo dalį nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo ir pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas.
III.
Pareiškėjas VšĮ „Saugaus eismo mokymo centras” apeliaciniu skundu (t. II, b. l. 53-58) prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą patenkinti. Apeliaciniame skunde nurodo patikslinto skundo argumentus. Pažymi, jog pirmosios instancijos teismo motyvai iš esmės pakartoja atsakovo Ministerijos 2010 m. gruodžio 16 d. atsiliepimo į pareiškėjo patikslintą skundą argumentus. Pareiškėjas sutinka, jog Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2008 m. balandžio 4 d. įsakymu Nr. ISAK-977 „Dėl valstybės projektų planavimo tvarkos aprašo patvirtinimo” buvo paruošti visų atrinktų profesinio mokymo įstaigų, kuriose gali būti kuriami Centrai, projektų, įskaitant ir Bukiškių žemės ūkio mokyklos, VšĮ Klaipėdos darbo rinkos mokymo centro, VšĮ Panevėžio darbo rinkos mokymo centro ir VšĮ Šiaulių darbo rinkos mokymo centro, aprašymai. Tačiau, kaip nurodė ir Ministerija atsiliepime, pirmi aštuoni Centrų kūrimo projektai buvo pradėti finansuoti 2009 m. Praktinio mokymo išteklių plėtros programos valdymo komiteto posėdžiuose, kurie vyko 2010 m., buvo patvirtinta likusių Centrų projektų finansavimo prioriteto tvarka, t. y. patvirtintas 34 finansuojamų projektų sąrašas ir rezervinių projektų sąrašas, ir, apsvarsčius Centrų valstybės projektų aprašymus, kuriems pritarta, buvo parengtas Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro įsakymo projektas. Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2008 m. balandžio 8 d. įsakymo Nr. ISAK-977 „Dėl valstybės projektų planavimo tvarkos aprašo patvirtinimo” III straipsnyje numatyta galimybė keisti valstybės projektų sąrašą, t. y. 17 punkto papunkčiuose numatyta, kada gali būti keičiamas Valstybės projektų sąrašas: 17.1 projekto vertinimo metu įgyvendinančiąjai institucijai priėmus sprendimą atmesti paraišką; 17.2 Ministerijai priėmus sprendimą dėl projekto finansavimo pripažinimo netekus galios ar nutraukus projekto finansavimo ir administravimo sutartį; 17.3 pasikeitus Ministerijos programos tikslams, uždaviniams ir (ar) jų įgyvendinimo priemonėms dėl tų projektų, kurių finansavimo ir administravimo sutartys nėra pasirašytos; 17.4 kitais Projektų administravimo ir finansavimo taisyklėse numatytais atvejais. Kaip matyti, projektų sąrašo keitimo galimybių sąrašas nėra baigtinis.
Pabrėžė, jog pareiškėjas patikslintame skunde yra nurodęs, jog ketina organizuoti ir rengti papildomą motorinių transporto priemonių vairuotojų mokymą. Pareiškėjo prašomuose panaikinti Įsakymo punktuose, t. y. Nr. 19, 21, 22, 23 finansavimas skirtas būtent toms veiklos sritims (transporto sektorinio praktinio mokymo centro sukūrimas), kuria siekia užsiimti VšĮ „Saugaus eismo mokymo centras”.
Nurodo, kad pareiškėjui tapo žinoma, jog pagal Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos 2010 m. birželio 7 d. „Planuojamų patikrinti mokymo įstaigų, vykdančių papildomą motorinių transporto priemonių vairuotojų, nuolat pažeidžiančių kelių eismo taisyklių reikalavimus ir už tai nubaustų administracine tvarka, įskaitant vairavimo teisės atėmimą, mokymą 2010 m. sąrašą” 3 numeriu nurodomas VšĮ Klaipėdos darbo rinkos mokymo centras. Be to, Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos viršininko 2010 m. rugsėjo 13 d. įsakymu Nr. 2B-410 „Dėl poveikių priemonių verslo subjektams” VšĮ Klaipėdos darbo rinkos mokymo centrui panaikinta teisė organizuoti ir rengti papildomą motorinių transporto priemonių vairuotojų, nuolat pažeidžiančių kelių eismo taisyklių reikalavimus ir už tai nubaustų administracine tvarka, įskaitant vairavimo teisės atėmimą, mokymą. Pagal Įsakymo 21 punktą VšĮ Klaipėdos darbo rinkos mokymo centrui iš viso skirtas 18 280 000 litų dydžio finansavimas (iš kurių ES fondų lėšos – 15 538 000 litų). Todėl nėra pagrindo pritarti teismui ir konstatuoti, kad Įsakymas neturi įtakos pareiškėjo materialinėms teisėms ar pareigoms, dėl ko jokios pareiškėjo materialinės teisės nebuvo pažeistos.
Atsiliepimas
Atsakovas Ministerija atsiliepimu į apeliacinį skundą (t. II, b. l. 63-65) prašo apeliacinį skundą atmesti, pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepime į apeliacinį skundą yra nurodoma, jog pareiškėjas nepateikia konkrečių pirmosios instancijos teismo sprendimo neteisėtumo ar nepagrįstumo pagrindų, o tik naujas aplinkybes, kurios nebuvo nagrinėjamos pirmosios instancijos teisme. Todėl neaiški pareiškėjo pateikta nuoroda į tai, kad skundžiamas Įsakymas buvo patvirtintas 2010 metais. Pažymi, jog Įsakymas buvo visų numatytų valstybės projektų planavimo procedūrų, prasidėjusių dar 2006 metais, rezultatas. Procedūros buvo atliktos laiku ir tinkamai, dėl to jokių klausimų pirmosios instancijos teisme nekilo ir šio klausimo nagrinėjimas apeliacinėje instancijoje yra nesusijęs su ginčo esme.
Pabrėžia, jog Apraše buvo numatoma galimybė keisti valstybės projektų sąrašą, tačiau tik tam tikrais numatytais atvejais (sąrašas baigtinis). Galimybė keisti skundžiamu Įsakymu patvirtintą sąrašą nebuvo svarstoma, nes tam nebuvo jokio pagrindo – iš pareiškėjo nebuvo gauta jokių prašymų, pareiškimų ar dokumentų. Be to, pareiškėjo teiginys, kad finansavimas skirtas būtent toms veiklos sritims (transporto praktinio mokymo centro sukūrimas), kuria siekia užsiimti VšĮ „Saugaus eismo mokymo centras, yra neteisingas ir klaidinantis, nes viso teisminio proceso metu pareiškėjas teigė, kad jo siekiai buvo organizuoti ir rengti papildomą motorinių transporto priemonių vairuotojų mokymą (su šia veikla ir siejamas Inspekcijos rengtas konkursas, kuriame pareiškėjas dalyvavo). Ministerija dar teisminio proceso pirmosios instancijos teisme metu pabrėžė, kad papildomas vairuotojų mokymas nėra tapati veikla toms, kurios numatytos Bukiškių žemės ūkio mokyklai, VšĮ Klaipėdos darbo rinkos mokymo centrui, VšĮ Šiaulių darbo rinkos mokymo centrui ir VšĮ Panevėžio darbo rinkos mokymo centrui skundžiamame Įsakyme, nes šie subjektai sieks gerinti besimokančių asmenų pasirengimą praktinei veiklai ir sudaryti sąlygas mokytojams ir dėstytojams nuolat tobulinti kvalifikaciją, plėtoti sektorinio praktinio mokymo centro infrastruktūrą. Todėl veiklos, kurios numatytos šiems tikslams pasiekti, yra įvairesnės ir jų gerokai daugiau nei vien tik papildomas motorinių transporto priemonių vairuotojų mokymas – tai ir pastatų rekonstrukcija ar statyba, autodromo ar jo trasų įrengimas, logistikos centro įrengimas, praktiniam mokymui skirtos įrangos ar transporto įsigijimas. Šių veiklų vykdymas, kitaip nei pareiškėjo nurodoma pavienė veikla (papildomo motorinių transporto priemonių vairuotojų mokymo organizavimas ir rengimas), atitinka sektorinio praktinio mokymo centro sampratą, pagal kurią sektorinis praktinio mokymo centras – tai vieno ar kelių Lietuvos ūkio sektorių modernia praktinio mokymo įranga aprūpinta profesinio mokymo įstaiga arba jos padalinys, teikiantis pirminio ir tęstinio praktinio profesinio mokymo paslaugas visiems Lietuvos gyventojams, siekiantiems įgyti kvalifikaciją arba ją tobulinti.
Ministerijos nuomone, kiti pareiškėjo teiginiai, susiję su VšĮ Klaipėdos darbo rinkos mokymo centro veikla, galėjo būti pareikšti jau proceso pirmosios instancijos teisme metu. Be to, pareiškėjo minimi dokumentai yra datuojami anksčiau nei pirmosios instancijos teisme prasidėjo procesas, todėl prašo teismo juos atmesti. Jeigu teismas nuspręstų vertinti šiuos pareiškėjo pateiktus argumentus, pabrėžia, kad VšĮ Klaipėdos darbo rinkos mokymo centro kaip profesinio mokymo įstaigos veikla yra licencijuojama ir turi atitikti daugybę kriterijų. Pareiškėjo minimas papildomas vairuotojų mokymas nėra susijęs su licencijuojama šio mokymo centro veikla, todėl neturėtų būti įvardijamas kaip pagrindinė mokymo centro veiklos kryptis ir kaip pagrindinė sąlyga kuriant sektorinį praktinio mokymo centrą. Be to, Įsakymu patvirtintame sąraše numatyto VšĮ Klaipėdos darbo rinkos mokymo centro projekto „Transporto, sandėliavimo ir ryšių sektorinio praktinio mokymo centro įkūrimas” esmė – įrengti modernų autodromą, logistikos ir sandėliavimo centrą bei įsigyti kompleksiniams vairavimo įgūdžiams įgyti reikiamų šiuolaikiškų transporto priemonių. Todėl pareiškėjo pareikšta nuomonė, kad Įsakymas turi įtakos pareiškėjo materialinėms teisėms ar pareigoms, yra visiškai neteisinga ir nepagrįsta.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Apeliacinis skundas atmestinas.
Byloje ginčas kilo dėl Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2010 m. spalio 15 d. įsakymu Nr. V-1778 „Dėl valstybės projektų, finansuojamų pagal 2007-2013 m. sanglaudos skatinimo veiksmų programos 2 prioriteto „Viešųjų paslaugų kokybė ir prieinamumas: sveikatos, švietimo ir socialinė infrastruktūra“ VP3-2.2-ŠMM-13-V priemonę „Profesinio mokymo infrastruktūros plėtra“, sąrašo Nr. 3 patvirtinimo“ patvirtinto sąrašo Nr. 3 19, 21, 22 ir 23 punktų teisėtumo ir pagrįstumo. Pažymėtina, jog šio sąrašo 19, 21, 22 ir 23 punktais buvo patvirtinti Bukiškių žemės ūkio mokyklos projektas „Transporto sektorinio praktinio mokymo centro sukūrimas Bukiškėse“, VšĮ Klaipėdos darbo rinkos mokymo centro projektas „Transporto, sandėliavimo ir ryšių sektorinio praktinio mokymo centro įkūrimas“, VšĮ Panevėžio darbo rinkos mokymo centro projektas „Transporto sektoriaus praktinio mokymo centro įkūrimas Panevėžyje“ ir VšĮ Šiaulių darbo rinkos mokymo centro projektas „Papildomo vairuotojų mokymo infrastruktūros sukūrimas Šiaulių regione“ (t. I, b. l. 66-84).
Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo VšĮ „Saugaus eismo mokymo centras“ skundą dėl Įsakymo dalies panaikinimo atmetė kaip nepagrįstą remdamasis tuo, jog pareiškėjas nagrinėjamoje byloje neturi materialinio teisinio suinteresuotumo (t. II, b. l. 48-51). Pareiškėjas apeliaciniu skundu iš esmės nesutinka su tokia teismo išvada (t. II, b. l. 53-57), todėl nagrinėjamoje byloje teisėjų kolegija turi įvertinti, ar ginčijamu Įsakymu pažeidžiamos pareiškėjo teisės ar teisėti interesai ir kaip.
Teisėjų kolegija nurodo, jog Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtinta asmens teisė į teisminę gynybą, o teisę kreiptis į administracinį teismą nustato ABTĮ 5 straipsnis. Pagal šio straipsnio 1 dalį, kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Pagal ABTĮ 22 straipsnio 1 dalį, skundą (prašymą) dėl viešojo ar vidaus administravimo subjekto priimto administracinio akto ar veiksmo (neveikimo) turi teisę paduoti asmenys, kai jie mano, kad jų teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti. Išvardytos ABTĮ nuostatos garantuoja asmeniui teisę kreiptis į administracinį teismą ir nustato, jog tokiam kreipimuisi pakanka, kad asmuo manytų, jog jo teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti, t. y. pakankamas asmens subjektyvus suvokimas apie jo teisių ar interesų pažeidimą. Tačiau nurodytos nuostatos taip pat reiškia, kad teismas, nagrinėdamas administracines bylas, privalo nustatyti, kuo pasireiškia pareiškėjo nurodytas pažeidimas, t. y. kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti, ar asmuo, kuris kreipėsi dėl pažeistos teisės (intereso) gynimo, turi jo nurodytas teises (įstatymų saugomus interesus), ar šios teisės (interesai) objektyviai yra pažeistos asmens nurodytu būdu. Tik nustatęs nurodytas aplinkybes, teismas gali apginti pareiškėjo teises vienu iš ABTĮ 88 straipsnio 2-4 punktuose numatytų būdų (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. balandžio 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A11-443/2005, Administracinių teismų praktika Nr. 7, p. 124-131).
Kaip buvo minėta, ABTĮ 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendro pobūdžio taisyklė, nustatanti dvi prielaidas atsirasti asmens subjektinei teisei – teisei kreiptis į administracinį teismą teisminės gynybos, o būtent – besikreipiančio asmens suinteresuotumas bei jo teisės ar įstatymo saugomo intereso pažeidimas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracinė byla Nr. A438-1661/2008). Teismų praktikoje, asmens suinteresuotumas aiškinamas kaip subjekto materialinis teisinis suinteresuotumas, t. y. asmuo turi turėti aiškiai identifikuojamą suinteresuotumą apginti materialinės teisės normų saugomą teisę ar interesą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2004 m. balandžio 13 d. nutartis administracinė byla Nr. A3-170/2004). Materialiojo teisinio pobūdžio aplinkybės, susijusios su pareiškėjo teise į reikalavimo patenkinimą, turi būti vertinamos bylos nagrinėjimo iš esmės metu. Jei bylos nagrinėjimo metu nustatoma, kad besikreipęs teisminės gynybos asmuo neturėjo materialiosios reikalavimo teisės arba tokia teisė išnyko, skundas turi būti atmestas. Taigi, nagrinėjamoje byloje turi būti įvertintas pareiškėjo materialinio teisinio suinteresuotumo buvimas.
Bylos duomenimis nustatyta, jog 2009 m. kovo 4 d. VšĮ „Saugaus eismo mokymo centras”, būdamas konkurso dalyviu kartu su Latvijos Respublikoje registruota įmone SIA „SK 333“ bei su konkurse subrangos pagrindais dalyvaujančiais TH Technysche Hydraulik Planungs und Errichtungs GmbH ir CT Fahrsicherheitszentrum Pachfurth GmbH pateikė Inspekcijai pasiūlymą dalyvauti viešame konkurse dėl teisės organizuoti ir rengti papildomą motorinių transporto priemonių vairuotojų mokymą suteikimo (t. I, b. l. 42-49). Šis konkursas buvo organizuojamas vadovaujantis 2008 m. gegužės 26 d. Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro įsakymu Nr. 3-185, kuriuo patvirtintas Teisės organizuoti ir rengti papildomą motorinių transporto priemonių vairuotojų mokymą suteikimo tvarkos aprašas (t. I, b. l. 1-201, t. II, b. l. 1-44). Inspekcija 2009 m. kovo 31 d. raštu Nr. (14)-15B-1651 informavo pareiškėją, kad 2009 m. kovo 27 d. posėdyje komisija priėmė sprendimą atmesti pareiškėjo pasiūlymą dėl priežasčių, nurodytų su minėtu raštu pateiktoje lentelėje (t. I, b. l. 8-15). Pareiškėjas 2009 m. balandžio 6 d. pateikė Inspekcijai pretenziją (t. I, b. l. 42-49), kurią 2009 m. balandžio 14 d. posėdžio metu Inspekcijos komisija nusprendė atmesti kaip nepagrįstą (t. I, b. l. 50-54). Nesutikdamas su atmesta pretenzija, pareiškėjas 2009 m. balandžio 28 d. padavė ieškinį Vilniaus apygardos teismui, kuriuo prašė teismo pripažinti neteisėtu 2009 m. kovo 27 d. Inspekcijos sprendimą, kuriuo pareiškėjo pasiūlymas buvo atmestas, įpareigoti Inspekciją įvertinti pareiškėjo pasiūlymą (t. I, b. l. 55-65). Teisėjų kolegija, remdamasi Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis, nustatė, jog Vilniaus apygardos teismas 2011 m. liepos 5 d. sprendimu (civilinėje byloje Nr. 2-3617-262/2011) nusprendė pareiškėjo ieškinį atmesti. Lietuvos apeliacinis teismas įsiteisėjusia 2011 m. spalio 28 d. nutartimi (civilinėje byloje Nr. 2A-1654/2011) paliko Vilniaus apygardos teismo 2011 m. liepos 5 d. sprendimą nepakeistą ir pažymėjo, kad Inspekcija pagrįstai atmetė VšĮ „Saugaus eismo mokymo centras” ir Latvijos Respublikoje registruotos įmonės SIA „SK333“ 2009 m. kovo 4 d. pasiūlymą dalyvauti viešame konkurse dėl teisės organizuoti ir rengti papildomą motorinių transporto priemonių vairuotojų mokymą.
Nagrinėjamoje byloje pareiškėjas ginčija Ministerijos Įsakymo dalies, kuriuo buvo patvirtinti Bukiškių žemės ūkio mokyklos, VšĮ Klaipėdos darbo rinkos mokymo centro, VšĮ Panevėžio darbo rinkos mokymo centro, VšĮ Šiaulių darbo rinkos mokymo centro projektai ir paskirtas finansavimas, teisėtumą (t. I, b. l. 66-84). Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančius įrodymus ir taikytiną teisinį reguliavimą, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog Ministerijos vykdytas projektas ir jo pagrindu priimtas Įsakymas yra visiškai nesusijęs su Inspekcijos vykdomu konkursu, kurį pareiškėjas ginčijo Vilniaus apygardos teisme ir dėl kurio Lietuvos apeliacinis teismas priėmė 2011 m. spalio 28 d. nutartį. Bendrosios kompetencijos teismuose vykusio ginčo esmė ir reikalavimai yra visiškai nesusiję su šioje byloje ginčijamo Įsakymo teisėtumu ir pagrįstumu. Pažymėtina, jog bylos medžiagoje nėra duomenų, leidžiančių teigti, kad pareiškėjas dalyvavo projektuose, kurie buvo patvirtinti ginčijamu Įsakymu, teikė, paraiškas ar kitu būdu buvo susijęs su Įsakymu patvirtintais projektais. Šių faktinių aplinkybių pareiškėjas neginčijo nei skunde pirmosios instancijos teismui (t. I, b. l. 1-5, 95-100), nei pirmosios instancijos teismo posėdyje (t. II, b. l. 45-46), apeliaciniame skunde (t. II, b. l. 53-58). Be to, kaip matyti iš apeliacinės instancijos teismo posėdžio protokolo, atsakovo atstovė teismo posėdžio metu patvirtino, jog pareiškėjas nedalyvavo Ministerijos projekte, kurio pagrindu vėliau buvo priimtas Įsakymas, nerodė savo suinteresuotumo, neteikė prašymų. Įvertinusi bylos medžiagą, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad byloje nenustatytas pareiškėjo materialinis teisinis suinteresuotumas ir pareiškėjo skundas negali būti tenkinamas, nes materialinių teisinių prielaidų ginti asmens pažeistą teisę ar įstatymo saugomą interesą nebuvimas yra pagrindas skundą atmesti. Todėl konstatuotina, jog pareiškėjas, kreipdamasis į pirmosios instancijos teismą ir gindamas neva pažeistas subjektines teises, materialiosios reikalavimo teisės neturėjo, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai jo skundą atmetė kaip nepagrįstą.
Pabrėžtina, jog asmuo reikšdamas reikalavimus byloje turi nurodyti, kokios jo subjektinės teisės ar įstatymo saugomi interesai yra pažeisti ginčijamo akto atitinkamomis dalimis ir kaip jie bus apginti reikalavimus patenkinus, t. y. nurodyti, kaip skundo tenkinimo atveju pareiškėjo teisių ir pareigų apimtis pasikeistų. Šiuo atveju pareiškėjas ginčijo Įsakymo teisėtumą tuo pagrindu, jog, jeigu būtų patenkintas jo ieškinys pateiktas bendrosios kompetencijos teismui, Inspekcija galimai nebegalės pripažinti jo konkurso laimėtoju, nes konkurse minima veikla (darbai) jau bus vykdoma Bukiškių žemės ūkio mokyklos, VšĮ Klaipėdos darbo rinkos mokymo centro, VšĮ Panevėžio darbo rinkos mokymo centro, VšĮ Šiaulių darbo rinkos mokymo centro (t. I, b. l. 1-5, 95-100, t. II, b. l. 53-58). Atsižvelgiant į tai, kad Lietuvos apeliacinis teismas įsiteisėjusia 2011 m. spalio 28 d. nutartimi pripažino pareiškėjo ieškinį nepagrįstu, teigtina, jog pareiškėjo nurodyta pagrindinė priežastis dėl Įsakymo ginčijimo apeliacinės bylos nagrinėjimo metu yra išnykusi.
Teisėjų kolegija taip pat nurodo, jog pareiškėjas apeliaciniame skunde nenurodė jokių naujų aplinkybių, paneigiančių pirmosios instancijos teismo išvadas, nepateikė jokių motyvų, susijusių su administracinio ginčo esme, o skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo neteisėtumą iš esmės grindė pirmosios instancijos teismui pateiktame skunde nurodytais argumentais.
Remiantis šiais argumentais teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino teisės aktus, reguliuojančius ginčo santykius bei faktines ginčo aplinkybes, priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, atitinkantį ABTĮ 86 straipsnio reikalavimus. Todėl pareiškėjo apeliacinis skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
pareiškėjo VšĮ „Saugaus eismo mokymo centras” apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. kovo 31 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.