- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmai
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-06-21
- Bylos Nr.
- II-260-1104/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 4-49-3-00088-2021-1
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Palikti nutarimą nepakeistą ir skundo nepatenkinti
- Teisėjas
- Dmitrij Rancev (pirm.)
- Pareiškėjas
- T. Ž.
- Institucija
- Vilniaus apskrities VPK Ukmergės rajono PK
administracinio nusižengimo protokolą surašiusios ir nutarimą priėmusios institucijos Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Ukmergės rajono policijos komisariato atstovui T. Z.,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs administracinio nusižengimo bylą pagal T. Ž. skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Ukmergės rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus Vyriausiojo tyrėjo T. Z. 2021 m. gegužės 10 d. nutarimo Nr. 88-ANR_N-792-2021, panaikinimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
1. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Ukmergės rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus (toliau – Vilniaus AVPK Ukmergės r. PK Veiklos skyrius, Institucija) vyriausiojo tyrėjo T. Z. 2021 m. gegužės 10 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. 88-ANR_N-792-2021 T. Ž. (toliau ir – Pareiškėjas) pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 420 straipsnio 1 dalyje, dėl to, kad jis 2021 m. kovo 21 d., 16:59 val., Ukmergėje, Kauno gatvėje, ties namu Nr. 61, vairuodamas automobilį (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) lenkė ten, kur pagal kelių eismo taisykles lenkti draudžiama, tai yra pėsčiųjų perėjoje, ir tuo pažeidė kelių eismo taisyklių 8 punkto ir 140.4 punkto reikalavimus. Šiais savo veiksmais T. Ž. įvykdė administracinį nusižengimą, atsakomybė už kurį numatyta ANK 420 straipsnio 1 dalyje. T. Ž. paskirta 170 Eur bauda ir specialiosios teisės atėmimas (teisė vairuoti transporto priemones) 3 mėnesiams (b. l. 6-7).
2. Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmuose 2021 m. gegužės 17 d. gautas T. Ž. skundas dėl Vilniaus AVPK Ukmergės r. PK Veiklos skyriaus 2021 m. gegužės 10 d. nutarimo Nr. 88-ANR_N-792-2021. Skunde nurodoma, kad pareiškėjo nuomone, nagrinėjamu atveju jo veikoje nėra administracinio nusižengimo sudėties elemento – kaltės. Mano, kad pareigūnas, priimdamas ginčijamą nutarimą, neįsigilino į situaciją ir į pareiškėjo 2021 m. gegužės 5 d. paaiškinime išsamiai nurodytas įvykio aplinkybes, todėl, remdamasis išimtinai pažeidimo padarymo faktu ir nenurodydamas savo sprendimo motyvų, priėmė neteisingą sprendimą. Pažymi, kad pažeidimo padarymo faktines aplinkybes ir išsamius teisinius argumentus bei motyvus yra pateikęs savo 2021 m. gegužės 5 d. paaiškinime, kuris yra pridėtas administracinio nusižengimo byloje, todėl papildomai šios informacijos neteikia. Skunde prašo panaikinti Institucijos 2021 m. gegužės 10 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 88-ANR_N-792-2021, arba, jeigu teismas vis dėlto spręstų, kad pareiškėjo padarytas pažeidimas turi visus administracinio nusižengimo sudėties elementus, prašo atsižvelgti į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pareiškėjo kaltės formą ir rūšį, pareiškėjo asmenybę, atsakomybę lengvinančias aplinkybes (sunkinančių aplinkybių nenustatyta) ir vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais paskirti mažesnę baudą bei netaikyti administracinio poveikio priemonės, t. y. teisės vairuoti transporto priemonę atėmimo 3 mėnesiams (b. l. 1-2).
3. Byloje esančiuose pareiškėjo 2021 m. gegužės 5 d. paaiškinimuose nurodyta, kad 2021 m. kovo 21 d., apie 17 val., pareiškėjas vairavo automobilį (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir važiavo Ukmergės mieste. Paaiškino, kad jam šis miestas nėra pažįstamas, tuo keliu automobilį vairavo pirmą kartą. Pažymi, kad tuo metu vairavimo sąlygos dėl kelio būklės ir meteorologinių sąlygų buvo sudėtingos: kelio danga šlapia; iš priešais važiuojančių transporto priemonių ratų ant pareiškėjo vairuojamo automobilio nuolat krentančio šlapio purvo matomumas buvo prastas; į akis ryškiai švietė saulė. Dėl šių priežasčių visi eismo dalyviai, įskaitant ir pareiškėją, važiavo pakankamai lėtai (apie 30 km/val. greičiu). Šias aplinkybes, pasak pareiškėją, pagrindžia paskui pareiškėjo automobilį tuo metu važiavusios pranešėjos užfiksuotas ir pareigūnams perduotas vaizdo įrašas. Pareiškėjas nurodo, kad pravažiavęs miesto centrą ir išvažiuodamas iš miesto pastebėjo, kaip pareiškėjui iš dešinės, į pareiškėjo važiuojamąją eismo juostą iš greitėjimo juostos rikiuojasi sunkvežimis ir jį lydintis (pareiškėjas tuo metu taip galvojo) baltos spalvos, skiriamaisiais ženklais nepažymėtas, policijos automobilis su mirksinčiais galiniais žibintais. Dėl šios priežasties pareiškėjas sulėtino greitį ir važiavo paskui policijos automobilį. Po kelių sekundžių policijos automobilis ėmė staigiai greitėti ir aplenkė priešais jį važiavusį sunkvežimį. Supratęs, kad sunkvežimis nėra lydimas policijos ir, kad jis važiuoja pakankamai lėtai (apie 30 km/val. greičiu), pareiškėjas nusprendė taip pat sunkvežimį aplenkti. Jokių kelio ženklų, taip pat kelio ženklinimo, draudžiančio lenkti kitas transporto priemones, nebuvo, todėl pareiškėjas buvo visiškai įsitikinęs, kad šioje vietoje lenkti galima. Pareiškėjas paaiškinimuose pažymi, kad prieš pareiškėją važiavęs policijos automobilis tik ką buvo atlikęs lenkimo manevrą. Pareiškėjas, lėtai ėmęs didinti greitį, įjungė kairės pusės posūkio signalą, per galinio vaizdo veidrodėlį įsitikino, kad paskui jį važiuojanti transporto priemonė pareiškėjo nelenkia, ir po truputį ėmė rikiuotis į priešingos krypties eismui skirtą pusę, siekdamas aplenkti priešais pareiškėją lėtai važiuojantį sunkvežimį. Mano, kad tuo metu jo (pareiškėjo) greitis galėjo būti 50-60 km/val.
4. Paaiškinime nurodoma, kad po akimirkos įvyko tai, dėl ko ir susidarė visa ši situacija: tuo pačiu keliu, pareiškėjo važiavimo kryptimi, lenkdamas vieną po kitos transporto priemones (iš esmės visą laiką važiuodamas priešingos krypties eismui skirta kelio puse) dideliu greičiu (mano apie 80-100 km/val.), greta pareiškėjo vairuojamo automobilio „atsirado“ juodos spalvos visureigis. Jį pastebėjęs pareiškėjas išsigando, ėmė stabdyti savo transporto priemonę ir nevalingai „metėsi“ į dešinę. Tuo metu visureigio vairuotojas, dėl pareiškėjui nesuprantamų priežasčių, taip pat ėmė staigiai stabdyti ir susigretino su pareiškėjo automobiliu. Nurodo, kad maža to, visureigio vairuotojas ėmė blokuoti pareiškėjo važiavimo kelią, „stumti“ pareiškėją į dešinę pusę kažką rankomis gestikuliuodamas, tokiu būdu pareiškėją gąsdindamas. Pareiškėjas paaiškina, kad dėl tokių visureigio vairuotojo veiksmų ir netikėtumo pareiškėjas išsigando. Pažymi, kad šios situacijos metu, pareiškėjo dėmesys buvo sutelktas tik į greta važiuojantį visureigį, jo vairuotoją, ir priešais važiuojantį sunkvežimį, kad su jais nesusidurti ar nenuvažiuoti nuo kelio, todėl, kaip vėliau keitėsi kelio ženklinimas, ar buvo kelio ženklų, pareiškėjas jau nebematė, ir ne tik dėl nurodytų aplinkybių, bet ir dėl nuolat iš po sunkvežimio ratų keliamo purvo, užteršiančio pareiškėjo automobilio priekinį stiklą bei ryškiai į akis šviečiančios saulės. Akimirką visureigio vairuotojas pareiškėją „paauklėjęs“ staiga ir vėl ėmė greitai didinti greitį ir lenkti priešais pareiškėją važiuojantį sunkvežimį. Būtent tą akimirką, atitraukęs žvilgsnį nuo visureigio ir pažvelgęs į kelią, pareiškėjas suprato, kad jo vairuojamas automobilis per greitai artėja link priešais pareiškėjo važiuojančio sunkvežimio galinės dalies (sunkvežimio vairuotojas taip pat ėmė stabdyti). Nurodo, kad pareiškėjo pasąmonėję dar likęs jo pradėtas sunkvežimio lenkimo manevras, visureigio jau „atlaisvintas kelias“ ir greitai artėjantis sunkvežimis sąlygojo pareiškėjo instinktyvią elgseną, kai iš esmės, vengdamas susidūrimo su sunkvežimio galine dalimi, „metėsi“ į kairę pusę ir taip jį aplenkė. Tai, kad išvengęs susidūrimo ir persirikiavęs į priešingos krypties eismo pusę pareiškėjo vairuojamas automobilis atsidūrė nereguliuojamoje pėsčiųjų perėjoje, suprato, kai ją pravažiavo.
Šalies argumentai
5. Pareiškėjas pabrėžia, kad lenkti pėsčiųjų perėjoje pareiškėjas neketino. Mano, kad iš byloje esančio vaizdo įrašo akivaizdžiai matyti, jeigu visureigio vairuotojas nebūtų pažeidęs KET 137, 138 punktų nuostatų ir tyčiniais veiksmais neužblokavęs pareiškėjo lenkimo manevro, pareiškėjas būtų užbaigęs sunkvežimio lenkimo manevrą dar iki pėsčiųjų perėjos. Be to, pradėjęs lenkimo manevrą ir pastebėjęs, kad lenkimą atliks ar jį užbaigs pėsčiųjų perėjoje, lenkęs nebūtų. Yra įsitikinęs, kad šiuos paaiškinimus ir tai, kad nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos ženklų pareiškėjas matyti negalėjo, patvirtinta byloje esantys duomenys: filmuotoje medžiagoje matosi, kad priešais važiavusio sunkvežimio gabaritai pareiškėjui užstoja dešinėje kelio pusėje stovintį kelio ženklą, o kairėje - pareiškėjo vairuojamą automobilį, pažeisdamas KET, lenkęs visureigis.
6. Nurodo, kad bylos duomenys patvirtina, kad jis (pareiškėjas) atliko lenkimą ten, kur KET taisyklės draudžia lenkti, ir ginčo dėl to nėra. Dėl susidariusios situacijos labai gailisi, tačiau mano, kad veika nors formaliai ir atitinka administracinio nusižengimo požymius, pareiškėjas neturėtų būti patrauktas administracinėn atsakomybėn, kadangi jo veikoje nėra administracinio nusižengimo sudėties (kaltės elemento). Pareiškėjas įsitikinęs, kad šios ANK nuostatos ir byloje esantys duomenys leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad jis, lenkdamas nereguliuojamoje pėsčiųjų perėjoje, nesuvokė, kad lenkimą atlieka KET draudžiamoje vietoje, aplinkybių visuma neleido pareiškėjui numatyti tokių padarinių, todėl atitinkamai negali būti pripažinta, kad pareiškėjas sąmoningai leido tokiems padariniams, t. y. KET pažeidimui, atsirasti.
7. Dėl galimai jo (pareiškėjo) nerūpestingumo nurodo, kad bylos duomenys aiškiai parodo egzistuojančias visas šiame paaiškinime nurodytas veikos aplinkybes, kurios iš esmės pagrindžia buvus pareiškėjo apribotoms galimybėms numatyti veikos pavojingumą ir iš to galinčius atsirasti padarinius. Būtent visureigio vairuotojo chuliganiškas elgesys ir visos su tuo vėliau susijusius aplinkybės (ypač trumpas laiko tarpas pareiškėjo sureagavimui į situaciją; šlapia (slidi) kelio danga; vengimas susidūrimo su sunkvežimiu; transporto priemonių užstoti kelio ženklai, žymintys nereguliuojamą pėsčiųjų perėją; į akis spiginanti saulė; purvinas priekinis stiklas; išgąstis) neleido numatyti, kad atliks lenkimą pažeisdamas KET. Taip pat, bylos aplinkybės nepagrindžia neabejotinos išvados, kad pareiškėjas sąmoningai, matydamas nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos ženklus, siekė atlikti kitos transporto priemonės lenkimą pėsčiųjų perėjoje, ar sąmoningai leido tokiam pažeidimui kilti (b. l. 27-32).
8. Teismo posėdžio metu pareiškėjas paaiškino, kad tą dieną su drauge važiavo iš Utenos į Ariogalą. Buvo slidus kelias ir saulė švietė, purvas taškėsi. Mieste judėjo mažu greičiu, apie 30 km/h. Pravažiavus miesto centrą, išvažinėjant iš miesto pamatė, kad šalia greitėjimo juostos išvažinėja sunkvežimis ir balta žymėta mašina su švyturėliais. Jis (pareiškėjas) praleido koloną ir pamatė, kaip ta policijos mašina aplenkė sunkvežimį ir nuvažiavo tolyn, suprato, kad tai nelydinti sunkvežimį mašina. Sunkvežimis liko važiuoti vienas ir jis važiavo lėtai. Sugalvojo aplenkti sunkvežimį, priartėjo prie jo ir įsitikinęs, kad nieko nėra ir bepradėdamas lenkti, dar nebuvo juostos kirtęs, kuomet staigiai pro jį (pareiškėją) pralėkė tamsus džipas, dėl ko pareiškėjas stipriai išsigando, nes viskas buvo labai arti ir netikėtai. Pareiškėjas „pasidavė“ į dešinę, džipas dar stabtelėjo pypsėdamas, jo vairuotojas kažką gestikuliavo pareiškėjui ir nuvažiavo tolyn, lenkdamas sunkvežimį. Pareiškėjas staiga pamatė, kad sunkvežimio galas artėja link jo, greičiausiai jis (sunkvežimio vairuotojas) pristabdė, čia greitai viskas įvyko sekundės laikotarpyje, siekdamas išvengti susidūrimo, pareiškėjas nusprendė lenkti sunkvežimį, neturėjo kito pasirinkimo. Kai pradėjo lenkti, pajuto krestelėjimą, suprato, kad ten buvo perėja. Įtakotas visos tos situacijos, taip atsitiko. Paaiškino, kad ženklų nematė, nes jam užstojo sunkvežimis. Jei nebūtų to vairuotojo, pareiškėjas būtų spėjęs aplenkti prieš perėją, o jei būtų nespėjęs – būtų pamatęs ir ženklus, ir perėją, ir to pažeidimo nebūtų padaręs. Patikino, kad tikrai per miestą nelakstė ir lenkimo metu jo greitis buvo 50 - 60 km/h. Į teisėjo klausimą nurodė, kad svarstė tris variantus: sukti į dešinę, sustoti arba lenkti. Nusprendė lenkti, nes tai buvo intuityvus pasirinkimas, nes ir taip jau ketino lenkti. Pareiškėjo pasirinkimas buvo lenkti, nes kelias buvo laisvas, tik taip galėjo išvengti susidūrimo be staigaus veiksmo atlikimo. Nurodė, kad gyvena Vilniuje, tėvonija – Utenoje. Darbas - Vilniuje. Darbo funkcijos nesusijusios su vairavimu. Nurodė, kad viliasi, kad bus atsižvelgta į įvykių eigos seką, kad tai nebuvo pasielgta piktybiškai ar su intencija pažeisti taisykles, o siekiant išvengti susidūrimo su sunkvežimiu, gelbėjantis iš susidariusios situacijos. Prašė skirti mažesnę baudą ir neskirti teisių atėmimo.
Atsiliepimas
9. Institucijos atsiliepime į skundą prašoma skundo netenkinti. Atsiliepime nurodoma, kad T. Ž. paskirta administracinė nuobauda dėl to, kad 2021 m. kovo 21 d., apie 16:29 val., Kauno g., Ukmergėje, ties namu Nr. 61, vairuodamas automobilį (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), lenkė ten, kur pagal Kelių eismo taisykles lenkti draudžiama, t. y. pėsčiųjų perėjoje, ir tuo pažeidė Kelių eismo taisyklių 8 ir 140.4 punkto reikalavimus. Atkreipė dėmesį į tai, kad įvykio vietoje, prieš pėsčiųjų perėją, yra kelio ženklai Nr. 120, 201, 533. Kiekvieno eismo dalyvio prievolė išmanyti saugaus eismo automobilių keliais įstatymą, mokėti Kelių eismo taisykles ir jų laikytis (KET 5 punktas). Kelių eismo taisyklių 127 punkte nurodyta, kad „Vairuotojas privalo važiuoti neviršydamas leistino greičio. Pasirinkdamas važiavimo greitį, vairuotojas turi atsižvelgti į važiavimo sąlygas, ypač vietovės reljefą, kelio ir transporto priemonės būklę ir krovinį, meteorologines sąlygas, taip pat eismo intensyvumą, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto matomos kliūties. Jis turi sulėtinti greitį ir prireikus sustoti jeigu to reikia dėl susidariusių aplinkybių, ypač kai blogas matomumas“. Kelių eismo taisyklių 136 punktas nurodo, kad vairuotojas privalo įsitikinti. Nenurodoma jokių alternatyvų ar išimčių. Tai imperatyvus nurodymas. Kelių eismo taisyklių 140 punktas nurodo vietas, kuriose draudžiama lenkti. Įvykio vietoje yra ir sankryža bei už jos esanti pėsčiųjų perėja, per kurią T. Ž. lenkė padarydamas KET pažeidimą.
10. Institucija nurodo, kad įvykio aplinkybių tyrimo metu buvo nustatyti visi administracinio nusižengimo požymiai, todėl T. Ž. buvo surašytas administracinis nurodymas, kuriuo paskirta pusė minimalios baudos ir minimalus specialiosios teisės vairuoti transporto priemonę atėmimo terminas 3 mėnesiams. Administracinio nurodymo T. Ž. neįvykdė, todėl buvo priimtas nutarimas. Nagrinėjamu atveju T. Ž. buvo paskirta 170 eurų bauda, kas yra sankcijoje numatytos baudos minimumas ir minimalus šio straipsnio 5 dalyje numatytos specialiosios teisės vairuoti transporto priemonę terminas, t. y. 3 mėnesiai. Nurodo, kad susipažinus su T. Ž. skundu administracinio nusižengimo byloje mano, kad T. Ž. kilusios situacijos vertinimas yra tik vienpusis, aplinkybės traktuojamos tik jo paties naudai, aplinkybės interpretuojamos priešingai, nei nustatytuose objektyviuose įrodymuose, t. y. įvykio liudytojo pateiktame automobilio vaizdo registratoriaus vaizdo įraše, kuriame užfiksuotos aiškiai įvykio aplinkybės. Atkreipia dėmesį į tai, kad atsiradusi situacija T. Ž. lenkimui nebuvo netikėta, nebuvo būtinojo reikalingumo sąlygų, nebuvo situacijos dėl nenugalimos jėgos, o galimai buvo nerūpestingas vairavimas, kadangi įžvelgiama Kelių eismo taisyklių 8, 9, 30, 31, 126, 127, 128, 140.1, 140.4 punktų reikalavimų nesilaikymai. ANK IV skyriuje numatytų aplinkybių nenustatyta. Todėl, remiantis tuo, kas išdėstyta, mano, kad vyriausiasis tyrėjas T. Z. administracinio nusižengimo tyrimą atliko visapusiškai ir objektyviai, jo nutarimas skirti administracinę nuobaudą yra motyvuotas, teisėtas ir pagrįstas objektyviais įrodymais. Nurodo, kad T. Ž. skunde išdėstyti motyvai yra vertinami kaip gynybos taktika siekiant išvengti administracinės atsakomybės (b. l. 3-5).
Žemesnės instancijos teismas
11. Teismo posėdžio metu Institucijos atstovas nurodė, kad palaiko tą pačią Institucijos poziciją. Prašė teismo nuožiūra įvertinti papildomus argumentus. Nurodė, kad Institucija neprieštarautų dėl specialiosios teisės, vairuotojo pažymėjimo atėmimo termino sutrumpinimo ar panaikinimo.
Motyvuojamoji dalis
Skundas netenkintinas.
12. ANK 641 straipsnyje nustatyta, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus ir (ar) ją paskyrė institucija, turinti teisę spręsti tos kategorijos bylas, laikantis įstatymo nustatytos bylos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai jame padarytos išvados dėl administracinio nusižengimo įvykio, traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens kaltumo, jam paskirtos nuobaudos ir kitų nutarime sprendžiamų klausimų pagrįstos ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis byloje Nr. 2AT-14-139/2016).
13. ANK 569 straipsnyje įtvirtinta, kad įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Šie duomenys nustatomi tokiomis priemonėmis: administracinio nusižengimo protokolu, pareigūnų tarnybiniais pranešimais, pranešimais, aktais ar kitais dokumentais, kuriais asmenys, kurie nėra pareigūnai, užfiksavo administracinio nusižengimo požymių turinčios veikos padarymą, nuotraukomis, garso ar vaizdo įrašais, liudytojų, nukentėjusiojo ir administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens parodymais ir paaiškinimais, ekspertizės aktu, specialisto išvada, daiktiniais įrodymais, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu ir kitokiais dokumentais. Įrodymais gali būti tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Ar gauti duomenys laikytini įrodymais, sprendžia teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas). Teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu.
14. Teismas, nešališkai įvertinęs byloje esančius įrodymus, sprendžia, kad T. Ž. pagrįstai patrauktas atsakomybėn pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį.
15. Pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį transporto priemonių vairavimas vienu metu ar paeiliui padarant kelis grėsmę eismo saugumui keliančius eismo taisyklių pažeidimus, lenkimas vietose, kuriose pagal Kelių eismo taisykles draudžiama lenkti, vairavimas neteisėtai organizuotose transporto priemonių lenktynėse, pavojingą situaciją sukėlęs (t. y. privertęs kitus eismo dalyvius staigiai keisti judėjimo greitį, kryptį arba imtis kitokių veiksmų savo ar kitų žmonių saugumui užtikrinti) Kelių eismo taisyklių pažeidimas, tokią pat pavojingą situaciją sukėlęs įvažiavimas į priešpriešinio eismo juostą pažeidžiant Kelių eismo taisyklių reikalavimus užtraukia baudą vairuotojams nuo vieno šimto septyniasdešimt iki dviejų šimtų trisdešimt eurų ir neturintiems teisės vairuoti transporto priemones asmenims – nuo keturių šimtų penkiasdešimt iki šešių šimtų eurų. ANK 420 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad už ANK 420 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo trijų iki šešių mėnesių.
16. Šioje byloje nustatyta, kad pareiškėjas 2021 m. kovo 21 d., 16:59 val., Ukmergėje, Kauno gatvėje, ties namu Nr. 61, vairuodamas automobilį (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), lenkė ten, kur pagal kelių eismo taisykles lenkti draudžiama, tai yra pėsčiųjų perėjoje. Dėl šių aplinkybių ginčo nėra ir pareiškėjas su šiomis aplinkybėmis sutiko tiek pateikdamas paaiškinimus, tiek teismo posėdyje. Tačiau pareiškėjas nesutinka, kad jis yra kaltas dėl minėto pažeidimo.
17. Pagal ANK 5 straipsnio nuostatas, administraciniu nusižengimu laikoma šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį nustatyta administracinė nuobauda, požymius. Asmuo pripažįstamas kaltu dėl administracinio nusižengimo padarymo, jeigu jis šį teisės pažeidimą padarė tyčia ar dėl neatsargumo (ANK 7 straipsnis).
18. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – LAT) formuojamoje teismų praktikoje nurodoma, kad pagal ANK 8 straipsnio nuostatas administracinis nusižengimas yra tyčinis, jeigu jis padarytas tiesiogine ar netiesiogine tyčia. Administracinis nusižengimas yra padarytas tiesiogine tyčia, jeigu: 1) jį darydamas asmuo suvokė pavojingą veikos pobūdį ir norėjo taip veikti; 2) jį darydamas asmuo suvokė pavojingą veikos pobūdį, numatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti šiame kodekse nustatytų padarinių, ir jų norėjo. Administracinis nusižengimas yra padarytas netiesiogine tyčia, jeigu jį darydamas asmuo suvokė pavojingą veikos pobūdį, numatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti šiame kodekse nustatytų padarinių, ir nors jų nenorėjo, bet sąmoningai leido jiems atsirasti. Pagal ANK 9 straipsnio nuostatas administracinis nusižengimas yra padarytas dėl neatsargumo, jeigu jis padarytas dėl nepagrįsto pasitikėjimo arba nerūpestingumo. Administracinis nusižengimas yra padarytas dėl nepagrįsto pasitikėjimo, jeigu jį padaręs asmuo numatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti šiame kodekse nustatytų padarinių, tačiau lengvabūdiškai tikėjosi jų išvengti. Administracinis nusižengimas yra padarytas dėl nerūpestingumo, jeigu jį padaręs asmuo nenumatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti šiame kodekse nustatytų padarinių, nors pagal veikos aplinkybes ir savo asmenines savybes galėjo ir turėjo tai numatyti (LAT 2019 m. spalio 18 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-48-511/2019, 15 punktas).
19. Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 „Dėl Kelių eismo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – KET), 140.4 punkte nustatyta, kad lenkti draudžiama pėsčiųjų perėjose.
20. Įvertinus pareiškėjo paaiškinimus ir byloje esančią vaizdo medžiagą, darytina išvada, kad pareiškėjo teiginius paneigia vaizdo įraše užfiksuotos aplinkybės. Visų pirma, dar kai vaizdo įraše nesimato visureigio ir niekas pareiškėjui netrukdo, pareiškėjas gali matyti tiek ženklus, tiek kelio ženklinimo linijas, matoma, kad, nors kelyje matoma KET 3 priedo 1.6 punkte nurodyta „artėjimo linija“, kuri įspėja, kad artėjama prie ištisinės linijos – nors šią liniją galima kirsti, tačiau ji įspėja, kad artėjama prie ištisinės linijos, kurią kirsti draudžiama. Pareiškėjas, būtent esant minėtai artėjimo linijai, įjungia kairio posūkio signalą ir ruošiasi lenkimo manevrui (vaizdo įrašo 24 minutė). Toliau jau matoma ištisinė linija ir pareiškėjo nedidėlis manevras į kairę link ištisinės linijos ir kai pareiškėją pasivijo visureigis, manevras į dešinę. Tada matoma, kad pareiškėjo automobilis pristabdomas (matomos raudonos stop šviesos) (vaizdo įrašo 34 minutė) ir vėliau lenkimo manevras per pėsčiųjų perėją. Iš tai, kas nurodyta, galima daryti išvadą, kad pareiškėjas, dar kai jam niekas netrukdė ir jis turėjo galimybę ramiai stebėti kelio ženklus ir ženklinimą važiojamojoje dalyje, nors važiojamojoje dalyje yra įspėjamoji linija, kuri įspėja, kad artėjama prie ištisinės linijos, įjungia posūkį ir nusprendžia daryti lenkimo manevrą – toks pareiškėjo elgesys vertintinas kaip neatsargus. Pareiškėjas, nematydamas priekyje kada ir kur prasideda ir baigiasi ištisinė liniją, važiuodamas šiuo keliu pirmą kartą, nusprendžia lenkti krovininį automobilį – tokie veiksmai nesuderinami su atsargumu ir rūpestingumu ir eismo saugumu. Pažymėtina ir tai, kad pareiškėjas savo rašytiniuose paaiškinimuose nurodo, kad visureigis lenkė visus automobilius ir beveik nuolat važiavo priešpriešine eismo juosta. Iš to galima daryti išvadą, kad pareiškėjas matė visureigį dar ir iki to momento, kai pareiškėjui sutrukdė atlikti lenkimo manevrą. Atkreiptinas dėmesys, kad KET 136.1 punkte nurodyta, kad prieš pradėdamas lenkti, vairuotojas privalo įsitikinti, kad nė vienas iš važiuojančių paskui jį vairuotojų nepradėjo jo lenkti. Taigi pareiškėjas, matydamas, kad iš paskos priešpriešine eismo juosta atvažiuoja visureigis, lenkdamas transporto priemones, turėjo nepradėti lenkimo manevro, o palaukti, kol visureigis arba grįš į savo eismo juostą, arba aplenks pareiškėją. Pažymėtina ir tai, kad visureigiui sutrukdžius atlikti lenkimo manevrą, pareiškėjas turėjo pristabdyti automobilį, vėl iš naujo įsitikinti, kad nei kelio ženklai, nei važiuojamosios dalies ženklinimas, nei kitos aplinkybės nedraudžia ir netrukdo lenkti kitą automobilį. Kitoks vairuotojo (pareiškėjo) elgesys minėtoje situacijoje vertintinas kaip nesuderinamas su eismo saugumu.
21. Pažymėtina ir tai, kad pareiškėjo teiginys, kad jis dėl to, kad buvo nesaugu sustoti, pasirinko lenkimą taip pat paneigtinas, nes matoma, kaip pareiškėjas iš pradžių pristabdo (vaizdo įrašo 34 minutė), o paskui aplenkia. Stabdymo metu iš vaizdo įrašo matoma, kad pareiškėjo automobilis neslysta ir yra stabilus, todėl poreikio lenkti ir išsukti nuo kelio nėra.
22. KET 5 punkte nustatyta, kad eismo dalyviai privalo išmanyti Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymą, mokėti Taisykles (t. y. KET) ir jų laikytis. KET 9 punkte įtvirtinta, kad eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui. Akivaizdu, kad šios nutarties 20 ir 21 punktuose nurodytos aplinkybės patvirtina, kad pareiškėjas nesilaikė KET 5 ir 9 punktų reikalavimų nors pagal veikos aplinkybes ir savo asmenines savybes galėjo ir turėjo jų laikytis.
23. Esant tokioms aplinkybėms darytina išvada, kad pareiškėjo teiginys, kad jo veiksmuose (veikoje) nebuvo kaltės, atmestinas kaip nepagrįstas. Atvirkščiai, pareiškėjas dar iki visos situacijos su visureigiu elgėsi nerūpestingai ir neapdairiai – jis, esant artėjimo linijai pradėjo lenkimo parengiamuosius veiksmus ir lenkimo manevrą, nepraleido jį lenkiančio visureigio, nutraukus lenkimo manevrą dėl jį pasivijusio visureigio, iš naujo neįsitikino, kad lenkti saugu ir leidžiama, tačiau pagal veikos aplinkybes, užfiksuotas vaizdo įraše, ir savo asmenines savybes (turi galiojantį vairuotojo pažymėjimą, dėl ko preziumuojama, kad moka KET) galėjo ir turėjo elgtis apdairiai ir rūpestingai (ypač, važiuodamas pirmą kartą keliu stebėti kelio ženklus, važiuojamosios dalies ženklinimą, pradėti lenkimo manevrą tik įsitikinus, kad tai saugu, leidžiama ir niekam netrukdo). Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad pareiškėjo kaltė pasireiškia neatsargumu. Kaip jau buvo nurodyta, administracinio nusižengimo atsakomybė taikoma esant tiek tyčinei, tiek neatsargiai kaltei.
Dėl ANK 34 straipsnio 6 dalies taikymo
24. Pareiškėjas prašo jo atžvilgiu pritaikyti ANK 34 straipsnio 6 dalį ir paskirti mažesnę baudą bei neskirti specialiosios teisės atėmimo arba sumažinti terminą.
25. ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatos leidžia asmeniui, padariusiam administracinį nusižengimą, atsižvelgus į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais, paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Ši teisės norma yra išimtis iš bendrosios taisyklės. Teismų praktikoje yra laikomasi pozicijos, kad administracinė nuobauda, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 5 dalimi (šiuo metu galiojančioje redakcijoje ANK 34 straipsnio 6 dalis) nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama tik tais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kurio atžvilgiu taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas, ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. lapkričio 5 d. nutartis administracinio nusižengimo byla Nr. 2AT-54-489/2018, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 2 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byla Nr. 2AT-51-489/2017). Teismų praktikoje taip pat nurodoma, kad ANK 34 straipsnio 5 dalies (šiuo metu galiojančioje redakcijoje ANK 34 straipsnio 6 dalis) nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, liudijančių asmens, kuriam taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai, tai gali būti veikos mažareikšmiškumas ar nedidelis jos pavojingumas, išskirtinai teigiamas pažeidėjo asmenybės charakterizavimas, kelių lengvinančių atsakomybę aplinkybių buvimas ir pan. (žr. pvz., Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gegužės 7 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-205-654/2018, 9 punktą).
26. Nagrinėjamu atveju nenustatyta ypatingų ir išimtinių atveju, dėl kurių pareiškėjui gali būti pritaikyta ANK 34 straipsnio 6 dalis. Pareiškėjo atžvilgiu lengvinančių aplinkybių nenustatyta – jis iš esmės neprisipažino padaręs nusižengimą. Tokia išvada darytina dėl to, kad pareiškėjas prašė arba nutraukti teiseną nesant jo kaltės, arba sumažinti paskirtą baudą ir neskirti administracinio poveikio priemonės arba sumažinti jos terminą.
27. Pareiškėjo veiksmuose nebuvo nustatyta nei atsakomybę lengvinančių, nei atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Pareiškėjui paskirta sankcijoje numatyta minimalia bauda – 170 Eur ir minimalus specialios teisės atėmimo terminas – 3 mėnesiai. Atsižvelgiant į tai, ir į šio nutarties 33 ir 34 punktus, darytina išvada, kad paskirta proporcinga ir adekvati bauda, kurios mažinti nėra pagrindo. Mažinti arba neskirti specialiosios teisės atėmimo pareiškėjui taip pat nenustatyta jokių pagrindų. Pareiškėjas posėdžio metu nurodė, kad jo gyvenamoji ir darbo vietos yra Vilniaus mieste, jo darbo funkcijos nesusijusios su automobilio vairavimu. Vilniaus mieste yra išvystytas viešasis transportas, todėl pareiškėjui nėra jokių kliūčių pasiekti darbo vietą ir namus. Kitų svarbių aplinkybių, dėl ko pareiškėjui ypač reikalingas vairuotojo pažymėjimas, byloje nenustatyta.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 639-646 straipsniais,
nutaria:
pareiškėjo T. Ž. skundo netenkinti.
Palikti galioti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Ukmergės rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus Vyriausiojo tyrėjo T. Z. 2021 m. gegužės 10 d. nutarimą Nr. 88-ANR_N-792-2021.
Nutartis per 20 dienų nuo jos paskelbimo gali būti skundžiama apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmus.