Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

2018-09-25 · Civilinė byla Nr. e2-10552-600/2018

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2018-09-25
Bylos Nr.
e2-10552-600/2018
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-05169-2018-1
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Renata Kasimovienė
Ieškovas
G. N. P.
Atsakovas
G. R.
Advokatai
Giedrius Bučinskas
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-10552-600/2018Teisminio proceso Nr. 2-68-3-05169-2018-1Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.2.9 2.4.2.13; 3.2.6.1; 3.2.6.5.
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. rugsėjo 25 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Renata Kasimovienė,sekretoriaujant Justinai Kurklietytei,

dalyvaujant ieškovės G. N. P. atstovui advokatui Giedriui Bučinskui

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės G. N. P. ieškinį atsakovui G. R. dėl leidimo atlikti daugiabučio namo kapitalinį remontą, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų byloje, ieškovės pusėje – A. P..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Byloje dalyvaujančių asmenų reikalavimų ir atsikirtimų santrauka

1. Ieškovė patikslintu ieškiniu prašo leisti ieškovei atlikti daugiabučio namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kapitalinį remontą, įrengiant bute, esančiame (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), naują langą, be žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendraturčio G. R., gim. (duomenys neskelbtini), rašytinio sutikimo; priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškovė nurodo, kad jai nuosavybės teise priklauso butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Nurodytas butas yra daugiabučiame name, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Ieškovė ir atsakovas yra žemės sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame stovi minėtas namas, bendrasavininkai: ieškovei priklauso 334/1590 nurodyto žemės sklypo dalys, o atsakovui – 41/1590 ir 348/1590 dalys. Atsakovui nuosavybės teise nepriklauso jokios patalpos, esančios pastate adresu (duomenys neskelbtini).

3. 2017 m. lapkričio 7 d. ieškovė kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybę dėl statybą leidžiančio dokumento išdavimo, t. y. (duomenys neskelbtini) (6 buto) kapitalinio remonto atlikimo, įrengiant papildomą langą ieškovei priklausančiame bute pagal pateiktą projektą. Besirengiant atlikti statybos darbus, gautas namo, esančio (duomenys neskelbtini), statybos projektą rengusio architekto leidimas (pritarimas) atlikti minėtą kapitalinį remontą, t. y. galimybę įrengti papildomą langą. Taip pat gauti kitų namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), butų ir kitų patalpų savininkų pritarimai, privalomi pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.85 straipsnio, bei Lietuvos Respublikos statybos įstatymo (toliau – Statybos įstatymas) 27 straipsnio 5 dalies 7 punkte, t. y. yra gauti 4 balsavimo teisę turinčių asmenų pritarimai, o ginčo name butus turi 6 asmenys.

4. 2017 m. lapkričio 9 d. Vilniaus miesto savivaldybė pateikė pastabą dėl ieškovės prašymo atlikti kapitalinį remontą, įpareigodama ieškovę pateikti atsakovo (žemės sklypo bendraturčio) pritarimą kapitaliniam remontui. Kurį laiką ieškovė stengėsi susitarti su atsakovu, siekdama gauti jo sutikimą. Atsakovas vilkino laiką ir sutikimo nedavė, reikalavo, kad ieškovė nupirktų iš atsakovo jam priklausančią sklypo dalį. Ieškovei atsisakius pirkti atsakovės žemės sklypo dalį, pastarasis nedavė sutikimo ieškovės buto kapitaliniam remontui. 2017 m. gruodžio 21 d. ieškovė pateikė atsakovui prašymą bei paaiškinamąjį raštą registruotu paštu, tiek gyvenamosios vietos, tiek darbovietės adresu. Siunta 2017 m. gruodžio 23 d. buvo pristatyta (įteikta) atsakovui, kuris sutikimo ginčo buto kapitaliniam remontui nedavė t. y. visiškai nereagavo į prašymą.

5. Ieškovė pažymi, kad ji nesiekia įgyvendinti statytojo teises pažeisdama įstatymų reikalavimus ir kitų asmenų teises. Kapitalinis remontas niekaip neapribos ir nepažeis atsakovo, kaip žemės sklypo bendraturčio, teisėtų interesų. Darbai bus atlikti taip, jog statybos metu ir naudojant statinį vėliau, kitų asmenų gyvenimo sąlygos bus išsaugotos, darbai bus atlikti laikantis statybos techninių ir specialiųjų reikalavimų, normatyvinių dokumentų nuostatų.

Atsiliepimas

6. A. G. R. ir trečiasis asmuo A. P. per teismo nustatytą terminą atsiliepimų į ieškinį nepateikė. Procesiniai dokumentai šiems asmenims įteikti tinkamai, t. y. atsakovui G. R. asmeniškai, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka, o trečiajam asmeniui – CPK 123 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka (sutuoktinei).

7. Posėdžio metu ieškovės atstovas palaikė procesiniuose dokumentuose išdėstytus argumentus, prašė ieškinį tenkinti.

II. Teismo nustatytos aplinkybės ir jų teisinis vertinimas.

Motyvuojamoji dalis

Žemesnės instancijos teismas

8. Iš byloje esančių Nekilnojamojo turto registro išrašų duomenų nustatyta, kad ieškovei G. N. P. ir trečiajam asmeniui A. P. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklauso butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis daugiabučiame gyvenamajame name, adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), taip pat –334/1590 dalys žemės sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). A. G. R. yra žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), bendrasavininkas; jam priklauso žemės sklypo 41/1590 ir 348/1590 dalys.

9. Ieškovė siekia gauti leidimą atlikti namo, esančio (duomenys neskelbtini), kapitalinį remontą be žemės sklypo bendraturčio sutikimo – įrengti pastogėje, lauko kapitalinėje sienoje, tarp ašių C-D, langą. Ieškovė kreipėsi į architektą, kuris parengė statybos projektą, gavo architekto pritarimą remontui, taip pat gavo daugiabučio namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), savininkų daugumos pritarimą, ir pateikė Vilniaus miesto savivaldybei prašymą atlikti namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), kapitalinį remontą.

10. 2017 m. lapkričio 9 d. Vilniaus miesto savivaldybė pateikė ieškovei pastabą dėl pateikto prašymo: įpareigojo ieškovę pateikti žemės sklypo bendraturčio G. R. sutikimą atlikti kapitalinį remontą.

11. Ieškovė nurodo, kad siekdama gauti atsakovo pritarimą remontui ji bandė tartis su atsakovu žodžiu, tačiau šalims nepavyko susitarti. 2017 m. gruodžio 21 d. ieškovė išsiuntė atsakovui balsavimo raštu biuletenį ir lydraštį – aiškinamąjį raštą, kuriame buvo išdėstyta informacija apie namo, esančio (duomenys neskelbtini), kapitalinį remontą. Nurodyti dokumentai buvo įteikti atsakovo deklaruotos gyvenamosios vietos adresu 2017 m. gruodžio 23 d.

12. Atsakovas sutikimo nedavė, t. y. visiškai nereagavo į ieškovės prašymą.

13. Statybos įstatymo 27 straipsnio 5 dalies 4 punkte yra įtvirtintas reikalavimas asmeniui, siekiančiam gauti statybą leidimą leidžiantį dokumentą, pateikti statybą leidžiantį dokumentą išduodančiai institucijai žemės sklypo bendraturčių rašytinį sutikimą, jeigu žemės sklypas jiems priklauso bendrosios nuosavybės teise.

14. Pagal CK 4.75 straipsnio 1 dalį, bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu. Kai yra nesutarimas, valdymo, naudojimosi ir disponavimo tvarka nustatoma teismo tvarka pagal bet kurio iš bendraturčių ieškinį.

Žemesnės instancijos teismas

15. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad kai bendraturtis siekia įgyvendinti savo, kaip galimo statytojo, teisę, kiti bendraturčiai gali ginčyti ne pačią teisę, bet tik jos įgyvendinimo būdą ir sąlygas. Tačiau tam, kad kiti bendraturčiai apskritai galėtų pareikšti savo poziciją dėl statybos darbus inicijuojančio bendraturčio būsimų veiksmų poveikio jų teisėms, statytojas jiems turi savo siekius atskleisti. Pagal įstatymą reikalingas pateikti bendraturčių sutikimas reiškia ne abstraktų, o konkretizuotą bendraturčių sutikimą, t. y. sutikimas duodamas ne bendrai teisei į statybą įgyvendinti, bet konkretiems statybos darbams atlikti. Tinkamu bendraturčio – galimo statytojo – būsimos rekonstrukcijos planų atskleidimu kitiems bendraturčiams teismų praktikoje pripažįstamas projektinių pasiūlymų (kaip jie apibūdinami Statybos įstatymo 2 straipsnio 31 dalyje, t. y. pasiūlymai, kurių tikslas – išreikšti projektuojamo statinio architektūros ir kitų pagrindinių sprendinių idėją ir kurie pateikiami kaip medžiaga projektuotojo parinkimo konkursui ir (ar) informacija visuomenei apie numatomą statinių projektavimą bei gali būti naudojami specialiesiems architektūros reikalavimams, specialiesiems saugomos teritorijos tvarkymo ir apsaugos reikalavimams, specialiesiems paveldosaugos reikalavimams parengti) pateikimas. Bendraturčio atsisakymas duoti sutikimą turi būti protingai motyvuotas, pagrįstas, atskleidžiantis pateikto projektinio pasiūlymo negatyvų poveikį, grėsmę jo, kaip bendraturčio, teisėms ir teisėtiems interesams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-260/2009; 2009 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-571/2009, 2018 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-107-248/2018).

16. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad esant interesų išsiskyrimui labai svarbu ieškoti visoms šalims priimtino sprendimo būdo, nesiekti savo interesų apsaugos kito bendraturčio teisių suvaržymo sąskaita. Interesų suderinimui būtinas bendraturčių kooperavimasis, o siekis maksimaliai patenkinti tik savo interesus, ignoruojant kitą bendraturtį, neatitinka CK 1.5 ir 4.75 straipsnių nuostatų (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 10 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-96/2012; 2012 m. rugpjūčio 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-390/2012). Taigi teismas, nagrinėdamas šios kategorijos bylas ir spręsdamas skirtingų savininkų tarpusavio interesų suderinimo klausimą, taip pat turi siekti interesų pusiausvyros, interesus įvertinti nuosavybės neliečiamumo ir apsaugos kontekste, pasverti, ar vieno iš bendraturčių interesų prioriteto pripažinimas nesukels esminio kito bendraturčio nuosavybės teisės pažeidimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-313-695/2016, 2018 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-107-248/2018).

17. Taigi, siekiant nustatyti ar konkrečiu atveju išdavus leidimą statybai be žemės sklypo bendraturčio sutikimo nebus pažeisti šio bendraturčio interesai, būtina nustatyti ar bendraturtis buvo tinkamai supažindintas su planuojamais atlikti darbais, t. y. ar buvo išaiškinta, kokie konkretūs darbai bus atlikti, bei ar atliekami (planuojami atlikti) statybos darbai iš esmės nepažeis bendraturčio nuosavybės teisių.

18. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų turinio nustatyta, kad atsakovas G. R. buvo tinkamai ieškovės informuotas apie planuojamą atlikti namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), kapitalinį remontą. Gavusi leidimą statybai išduodančios institucijos pastabą ieškovė ėmėsi aktyvių veiksmų atsakovo sutikimui gauti – atsakovui buvo pateiktas ne tik balsavimo raštu biuletenis, bet ir aiškinamasis raštas, iš kurio turinio matyti, leidimą kokiems darbams atlikti siekia gauti ieškovė. Taip pat nustatyta, kad nurodyti dokumentai buvo tinkamai įteikti atsakovui.

19. Gavęs ieškovės išsiųstus dokumentus, atsakovas neišreiškė savo pozicijos dėl ieškovės planų atlikti namo remontą. Atsakovas nereagavo į ieškovės prašymą – nepateikė nei sutikimo, nei nesutikimo, nenurodė, kaip statyba pažeis jo kaip žemės sklypo bendrasavininko teises.

20. Bylos nagrinėjimo teisme metu atsakovas taip pat neišreiškė savo pozicijos nagrinėjamu klausimu, t. y. nepateikė atsiliepimo į ieškinį, neatvyko į teismo posėdį ir nenurodė neatvykimo priežasčių.

21. Pažymėtina, kad atsakovui nepavykdavo įteikti procesinių dokumentų – ieškinys su priedais ir pranešimas buvo įteikti išsiuntus dokumentus trečią kartą, nepavykus jų įteikti deklaruotos gyvenamosios vietos ir darbovietės adresais, o šaukimas į teismo posėdį buvo įteiktas CPK 123 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka, atsakovui neatsiėmus dokumentų kitu teismui žinomu adresu.

22. Taigi, atsakovas viso bylos nagrinėjimo metu nebuvo aktyvus, nesidomėjo bylos eiga, nereagavo į teismo siųstus procesinius dokumentus, neišreiškė savo nuomonės dėl ginčo esmės.

23. Esant nurodytoms aplinkybėms, įvertinus byloje esančius rašytinius įrodymus ir ieškovės atstovo paaiškinimus, atsižvelgiant į tai, kad atsakovas nepareiškė motyvuotų argumentų, pagrindžiančių jo atsisakymo duoti sutikimą namo, esančio (duomenys neskelbtini), kapitaliniam remontui, taip pat įvertinus darbų, sutikimą kuriems ieškovė siekia gauti, pobūdį (papildomo lango įrengimas), bei aplinkybę, kad atsakovas yra žemės sklypo bendraturtis, tačiau jam ginčo name nepriklauso jokios patalpos, darytina išvada, kad ieškinyje nurodyti kapitalinio remonto darbai nepažeis atsakovo – (duomenys neskelbtini), esančio žemės sklypo savininko – teisių ir teisėtų interesų. Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, ieškovės reikalavimas leisti atlikti namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), kapitalinį remontą be atsakovo sutikimo tenkinamas.

24. Pagal CPK 93 straipsnio 21 dalį, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Ieškovė sumokėjo 75,00 Eur žyminį mokestį. Ieškinį tenkinus ši suma priteistina iš atsakovo. Už advokato pagalbą byloje ieškovė patyrė 550,00 Eur bylinėjimosi išlaidų (2018 m. vasario 9 d. ir 2018 m. rugsėjo 10 d. sąskaitos už teisines paslaugas, 2018 m. vasario 9 d. ir 2018 m. rugsėjo 10 d. mokėjimo pavedimai). Išlaidos už advokato pagalbą nagrinėjamoje byloje neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) nurodytų maksimalių dydžių, ir, teismo vertinimu, yra pagrįstos, atsižvelgiant į bylos sudėtingumą, advokato darbo ir laiko sąnaudas.

25. Esant nurodytoms aplinkybėms, ieškovei iš atsakovo priteistina 75,00 Eur žyminio mokesčio ir 550,00 Eur už advokato pagalbą byloje, iš viso – 625,00 Eur bylinėjimosi (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 80 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 7 dalis, 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 98 straipsnis).

26. Ieškinį tenkinus, iš atsakovo priteistinos teismo patirtos pašto 12,70 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 straipsnio 3 punktas, 96 straipsnis, pažyma apie pašto išlaidas Vilniaus miesto apylinkės teismo nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. e2-10552-600/2018).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268-270 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

leisti ieškovei G. N. P., a. k. (duomenys neskelbtini) atlikti daugiabučio namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kapitalinį remontą, įrengiant bute, esančiame (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), naują langą, be žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendraturčio G. R., gim. (duomenys neskelbtini), rašytinio sutikimo

Priteisti ieškovei G. N. P., a. k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovo G. R., (duomenys neskelbtini), 625,00 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš atsakovo G. R., gim. (duomenys neskelbtini), į valstybės biudžetą 12,70 Eur teismo pašto išlaidų, kurios turi būti sumokėtos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (j. a. k. 188659752) sąskaitą, įmokos kodas 5660, teismui pateikiant kvitą apie sumokėtas priteistas teismo pašto išlaidas.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą pateikiant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Renata Kasimovienė