Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš posėdžio pirmininko ir pranešėjo Arūno Kaminsko, kolegijos teisėjų Mefodijos Povilaitienės bei Veslavos Ruskan, sekretoriaujant R. Tebėraitei, dalyvaujant pareiškėjos atstovui P. P., atsakovo atstovei R. Šulskutei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo pareiškėjos UAB „Balsas.lt“ skundą atsakovui Žurnalistų etikos inspektoriui dėl įsakymo panaikinimo (trečiasis suinteresuotasis asmuo A. J.).

Aprašomoji dalis

nustatė:

Skundo reikalavimus pareiškėja UAB „Balsas.lt“ pagrindė tuo, kad Inspektorius priėmė nepagrįstą sprendimą įspėti UAB „Balsas.lt“ (toliau – ir Bendrovė) dėl Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo (toliau – Visuomenės informavimo įstatymas) 14 straipsnio pažeidimo, padaryto svetainėje www.balsas.lt, 2003-03-31 publikacijoje „Policija prašo pagalbos“, paskelbiant apie A. J. dingimą, nurodant gyvenvietę, kurioje gyveno A. J., gimimo metus ir amžių, mokyklos, kurioje mokėsi pavadinimą ir klasę, išvaizdą apibūdinančius požymius bei pomėgius. Inspektorius sprendime nurodė, kad 2003-03-31 paskelbimas nepažeidė Visuomenės informavimo įstatymo nuostatų, tačiau tolesnis publikacijos buvimas (iki 2011 metų vasario mėnesio) pažeidžia šio įstatymo 14 straipsnį.

Bendrovė paaiškino, kad sutinka su Inspektoriaus sprendime išdėstytu teiginiu, jog asmens teisė į privatų gyvenimą ginama, kai nustatoma šių faktų visuma: 1) informacijos paskleidimo faktas; 2) faktas, jog paskleista informacija yra apie asmenį, prašantį apginti jo galimai pažeistas teises; 3) faktas, jog paskleista informacija yra apie privatų žmogaus gyvenimą; 4) faktas, jog informacija paskleista be asmens sutikimo; 5) faktas, jog informacija paskleista nesant teisėto visuomenės intereso. Sprendime nurodoma, kad UAB „Balsas.lt“ 2003-03-31 publikacijoje „Policija prašo pagalbos“ privataus pobūdžio informacijos paskelbimas apie A. J. be jo leidimo, nepažeidė teisės į privatų asmens gyvenimą, nes informacija paskleista esant teisėtam visuomenės interesui, t. y. siekiant surasti A. J. ir apsaugoti jo teises bei laisves.

UAB „Balsas.lt“ pabrėžė, kad informacija apie A. J. dingimą buvo paskelbta vienintelį kartą publikacijoje „Policija prašo pagalbos“, nurodant, jog informacijos šaltinis yra valstybės institucija – Policijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos. Inspektoriaus pripažinimas, jog informacija apie privatų žmogaus gyvenimą gali būti paskleista teisėtai, tačiau tolesnis jos buvimas www.balsas.lt tinklalapyje gali būti laikomas privataus gyvenimo pažeidimu, yra Visuomenės informavimo įstatymo 14 straipsnio aiškinimas ad absurdum. Tokiu atveju, būtų sukurta tokia teisinė situacija, kai, pavyzdžiui, apie viešą asmenį paskelbta informacija yra privati, bet atitinka visuomenės interesą dėl jo užimamų pareigų; asmeniui pasitraukus iš užimamų pareigų, informacija nebebūtų reikalinga viešam interesui ir iš ten, kur ji buvo paskelbta, turėtų būti panaikinta, t. y. iš televizijos laidų archyvų, seni laikraščiai su tokia informacija turėtų būti sunaikinti, turėtų būti panaikinti tūkstančiai interneto straipsnių ir pan. Akivaizdu, kad toks šio įstatymo 14 straipsnio aiškinimas yra negalimas. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad Inspektoriui pripažinus, jog privataus pobūdžio informacijos paskleidimas buvo atliktas teisėtai, tolimesnis tokios informacijos buvimas negali būti pripažintas pažeidžiančiu asmens teisę į privatų gyvenimą.

Bendrovė paaiškino, kad Inspektorius ne tik netinkamai traktavo informacijos paskleidimą kaip tęstinį veiksmą, bet ir laikydamas, jog pažeidimas yra tęstinio pobūdžio, turėjo nurodyti, nuo kada atsirado ir kiek tęsėsi pažeidimas, t. y. turėjo būti išnagrinėta, ar informacija tikrai nebeatitinka visuomenes intereso ir nuo kada ši informacija nebeatitinka visuomenės intereso. Inspektoriaus sprendimas paremtas prielaidomis, tinkamai nesiaiškinant ir netiriant esamos situacijos ir taip pažeidžiant Visuomenės informavimo įstatymo 49, 50 straipsnius.

UAB „Balsas.lt“ pabrėžė, kad Inspektoriaus sprendimu paskirta nuobauda – įspėjimas laikytinas administracine nuobauda. Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 2 str. 2 dalyje nurodyta, kad Lietuvos Respublikos įstatymai dėl administracinių teisės pažeidimų, kol jie nustatyta tvarka neįtraukti į šį kodeksą, Lietuvos Respublikos teritorijoje taikomi tiesiogiai. Tačiau, jei įstatyme, pagal kurį taikoma administracinė atsakomybe, nėra numatyta taisyklių, kurios būtų priskirtinos bendrai administracinių teisės pažeidimų teisei, turi būti tiesiogiai taikomos Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso bendrosios dalies normos. Akivaizdu, jog Inspektorius, skirdamas įspėjimą turėjo įrodyti Bendrovės kaltę.

Be to, atkreiptinas dėmesys, jog Bendrovė apie tai, kad A. J. surastas, sužinojo tik tuomet, kai 2011-02-24 iš Inspektoriaus tarnybos buvo gautas raštas „Dėl paaiškinimų pateikimo“, kuriuo pranešta apie A. J. skundą. Todėl Bendrovė nežinojo ir negalėjo žinoti apie tai, kad A. J. buvo surastas, tad nėra kaltės, kurios nustatymas yra būtinas.

Inspektorius pabrėžė, kad pirmą kartą, esant teisėtam visuomenės interesui, informacija apie trečiojo suinteresuoto asmens privatų gyvenimą interneto tinklalapyje www.balsas.lt buvo paskelbta 2003-03-31 ir buvo prieinama visuomenei beveik aštuonerius metus, t. y. iki 2011 m. vasario mėnesio. Per šį laikotarpį, net ir išnykus teisėtam visuomenės interesui žinoti privačią informaciją apie trečiąjį suinteresuotą asmenį, visuomenė galėjo lengvai sužinoti duomenis apie jo buvusią gyvenamąją vietą, gimimo metus, mokyklą, kurioje mokėsi, išvaizdą ir pomėgius. Be to, suradus trečiąjį suinteresuotą asmenį, viešai tebeskelbiama informacija apie jo dingimą ir paiešką visuomenei suteikė papildomų duomenų apie konkrečius asmeninius faktus: trečiojo suinteresuoto asmens dingimą ir atliktą oficialią paiešką. Akivaizdu, kad Bendrovė 2003-03-31 paskelbė publikacijoje „Policija prašo pagalbos“ esančią informaciją ir daugiau nebesidomėjo jos turiniu ir aktualumu, nebevertino jos tolimesnio skelbimo teisėtumo ar neteisėtumo, kas nagrinėjamu atveju buvo labai svarbu ir turėjo būti atlikta. Taip pat akcentuotina, kad suradus trečiąjį suinteresuotą asmenį ir išnykus teisėtam visuomenės interesui žinoti privačią informaciją apie jį, Bendrovė privalėjo gauti jo sutikimą toliau skelbti publikacijoje „Policija prašo pagalbos“ (tinklalapis www.balsas.lt/naujiena/404417/policija-praso-pagalbos, 2003-03-31) esančią informaciją, tačiau ji tokio sutikimo negavo, todėl visi minėti Bendrovės veiksmai suponuoja išvadą apie jos aplaidumą ir neatidumą.

Inspektorius paaiškino, kad ginčo objektu esančios publikacijos skelbimo metu galiojusių Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo pakeitimo įstatymų (toliau – Duomenų apsaugos įstatymas) redakcijų 4 straipsnyje numatyta, kad asmens duomenys saugomi ne ilgiau, nei to reikalauja duomenų tvarkymo tikslai. Kai asmens duomenys nebereikalingi jų tvarkymo tikslams, jie turi būti sunaikinami, išskyrus tuos, kurie įstatymų nustatytais atvejais turi būti perduoti valstybiniams subjektams. Bendrovei poreikis tvarkyti ir saugoti (t. y. skleisti viešai) trečiojo suinteresuoto asmens privačius duomenis išnyko, kuomet trečiasis suinteresuotas asmuo atsirado ir buvo nutraukta jo paieška, t. y., kai išnyko teisėtas visuomenės interesas žinoti privataus pobūdžio informaciją, siekiant padėti surasti trečiąjį suinteresuotą asmenį ir apsaugoti jo teises bei laisves. Be to, privataus pobūdžio informacijos skelbimas po trečiojo suinteresuoto asmens suradimo nebeatitiko Duomenų apsaugos įstatymo 5 str. 1 d. 4 ir 6 punktuose numatytų asmens duomenų teisėto tvarkymo kriterijų, kadangi konkrečiu atveju esminis duomenų subjekto – trečiojo suinteresuoto asmens – interesas būti surastam išnyko ir tapo interesu apsaugoti savo teisę į privatų gyvenimą, tačiau buvo pažeistas paskelbus privačią informaciją. Taip pat akcentuotina, kad trečiojo suinteresuoto asmens interesų ir teisių apsauga buvo daug svarbesnė nei teisėtas interesas, kurio siekia duomenų valdytojas (skleidėjas) – Bendrovė. Atsižvelgiant į tai, Inspektoriaus sprendime buvo prieita prie išvados, kad visuomenei nebeaktualios privataus pobūdžio informacijos skelbimas, nesant teisėto intereso, nebeįgyvendino tikslo padėti surasti trečiąjį suinteresuotą asmenį ir apsaugoti jo teises bei laisves, išimtinai tenkino tik skaitytojų smalsumą ir pažeidė trečiojo suinteresuoto asmens teisę į privataus gyvenimo apsaugą, todėl Bendrovė savo iniciatyva privalėjo pašalinti tokią informaciją. Pažymėtina, kad Bendrovė, pateikusi 2011-03-07 paaiškinimus Inspektoriui, pripažino, jog ginčo objektu esanti publikacija yra nebeaktuali ir ją pašalino iš interneto tinklalapio www.balsas.lt.

Inspektorius paaiškino, kad Bendrovė yra neteisi teigdama, kad jai Inspektoriaus sprendimu skirtas įspėjimas yra laikytinas administracine nuobauda Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso prasme, ir todėl turėjo būti įrodyta jos kaltė dėl pažeidimo. Visuomenės informavimo įstatymo 50 str. 3 d. 1 punkte numatyta, kad, atlikdamas minėto įstatymo 50 str. 1 dalyje nurodytas funkcijas, inspektorius gali priimti sprendimą įspėti viešosios informacijos rengėjus ir skleidėjus, už visuomenės informavimo priemonių turinį atsakingus (fizinius) asmenis apie pastebėtus šio įstatymo ir kitų visuomenės informavimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimus ir reikalauti juos pašalinti, tačiau tai nėra ekonominės sankcijos, kurių skyrimas turėtų būti vykdomas Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso nustatyta tvarka. Minėti įspėjimai yra etinio, auklėjamo pobūdžio priemonės, kuriomis siekiama prevencinių tikslų visuomenės informavimo srityje, jais nenustatomi jokie finansiniai įpareigojimai, tam tikros veiklos vykdymo ar laisvės apribojimai ir pan., todėl darytina išvada, kad Visuomenės informavimo įstatymo pagrindu Inspektoriaus skiriami įspėjimai nėra tapatūs administracinėms nuobaudoms ir vertinant Visuomenės informavimo įstatymo pažeidimą nėra pagrindo nustatyti Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso numatytų administracinio teisės pažeidimo sudėties elementų. Tai reiškia, kad Inspektorius neprivalo įrodinėti Bendrovės kaltės fakto ir konstatuojant Visuomenės informavimo įstatymo 14 straipsnio pažeidimą pakanka nustatyti teismų praktikoje aptartą asmens teisės į privatų gyvenimą gynimo faktų visumą: 1) informacijos paskleidimo faktą; 2) faktą, jog paskleista informacija yra apie pareiškėją; 3) faktą, jog paskleista informacija yra apie privatų žmogaus gyvenimą; 4) faktą, jog informacija paskleista be asmens sutikimo; 5) faktą, jog informacija paskleista nesant teisėto visuomenės intereso. Šiuo atveju, minėta faktų visuma buvo nustatyta ir šiuo pagrindu Bendrovei skirtas įspėjimas dėl Visuomenės informavimo įstatymo 14 straipsnio pažeidimo. Pažymėtina, kad Bendrovė privalėjo kontroliuoti publikacijoje „Policija prašo pagalbos“ (tinklalapis (duomenys neskelbtini), 2003-03-31) skelbtą informaciją ir imtis aktyvių veiksmų tikrinant jos teisėtumą, todėl Bendrovės argumentas apie tai, kad ji nežinojo ir negalėjo žinoti, jog trečiasis suinteresuotas asmuo buvo surastas, yra nepagrįstas.

Žurnalistų etikos inspektorius 2011-04-29 priėmė sprendimą Nr. SPR-47 „Dėl publikacijoje „Policija prašo pagalbos“ (tinklapis (duomenys neskelbtini), 2003-03-31) paskelbtos informacijos“, nuspręsdamas įspėti viešosios informacijos rengėją UAB „Balsas.lt“ dėl Visuomenės informavimo įstatymo 14 straipsnio pažeidimo (dėl tęstinio privataus pobūdžio informacijos skelbimo ir teisės į privataus gyvenimo apsaugą pažeidimo) (b. l. 5-10).

Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – VAĮ) 3 str. 8 dalyje administracinis aktas apibrėžiamas kaip viešojo administravimo subjekto išleistas nustatytos formos teisės aktas. Administraciniai aktai, susiję su asmenų teisių ir pareigų įgyvendinimu, visais atvejais turi būti pagrįsti įstatymais (VAĮ 3 str. 1 punktas). VAĮ 8 straipsnyje įtvirtinti individualaus administracinio sprendimo bendrieji reikalavimai: individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos (1 d.); individualiame administraciniame akte turi būti aiškiai suformuluotos nustatytos arba suteikiamos teisės ir pareigos ir nurodyta akto apskundimo tvarka (2 d.); individualus administracinis aktas turi būti pasirašytas jį priėmusio pareigūno ar valstybės tarnautojo arba viešojo administravimo subjekto vadovo, jo pavaduotojo ar įgalioto asmens ir patvirtintas antspaudu (3 d.). Aptartos įstatymo nuostatos suponuoja išvadą, kad viešojo administravimo subjekto individualaus administracinio sprendimo, priimamo išnagrinėjus asmens prašymą (skundą) turinys, jei atitinkami specialieji teisės aktai nenustato išimčių, turi atitikti VAĮ 8 straipsnyje nurodytus reikalavimus.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, formuodamas vienodą administracinių teismų praktiką aiškinant ir taikant įstatymus bei kitus teisės aktus, ne kartą yra konstatavęs, jog VAĮ 8 straipsnio nuostata, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, įpareigoja viešojo administravimo subjektus motyvuoti priimamus individualius administracinius sprendimus, t. y. pagrįsti nustatytais objektyviais duomenimis (faktais) ir konkrečiai nurodytomis atitinkamų teisės aktų normomis (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007-02-15 nutartis administracinėje byloje Nr. A17-174/2007, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo biuletenis Nr/1 (11), 2007; 2007-11-05 nutartis administracinėje byloje Nr. A5-990/2007, 2007-11-05 nutartis administracinėje byloje Nr. A5-964/2007, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo biuletenis Nr/3 (13), 2007).

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 89 str. 1 dalyje nurodoma, kad skundžiamas aktas (ar jo dalis) turi būti panaikintas, jeigu jis yra: 1) neteisėtas iš esmės, t. y. savo turiniu prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams; 2) neteisėtas dėl to, kad jį priėmė nekompetentingas administravimo subjektas; 3) neteisėtas dėl to, kad jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas, įvertinęs bylos medžiagą ir išanalizavęs teisinį individualaus administracinio sprendimo priėmimo reguliavimą, daro išvadą, kad Inspektoriaus sprendimas yra individualus administracinis aktas, todėl vertinant jo teisėtumą ir pagrįstumą, visų pirma, būtina nustatyti, ar Inspektoriaus sprendimas atitinka VAĮ 8 straipsnyje įtvirtintus teisėtumo ir pagrįstumo kriterijus, bei tai, ar nėra ABTĮ 89 straipsnyje nurodytų sprendimo panaikinimo pagrindų.

Teismas, vertindamas ginčo sprendimą VAĮ 8 str. 1 dalies nuostatų kontekste, konstatuoja, kad Inspektoriaus sprendimas nėra pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais), o taikomos poveikio priemonės (įspėjimas) nėra motyvuotos.

Teismas daro išvadą, kad Inspektoriaus sprendime yra tik išdėstyta įvykių, susijusių su informacijos apie A. J. dingimą, patalpinimo tinklalapyje www.balsas.lt, seka bei nurodytos Visuomenės informavimo įstatymo bei Duomenų apsaugos įstatymo teisės normos, tačiau Inspektorius tinkamai nemotyvavo savo sprendimo.

Išsamiai bei visapusiškai ištyręs byloje surinktus įrodymus, teismas daro išvadą, kad Inspektoriaus sprendimas nėra motyvuotas, t. y. sprendimas, kuris nėra motyvuotas, neatitinka VAĮ 8 str. 1 dalies nuostatų, todėl negali būti pripažintas teisėtu ir pagrįstu.

Duomenų apsaugos įstatymo 5 str. 1 d. 4 ir 6 punktuose nustatyta, kad asmens duomenys gali būti tvarkomi, jeigu siekiama apsaugoti duomenų subjekto esminius interesus, taip pat jeigu juos reikia tvarkyti dėl teisėto intereso, kurio siekia duomenų valdytojas arba trečiasis asmuo, kuriam teikiami asmens duomenys, ir jei duomenų subjekto interesai nėra svarbesni.

Visuomenės informavimo įstatymo 2 str. 21 dalyje nustatyta, kad privati informacija yra informacija apie žmogaus asmeninį ir jo šeimos gyvenimą, jo sveikatą, kita žmogaus teisės į privataus gyvenimo apsaugą užtikrinimo požiūriu neskelbtina informacija. Šio įstatymo 14 str. 1 ir 2 dalyse nustatyta, jog rengiant ir platinant viešąją informaciją, privaloma užtikrinti žmogaus teisę į tai, kad būtų gerbiamas jo asmeninis ir jo šeimos gyvenimas, o informaciją apie privatų gyvenimą galima skelbti, išskyrus šio straipsnio 3 dalyje nurodytus atvejus, tik to žmogaus sutikimu ir jeigu informacijos paskelbimas nedaro jam žalos. Visuomenės informavimo įstatymo 14 str. 3 dalyje nustatyta, kad informacija apie privatų gyvenimą gali būti skelbiama be žmogaus sutikimo tais atvejais, kai informacijos paskelbimas nedaro žalos asmeniui arba kai informacija padeda atskleisti įstatymų pažeidimus ar nusikaltimus, taip pat kai informacija yra pateikiama nagrinėjant bylą atvirame teismo procese, ir kai tokia informacija atskleidžia visuomeninę reikšmę turinčias privataus šio asmens gyvenimo aplinkybes ar asmenines savybes. Be to, informacija apie viešojo asmens (valstybės politikų, valstybės tarnautojų, politinių partijų ir visuomeninių organizacijų vadovų bei kitų visuomeninėje ir politinėje veikloje dalyvaujančių asmenų) privatų gyvenimą gali būti skelbiama be jo sutikimo, jeigu ši informacija atskleidžia visuomeninę reikšmę turinčias privataus šio asmens gyvenimo aplinkybes ar asmenines savybes. Visuomenės informavimo įstatymo 2 str. 45 dalyje nustatyta, kad privatus gyvenimas – tai asmeninis žmogaus, jo šeimos gyvenimas, gyvenamoji aplinka, kurią sudaro fizinio asmens gyvenamoji patalpa, jai priklausanti privati teritorija ir kitos privačios patalpos, kurias fizinis asmuo naudoja savo ūkinei, komercinei ar profesinei veiklai, taip pat fizinio asmens psichinė ir fizinė neliečiamybė, garbė ir reputacija, slapti asmeniniai faktai, fizinio asmens fotonuotraukos ar kiti atvaizdai, informacija apie fizinio asmens sveikatą, privatus susirašinėjimas ar kitoks ryšio palaikymas, fizinio asmens pažiūros ir įsitikinimai, įpročiai ir kiti duomenys, kuriuos galima naudoti tik jam sutikus.

Atlikęs išsamią teisės normų, reglamentuojančių asmens teisę į privatų gyvenimą, į asmens duomenų apsaugą, analizę, teismas daro išvadą, kad asmens teisė į privatų gyvenimą yra ginama, kai nustatoma šių faktų visuma: 1) informacijos paskleidimo faktas; 2) faktas, jog paskleista informacija yra apie pareiškėją; 3) faktas, jog paskleista informacija yra apie privatų žmogaus gyvenimą; 4) faktas, jog informacija paskleista be asmens sutikimo; 5) faktas, jog informacija paskleista nesant teisėto visuomenės intereso.

Išsamiai bei visapusiškai ištyręs byloje esančius įrodymus, teismas daro išvadą, kad publikacija apie A. J. dingimą tinklalapyje www.balsas.lt buvo paskelbta 2003-03-31 ir buvo skelbiama tol, kol viešosios informacijos rengėjui UAB „Balsas.lt“ tapo žinoma (2011-02-24) apie A. J. skundą, kurį jis pateikė Inspektoriui 2011-02-19. Ginčo objektu esanti publikacija buvo paskelbta teisėsaugos institucijų prašymu, siekiant gauti informacijos, kuri galėtų padėti surasti ieškomą asmenį – A. J.. Teismas daro išvadą, kad ši publikacija atitinka Duomenų apsaugos įstatymo 5 str. 1 d. 4 punkte numatytus asmens duomenų tvarkymo kriterijus, kadangi paskelbiant šią informaciją siekta apsaugoti duomenų subjekto esminius interesus, o konkrečiu atveju tai buvo dingusio be žinios asmens esminis interesas būti surastam, t. y. teismas daro išvadą, kad minėtoje publikacijoje paskelbta informacija buvo pateikta dėl teisėto intereso, t. y. siekiant informuoti visuomenę apie dingusį be žinios asmenį, jo paiešką bei prisidėti prie visuomenės diskusijų apie asmenų dingimą be žinios, todėl visuomenės teisė žinoti, šiuo atveju, yra reikšmingesnė už pareiškėjo interesus ir toks asmens duomenų tvarkymas yra teisėtas ir atitinka Duomenų apsaugos įstatymo 5 str. 1 d. 6 punkto reikalavimus. Be to, skelbiant šią informaciją, buvo siekiama teisėtų ir viešąjį interesą atitinkančių tikslų, ši informacija turėjo visuomeninę reikšmę.

Teismas daro išvadą, kad Visuomenės informavimo įstatymas ir kiti visuomenės informavimą bei duomenų apsaugą reglamentuojantys teisės aktai imperatyviai nenumato informacijos skleidėjui (šiuo atveju, UAB „Balsas.lt“) prievolės nuolat kontroliuoti, ar visuomenės interesus liečianti informacija yra neaktuali. Informaciją apie A. J. dingimą UAB „Balsas.lt“ gavo iš policijos, minėta informacija UAB „Balsas.lt“ tinklapyje buvo paskelbta teisėtai, tačiau policijos pareigūnai neinformavo UAB „Balsas.lt“, kada ir kaip A. J. atsirado, o Inspektorius, vertindamas ginčo aplinkybes, minėtų faktų nevertino, todėl teismas konstatuoja, kad Inspektoriaus sprendimo išvada, jog UAB „Balsas.lt“ pažeidė Visuomenės informavimo įstatymo 14 straipsnio reikalavimus (dėl tęstinio privataus pobūdžio informacijos skelbimo ir teisės į privataus gyvenimo apsaugą pažeidimo), rėmėsi netinkamu teisės normų interpretavimu, nepagrįstais samprotavimais bei spėjimais, kurie suponavo netinkamą faktinių aplinkybių vertinimą bei nepagrįstą Inspektoriaus sprendimo priėmimą.

Teismas atmeta Bendrovės argumentą, kad jai Inspektoriaus sprendimu skirtas įspėjimas yra laikytinas administracine nuobauda Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso prasme, ir todėl turėjo būti įrodyta jos kaltė dėl pažeidimo. Teismas daro išvadą, kad Visuomenės informavimo įstatymo 50 str. 3 d. 1 punkte numatyta, jog atlikdamas minėto įstatymo 50 str. 1 dalyje nurodytas funkcijas, inspektorius gali priimti sprendimą įspėti viešosios informacijos rengėjus ir skleidėjus, už visuomenės informavimo priemonių turinį atsakingus (fizinius) asmenis apie pastebėtus šio įstatymo ir kitų visuomenės informavimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimus ir reikalauti juos pašalinti, tačiau tai nėra sankcijos, kurių skyrimas turėtų būti vykdomas Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso nustatyta tvarka.

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, objektyviai, išsamiai ir visapusiškai ištyręs byloje surinktus įrodymus, teismas konstatuoja, kad Inspektoriui priimant sprendimą, buvo paviršutiniškai įvertintos ginčo aplinkybės, t. y. nebuvo įvertintos aplinkybės, susijusios su A. J. atsiradimu ir šios informacijos pateikimu Bendrovei, be to, Inspektoriaus sprendimas nėra tinkamai motyvuotas, todėl Inspektoriaus sprendimas yra nepagrįstas ir naikintinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis ABTĮ 85-87 str., 88 str. 2 punktu, 127 str., teismas

nusprendė:

pareiškėjos UAB „Balsas.lt“ skundą tenkinti.

Panaikinti Žurnalistų etikos inspektoriaus 2011-04-29 sprendimą Nr. SPR-47 „Dėl publikacijoje „Policija prašo pagalbos“ (tinklapis (duomenys neskelbtini), 2003-03-31) paskelbtos informacijos“.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.