Šiaulių apylinkės teismo įsakymas

supaprastinto rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokurorės Elonos Korostinos pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą, kurioje

G. B., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenantis (duomenys neskelbtini), nedirbanti, Užimtumo tarnyboje neregistruotas, nevedęs, vidurinio išsilavinimo, teistas:

1) 1997 m. kovo 27 d. Pasvalio rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 271 straipsnio 1 dalį, 278 straipsnio 1 dalį, paskirtas laisvės atėmimas 2 m. su 1/4 turto konfiskavimu, bausmės vykdymas atidėtas 1 m.,

2) 2000 m. birželio 23 d. Panevėžio apygardos teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 278 straipsnio 1 dalį, 82 straipsnio 2 dalį, paskirtas laisvės atėmimas 1 m. 2 mėn., bausmės vykdymas atidėtas 2 m.,

3) 2001 m. balandžio 4 d. Panevėžio apygardos teismo nuosprendžiu, pakeistu Lietuvos apeliacinio teismo 2001 m. liepos 11 d. nutartimi pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 271 straipsnio 2 dalį, 16 straipsnio 2 dalį, 271 straipsnio 2 dalį, bausmes subendrinus paskirta galutinė bausmė laisvės atėmimas 6 m. 2 mėn. su turto konfiskavimu,

4) 2001 m. lapkričio 8 d. Pasvalio rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 271 straipsnio 1 dalį, bausmes subendrinus paskirta galutinė bausmė laisvės atėmimas 6 m. 2 mėn. su viso turto konfiskavimu, 2003 m. liepos 8 d. Panevėžio apygardos teismo nutartimi, 2003 m. rugpjūčio 5 d. Lietuvos apeliacinio teismo nutartimi ir 2004 m. sausio 26 d. Panevėžio apygardos teismo nutartimi veikos perkvalifikuotos pagal atitinkamus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso, įsigaliojusio 2003 m. gegužės 1 d., straipsnius, pakeistos bausmės, paskirta galutinė bausmė - laisvės atėmimas 4 m. 2 mėn., 2004 m. gruodžio 23 d. atlikęs bausmę,

5) 2007 m. rugpjūčio 16 d. Vilniaus m. 1-ojo apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalį, 140 straipsnio 1 dalį, bausmes subendrinus paskirtas laisvės atėmimas 6 mėn., bausmės vykdymas atidėtas 2 m., 2008 m. rugpjūčio 18 d. Panevėžio m. apylinkės teismo nutartimi panaikintas bausmės vykdymo atidėjimas ir pasiųstas atlikti 6 mėn. laisvės atėmimo bausmę, 2010 m. balandžio 21 d. atlikęs bausmę, teistumas išnykęs,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2020 m. rugpjūčio 25 d. neblaivumo nustatymo aktu, kuriame užfiksuota, kad G. B. 21.19 val. nustatytas neblaivumas 1,73 promilės, 21.44 val. - 1,55 promilės. G. B. su tikrinimo rezultatais sutiko (18–19 b. l.).

Kaltinamojo G. B. veika teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos BK 281¹ straipsnio 1 dalį, nes jis vairavo transporto priemonę – automobilį „VW Golf“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai jam nustatytas daugiau negu 1,51 promilių neblaivumas, tai yra alkoholio matavimo prietaisu Drager Alcotest 7510 Nr. ARKB-0094 (patikros sertifikato Nr. 1296556) jam buvo nustatytas 1,55 promilių neblaivumas, tokiu būdu pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimą, draudžiantį vairuoti transporto priemonę neblaiviems.

Atsižvelgiant į tai, jog Lietuvos Respublikos BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje yra numatytos alternatyvinės bausmės: bauda arba areštas, arba laisvės atėmimas iki vienerių metų, įtariamajam pagrįstai pasiūlyta baigti procesą baudžiamuoju įsakymu (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 418 straipsnio 1 dalis). Įtariamajam sutikus, apie tai buvo surašytas pranešimas, kuriame nurodyta, jog įtariamasis G. B. suprato galimybę ir sutinka užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu, t. y. jam suprantama šio proceso tvarka ir pasekmės. Su prokurorės siūloma bausmės rūšimi ir dydžiu sutiko, tačiau prašė, esant galimybei, baudą sumažinti iki 2000 eurų, o teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą sutrumpinti iki 2 metų (91–94 b. l.).

Kaltinamojo G. B. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai dėl to gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Skirdamas bausmę kaltinamajam G. B., teismas vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais BK 54straipsnyje.

G. B. nors anksčiau teistas, tačiau teistumas išnykęs (49–62 b. l.), padarė vieną nesunkų nusikaltimą (BK 11 straipsnio 3 dalis), administracine tvarka nebaustas (63 b. l.), niekur nedirba (64 b. l.), Užimtumo tarnyboje neregistruotas (65 b. l.). Įvertinus išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad bausmės tikslai (BK 41 straipsnis) G. B. atžvilgiu bus pasiekti paskiriant už nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, prokurorės prašomą bausmę – 90 MGL (4500 eurų) dydžio baudą (BK 47 straipsnio 1-2 dalys, 3 dalies 2 punktas, 5 dalis).

Vadovaujantis BK 66 straipsnio nuostatomis, kaltinamajam G. B. į paskirtą bausmę įskaitytinas sulaikyme išbūtas laikas nuo 2020 m. rugpjūčio 25 d. 21.19 val. iki 2020 m. rugpjūčio 26 d. 14.21 val. (87–90 b. l.), tai yra, viena para, kas prilyginama 2 MGL (100 Eur) dydžio baudai (BK 65 straipsnio 1 dalies 2 punkto „a“ papunktis).

Lietuvos Respublikos BK 67 straipsnyje įtvirtintos baudžiamojo poveikio priemonės, kurios padeda įgyvendinti bausmės paskirtį (67 straipsnio 1 dalis). Uždraudimas naudotis specialia teise bei turto konfiskavimas – tai baudžiamojo poveikio priemonės, kurios gali būti skiriamos kartu su bausme (BK 67 straipsnio 3 dalis).

Nors G. B. nusikalstamą veiką padarė neturėdamas teisės vairuoti transporto priemonių, tačiau ši aplinkybė neužkerta kelio teismui svarstyti klausimą dėl BK 68 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės taikymo, nes uždraudimas naudotis specialia teise turi savarankišką teisinę reikšmę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 19 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-49-788/2016). Tokiu atveju pažeidėjui siekiant įgyti teisę vairuoti transporto priemones, jis tai galės padaryti tik pasibaigus šios baudžiamojo poveikio priemonės taikymo terminui (Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2017 m. gegužės 31 d. nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-163-744/2017). Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 22 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teisė vairuoti motorines transporto priemones <...> nesuteikiama, jei nėra pasibaigęs šios teisės atėmimo, įstatymų nustatyta tvarka paskirto asmeniui už Kelių eismo taisyklių pažeidimus terminas. Taigi, teisinių padarinių užtikrinimas, atsižvelgiant į padarytos nusikalstamos veikos aplinkybes, yra būtinas. Šiuo atveju G. B. veikė tiesiogine tyčia, nes žinojo, kad baudžiamasis įstatymas imperatyviai draudžia vairuoti transporto priemones esant neblaiviam, suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį ir norėjo taip elgtis, nes jis, neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones ir, kaip pats pripažino ir patvirtina bylos duomenys, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, važiavo automobiliu, kas rodo, kad jis šiurkščiai pažeidė kelių eismo taisykles. Todėl G. B. skirtina prokurorės prašomos trukmės baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones - 3 (trejiems) metams 6 (šešiems) mėnesiams (BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 3 dalis, 68 straipsnis).

Šios baudžiamojo poveikio priemonės terminas skaičiuotinas nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Pagal Lietuvos Respublikos BK 72 straipsnio 2 dalį konfiskuotinas turtas – BK uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Nusikaltimo padarymo įrankiais ir priemonėmis pripažįstami daiktai (turtas), kuriais sudaromos sąlygos, būtinos nusikaltimo padarymui ar lengvinančios jo padarymą. BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatyta nusikalstama veika padaroma tyčia, o jos padarymas yra tiesiogiai susijęs su kelių transporto priemonės panaudojimu, be transporto priemonės panaudojimo aptartu būdu šios veikos padarymas neįmanomas. Tokiu būdu panaudota kelių transporto priemonė pripažįstama nusikalstamos veikos padarymo priemone (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K‑392‑699/2017, 2K-79-511/2018 ir kt.). Turto kaip nusikalstamos veikos padarymo priemonės konfiskavimo tikslas – pirmiausia atimti galimybę dar kartą jį panaudoti nusikalstamais tikslais, taip pat daryti atitinkamą prevencinį poveikį taip veikti linkusiems asmenims. Pagal baudžiamąjį įstatymą turto konfiskavimo taikymas nepriklauso nuo teismo nuožiūros, išskyrus BK 72 straipsnio 4 dalį. Turto konfiskavimas privalomai skiriamas visais atvejais, nustačius, kad turtas atitinka BK 72 straipsnio 2 dalyje nurodytus konfiskuotino turto požymius ir yra kitos BK 72 straipsnyje nurodytos jo taikymo sąlygos (pvz. Kauno apygardos teismo 2017 m. balandžio 6 d. nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-253-594/2017). Kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais (BK 72 straipsnio 3 dalis). Pagal BK 72 straipsnio 4 dalį kitiems fiziniams ar juridiniams asmenims priklausantis turtas gali būti konfiskuojamas, nepaisant to, ar tas asmuo nuteistas už baudžiamojo kodekso uždraustos veikos padarymą, ar ne, jeigu perleisdamas turtą kaltininkui ar kitiems asmenims, jis žinojo arba turėjo ir galėjo žinoti, kad šis turtas bus naudojamas šio kodekso uždraustai veikai daryti (BK 72 straipsnio 4 dalies 1 punktas).

Nagrinėjamu atveju G. B. vairavo jam priklausančią transporto priemonę. Taigi, jo vairuotos transporto priemonės konfiskavimas, siekiant tinkamo įstatymo leidėjo suformuotų tikslų įgyvendinimo, šiuo atveju ne tik galimas, bet ir būtinas. Todėl teismas sprendžia, jog šiuo atveju yra pagrindas taikyti kaltinamajam prokurorės prašomą ir kitą baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą, t. y. G. B. priklausančio (G. P. vardu registruoto) automobilio „VW Golf“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), saugomos UAB „(duomenys neskelbtini)“ automobilių saugojimo aikštelėje, adresu (duomenys neskelbtini) (26–27, 31–33, 95 b. l.), konfiskavimą (BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktas, 72 straipsnis), kartu priverstinai paimant ir šio automobilio užvedimo raktelį bei dokumentus.

G. B. paskirta kardomoji priemonė - rašytinis pasižadėjimas neišvykti (80-81 b. l.), paliktina galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo (BPK 139 straipsnio 3 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 ir 422 straipsniais,

nusprendžia:

G. B. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir jį nubausti 90 MGL (4500 Eur (keturių tūkstančių penkių šimtų eurų)) dydžio bauda.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę bausmę – 60 MGL (3000 Eur (trijų tūkstančių eurų) dydžio baudą.

Į paskirtą bausmę įskaityti sulaikyme išbūtą laiką nuo 2020 m. rugpjūčio 25 d. 21.19 val. iki 2020 m. rugpjūčio 26 d. 14.21 val., tai yra, viena parą, kas prilyginama 2 MGL (100 Eur) dydžio baudai.

Išaiškinti kaltinamajam, kad likusi baudos dalis – 58 MGL (2900 Eur (du tūkstančiai devyni šimtai eurų)) – turi būti sumokėta per 6 (šešis) mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, sumokant ją į pasirinktą Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 6801. Kvitas apie paskirtos baudos sumokėjimą nedelsiant turi būti pristatytas Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmų raštinei. Nustatytu terminu baudos nesumokėjus, jos vykdymas bus perduotas antstolių kontorai dėl priverstinio baudos išieškojimo, tokiu atveju kaltinamasis turės antstolių kontorai padengti baudos išieškojimo išlaidas.

Išaiškinti kaltinamajam, kad, jeigu asmuo neturi lėšų sumokėti teismo paskirtą baudą, teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, nuteistojo sutikimu šią bausmę gali pakeisti viešaisiais darbais. Jeigu asmuo vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti, teismas gali pakeisti baudą laisvės apribojimu. Keisdamas baudą laisvės apribojimu, teismas vadovaujasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 ir 65 straipsniuose nustatytomis taisyklėmis.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 3 dalimi, 68 straipsniu, G. B. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones 3 (trejiems) metams 6 (šešiems) mėnesiams.

Šios baudžiamojo poveikio priemonės terminą skaičiuoti nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 3 dalimi, 72 straipsniu, G. B. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą ir konfiskuoti automobilį „VW Golf“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), registruotą G. P. vardu, saugomą UAB „(duomenys neskelbtini)“ automobilių saugojimo aikštelėje, adresu (duomenys neskelbtini), kartu su užvedimo rakteliu bei dokumentais, ir, baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, juos perduoti valstybės nuosavybėn.

G. B. paskirtą kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo.

Kaltinamasis, nesutikdamas su baudos paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per 14 dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos turi teisę paduoti teismui, surašiusiam šį teismo baudžiamąjį įsakymą, prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Padavus tokį prašymą, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs jį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

Jei kaltinamasis per nurodytą terminą tokio prašymo nepaduoda, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas nei apeliacine, nei kasacine tvarka neskundžiamas.