Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Daliaus Jocio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Savinijaus Katausko ir Eduardo Maškevičiaus,

Rezoliucinė dalis

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo D. S. gynėjo advokato Osvaldo Martinkaus ir nuteistojo T. V. apeliacinius skundus dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2021 m. vasario 10 d. nuosprendžio, kuriuo nuspręsta:

T. V. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 264 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirti bausmę – 30 parų areštą.

Bausmės atidėjimo terminą skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

T. V. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – taikyti iki bausmės vykdymo pradžios. Pradėjus vykdyti bausmę, kardomąją priemonę panaikinti.

D. S. pripažinti kaltu padarius nusikaltimus, numatytus BK 259 straipsnio 1 dalyje ir 260 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti bausmes:

pagal BK 259 straipsnio 1 dalį – 30 parų arešto bausmę;

pagal BK 260 straipsnio 1 dalį – 2 metų laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 2 punktu, paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę bausmę, ir galutinę bausmę D. S. skirti 2 metų laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaičiuoti D. S. laikinojo sulaikymo laiką nuo 2020 m. birželio 8 d. 16.40 val. iki 2020 m. birželio 10 d. 9.20 val. (dvi paras).

D. S. paskirtų kardomųjų priemonių – rašytinio pasižadėjimo neišvykti, įpareigojimo periodiškai registruotis policijos įstaigoje, dokumentų paėmimo – taikymas paliekamas iki bausmės vykdymo pradžios. Pradėjus vykdyti bausmę, kardomosios priemonės naikinamos ir baudžiamojoje byloje saugomi D. S. asmens tapatybės dokumentai (asmens tapatybės kortelės Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), pasas Nr. (duomenys neskelbtini)) grąžinami kaltinamajam.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo faktinio D. S. sulaikymo dienos.

Dėl šiuo nuosprendžiu pagal BK 259 straipsnio 2 dalį nuteisto T. V. apeliacinio skundo negauta.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžio esmė

II. Apeliacinių skundų argumentai ir prašymai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir išvados

6. Susipažinusi su baudžiamosios bylos medžiaga, apeliantų skundų argumentais, teisėjų kolegija įsitikino, jog skundžiamas nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas. Nuosprendyje nuteistiesiems T. V. ir D. S. inkriminuotos veikos yra įrodytos teismo posėdyje ištirtais bei tinkamai teismo įvertintais faktiniais duomenimis ir jų visetu. Apylinkės teismas laikėsi įrodymų vertinimo taisyklių. Nėra jokio pagrindo abejoti apylinkės teismo ištirtų įrodymų patikimumu, leistinumu bei įrodomąja galia, sprendžiant klausimą dėl nuteistųjų T. V. bei D. S. kaltės padarius jiems inkriminuotas nusikalstamas veikas.

Dėl nuteistojo D. S. gynėjo advokato O. Martinkaus apeliacinio skundo

8. Įrodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka gauti, BPK nustatytais proceso veiksmais patikrinti, teisiamajame posėdyje išnagrinėti ir teismo pripažinti duomenys, kuriais vadovaudamasis teismas daro išvadas dėl nusikalstamos veikos buvimo ar nebuvimo, šią veiką padariusio asmens kaltumo ar nekaltumo ir kitų aplinkybių, turinčių reikšmės bylai išspręsti teisingai. Teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu (BPK 20 straipsnio 1–5 dalys).

9. Tai, ar pakanka byloje įrodymų kaltinamojo kaltei pagrįsti, kiekvienu konkrečiu atveju sprendžia bylą nagrinėjantis teismas. Baudžiamojo proceso įstatymas nenustato taisyklių ir metodų, kurie reglamentuotų patį įrodymų vertinimą, nes tai iš esmės yra subjektyvus loginis procesas, kuris reiškiasi pagal BPK normų sistemos nustatytas ribas. Baudžiamojo proceso įstatyme taip pat nėra nustatyta, keliais įrodymais remdamasis teismas turi pagrįsti nustatytas faktines veikos padarymo aplinkybes ir kaltinamojo kaltę, išskyrus BPK 301 straipsnio 2 dalyje esantį draudimą apkaltinamąjį nuosprendį pagrįsti vien tik nukentėjusiųjų ar liudytojų, kuriems taikomas anonimiškumas, parodymais, jeigu jų nepatvirtina kiti įrodymai. Taigi BPK normos nedraudžia apkaltinamąjį nuosprendį pagrįsti vien tik nukentėjusiojo ar liudytojo parodymais (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-109-628/2020, 21 punktas).

10. Baudžiamojo proceso įstatymas nustato išskirtinę bylą nagrinėjančio teismo kompetenciją nuspręsti, kurie iš byloje esančių duomenų turi įrodomąją vertę ir ar jų pakanka nustatyti, ar asmens, kuriam ši veika inkriminuojama, veiksmai turi visus konkrečios nusikalstamos veikos sudėties požymius. Įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva. Teismo proceso dalyvių pateiktų prašymų ar versijų atmetimas, įrodymų vertinimas ne taip, kaip to norėtų proceso šalys, savaime baudžiamojo proceso įstatymo nepažeidžia, jeigu teismo sprendimas motyvuotas, neprieštaringas, padarytos išvados pagrįstos byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma.

11. Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamos nuosprendžio dalies pagrįstumą ir teisėtumą, mano, kad pirmosios instancijos teismas, vertindamas byloje surinktus įrodymus ir jais pagrįsdamas apkaltinamąjį nuosprendį D. S., nepažeidė baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimų.

12. Priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, nuteistojo D. S. kaltė neteisėtai laikius ir gabenus narkotinę medžiagą, turint tikslą ją kitaip platinti ir ją kitaip išplatinus, pagrįsta ne prielaidomis, o teisiamojo posėdžio metu duotais liudytojų parodymai, iš dalies pačių kaltinamųjų D. S., T. V. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo ir teisiamojo posėdžio metu, pareigūnų tarnybiniais pranešimais, specialistų išvadomis, elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo, slapto sekimo, kratos protokolais ir kitais įrodymais, kurie buvo išnagrinėti teisiamajame posėdyje ir aptarti skundžiamame nuosprendyje. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išdėstytais teisiniais argumentais dėl išnagrinėtų įrodymų vertinimo ir jų nekartoja.

13. Apeliaciniame skunde nepagrįstai įžvelgiama kvestionuojamos nusikalstamos veikos ryšys su nuteistajam D. S. inkriminuota kita veika pagal BK 259 straipsnio 1 dalį, nurodant, kad kokaino, rasto pas D. S. 2020 m. birželio 8 d. jo gyvenamojoje vietoje, ir kvestionuojamos veikos metu automobilyje rasto kokaino koncentracija yra skirtinga. Vien tai, jog minėtų atskirų veikų padarymo atvejais rasto kokaino koncentracija yra skirtinga, kokainas rastas skirtinguose įpakavimuose, savaime nereiškia, kad tai yra aplinkybė, eliminuojanti D. S. kaltę pagal BK 260 straipsnio 1 dalį. Tai yra dvi pavienės nusikalstamos veikos, o ne viena tęstinė veika, jos padarytos D. S. skirtingu laikotarpiu, jam turint skirtingą tyčią dėl laikomų narkotinių medžiagų (pa)naudojimo tikslų. Be to, aplinkybė, jog iki aktualios veikos padarymo – 2019 m. rugpjūčio 9 d., pas D. S. anksčiau, t. y. 2019 m. birželio 8 d., kratos metu pareigūnai taip pat rado narkotinės medžiagos – kokaino, leidžia pagrįstai manyti, jog D. S. pirminė tyčia neteisėtai laikyti narkotinę medžiagą, neturint tikslo jos parduoti ar kitaip platinti, transformavosi į sunkesnę ir kartu pavojingesnę, t. y. tyčią išplatinti kokainą per tarpininką trečiajam asmeniui. Už tokį elgesį jis neturi likti nenubaustas.

14. D. S. sąmoningai pasirinktas veikimo būdas – per tarpininką platinti kokainą, pareigūnų atskleistas pagrįstai ir teisėtai panaudojus BPK nustatytas įrodymų rinkimo priemones. Šiuo konkrečiu atveju D. S. kokainą išplatino (perdavė) T. V. per T. V., kuris nukreipė T. V. pas D. S. kaip jam pažįstamą, turintį narkotinių medžiagų, asmenį, jų susitikimo vietą ir tikslą iš anksto aptaręs telefonu su D. S.. Slapto D. S. sekimo priemone surinktus duomenis sugretinus su liudytojų – V. P. (asmens, vairavusio automobilį BMW X5, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir vežęs į susitikimą su D. S. T. V. bei po susitikimo kartu su T. V. ir T. V. sustabdytas policijos, o tada tarp sėdynių esančioje daiktinėje ir buvo rastas mėlynos spalvos maišelis su baltos spalvos milteliais, galbūt narkotinėmis medžiagomis), policijos pareigūno M. G. (apibūdino atliktų D. S. slapto sekimo veiksmų, taip pat telefoninių pokalbių tarp D. S. ir T. V. paklausymo turinį), taip pat nuteistųjų T. V., T. V. parodymais, atsiskleidžia ginčijamos nusikalstamos veikos padarymo mechanizmas, maskuojantis jos pobūdis, kuris būdingas tokioms veikoms ir kartu joje dalyvavusių asmenų tikrieji ketinimai ir tikslai.

15. Apylinkės teismas, ištyręs kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokole užfiksuotas 2019 m. rugpjūčio 9 d. atlikto D. S. slapto sekimo bei automobilio kratos protokole užfiksuotas aplinkybes, padarė pagrįstą išvadą, jog automobilyje rastas mėlynos spalvos maišelis su baltos spalvos milteliais buvo gautas būtent iš D. S., kai jis po telefoninio pokalbio su T. V., kurio metu šis paprašė išeiti į kiemą susitikti su jo pažįstamais, jį perdavė priėjęs prie minėto automobilio 2019 m. rugpjūčio 9 d. 23.27 val., pakartotinai išėjęs į kiemą. Be to, apylinkės teismas padarė ištirtas faktines bylos aplinkybes atitinkančią išvadą, jog minėto sekimo metu neužfiksuota, jog D. S. tą vakarą susitiko su T. V., nes šis į automobilį BMW X5, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) atėjo jau po to, kai D. S. perdavė T. V. narkotines medžiagas ir buvo nuėjęs. Atsižvelgiant į tai, apeliacinio skundo argumentai, jog D. S. pirminėje apklausoje nurodė išgalvotą faktinę aplinkybę, kad narkotinę medžiagą perdavė T. V., o pokalbis su T. V. vyko tiesiogiai kieme, vertinami kaip klaidinantys. Kiti skundo argumentai, jog D. S. pirminėse apklausose save apkalbėjo dėl ikiteisminio tyrimo pareigūnų panaudoto psichologinio poveikio prieš jį ir pripažino kaltę, nes taip jam patarė advokatas tam, kad nebūtų suimtas, vertinami kaip išgalvoti ir nepagrįsti. Byloje nustatytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, jog po to, kai D. S. su į jį besikreipusiu tarpininku T. V. aptarė telefonu kokaino perdavimo T. V. aplinkybes, T. V. dalyvavimas perduodant kokainą T. V. nebuvo reikalingas. Beje, D. S. pirminis prisipažinimas padarius jam inkriminuojamas veikas savaime nebuvo ir nėra lemiamas ar vienintelis jo kaltės įrodymas.

16. Dėl apelianto kvestionuojamos klaidos, kurią padarė tyrėjai ir ikiteisminio tyrimo teisėjai surašydami procesinius dokumentus, t. y. nurodė kitą kvestionuojamos veikos padarymo datą, apylinkės teismas nuosprendyje argumentuotai pasisakė. Teisėjų kolegija taip pat neturi pagrindo kitaip vertinti šių netikslumų ir papildomai pažymi, jog akcentuojama veikos datos rašymo apsirikimo klaida galiausiai nepasiekė kaltinamojo akto turinio. Taigi ir jokios teisinės reikšmės tai nuteistųjų ar kurio iš jų teisinei padėčiai neturėjo bei teisės į gynybą nesuvaržė.

17. Prieš D. S. atlikti kriminalinės žvalgybos veiksmai buvo sankcionuoti, pagrįsti ir teisėti. Slapto sekimo metu užfiksuotas D. S. judėjimas iš buto į lauką ir dar kartą iš buto į susitikimą namo kieme su T. V. leidžia pagrįstai manyti, jog D. S., beje, artėjant vidurnakčiui, perdavė T. V. kokainą, o pastarasis jį parsinešė į automobilį, į kurį tik po to atėjo ir ant galinės sėdynės atsisėdo T. V.. Be to, maišelis su kokainu rastas automobilio priekyje, prie keleiviui ir vairuotojui patogiai tarp sėdynių esančioje daiktinėje. Pastebėtina ir tai, kad iš automobilio, atvykus į susitikimą prie S. S. gyvenamosios vietos, iš automobilio buvo išlipęs tik T. V., o vairuotojo V. P. parodymais, T. V. iki tol narkotinių medžiagų neturėjo. T. V. iškelta pokalbio su D. S. versija – neva skambino jam dėl to, jog pasakytų, jog su juo nori susitikti asmenys iš Kauno (gal dėl detalių), vertinama kaip maskuojanti tikrąjį susitikimo tikslą – perduoti narkotines medžiagas T. V..

18. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija mano, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai nuteistąjį D. S. pripažino kaltu neteisėtai laikius ir gabenus narkotinę medžiagą, turint tikslą ją kitaip platinti ir ją kitaip išplatinus.

Dėl D. S. paskirtos bausmės

19. Nors apeliantas nesutinka su nuteistajam D. S. skirta realia laisvės atėmimo bausme, tačiau švelninti ar keisti šios bausmės į kitą nėra pagrindo. Į skunde nurodytas aplinkybes, jog D. S. yra dirbantis, teigiamai charakterizuojamas, turi nuolatinę gyvenamąją vietą, anksčiau neteistas, bei į tai, kad nėra jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, teismas atsižvelgė skirdamas minimalią BK 260 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą laisvės atėmimo bausmę.

19.1. Bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, o apeliacinės instancijos teismas bausmę pakoreguoti gali tik tada, kai kaltininkui paskirta aiškiai per griežta arba aiškiai per švelni bausmė. BK 260 straipsnio 1 dalis numato vienintelę bausmės rūšį – laisvės atėmimą nuo 2 iki 8 metų. Todėl teisinio pagrindo skirti bausmę, nesusijusią su realiu laisvės atėmimu, nėra.

19.2. BK 75 straipsnio 3 dalis nustato, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, arba ne daugiau kaip penkeriems metams už sunkų nusikaltimą, išskyrus sunkius nusikaltimus, numatytus šio kodekso XV, XVI, XVIII, XX, XXI, XXIII, XXXIII, XXXV, XXXVII, XLIV skyriuose, teismas gali iš dalies atidėti paskirtos bausmės vykdymą. Taigi iš šio teisinio reglamentavimo išeina, kad asmeniui, padariusiam sunkų nusikaltimą ir nuteistam ne didesne kaip 5 metų laisvės atėmimo bausme, gali būti taikomas dalinis bausmės vykdymo atidėjimas, išskyrus už BK XV, XVI, XVIII, XX, XXI, XXIII, XXXIII, XXXV, XXXVII, XLIV skyriuose numatytus nusikaltimus. Šiuo atveju D. S. padarytas sunkus tyčinis nusikaltimas, numatytas BK 260 straipsnio 1 dalyje, patenka į BK 75 straipsnio 3 dalyje numatytą XXXVII skyrių, todėl ir dalinis bausmės vykdymo atidėjimas jam netaikytinas.

19.3. Taip pat byloje nėra jokių išimtinių aplinkybių ar kokių reikšmingų aplinkybių visumos, kuri leistų manyti, jog straipsnio sankcijos minimumą siekiančios bausmės paskyrimas D. S. aiškiai prieštarautų teisingumo principui (BK 54 straipsnio 3 dalis). Pastarojo vaidmuo aktualioje veikoje buvo aktyvus ir vienas pagrindinių. D. S. savo kaltės padarius BK 260 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą apskritai nepripažino nei tyrėjams, nei teisme, klaidino tyrimą, nurodydamas, jog buvo susitikęs su T. V.. Todėl nėra sąlygų ir pagrindų spręsti dėl BK 62 straipsnio 3 dalies nuostatų taikymo ir spręsti dėl švelnesnės, negu įstatymo numatyta, bausmės jam skyrimo.

Dėl nuteistojo T. V. apeliacinio skundo

20. Apelianto T. V. teigimu, nagrinėjamu atveju jo kaltė pagrįsta prielaidomis, nes nėra įrodymų, jog jis bendravo su T. V., tarėsi su juo dėl padėjimo jam įsigyti narkotines medžiagas. Pirmasis apelianto kontaktas su T. V., remiantis kriminalinės žvalgybos duomenimis, buvo 2019 m. rugpjūčio 9 d. 23.42 val., t. y. kai apeliantas įsėdo į V. P. vairuojamą automobilį, o jame jau buvo T. V. ir turėjo įsigijęs narkotinės medžiagos.

21. Teisėjų kolegija tokią apelianto poziciją byloje vertina kaip atskleidžiančią tik sau palankią dalį iš aktualios veikos padarymo faktinių aplinkybių visumos. Iš tikrųjų apeliantas įsėdo į minėtą automobilį 23.42 val., t. y. po to, kai įvyko T. V. ir D. S. susitikimas ir T. V. jo metu buvo perduotas kokainas. Tačiau byloje apylinkės teismo posėdyje ištirti 2019 m. rugpjūčio 29 d. Kriminalinės žvalgybos veiksmų, 2020 m. rugpjūčio 10 d. Elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokoluose (b. l. 51, 52–54, 55, 66–67, 68) užfiksuotų asmenų pokalbių turinys leidžia įsitikinti tuo, kad juose kalbasi T. V. su T. V., o po jų pokalbio T. V. skambina ir kalbasi dėl narkotinių medžiagų įgijimo su D. S.. Iš užfiksuotų T. V. ir D. S. pokalbių mobiliojo ryšio telefonu laiko – 2019 m. rugpjūčio 9 d. 23.01 val. (T. V. klausia D. S., ar šis yra namie, ir pasako, kad draugas tuoj atvažiuos), 23.02 val. (D. S. klausia T. V., ar jau eiti į kiemą) bei 23.18 val. (T. V. pasako, jog D. S. leistųsi į kiemą), matyti, jog T. V. aktyviai planavo susitikimą, nurodė D. S., jog pastarasis gali išeiti į kiemą ir susitikti su T. V. draugu (T. V.). D. S. ir T. V. susitikimas kieme prie automobilio įvyko ir tik po to T. V. atėjo ir įsėdo į šį automobilį, kurį netrukus sustabdė ir patikrino policijos pareigūnai.

22. Nuteistasis T. V. skundu ignoruoja faktą, jog jis reaguodamas į T. V. telefoninį skambutį jam, 2019 m. rugpjūčio 9 d. 22.53 val. iš tikrųjų pažadėjo T. V. surasti asmenį, turintį narkotinių medžiagų, ir tą patį vakarą jau tarėsi telefonu su D. S. dėl narkotinių medžiagų perdavimo. Tokiu elgesiu apeliantas siekia sumenkinti savo veiksmų pavojingumą ir išsisukti nuo baudžiamosios atsakomybės. Aktualios nusikalstamos veikos padarymo data – 2019 m. rugpjūčio 9 d., laikotarpis – nuo apie 22.53 val., kaip aptariamos nusikalstamos veikos objektyviosios pusės požymiai yra aiškiai nustatyti ir nuosprendyje atskleisti. Todėl aplinkybė, kad apeliantas neturėjo tiesioginio fizinio kontakto su T. V., dar nereiškia, jog aptarti įrodymai nepatvirtina jo kaltės padėjus jam įsigyti kokaino, atliekant aktyvius tarpininkavimo veiksmus. Vien tai, kad galutinis bylos rezultatas – priimtas apkaltinamasis nuosprendis – yra nepalankus apeliantui ir jo netenkina, nėra pagrindas teigti, jog teismas bylą išnagrinėjo neįvertinęs ir neįsigilinęs į visas bylos aplinkybes, o priimtas nuosprendis yra nepagrįstas.

Dėl T. V. paskirtos bausmės

23. Pagal baudžiamąjį įstatymą teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, nustatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę, asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1, 2 dalys).

24. Baudžiamajame įstatyme taip pat nustatyta, kad teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia ir į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1, 2 dalys).

25. Baudžiamasis įstatymas už nusikaltimo, numatyto BK 264 straipsnio 1 dalyje, padarymą numato areštą arba laisvės atėmimą iki penkerių metų. Pirmosios instancijos teismas nuteistajam T. V. už nusikalstamą veiką, numatytą BK 264 straipsnio 1 dalyje, paskyrė 30 parų arešto bausmę. Apylinkės teismas įvertino apelianto ir padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą, kaltinamojo asmenybę (anksčiau yra padaręs tik baudžiamuosius nusižengimus) ir pagrįstai nusprendė, jog pastarojo resocializacija už vieno apysunkio nusikaltimo padarymą galima ir be realaus arešto bausmės atlikimo. Todėl pagrįstai pritaikius BK 75 straipsnį, paskirta arešto bausmė atidėta 6 mėnesiams su intensyvia priežiūra bei paskirtos BK 75 straipsnio 5 dalies 7, 8 ir 9 punktuose numatytos pareigos. Teismas, skirdamas T. V. bausmę, laikėsi bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, numatytų BK 54 straipsnyje. Teismas atsižvelgė ir tinkamai įvertino visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes – apibūdinančias tiek nuteistojo asmenybę, tiek padaryto nusikaltimo pavojingumą – ir skirdamas bausmę išsamiai motyvavo. Teisėjų kolegijos nuomone, nuteistajam paskirta bausmė yra adekvati jo padarytam nusikaltimui ir atitinka bausmės paskirtį.

26. Esant anksčiau aptartoms aplinkybėms, darytina išvada, jog apylinkės teismo nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, todėl jį naikinti ar keisti apeliaciniuose skunduose išdėstytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo D. S. gynėjo advokato Osvaldo Martinkaus ir nuteistojo T. V. apeliacinius skundus atmesti.