- Teismas
- Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2021-07-23
- Bylos Nr.
- A18.-1161-1129/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 4-69-3-00879-2021-1
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skirti nuobaudą.
- Teisėjas
- Dominykas Rusonis (pirm.)
- Pažeidėjas
- G. V.
- Institucija
- Kauno apskrities VPK Kauno miesto Santakos PK
dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui G. V., jo atstovei advokato padėjėjai M. M.,
teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje G. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenantis (duomenys neskelbtini) traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimo kodekso (toliau – ANK) 506 straipsnio 4¹ dalį.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
G. V. administracinio nusižengimo protokolas buvo surašytas už tai, kad jis 2021 m. balandžio 15 d., apie 02.30 val., karantino, paskelbto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. lapkričio 4 d. nutarimu Nr. 1226 „Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo“ metu(duomenys neskelbtini) esančiame viešbutyje (duomenys neskelbtini) būdamas galimai apsvaigęs nuo narkotinių medžiagų, neįsileido į viešbučio kambarį Nr. 6, o vėliau į vonios kambarį, kuriame slėpėsi, pagal iškvietimą atvykusių policijos pareigūnų, nevykdė policijos pareigūnų teisėtų reikalavimų atidaryti duris, nuvežtas į (duomenys neskelbtini) klinikas, (duomenys neskelbtini) , tiriamajai medžiagai paimti dėl narkotikų naudojimo, stumdėsi, stangrino rankas, vengė sulaikymo.
Administracinio nusižengimo protokolą surašiusi institucija G. V. veiksmus kvalifikavo pagal ANK 506 straipsnio 4¹ dalį.
Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo G. V. teismo posėdžio metu savo kaltę pripažino iš dalies ir nurodė, kad pripažįsta, jog kvietė pagalbą, buvo užsirakinęs ir neatidarė durų, tačiau dėl nurodomų stumdymųsi kaltės nepripažįsta. Viešbučio ir vonios kambario durų neatidarė dėl to, kad jam buvo panikos priepuolis ir jis nežinojo, kad ten tikrai policija. Tai, kad asmenys sakė „policija“, jam nelabai rūpėjo. Klinikose jis paprašė, kad jam būtų padarytų abdukcija dėl policijos pareigūnų padarytų sužalojimų, tačiau jį parvertė ant žemės ir išvežė į policijos komisariatą. Jokio stumdymo ten nebuvo. Viešbutyje jis užsirakino dėl to, kad jam buvo panikos priepuolis ir dėl to jis pats kvietė policijos pareigūnus. Netikėjo, kad pareigūnai galėjo būtų atvažiavę. Jie išlaužė duris, jis padavė rankas, kad galėtų būti surakintas, tačiau pareigūnai jį metė ant žemės, pradėjo daužyti. Prieš išlaužiant duris jie daug kartų sakė „policija“, o jis nesakė nieko, tylėjo. Į kambarį policijos pareigūnus įleido viešbučio savininkas, o vonios kambario duris jie išlaužė. Kviesdamas policiją nurodė, kad jam reikalinga pagalba, tačiau kokia – nenurodė. Taip pat nurodė, kad vartojo narkotinių medžiagų – „žolės“, dėl ko jam galimai ir kilo panika.
Liudytoja G. K. teismo posėdžio metu nurodė, kad ji su G. V. atvyko į viešbutį (duomenys neskelbtini) Vakaro eigoje jis užsidarė vonios kambaryje, jos neįsileido ir nereagavo, todėl ji po kurio laiko tiesiog išėjo išsikviesti taksi ir važiuoti namo. Jai būnant lauke atvažiavo policija, pasiėmė ją ir viešbučio savininką ir jie visi ėjo pas G. į kambarį. Viešbučio savininku atrakinus kambario duris, jie įėjo, vienas policijos pareigūnas buvo labai agresyvus. Ji jam pasakė, kad G. yra vonios kambaryje ir nėra agresyvus. Jie puolė prie tų durų jas laužti, o kai išlaužė, G. nesipriešino, atkišo rankas surakinimui, nesipriešino, nieko nesakė, tačiau pareigūnai vis tiek jį griovė, užlaužė rankas. Ji labai išsigando ir pradėjo šaukti, klausti, kodėl jie taip daro, už ką, tačiau kitas policininkas ją nustūmė. G. pats sau iškvietė policiją, nebuvo požymių, kad jis būtų agresyvus, todėl ji bendravo su policininkais ir klausė, kodėl jie taip elgiasi, tačiau jų atsakymai visuomet buvo įžeidžiantys tiek G., tiek ją, nors iš jų nebuvo nei vieno keiksmažodžio, stengėsi bendrauti mandagiai. Kai G. užsidarė į vonios kambarį, ji apie 20-30 min bandė jį kalbinti, prašė atidaryti duris, tačiau jis nebendravo, nieko neatsakinėjo. Iki tol jie išgėrė kelis kokteilius, kalbėjosi. Apie jokias narkotines medžiagas ji nieko nežino. Neatrodė, kad G. būtų išsigandęs dėl savo sveikatos ar gyvybės. Nuo to momento, kai jie įėjo į kambarį, ir vonios kambario durų išlaužimo praėjo iki 5 minučių. Gali būti, kad pareigūnai ragino atidaryti duris. Viešbučio savininkas prašė durų nelaužti. Mano, kad pareigūnai prie G. naudojo neadekvačią jėgą, o jai grasino, kad bus sulaikyta taip pat. G. uždėjus antrankius, vienas pareigūnas pradėjo jį mušti, jie abu su G. prašė, kad to nedarytų. Buvo sumuštas ir nubrozdintas G. veidas, tokį jį matė jam grįžus iš (duomenys neskelbtini) klinikų.
Liudytojas E. J. teismo posėdžio metu nurodė, kad yra policijos pareigūnas. Įvykio dieną buvo gauta keletas pranešimų, kad kažkokie asmenys viešbutyje laužiasi į kambarį. Nuvykus nurodytu adresu pirmame aukšte matėsi šviesa, per langą išlindo vyriškis, pasižiūrėjo, pamatė juos, ir atsitraukė nuo lango. Nuėjus prie kambario jautėsi specifinis marihuanos kvapas. Netoliese buvo moteriškė, kuri paaiškino, kad kambaryje yra jos draugas, kuris ją išmetė iš patalpos, paaiškino, kad jam vaidenasi, kad ji yra kažkokia užpuolikė. Taip pat ji nurodė, kad vyras yra pavartojęs narkotinių medžiagų, dėl ko jam v vaidenasi nebūti dalykai. Prie durų jie prisistatė, išsakė reikalavimus atidaryti duris, tačiau durų niekas neatidarė ir pradėjo girdėtis stumdomų baldų garsas. Tuomet jie pasikvietė viešbučio atsakingą asmenį ir pasakė, kad reikia atrakinti duris, ką jis ir padarė. Durys buvo užremtos su sofa, jie ją nustūmė, tuomet jie išgirdo kaip kažkas nubėgo į vonios kambarį ir užsirakino. Einant prie tualeto kambaryje matėsi galimai narkotinių medžiagų likučiai – baltos spalvos milteliai, pačioje patalpoje jautėsi marihuanos kvapas, todėl kilo įtarimų, kad asmuo turi narkotinių medžiagų ir gali bandyti jas sunaikinti, kadangi girdėjosi vandens nuleidinėjimo garsas. Siekiant užkardyti nusikalstamą veiką, jie reikalavo, kad asmuo atidarytų duris, o asmeniui nepaklusus – jie duris išlaužė ir asmenį ištraukę paguldė ant žemės. Apžiūrėjus viešbutį po lovos čiužiniu buvo rasta narkotinių medžiagų. Vėliau tą asmenį vežė į (duomenys neskelbtini) klinikas šlapimo testui dėl narkotinių medžiagų atlikti. Ten asmuo pradėjo garsiai šūkauti, keiktis, jis bandė jį nuraminti, tačiau jis pradėjo muistytis, todėl asmuo vėl buvo paguldytas ant žemės ir jam uždėti antrankiai.
Liudytojas R. Š. teismo posėdžio metu nurodė, kad yra policijos pareigūnas, dirbo su kolega patruliu E. J., kuomet buvo gauti 6-7 iškvietimai nurodant, kad pas asmenį į kambarį kažkas laužiasi. Nuvykę į įvykio vietą, motelį (duomenys neskelbtini) kieme jautėsi stiprus specifinis narkotinių medžiagų kvapas, todėl suprato, kad situacija bus įdomi. Kieme rado merginą, kuri nurodė, kad kambaryje yra užsidaręs asmuo, jos pažįstamas. Tas asmuo juos atvykusius pamatė per langą. Nuėję prie kambario durų pareikalavo jas atidaryti, tačiau asmuo durų neatidarė ir tuo pačiu išgirdo baldų stumdymo garsą, suprato, kad durys yra blokuojamas. Viešbučio darbuotojo buvo paprašyta atrakinti kambarį, ką jis ir padarė. Atidaryti duris jie reikalavo keletą kartų, tačiau jų niekas neatidarė. Pravėrę duris pamatė užstumtą baldą – fotelį ar sofą, kurį su durimis nustūmė. Įėję pajuto tą patį narkotinių medžiagų kvapą, taip pat ant stalo ir grindų matėsi baltų miltelių likučiai. Suprato, kad ten buvo vartojamos narkotinės medžiagos. Asmuo, buvęs kambaryje, užsidarė vonioje, iš kurios girdėjosi tualeto ir kriauklės vandens leidimo garsas, pagal ką suprato, kad galimai yra naikinami nusikalstamos veikos įrodymai – narkotinės medžiagos. Pareikalavo, kad asmuo atidarytų duris, tačiau durų jis nedarė, todėl jie duris išlaužė ir asmenį sulaikė, kadangi jis priešinosi, bandė išvengti sulaikymo. Vėliau kambaryje po čiužiniu buvo rastas maišelis su galimai narkotine medžiaga – marihuana. Asmuo paaiškino, kad jis buvo pats galimai apsvaigęs, todėl nesuprato, kas darosi, galvojo, kad pas jį į kambarį kažkas laužiasi. Asmuo buvo pristatytas į (duomenys neskelbtini) klinikinę ligoninę šlapimo tyrimui atlikti. Kolega buvo su asmeniu, kuomet jis pildė dokumentus ir išgirdo, kad kolega kviečia pagalbos, kadangi asmuo pradėjo priešintis.
Byloje surinkta rašytinė medžiaga: 2021 m. balandžio 15 d. administracinio nusižengimo protokolas, iš kurio matyti, jog jame yra užfiksuotos padaryto administracinio nusižengimo aplinkybės, G. V. pažeidimą pripažįsta, paaiškino, kad taip elgėsi, nes buvo apsvaigęs nuo narkotinių medžiagų (b. l. 1); 2021 m. balandžio 15 d. tarnybinis pranešimas dėl sulaikyto asmens (b. l. 2-3); administracinio sulaikymo protokolas (b. l. 4); alkotesterio parodymų kvitas, iš kurio matyti, kad G. V. 2021 m. balandžio 15 d., 03.57 val. girtumas nenustatytas (0,00 prom.) (b. l. 5); alkotesterio patikros sertifikatas (b. l. 6); asmens duomenys (b. l. 7); administracinių nusižengimų registro išrašas apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus (pažeidimus) ir priimtus sprendimus už 5 metus, iš kurių matyti, kad G. V. baustas administracine tvarka (b. l. 10-14); CD su vaizdo medžiaga (b. l. 29, 43), kita byloje surinkta rašytinė medžiaga.
Motyvuojamoji dalis
ANK 569 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad teismas įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Iš šios teisės normos galima daryti išvadą, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.
ANK 506 straipsnio 4¹ dalyje nustatyta, kad šio straipsnio 1, 2, 3, 4 dalyse numatyti administraciniai nusižengimai, padaryti karo, nepaprastosios padėties, mobilizacijos, karantino, riboto karantino metu, taip pat susidarius ekstremaliajai situacijai ar ekstremaliajam įvykiui, jeigu ekstremalioji situacija ar ekstremalusis įvykis kelia pavojų žmonių gyvybei ar sveikatai, užtraukia baudą asmenims nuo dviejų šimtų iki penkių šimtų eurų.
G. V. veiksmai, dėl kurių jam buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas, buvo tai, kad jis karantino metu nevykdė statutinio valstybės tarnautojo teisėto reikalavimo (ANK 506 straipsnio 4 dalis). G. V. administracinėn atsakomybėn pagal ANK 506 straipsnio 4¹ dalį traukiamas iš esmės dėl dviejų inkriminuotų veikos epizodų, t. y. dėl to, kad jis 1) nevykdė policijos pareigūnų teisėtų reikalavimų atidaryti viešbučio kambario ir vonios duris ir 2) nuvežtas į (duomenys neskelbtini) klinikas stumdėsi, stangrino rankas, vengė sulaikymo.
Bylos duomenimis nustatyta, kad policijos pareigūnai į įvykio vietą 2021 m. balandžio 15 d., apie 02.30 val., (duomenys neskelbtini) , viešbutyje (duomenys neskelbtini) atvyko pagal G. V. pranešimus, kuriuose jis nurodė, kad pas jį į viešbučio kambarį kažkas veržiasi, todėl jis prašo policijos pagalbos.
Lietuvos Respublikos policijos įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 3 punktas numato, kad pareigūnas, atlikdamas jam nustatytas funkcijas, turi teisę siekdamas užtikrinti viešąją tvarką, sulaikyti asmenis, padariusius nusikalstamą veiką ar įtariamus jos padarymu, ar asmenis, kurie slepiasi nuo teisėsaugos institucijų, gelbėti žmogaus gyvybę, sveikatą ar turtą, taip pat siekdamas užkirsti kelią daromai nusikalstamai veikai, be patalpos savininko ar gyventojo sutikimo, be teismo sprendimo bet kuriuo paros metu įeiti į fiziniams ar juridiniams asmenims, organizacijoms, neturinčioms juridinio asmens statuso, šių organizacijų ir juridinių asmenų padaliniams priklausančias gyvenamąsias ir negyvenamąsias patalpas, teritorijas, patekti į transporto priemones. Atsisakius paklusti, pareigūnas turi teisę prievarta atidaryti patalpas ir transporto priemones.
Šiuo atveju nustatyta, kad pirminis pareigūnų atvykimo į įvykio vietą tikslas buvo gelbėti žmogaus (pranešėjo) gyvybę ar sveikatą. Pareigūnams nuvykus į pranešėjo nurodomą viešbutį ir pabandžius įeiti į nurodytą viešbučio kambarį, durų niekas neatidarė, tačiau teismo posėdyje apklausti policijos pareigūnai patvirtino, kad pranešėjas pro langą juos matė. Paaiškėjus, kad pranešėjo gyvybei ar sveikatai pavojus negresia, pareigūnai prie kambario durų pajuto itin stiprų galimai narkotinių medžiagų kvapą. Taigi, patekimo į patalpas tikslas atvykus į įvykio vietą pasikeitė – reikalaudami asmens atidaryti viešbučio kambario, o vėliau ir vonios duris, pareigūnai siekė užkirsti kelią daromai nusikalstamai veikai – galimu disponavimu narkotinėmis medžiagomis. G. V. neatidarius durų ir pareigūnams vėliau patekus į patalpas, pats G. V. pripažino, kad vartojo narkotinių medžiagų – „žolės“, be to nurodė, kad pareigūnus kvietė nesuprasdamas ką daro būtent dėl šios medžiagos poveikio – jam vaidenosi, kad kažkas veržiasi į kambarį. Atvykę policijos pareigūnai prisistatė, jog atvyko būtent policijos pareigūnai, nurodymą atidaryti viešbučio kambario (vėliau ir vonios kambario) duris išreiškė kelis kartus, o pareigūno reikalavimai ir nurodymai turi būti vykdomi nedelsiant (Lietuvos Respublikos policijos įstatymo 21 straipsnis). G. V. nebuvo pagrindo abejoti tuo, kad tikrindami jo paties pranešimus policijai apie galimą pavojų gyvybei ar sveikatai, atvyko būtent policijos pareigūnai, kadangi jie tinkamai prisistatė, buvo uniformuoti, su savimi turėjo policijos technines ir specialiąsias priemones, atvyko tarnybiniu automobiliu. Teismo nuomone, pareigūnai nagrinėjamuoju atveju turėjo pakankamą pagrindą patekti į patalpas (siekiant užkirsti kelią daromai nusikalstamai veikai), todėl jų reikalavimas atidaryti duris buvo teisėtas, tačiau šio reikalavimo G. V. nevykdė. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, G. V. veiksmai atitinka administracinio nusižengimo, numatyto ANK 506 straipsnio 4¹ dalyje, požymius.
Administracinio nusižengimo protokole nurodoma, kad G. V. veiksmai, užtraukiantys atsakomybę pagal ANK 506 straipsnio 4¹ dalyje yra tai, kad jis nuvežtas į (duomenys neskelbtini) klinikas, (duomenys neskelbtini) , tiriamajai medžiagai dėl narkotikų naudojimo paimti, stumdėsi, stangrino rankas, vengė sulaikymo. Visų pirma, administracinio nusižengimo protokole nėra nurodyti konkretūs įstatymu pagrįsti (teisėti) policijos pareigūnų reikalavimai, kurių pažeidėjas nevykdė, be to, jo veiksmai – stumdėsi, stangrino rankas, vengė sulaikymo, nepriskirtini statutinio valstybės tarnautojo teisėto reikalavimo nevykdymo veikai nesudaro ANK 506 straipsnio 4 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėties. Šioje situacijoje pažeidėjo veiksmai, jam muistantis ir stangrinant rankas, sietini su asmens pasipriešinimu sulaikymui, už kurį ANK administracinės atsakomybės nenumato (pvz., Kauno apygardos teismo 2017 m. balandžio 25 d. nutarimas byloje Nr. ATP-289-810/2017). Dėl šios priežasties teismas atsisakė tenkinti G. V. atstovės prašymą išreikalauti vaizdo įrašus iš (duomenys neskelbtini) klinikų, kadangi šioje vietoje G. V. galimai atlikti veiksmai neatitinka jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo požymių. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, G. V. veiksmai – nuvežtas į (duomenys neskelbtini) klinikas, (duomenys neskelbtini) , tiriamajai medžiagai paimti dėl narkotikų naudojimo, stumdėsi, stangrino rankas, vengė sulaikymo – iš veikos aprašymo šalintini.
Surinktų įrodymų visuma patvirtina, kad G. V. 2021 m. balandžio 15 d., apie 02.30 val., karantino, paskelbto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. lapkričio 4 d. nutarimu Nr. 1226 „Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo“ metu, (duomenys neskelbtini) esančiame viešbutyje (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo narkotinių medžiagų, nevykdė policijos pareigūnų teisėtų reikalavimų atidaryti viešbučio kambario Nr. 6 bei vėliau šio kambario vonios duris, tuo padarė ANK 506 straipsnio 4¹ dalyje numatytą administracinį nusižengimą, todėl yra baustinas.
Teismas, skirdamas nuobaudą, atsižvelgia į nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.
G. V. baustas administracine tvarka, jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, o atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikytina tai, kad administracinį nusižengimą padarė apsvaigęs nuo narkotinių medžiagų asmuo ir ši aplinkybė turėjo įtakos administracinio nusižengimo padarymui (ANK 36 str. 1 d. 8 p.). Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, G. V. skirtina administracinė nuobauda – bauda, numatyta ANK 506 straipsnio 4¹ dalies sankcijoje. Atsižvelgiant į tai, kad nėra nustatyta atsakomybę lengvinančių aplinkybių ir yra nustatyta viena atsakomybę sunkinanti aplinkybė, baudos dydis nustatomas lygus sankcijoje numatytam baudos vidurkiui (ANK 34 str. 2 d.). Manytina, kad paskyrus būtent tokią nuobaudą, bus pasiekti ANK 22 straipsnyje numatyti administracinės nuobaudos tikslai.
G. V. atstovė taip pat kėlė klausimą dėl policijos pareigūnų panaudotų prievartos priemonių (G. V.paguldymo ant žemės ir galimai jam padarytų sužalojimų) proporcingumo klausimą, prašė prijungti prie bylos nuotraukas, kuriose matyti G. V. sužalojimai, tačiau šioje byloje, sprendžiant klausimą dėl ANK 506 straipsnio 4¹ dalies nuostatų taikymo, policijos pareigūnų atlikti veiksmai proporcingumo aspektu neanalizuojami ir nevertinami. G. V. manydamas, kad jo atžvilgiu specialiosios priemonės buvo panaudotos neproporcingos situacijai ar pažeidžiant nustatytą tvarką, turi teisę tokius policijos pareigūnų veiksmus skųsti teisės aktų nustatyta tvarka.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 25 straipsniu, 506 straipsnio 4¹ dalimi, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 636 straipsniu, 646 straipsniu,
nutaria:
G. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 506 straipsnio 4¹ dalyje, ir skirti administracinę nuobaudą – 350 (trijų šimtų penkiasdešimties) eurų baudą.
Administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui išaiškinti, jog paskirtoji bauda ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo įteikimo dienos, o apskundus nutarimą – ne vėliau kaip 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos, turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT 24 7300 0101 1239 4300, AB „Swedbank“, įmokos kodas 1001, unikalaus mokėjimo kodo laukelyje nurodyti ROIK: 21131777340.
Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.