- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Data
- 2014-05-29
- Bylos Nr.
- 2S-1168-264/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-02503-2013-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Aušra Baubienė
- Atsakovas
- R. R.
- Ieškovas
- I. R.
- Trečiasis asmuo
- R. P., AB SEB bankas, S. B.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Aušra Baubienė, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovo R. R. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2014 m. vasario 13 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-1071-918/2014 pagal ieškovės I. R. ieškinį atsakovui R. R. bei atsakovo R. R. priešieškinį ieškovei I. R., tretieji asmenys R. P., R. P., AB SEB bankas, S. B., išvadą teikianti institucija Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius, dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, turto padalijimo, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo jam priteisimo, bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo, turto padalinimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I.Ginčo esmė
atsakovas teismo posėdžio metu pateikė naują rašytinį įrodymą – (duomenys neskelbtini) mokyklos direktoriaus ir ieškovės I. R. 2011-09-01 bendradarbiavimo sutartį, taip pat nurodė, kad ketina patikslinti priešieškinį ir reikšti reikalavimus dėl bendradarbiavimo sutartyje nurodyto turto – sportinio inventoriaus bei aerobikos salės remontui išleistų bendrų piniginių lėšų padalijimo. Atsakovas nurodė, kad nagrinėjant bylą nebuvo sprendžiamas viso šalių turto pasidalijimo klausimas. Kauno apylinkės teismas 2013 m. gruodžio 6 d. nutartimi paskyrė atsakovui R. R. 6000 Lt baudą, iš šios sumos 3000 Lt sumokant ieškovei, 3000 Lt sumokant valstybei. Teismas nurodė, kad atsakovas byloje priešieškinį pareiškė 2013-04-24, tačiau jokiame procesiniame dokumente neformulavo turtinių reikalavimų. Atsakovas, nuolatos pateikinėdamas į bylą naujus įrodymus, apsunkina bylos nagrinėjimą, nepagrįstai didina bylinėjimosi išlaidas, trukdo kitiems proceso dalyviams tinkamai pasiruošti bylos nagrinėjimui. Teismas atsakovo procesinį elgesį, t.y. sistemingą rašytinių bei kitų įrodymų pateikinėjimą įvairiose proceso stadijose, tik prieš pat baigiamąsias kalbas išsakytą ketinimą tikslinti priešieškinio reikalavimus, vertino kaip piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis. Atsakovas buvo atstovaujamas advokato (advokato padėjėjos), tačiau atstovavimo santykiai buvo nutraukti. Teismo posėdžių metu teismas atsakovui ne kartą išaiškino jo teises ir pareigas procese, taip pat ir galimas procesinio elgesio teisines pasekmes.
Atsakovas pateikė prašymą panaikinti jam skirtą baudą. Anksčiau 2011-09-01 bendradarbiavimo sutarties nepateikė, nes tikėjosi bylą išspręsti taikiai, 2013-10-17 – 2013-11-25 buvo išvykęs į JAV. Sutartį jis gavo tik posėdžio dieną 2013-12-06 8 val. ryto, nuvykęs pas mokyklos direktorių. Atsakovas apie sutartyje nurodytą turtą minėjo dar 2013-10-15 teismo posėdyje, tačiau dėl jo reikalavimo priešieškinyje nereiškė, nes turtu nuo sutarties sudarymo naudojosi išimtinai tik ieškovė, atsakovui nebuvo žinomas sutarties turinys. Atsakovo nuomone, sutartį privalėjo pateikti būtent ieškovė. Jo darbo užmokestis yra apie 2000 Lt, iš jų atsakovas moka išlaikymą dukrai M. R., komunalinius mokesčius, kreditą bankui už būstą, todėl gaunamų pajamų nepakaks tinkamam gyvenimui ir paskirtai baudai sumokėti.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Kauno apylinkės teismas 2014 m. vasario 13 d. nutartimi atmetė atsakovo R. R. prašymą dėl 2013-12-06 nutartimi paskirtų baudų panaikinimo. Teismas nurodė, kad bauda atsakovui paskirta ne už pavėluotą vieno įrodymo - 2011-09-11 bendradarbiavimo sutarties - pateikimą, tačiau už sistemingą pavėluotą įrodymų pateikinėjimą įvairiose proceso stadijose (t.y. nepateikiant laiku) bei prieš pat baigiamąsias kalbas išsakytą ketinimą reikšti visiškai naujus priešieškinio reikalavimus. Nors atsakovas pradinį priešieškinį pareiškė 2013-04-24, nei jame, nei kituose procesiniuose dokumentuose reikalavimų dėl turto padalijimo nereiškė. Atsakovas tokį pageidavimą nurodė tik 2013-12-06 posėdžio metu baigiant bylos nagrinėjimą iš esmės, t.y. išklausius šalių ir trečiųjų asmenų paaiškinimus, liudytojų parodymus, ištyrus byloje esančius rašytinius įrodymus, vaizdo ir garso įrašus, nuotraukas. Svarbių aplinkybių, kodėl anksčiau negalėjo sportinio inventoriaus įtraukti į dalintino turto sąrašą ir reikšti reikalavimo dėl turto padalijimo, atsakovas nenurodė. Tai, kad atsakovas sutartį gavo posėdžio dieną 2013-12-06 8 val., neįrodo, kad atsakovas dokumento negalėjo gauti anksčiau. Svarbių aplinkybių, kodėl kiti tiek rašytiniai, tiek vaizdo, garso įrašai, nuotraukos proceso metu nuolat teikiami pavėluotai, atsakovas nenurodė. Atsakovui teismo posėdžių metu teismas ne kartą išaiškino atsakovo atsakomybę už piktnaudžiavimą procesu. 2013-12-06 nutartimi atsakovas buvo įpareigotas per 10 dienų pateikti patikslintą priešieškinį, tačiau jis patikslintą priešieškinį pateikė tik 2014-01-10, nurodydamas, kad terminą praleido dėl nedarbingumo. Nors teismas, vadovaudamasis proceso ekonomiškumo ir koncentracijos principu, patikslintą priešieškinį, pašalinus jo trūkumus, priėmė, tačiau pažymėjo, kad atsakovas baudos skyrimo tikslo neįvertino, baudos skyrimo tikslas nepasiektas, atsakovas ir toliau siekia vilkinti procesą. Atsakovas patikslintą priešieškinį pateikė praleidęs teismo nurodytą 10 dienų terminą, kuris baigėsi 2013-12-16. Nedarbingumo laikotarpis prasidėjo 2013-12-23, t. y. jau pasibaigus teismo nurodytam terminui. Be to, teismo iniciatyva išreikalavus duomenis iš atsakovo gydymo įstaigos, paaiškėjo, kad 2013-12-23 – 2014-01-24 laikotarpiu atsakovui nedarbingumas buvo išduotas dėl piršto traumos (sumušimo ir lūžimo). Kadangi tokia trauma neriboja atsakovo galimybių judėti ir negali įtakoti atsakovo teisės pasinaudoti advokato pagalba ruošiant patikslintą priešieškinį, nedarbingumas nepateisina pavėluoto priešieškinio pateikimo. Atsakovas 2014-01-27 posėdžio metu pateikė teismui nušalinimą, nors analogišku pagrindu (t. y. kad nėra tenkinami visi jo prašymai) atsakovo anksčiau pareikštas nušalinimas 2013-09-25 nutartimi buvo netenkintas. Iš atsakovo elgesio procese akivaizdu, kad jis ir toliau siekia kuo ilgesnio bylos nagrinėjimo.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
Atsakovas R. R. atskiruoju skundu (2 t. b. l. 9-11) prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2013-12-06 nutartį, kuria jam skirta bauda už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis ir panaikinti 2014-02-13 nutartį, kuria buvo atmestas atsakovo prašymas dėl 2013-12-06 nutartimi paskirtos baudos panaikinimo. Apeliantas nurodo, kad apie šalių bendrą turtą (aerobikos salės inventorių su aerobikos salės remonto kaštais) jis kalbėjo 2013-10-15 teismo posėdžio metu. Šis turtas nebuvo įtrauktas į ieškovės ieškinius, nors visą laiką nuo 2011 09 mėn. šiuo turtu išskirtinai naudojosi tik ieškovė. Apeliantas buvo išvykęs į JAV nuo 2013-10-17 iki 2013-11-25, grįžęs į Lietuvą bendravo su ieškove, kuri pažadėjo, jog bylą šalys spręs taikaus susitarimo būdu. Todėl papildomų įrodymų ieškojimu apeliantas nebuvo suinteresuotas. 2013-12-06 8 val. atvykus į (duomenys neskelbtini) mokyklą pokalbiui su mokyklos direktoriumi, jis leido nufotografuoti 2011-09-11 bendradarbiavimo sutarties kopijas, kurias, 2013-12-06 teismo posėdyje, nepavykus pasirašyti taikos sutarties, pateikė teismui. Šią sutartį privalėjo pateikti su ieškiniu ieškovė, siekiant užtikrinti greitą ir teisingą bylos išnagrinėjimą, tačiau ji šios pareigos nevykdė, siekiant nuslėpti šį turtą ar vilkinti bylą. Šiuo metu apelianto darbo užmokestis sudaro apie 2000 Lt kas mėnesį, iš jo apeliantas moka 500 Lt kas mėnesį išlaikymą dukrai, 666,62 Lt už būsto kreditą, komunalines paslaugas, šildymo bei patarnavimo mokesčius už butą, kurie kas mėnesį sudaro dar apie 600-800 Lt, taip pat turės pareigą grąžinti S. B. 27000 Lt skolą. Teismo paskirta bauda neproporcingai suvaržytų apelianto teises.
Atsiliepimas
Ieškovė I. R. atsiliepimu į atskirąjį skundą (2 t. b. l. 21-22) prašo Kauno apylinkės teismo 2014-02-13 nutartį palikti nepakeistą. Pasirašyti šalių taikos sutartį, nepakoregavus sutarties pagal jo norus, atsisakė apeliantas. Jis, žymiai praleidęs teismo nustatytą terminą, pateikė patikslintą priešieškinį, nors jo nedarbingumas nepateisino pavėluoto priešieškinio pateikimo bei teikė teismui analogišką nušalinimą, nors anksčiau pareikštas nušalinimas nebuvo tenkintas, kas vaizdžiai patvirtina atsakovo siekį vilkinti bylos nagrinėjimą. Apeliantas klaidina teismą, teigdamas, jog dabar turintis pareigą ir pasibaigus bylai, teismo sprendimu butą su prievole bankui palikus atsakovo nuosavybe, turėsiantis mokėti 666,62 Lt mėnesinių įmokų už būsto kreditą, komunalines paslaugas, kurios kiekvieną mėnesį sudaro 600-800 4 bei turės pareigą grąžinti S. B. 27000 Lt skolą, nes 2014-01-10 atsakovas, patikslinęs priešieškinį, nurodė jame naujus reikalavimus - šeimos butą priteisti ieškovei nuosavybės teise bei prievolę bankui pagal kreditavimo sutartį ir 30 000 Lt prievolę S. B. taip pat pažinti ieškovės asmeninėmis prievolėmis, su kuo ieškovė yra priversta sutikti ir atsiliepime tai nurodė. Todėl atsakovas turi ir turės tik pareigą mokėti nepilnametei dukrai 500 Lt išlaikymą.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo teisiniai argumentai bei išvados
Atskirasis skundas tenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str., 338 str.).
Apeliacijos dalykas yra pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atmestas apelianto prašymas panaikinti jam už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis paskirtą baudą, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas.
Pagal formuojamą kasacinio teismo praktiką įstatyme nustatytos teisės įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. balandžio 4 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-224/2005; 2010 m. kovo 2 d. nutartį, priimtą civilinėje Nr. 3K-3-94/2010; 2013 m. kovo 14 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-146/2013). CPK 95 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šalis, kuri nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį (apeliacinį, kasacinį skundą) arba sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą, gali būti teismo įpareigota atlyginti kitai šaliai jos patirtus nuostolius. CPK 95 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad teismas, nustatęs šio straipsnio 1 dalyje numatytus piktnaudžiavimo atvejus, gali paskirti asmeniui iki dvidešimties tūkstančių litų baudą, iki 50 procentų šios baudos gali būti skiriama kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui. Iš šių normų turinio išplaukia, kad piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis yra teisės pažeidimas, t. y. civilinio proceso teisės tiesiogiai draudžiamas elgesys, už kurį numatyta galimybė taikyti teisinę atsakomybę. CPK 7 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas draudimas piktnaudžiauti procesinėmis teisėmis. Tačiau ne kiekvienas pareigos sąžiningai naudotis procesinėmis teisėmis nesilaikymo atvejis savaime reiškia teisės pažeidimą, galintį sukelti teisinės atsakomybės priemonių, numatytų CPK 95 straipsnyje, taikymą, t. y. ne kiekvienu atveju pareigos sąžiningai naudotis procesinėmis teisėmis nepaisymas laikytinas teisės pažeidimu, bet tam tikrais atvejais gali būti įvertintas kaip netinkamas subjektinės teisės įgyvendinimas. Kartu pažymėtina, kad bauda už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis gali būti skiriama tik konkrečioje byloje, nustačius aplinkybes, įrodančias, kad jomis piktnaudžiaujantis byloje dalyvaujantis asmuo sąmoningai veikia prieš greitą ir teisingą bylos išsprendimą.
Iš bylos medžiagos ir teismų informacinės sistemos Liteko duomenų matyti, kad Kauno apylinkės teisme 2013-03-19 priimtas ieškovės I. R. ieškinys atsakovui R. R., kuriuo prašoma santuoką nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės, nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą nustatyti su ieškove, priteisti iš atsakovo išlaikymą vaikui, atsakovui asmeninės nuosavybės teise priteisti santuokoje įgytą turtą – butą, pripažinti prievolę bankui pagal kreditavimo sutartį asmenine atsakovo prievole, ieškovei priteisti automobilį (1 t. b. l. 3-8). Atsakovas 2013-04-24 pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo nesutiko su ieškovės ieškinio reikalavimais dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo vaikui priteisimo, santuokos nutraukimo pagrindo, sutiko su ieškovės reikalavimais dėl santuokoje įgyto turto – buto ir prievolės vykdymo bankui jam priteisimo (1 t. b. l. 20-23), taip pat pateikė priešieškinį, kuriuo prašė santuoką nutraukti dėl ieškovės kaltės, vaiko gyvenamąją vietą nustatyti su juo, priteisti iš ieškovės išlaikymą vaikui bei nustatyti ieškovės bendravimo su vaiku tvarką (1 t. b. l. 12-17). Ieškovė 2013-05-20 pateikė atsiliepimą į priešieškinį (1 t. b. l. 35-38). 2013-08-21 teismo posėdis atidėtas siekiant sudaryti galimybę šalims sudaryti taikos sutartį (1 t. b. l. 49-51). Ieškovė 2013-09-24 pateikė patikslintą ieškinį, kuriuo prašė santuoką nutraukti dėl ieškovo kaltės, pareiškė naują reikalavimą dėl kilnojamojo turto – namų apyvokos daiktų padalinimo, prašė priteisti atsakovui automobilį, priteisiant ieškovei kompensaciją, pripažinti prievolę kreditorei S. B. asmenine atsakovo prievole (1 t. b. l. 144-148). 2013-10-15 teismo posėdyje pereita prie bylos nagrinėjimo iš esmės, posėdis buvo atidėtas, kad šalys galėtų suderinti poziciją dėl prievolės kreditoriui AB SEB bankui modifikavimo (1 t. b. l. 77-88). 2013-12-03 – 2013-12-06 teismo posėdyje išklausius šalių ir trečiųjų asmenų paaiškinimus, liudytojų parodymus, ištyrus byloje esančius rašytinius įrodymus, t. y. baigiant bylos nagrinėjimą iš esmės (po pertraukos), atsakovas pateikė naują rašytinį įrodymą – 2011-09-01 bendradarbiavimo sutartį ir nurodė, kad ketina patikslinti priešieškinį ir reikšti reikalavimus dėl 2011-09-01 bendradarbiavimo sutartyje nurodyto turto – sportinio inventoriaus padalijimo. Ieškovės atstovė prašė taikyti CPK 95 str. numatytą baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis. Teismas išaiškino atsakovui teisę kreiptis į valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą bei nustatė atsakovui 10 d. terminą patikslintam priešieškiniui pateikti (1 t. b. l. 117-125). Kauno apylinkės teismas 2013-12-06 nutartimi atsakovo sistemingą rašytinių bei kitų įrodymų (vaizdo, garso įrašų, nuotraukų) pateikinėjimą įvairiose proceso stadijose, tik prieš pat baigiamąsias kalbas išsakytą ketinimą tikslinti priešieškinio reikalavimus, vertino kaip piktnaudžiavimą procesinėmis ir paskyrė atsakovui R. R. 6000 Lt baudą, iš šios sumos 3000 Lt sumokant ieškovei, 3000 Lt sumokant valstybei. Atsakovui pateikus prašymą panaikinti minėta nutartimi paskirtą baudą, teismas skundžiama nutartimi jo prašymą atmetė.
Atskirajame skunde teigiama, kad teismas nepagrįstai apeliantui paskyrė baudą, kadangi apie 2011-09-01 bendradarbiavimo sutartyje nurodytą turtą buvo kalbama 2013-10-15 teismo posėdyje, šios sutarties kopijas turėjo tik ieškovė ir Tito Masiulio mokyklos direktorius; atsakovas nesistengė šio įrodymo gauti ir pateikti teismui anksčiau, taip pat nereiškė reikalavimo dėl sutartyje nurodyto turto padalinimo, kadangi tikėjosi sudaryti su ieškove taikos sutartį.
Apeliacinės instancijos teismas įvertinęs faktines aplinkybes sprendžia, kad nagrinėjamoje byloje nėra pagrindo konstatuoti, jog apeliantas sąmoningai vilkino bylos nagrinėjimą, piktnaudžiavo savo procesinėmis teisėmis, siekė kitai šaliai sukelti nepatogumų ar nuostolių. Šalys turi teisę teikti įrodymus, pateikti prašymus, duoti teismui paaiškinimus žodžiu ir raštu, teikti savo argumentus ir samprotavimus visais bylos nagrinėjimo metu kylančiais klausimais, prieštarauti kitų dalyvaujančių byloje asmenų prašymams, argumentams ir samprotavimams, ir naudotis kitomis procesinėmis teisėmis, kurias šalims suteikia įstatymai (CPK 42 str. 1 d.). Iš bylos medžiagos nustatyta, kad byloje iki baudos apeliantui paskyrimo vyko trys teismo posėdžiai, todėl, atsižvelgiant į bylų dėl santuokos nutraukimo specifiką, šios bylos negalima laikyti užsitęsusia. Iš 2013-10-15 teismo posėdžio protokolo matyti, kad atsakovas R. R. teismo posėdyje nurodė, kad šalys bendrai įrengė aerobikos salę, kad jis surinks dokumentus ir juos pateiks teismui, kad tikisi bylą baigti taikiai, todėl šių įrodymų neteikė anksčiau. Taip pat nurodė, kad sąskaita faktūra, išrašyta už atliktą salės remontą yra pateikta mokyklos direktoriui (1 t. b. l. 49-51). Minėta, kad šis teismo posėdis buvo atidėtas, kad šalys galėtų suderinti poziciją dėl prievolės kreditoriui AB SEB bankui modifikavimo; sekantis posėdis paskirtas 2013-12-03. Kaip matyti iš šalių pateiktų procesinių dokumentų, jų parodymų teismo posėdžiuose, šalių santykiai yra konfliktiški, šalys nesutaria dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, bendravimo su vaiku tvarkos, turto padalinimo. Šalys derėjosi dėl taikos sutarties sudarymo sąlygų, tačiau bylos medžiaga patvirtina, kad šalims susitarti nepavyko. Remiantis CPK 377 straipsniu nagrinėjant šeimos bylas iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos ieškovas turi teisę keisti ieškinio dalyką ar pagrindą, o atsakovas - pareikšti priešieškinį. Todėl apelianto ketinimas pateikti patikslintą priešieškinį negali būti vertinamas kaip piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis. Pažymėtina, kad bylą nagrinėjantis teismas turi teisę atsisakyti priimti pateiktus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti anksčiau, jeigu nustato, jog jie yra pateikiami siekiant užvilkinti procesą (CPK 377 str.). Pirmosios instancijos teismas atsakovo pateiktą 2011-09-01 bendradarbiavimo sutartį prijungė prie bylos, taip pat nustatė atsakovui 10 dienų terminą patikslintam priešieškiniui pateikti. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nurodytos aplinkybės ir tai, kad apeliantas nėra atstovaujamas advokato, suteikia pagrindo išvadai, kad atsakovas procesinėmis teisėmis naudojosi nepakankamai operatyviai, tačiau tai nesudaro pagrindo vertinti, kad netinkamas procesinės teisės teikti prašymus, priešieškinį, kitus procesinius dokumentus, įgyvendinimas nagrinėjamu atveju pripažintinas piktnaudžiavimu procesinėmis teisėmis. Nagrinėjamu atveju apelianto procesinis elgesys gali būti vertinamas kaip nepakankamai rūpestingas ir atidus įgyvendinant procesines teises, tačiau bylos duomenimis nėra pagrindo spręsti, kad tokiais veiksmais atsakovas sąmoningai siekė vilkinti bylos nagrinėjimą. Pirmosios instancijos teismo 2014 m. vasario 13 d. nutartyje nurodomi motyvai, kad apeliantas patikslintą priešieškinį pateikė praleidęs teismo nurodytą 10 dienų terminą tik 2014-01-10, taip pat, kad 2014-01-27 posėdžio metu jis pareiškė teismui nušalinimą, šiuo atveju neturi reikšmės sprendžiant klausimą dėl 2013 m. gruodžio 6 d. nutartimi paskirtos apeliantui baudos panaikinimo, kadangi šie proceso įvykiai įvyko jau po baudos paskyrimo.
Remiantis tuo, kas išdėstyta, atskirasis skundas tenkintinas, skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina ir klausimas išspręstinas iš esmės – atsakovo R. R. prašymas dėl Kauno apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 6 d. nutartimi paskirtos 6000 Lt baudos panaikinimo tenkintinas (CPK 337 str. 1 d. 2 p.).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2014 m. vasario 13 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – tenkinti atsakovo R. R. prašymą ir panaikinti jam Kauno apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 6 d. nutartimi paskirtą 6000 Lt baudą.