- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-10-07
- Bylos Nr.
- 2S-830-115/2011
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Rūta Veniulytė-Jankūnienė, Tatjana Žukauskienė, Algirdas Auruškevičius (pran.)
- Pareiškėjas
- E. M.
- Suinteresuotas asmuo
- S. M., Vilniaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcija
- Kategorijos
- 128.19pavadinimo nepavyko patikrinti
Pranešėjas Algirdas Auruškevičius Civilinė byla Nr. 2S-830-115/2011
128.19.;122.5.;
2011 m. spalio 7 d.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Algirdo Auruškevičiaus, teisėjų Rūtos Veniulytės-Jankūnienės, Tatjanos Žukauskienės,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo apelianto (pareiškėjo) E. M. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 3 d. nutarties, kuria prašymas atnaujinti terminą palikimui priimti netenkintas civilinėje byloje Nr. 2-9284-863/2010 pagal pareiškėjo E. M. pareiškimą dėl praleisto įstatymo numatyto termino priimti palikimą atnaujinimo, suinteresuoti asmenys S. M. ir Vilniaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcija.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas E. M. kreipėsi į teismą, prašydamas atnaujinti jam terminą palikimui po tėvo M. M. mirties priimti (b.l.2-4).
Nurodė, kad pareiškėjas 1992 metais, o jo įbrolis – suinteresuotas asmuo S. M. 2001 metais, išvyko gyventi į Izraelį. 2003 m. liepos 4 d. Lietuvoje mirė jų tėvas M. M., apie ką pareiškėją kitą dieną informavo pažįstamas telefonu. Tuo metu pareiškėjas buvo ką tik įsidarbinęs naujoje darbovietėje, kurios administracija atsisakė suteikti jam atostogas nuvykti į tėvo laidotuves ar kelias dienas nuvykti į sostinėje esančią Lietuvos ambasadą dėl palikimo priėmimo. Pareiškėjo įbrolis tuo metu tarnavo Izraelio kariuomenėje ir jam buvo sudarytos visos sąlygos kelionei į Lietuvą. Dėl minėtos priežasties buvo susitarta, jog viskuo pasirūpins suinteresuotas asmuo S. M., kuris pažadėjo pasirūpinti tėvo palikimu ir pareiškėjo vardu. Į Lietuva pareiškėjas nuvyko 2004 m.vasarą ir kreipėsi į notarų biurą, kur sužinojo, kad praleido terminą palikimui po tėvo mirties priimti ir palikimą galės priimti tik tuomet, jei su tuo sutiks vienintelis palikimą priėmęs asmuo – S. M. arba, jei teismas atnaujins praleistą 3 mėnesių terminą. Grįžus į Izraelį S. M. užtikrino pareiškėją, jog sutikimą palikimo priėmimui duos, tačiau nuo 2006 m. pradėjo vengti bendravimo su pareiškėju, o vėliau santykius visiškai nutraukė. Mano, kad terminas pareiškėjui turėtų būti atnaujintas ne tik dėl objektyvių priežasčių, tai yra dėl to, jog pareiškėjas nuturėjo galimybės laiku priimti palikimą po tėvo mirties, bet ir vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika civilinėje byloje Nr. 3K-3-126/2007 dėl kito įpėdinio – S. M. nesąžiningumo.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo Valstybinės mokesčių inspekcija atsiliepimu į prašymą nurodė, jog esant svarbioms priežastims atnaujinti praleistą terminą, prašymui neprieštaraus (b.l.31)
Suinteresuotas asmuo S. M. į teismo posėdį neatvyko. Pareiškimo nuorašas ir teismo pranešimas su įpareigojimu byloje paskirti Lietuvoje esantį atstovą suinteresuotam asmeniui įteikti 2010 m. rugpjūčio 1 d. Per teismo nustatytą terminą suinteresuotas asmuo atsiliepimų į pareiškimą nepateikė, atstovo Lietuvoje nepaskyrė.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 3 d. nutartimi pareiškimą atmetė (b.l.69-70).
Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad pareiškėjo tėvas M. M. mirė 2003 m. liepos 4 d., po jo mirties palikimą priėmė ir paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimas buvo išduotas suinteresuotam asmeniui S. M., kuris, kaip paaiškino pareiškėjas, yra jo įbrolis. Teismas vadovavosi CK 5.50 str.2 d. įtvirtintais palikimas priėmimo būdais bei CK 5.50 str. 3 d. nuostatomis, kad nurodyti veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Teismas pažymėjo, kad CK 5.50 str.3 d. nustatytas terminas nėra naikinamasis. Pagal CK 5.57 str. 1 d. teismas gali praleistą terminą pratęsti, jeigu pripažįsta, kad terminas yra praleistas dėl svarbių priežasčių. Teismas nustatė, kad pareiškėjo tėvo mirties dieną pareiškėjas dirbo įmonėje „R.H. Elektronika“, kurioje įsidarbino 2003 m. birželio 9 d., tačiau byloje nėra jokių įrodymų apie tai, jog pareiškėjas kreipėsi į darbdavį dėl atostogų suteikimo kelionei į Lietuvą ar į artimiausią konsulinę įstaigą, o pastarasis tokio prašymo netenkino. Byloje taip pat nėra jokių įrodymų kada pareiškėjas kreipėsi į notarų biurą dėl palikimo po tėvo mirties priėmimo. Pareiškime pareiškėjas nurodė, jog apie tėvo mirtį jam tapo žinoma jau kitą dieną po tėvo mirties, taip pat nurodyta, jog nuo to laiko pareiškėjas kelis kartus lankėsi Lietuvoje, 2004 m., 2006 m. ir 2009 m. Atsižvelgiant į šias pareiškėjo nurodytas aplinkybes, į praleisto terminio priimti palikimą trukmę bei į tai, jog byloje nėra jokių įrodymų apie galimybių priimti palikimą apsunkinimą ar suvaržymą, teismas sprendė, jog įstatymo nustatytas terminas praleistas dėl pareiškėjo nerūpestingumo.Teismas taip pat atmetė pareiškėjo atstovo argumentus apie tai, kad praleistas įstatymo nustatytas terminas pareiškėjui turėtų būti atnaujintas dėl suinteresuoto asmens S. M. nesąžiningumo. Remdamasis kito asmens nesąžiningumu pareiškėjas turėjo šią aplinkybę įrodyti, tačiau byloje nėra jokių įrodymų apie tai, kad palikimą priėmęs įpėdinis elgėsi nesąžiningai pareiškėjo atžvilgiu.
Šalies argumentai
Pareiškėjas E. M. pateikė atskirąjį skundą (b.l.74-77), kuriuo prašo panaikinti skundžiamą nutartį ir pratęsti įstatymu nustatytą terminą palikimui priimti. Nurodo, jog besiruošdamas teismo procesui dėl atitinkamos pažymos kreipėsi į UAB „R.H. ELEKTRONIKA“, tačiau akivaizdu, kad joks darbdavys nesutiks oficialiame rašte patvirtinti pareiškėjo nurodytas aplinkybes, todėl UAB „R.H. ELEKTRONIKA“ buvo išduota pažyma tik dėl darbo bendrovėje laikotarpio. Įbrolis S. M. tuo metu tarnavo Izraelio kariuomenėje ir jam ne tik buvo leista nuvykti į tėvo laidotuves, bet ir apmokėtos kelionės išlaidas. Apeliantas nurodo visiškai pasitikėjęs įbroliu, kuris grįžęs iš Lietuvos užtikrino, kad priėmė palikimą abiejų vardu. Nurodo nesantis teisininkas, todėl tikrąją padėtį dėl tėvo palikimo sužinojo 2004 m. apsilankęs Vilniaus m. 4-me notaro biure. 2006 m. ir 2009 m. į notaro biurą kreipėsi žodžiu. Pareiškimo dėl tėvo palikimo priėmimo nerašė, nes biuro darbuotojai paaiškino, kad jis bus patenkintas tik tuo atveju jei teismas pratęs mano praleistą 3 mėnesių terminą palikimui priimti arba vienintelis dėl palikimo priėmimo besikreipęs įpėdinis S. M. duos sutikimą kurio pagrindu kartu galės paveldėti tėvo turtą. 2004 m., grįžus iš Lietuvos, įbrolis patvirtino, kad tokį sutikimą tikrai duos ir kreiptis į teismą nėra reikalo. Mano, jog jo nurodytos aplinkybės įrodo, jog visą laiką nuo teisės į tėvo palikimą atsiradimo momento ir iki šios dienos apeliantas elgėsi sąžiningai ir apdairiai. Rūpinosi savo teisės įgyvendinimu: kreipėsi į darbdavį dėl atostogų suteikimo, o gavęs nors ir neoficialų, tačiau neigiamą atsakymą susitarė su įbroliu, kuris prižadėjo ir ilgą laiką užtikrino, kad padės realizuoti apelianto teisę į tėvo palikimą. Tuo klausimu kelis kartus kreipėsi į notarą, iš kurio paaiškinimų suprato, jog prašymą dėl palikimo priėmimo gali ir turi parašyti tik turėdamas arba teismo sprendimą arba įbrolio sutikimą. Kai iš S. M. veiksmų tapo aišku, jog pastarasis apeliantą apgavo ir sutikimo paveldėti mūsų tėvo palikimą neduos, ėmėsi visų jam prieinamų priemonių sužinoti jo gyvenamąją arba darbo vietą o sužinojęs nedelsdamas, per atstovą kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl praleisto termino palikimui priimti pratęsimo. Mano, jog nesąžiningai šioje situacijoje elgėsi suinteresuotas asmuo S. M.. Nurodo negalėjęs tikėtis tokio elgesio iš artimo giminaičio, su kuriuo ilgus metus mus siejo geri santykiai, todėl, suprantama, niekada negalvojo rinkti ir nerinko jokių rašytinių ar kitokių įrodymų, kurie patvirtintų tarp jo ir S. M. egzistavusį susitarimą kartu paveldėti tėvo palikimą. Tačiau akivaizdu, kad įbroliui, kaip vieninteliam įpėdiniui, ištesėjus duotus pažadus, apeliantas nebūtų priverstas kreiptis teisminės savo pažeistų teisių gynybos. Pažymi, jog S. M. nepateikė atsiliepimo, neatliko kitų šiuo atveju teisiškai reikšmingų veiksmų.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas netenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą tik dėl apskųstos dalies ir tik analizuodamas atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis.
Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi pareiškimo dėl praleisto įstatymo numatyto termino priimti palikimą atnaujinimo (pratęsimo) netenkino.
Apeliantas atskirąjį skundą grindžia tais argumentais, kad visą laiką rūpinosi savo teisės įgyvendinimu: kreipėsi į darbdavį dėl atostogų suteikimo, o gavęs nors ir neoficialų, tačiau neigiamą atsakymą, susitarė su įbroliu, kuris prižadėjo ir ilgą laiką užtikrino, kad padės realizuoti apelianto teisę į tėvo palikimą; kelis kartus kreipėsi į notarą, iš kurio paaiškinimų suprato, jog prašymą dėl palikimo priėmimo gali ir turi parašyti tik turėdamas arba teismo sprendimą arba įbrolio sutikimą; teigė, kad įbrolis buvo nesąžiningas, siekdamas vienas priimti palikimą.
CK 5.50 str.2 d. yra įtvirtinti palikimo priėmimo būdai, o CK 5.50 str. 3 d. numatyta, kad nurodyti veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Kolegija pabrėžia, jog CK 5.50 str.3 d. nustatytas terminas nėra naikinamasis. Pažymėtina, jog terminą palikimui priimti teismas gali pratęsti, jeigu pripažįstama, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių (CK 5.57 str. 1 d.). Klausimą, ar konkrečios palikimui priimti priežastys pripažintinos svarbiomis, ar šios yra pagrindas jį pratęsti, teismai turi spręsti atsižvelgdami į terminų, nustatytų palikimui priimti, paskirtį, teisines pasekmes, konkrečias bylos aplinkybes, byloje dalyvaujančių šalių elgesį, asmens, prašančio pratęsti terminą (arba kurio vardu prašoma priimti palikimą), teisinį statusą, pareiškėjo elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat į protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijus (CK 1.5 straipsnis). Pažymėtina, kad, vertinant pareiškėjo elgesį, būtina atsižvelgti į tai, ar jis buvo pakankamai atidus, sąžiningas, ar priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Šia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo elgesio standartai.
Byloje nustatyta, kad apelianto tėvas M. M. mirė 2003 m. liepos 4 d., po jo mirties palikimą priėmė ir paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimas buvo išduotas suinteresuotam asmeniui S. M., kuris yra apelianto įbrolis.
Taigi, palikimas atsirado 2003 m. liepos 4 d.(CK 5.3 straipsnio 1 dalis), todėl apeliantas jį turėjo priimti per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo – iki 2003 m. spalio 4 d. Apie tėvo M. M. mirtį apeliantas sužinojo kitą dieną telefonu, būdamas užsienyje ir tiek palikimo atsiradimo, tiek termino palikimui priimti metu, taip pat ir jam pasibaigus pareiškėjo Lietuvoje nebuvo. Tačiau kolegija atkreipia dėmesį į tas aplinkybes, kad apeliantas į teismą dėl termino palikimui priimti pratęsimo kreipėsi tik 2010-06-15, t.y. po septynerių metų.
Nors apeliantas atskirajame skunde nurodo, jog iš Izraelio neatvyko į tėvo laidotuves ir tvarkyti palikimo reikalų dėl to, jog nebuvo išleistas darbdavio, o 2006 m. ir 2009 m. į notaro biurą dėl palikimo priėmimo kreipėsi žodžiu, byloje nėra nė vieno tai patvirtinančio įrodymo (CPK 178 str.). Taip pat nėra įrodymų, kurie patvirtintų tarp apelianto ir suinteresuoto asmens S. M. egzistavusį susitarimą kartu paveldėti tėvo palikimą.
Apeliantas atskirajame skunde taip pat nurodo, jog nėra teisininkas ir apie tikrąją padėtį sužinojęs tik 2006 m., tačiau, kolegijos vertinimu, šiuo atveju taikytinas CK 1.6 str., nustatantis, kad įstatymų nežinojimas ar netinkamas jų suvokimas neatleidžia nuo jose numatytų sankcijų taikymo ir nepateisina įstatymų reikalavimų nevykdymo ar netinkamo jų vykdymo. Be to, pareiškėjas septynerius metus faktiškai neatliko jokių veiksmų turtui paveldėti, todėl jo nurodytos termino palikimui priimti praleidimo priežastys nepripažintinos svarbiomis, kadangi kaip gyvenimo patirtį turintis asmuo, jis faktiškai neturėjo pagrindo tikėtis, jog terminas palikimui priimti gali tęstis kelis metus. Kitos pareiškėjo nurodytos aplinkybės taip pat nelaikytinos svarbiomis termino praleidimo priežastimis, nes darbas ir gyvenimas užsienyje nereiškia, kad apeliantas palikimo priėmimo klausimo Lietuvoje negalėjo spręsti per kitus asmenis, įformindamas atstovavimo santykius.
Teisėjų kolegija konstatuoja, kad terminą palikimui priimti apeliantas praleido be svarbių priežasčių ir pagrindų jį pratęsti nėra (CK 5.50 str. 3 d.).
Atsižvelgiant į išdėstytą, teisėjų kolegija sprendžia, jog apelianto atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo ginčijamai nutarčiai panaikinti ar pakeisti, todėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 3 d. nutartis paliktina nepakeista (LR CPK 337 str. 1 p.).
Be to, iš apelianto priteistinos procesinių dokumentų įteikimo išlaidos (CPK 88 str.1 d. 3 p., 96 str.) (b.l. 84).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 336 str., 337 str. 1 p., 339 str., teisėjų kolegija
nutarė:
Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-9284-863/2010 palikti nepakeistą.
Priteisti iš apelianto (pareiškėjo) E. M. valstybei 12,45Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidų.