Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs ieškovės K. P. teisių perėmėjų A. I., G. M. ir D. A. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2017 m. birželio 9 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-3169-614/2017 pagal ieškovės K. P. teisių perėmėjų ieškovių A. I., G. M. ir D. A. ieškinį atsakovui A. D. dėl sutarties pripažinimo negaliojančia, restitucijos taikymo, dalyvaujant trečiajam asmeniui Luminor Bank akcinei bendrovei (buvusi akcinė bendrovė DNB bankas),

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovė K. P. 2014-07-18 kreipėsi į teismą ieškiniu atsakovui A. D., prašydama pripažinti 2005-05-30 žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutartį ir priėmimo pardavimo aktą negaliojančiais, taikyti restituciją – grąžinti jai žemės sklypą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), o atsakovui iš jos priteisti 10 000 Lt.

Ieškovės atstovas 2016-12-20 informavo teismą, kad ieškovė 2016-10-07 mirė. Vilniaus apygardos teismas 2016-12-21 nutartimi nutarė sustabdyti bylą iki paaiškės ieškovės teisių perėmėjas.

Vilniaus apygardos teismas nustatė, kad 2016-10-07 mirusios ieškovės K. P. palikimą priėmė ir teisių perėmėjais galėtų būti A. I., G. M. ir D. A.. Dėl to teismas 2017-03-30 nutartimi nutarė atnaujinti bylos nagrinėjimą, nustatyti A. I., G. M. ir D. A. 14 d. terminą pagrįsti savo dalyvavimą procese, tai yra pateikti teismui pareiškimą apie tai ar siekia perimti mirusios ieškovės procesines teises ir pareigas. Atsakymas nebuvo gautas. Vilniaus apygardos teismas 2017-05-22 nutartimi nutarė pakeisti dėl mirties iš bylos pasitraukusią ieškovę K. P. jos teisių perėmėjomis A. I., G. M. ir D. A., skirti teismo posėdį bylai nagrinėti.

Ieškovės, gavusios teismo nutartį ir šaukimus, į 2017-06-09 teismo posėdį neatvyko. Taip pat į teismo posėdį neatvyko atsakovas A. D., nors apie posėdį jam pranešta tinkamai.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus apygardos teismas 2017-06-09 nutartimi nutarė ieškovių A. I., G. M. ir D. A. ieškinį atsakovui A. D. trečiajam asmeniui AB DNB bankui dėl 2005-05-30 žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutarties ir priėmimo pardavimo akto pripažinimo negaliojančiais ir restitucijos taikymo palikti nenagrinėtą, panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2014-08-21 nutartimi (bylos numeris buvo Nr.2-5194-611/2014) taikytas laikinąsias apsaugos priemones – įrašą viešame registre dėl nuosavybės teisės perleidimo draudimo dėl atsakovui A. D. nuosavybės teise priklausančio turto - 0,7 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), taip pat dėl išieškojimo veiksmų antstolės B. P. vykdomoje vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) tiek, kiek tai susiję su atsakovo A. D. skolų išieškojimo nukreipimu į 0,7 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) sustabdymą, netenkinti trečiojo asmens prašymo dėl nutarties skubaus vykdymo.

Teismas nurodė, kad į teismo posėdį atsakovas taip pat neatvyko, iš ieškovių jokių prašymų dėl bylos nagrinėjimo atidėjimo iki posėdžio pradžios nebuvo gauta, ieškovės neinformavo teismo apie savo neatvykimą į teismo paskirtą posėdį. Dėl to teismas sprendė, kad ieškovės neatvyko į teismo posėdį be svarbių priežasčių, todėl ieškinys paliktinas nenagrinėtas (CPK 246 str., 296 str. 1 d. 12 p.).

Teismas sprendė, kad teismo 2014-08-21 nutartimi byloje paskirtos laikinosios apsaugos priemonės naikintinos praradus reikalingumą.

Teismas nurodė, kad trečiasis asmuo prašė leisti nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo vykdyti skubiai, tačiau teismas sprendė, kad nėra pagrindo daryti išimtį iš CPK nustatytų taisyklių.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Ieškovės atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2017-06-09 nutartį ir grąžinti bylą nagrinėti Vilniaus apygardos teismui. Atskirajame skunde nurodo:

Ieškovė K. P. į teismą kreipėsi dar 2014 m., byloje įvyko daug posėdžių, kuriuose ji faktiškai visuose dalyvavo. Pažymi, kad teismui pakeitus ieškovę į jos teisių perėmėjas, pastarosios nesuprato minėtos nutarties turinio, kadangi neturi teisinio išsilavinimo, joms apie nagrinėjamą bylą anksčiau nieko nebuvo žinoma, jos taip pat neturėjo galimybės šia byla domėtis. Jos į bylą neatvyko tik vieną kartą, nors bylos nagrinėjimas vyksta nuo 2014 m. Dėl to mano, kad ginčijama nutartis yra neproporcinga ir jos nepanaikinus, tai turės įtakos naujiems teisminiams ginčams ateityje.

Pirmosios instancijos teismas neįvertino bylos nagrinėjimo trukmės, jos stadijos, byloje atliktų šalių bei teismo veiksmų, patirtų išlaidų bei sąnaudų.

Atsiliepimu į ieškovių atskirąjį skundą trečiasis asmuo prašo atskirąjį skundą atmesti, priteisti iš ieškovių bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodomi šie atsikirtimai:Byloje yra pagrindas konstatuoti, jog ieškovės byloje elgėsi pasyviai, kadangi neįvykdė pareigos numatytos CPK 42 straipsnyje. Pirmosios instancijos teismas nustatė teisių perėmėjoms 14 dienų terminą, tačiau per nustatytą terminą nei viena iš ieškovių nepateikė savo pozicijos, be to, nei viena iš ieškovių neatvyko į 2017-06-09 teismo posėdį, nors ieškovės žinojo apie 2017-06-09 11.00 val. teismo posėdžio laiką ir vietą. Ieškovės nepateikė įrodymų, kad aktyviai domėjosi byla.Nepagrįsti ieškovių argumentai, kad jos nesuprato 2017-03-30 nutarties turinio, taip pat nesudaro pagrindo naikinti skundžiamą nutartį. Gavusios nutartį, ieškovės turėjo galimybę kreiptis į kompetentingą teisininką, kad joms būtų išaiškintas nutarties turinys ar į nutartį priėmusį teismą, tačiau to nepadarė.Pirmosios instancijos teismas išsamiai įvertino visas reikšmingas bylos aplinkybes bei byloje surinktus įrodymus ir priėmė CPK 185, 263, 270 straipsnių reikalavimus atitinkantį teismo sprendimą (nutartį). Ieškovės neįrodė, jog pirmosios instancijos teismas padarė kokių nors procesinės teisės normų pažeidimų, sąlygojančių pagrindą konstatuoti, kad priimta skundžiama nutartis yra neteisėta ar nepagrįsta.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Absoliučių pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar skundžiama teismo nutartis, kuria ieškinys paliktas nenagrinėtu, yra pagrįsta ir teisėta (CPK 263 str. 1 d.).

Ieškinio palikimas nenagrinėtu, kaip ir bylos nutraukimas, yra bylos užbaigimo nepriėmus teismo sprendimo dėl bylos esmės forma. Ieškinio palikimo nenagrinėtu pagrindai nustatyti CPK 296 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 1 dalies 5 punktą, teismas ieškinį palieka nenagrinėtą, jeigu atsakovas neprašo priimti sprendimo už akių CPK 246 straipsnio 1 dalyje nurodytu atveju. Vadovaujantis CPK 246 straipsnio 1 dalimi, kai į teismo posėdį neatvyksta ieškovas, kuriam tinkamai nepranešta apie teismo posėdžio laiką ir vietą, ir jis neturi atstovo, teismas bylos nagrinėjimą atideda. Bylos nagrinėjimas atidedamas taip pat tuo atveju, kai ieškovas bylą veda per atstovą, tačiau į teismo posėdį neatvyksta ieškovas ir jo atstovas ir tinkamai apie teismo posėdžio vietą ir laiką nepranešta ieškovo atstovui. Bylos nagrinėjimas gali būti atidėtas ieškovo ar jo atstovo prašymu, jeigu ieškovas ar jo atstovas iki teismo posėdžio pradžios pateikia dokumentus, pateisinančius savo neatvykimą, ir teismas neatvykimo priežastis pripažįsta svarbiomis (atostogos, komandiruotė, kitoks užimtumas ir kiti panašūs atvejai nelaikomi svarbiomis priežastimis, taip pat svarbiomis priežastimis paprastai nelaikomas neatvykimas dėl ligos ir atstovo užimtumas kitose bylose). Kitais atvejais teismas atsakovo prašymu ir CPK nustatyta tvarka priima sprendimą už akių. Kai atsakovas neprašo priimti sprendimą už akių, teismas palieka ieškinį nenagrinėtą.

Apeliacinis teismas pažymi, kad tokių neigiamų procesinių padarinių taikymas ieškovui už neatvykimą į teismo posėdį nėra savitikslis bylos užbaigimo, nepriimant sprendimo dėl ginčo esmės, rezultatas, priešingai, tai yra įstatymo leidėjo pasirinkta poveikio priemonė, skatinanti šalis padėti teismui įgyvendinti civilinio proceso tikslus. Ieškinio palikimo nenagrinėtu instituto paskirtis – užkirsti galimybes vilkinti procesą, todėl ši priemonė negali būti taikoma formaliai, vien nustačius ieškovo ir / ar jo atstovo neatvykimo į teismo posėdį be svarbios priežasties faktą (Lietuvos apeliacinio teismo 2015-06-11 nutartis civilinėje byloje Nr. e2-863-464/2015).

Bylos duomenys patvirtina, kad ieškovė K. P. 2014-07-18 kreipėsi į teismą ieškiniu atsakovui A. D., prašydama pripažinti 2005-05-30 žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutartį ir priėmimo pardavimo aktą negaliojančiais, taikyti restituciją – grąžinti jai žemės sklypą, esantį adresu Vilniaus m. sav. Buivydiškių k., o atsakovui iš jos priteisti 10 000 Lt. Ieškovė K. P. 2016-10-07 mirė, todėl Vilniaus apygardos teismas 2016-12-21 nutartimi nutarė sustabdyti bylą iki paaiškės ieškovės teisių perėmėjas. Vilniaus apygardos teismas nustatė, kad 2016-10-07 mirusios ieškovės K. P. palikimą priėmė ir teisių perėmėjais galėtų būti A. I., G. M. ir D. A.. Dėl to teismas 2017-03-30 nutartimi nutarė atnaujinti bylos nagrinėjimą, nustatyti A. I., G. M. ir D. A. 14 d. terminą pagrįsti savo dalyvavimą procese, tai yra pateikti teismui pareiškimą apie tai ar siekia perimti mirusios ieškovės procesines teises ir pareigas. Atsakymas nebuvo gautas. Vilniaus apygardos teismas 2017-05-22 nutartimi nutarė pakeisti dėl mirties iš bylos pasitraukusią ieškovę K. P. jos teisių perėmėjomis A. I., G. M. ir D. A., skirti teismo posėdį bylai nagrinėti. Ieškovės, gavusios teismo nutartį ir šaukimus, į 2017-06-09 teismo posėdį neatvyko. Taip pat į teismo posėdį neatvyko atsakovas A. D., nors apie posėdį jam taip pat buvo pranešta tinkamai.

Ieškinį palikti nenagrinėtą CPK 296 straipsnio 1 dalies 5 punkto pagrindu teismas gali atvejais, kai yra duomenų, jog ieškovas pasyvus, sistemingai neatlieka procesinių veiksmų ar galimai piktnaudžiauja procesu, kai yra aišku, kad ieškovas iš esmės nusišalina nuo bylos nagrinėjimo, nėra suinteresuotas bylos baigtimi. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad ieškinį palikus nenagrinėtą, ieškovas nepraranda teisės vėl kreiptis į teismą su ieškiniu bendra tvarka (CPK 297 str. 2 d.). Tam tikrais atvejais dėl teismo sprendimo ieškinį palikti nenagrinėtą nepagrįstai pailgėja to paties ginčo išnagrinėjimo trukmė, kas nesuderinama su proceso ekonomiškumo principu, nes tokiu atveju ieškovas, norėdamas apginti savo pažeistus interesus, turėtų iš naujo inicijuoti kitą procesą, kuriame pakartotinai būtų eikvojamos valstybės lėšos, teismo bei proceso dalyvių laikas rengiantis bylos nagrinėjimui teisme (Lietuvos apeliacinio teismo 2013-10-31 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2407/2013).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad CPK 7, 8, 159, kitų straipsnių nuostatose įtvirtinta tiek teismo, tiek šalių pareiga veikti taip, kad byla būtų išnagrinėta per kiek įmanoma trumpesnį laiką, tam, kad pasiekti vieną iš civilinio proceso tikslų – kuo greičiau atkurti teisinę taiką tarp ginčo šalių (CPK 2 str.). Nors šalys civiliniame procese turi daug teisių, tačiau procesui vadovauja teismas, teisėjas vienintelis gali nustatyti nuo šalių interesų nepriklausomą bylinėjimosi eigą. Teismo darbas turi būti racionalus ir veiksmingas. Teisėjas, vadovaudamas procesui, likdamas nešališkas, nepažeisdamas dispozityvumo, rungimosi, šalių lygiateisiškumo ir kitų proceso principų, turi kontroliuoti šalių veiksmus procese, siekdamas, kad procesas vyktų koncentruotai ir ekonomiškai, todėl principinių civilinio proceso nuostatų netinkamo aiškinimo ir taikymo, ieškinio palikimas nenagrinėtu, nors formaliai ir atitinkantis įstatymo reikalavimus, negali būti pripažintas pagrįstu ir teisingu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-07-30 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-348/2010).

Įvertinus aukščiau aptartus šioje byloje atliktus veiksmus, bylos faktines aplinkybes ir ginčo pobūdį, atsižvelgiant į civilinio proceso principus, teisingumo bei protingumo kriterijus ir aukščiau aptartą teismų praktiką, yra pagrindo teigti, jog pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, kuria nebuvo išspręstas bylos šalių ginčas iš esmės, neįvertino bylos nagrinėjimo trukmės, jos stadijos, byloje atliktų tiek bylos šalių, tiek teismo veiksmų, patirtų išlaidų ir sąnaudų. Be to, pirmosios instancijos teismas neįvertino aplinkybių, jog bylos nagrinėjimas tęsiasi nuo 2014 m., pradinė ieškovė faktiškai dalyvavo visuose posėdžiuose. Sutiktina, kad ieškovės, nesupratusios 2017-03-30 nutarties turinio, turėjo kreiptis į teisininkus, kad joms būtų išaiškintas minėtos nutarties turinys. Tačiau ieškovės į teismo posėdį neatvyko tik vieną kartą, todėl būtų neekonomiška ir netikslinga sudaryti sąlygas pradėti kitą analogišką bylą tam, kad būtų išnagrinėtas ir išspręstas tas pats ginčas, kuris pradėtas nagrinėti šioje byloje.

Apeliacinio teismo vertinimu, neigiamų procesinių padarinių taikymas apeliančių atžvilgiu dėl jų neatvykimo į teismo posėdį šiuo konkrečiu atveju neatitinka ieškinio palikimo nenagrinėtu instituto tikrosios paskirties, proceso operatyvumo ir ekonomiškumo, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų bei teismų praktikos (CPK 2 str., 7 str., 8 str., 159 str. 1 d.).

Panaikinus teismo nutartį ir nusprendus, kad byla grąžintina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš esmės, apeliacinės instancijos teismas taip pat nepasisako dėl trečiojo asmens prašymo priteisti iš ieškovių bylinėjimosi išlaidų, kadangi šis klausimas spręstinas pirmosios instancijos teismui išnagrinėjus bylą iš esmės (CPK 93 str.).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2017 m. birželio 9 nutartį panaikinti ir bylą perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui.