- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-01-19
- Bylos Nr.
- eA-497-815/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-00917-2021-5
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Sprendimas paliktas nepakeistas
- Teisėjai
- Vaida Urmonaitė-Maculevičienė (pirm.), Ernestas Spruogis (pirm.), Rasa Ragulskytė-Markovienė
- Pareiškėjas
- R. K.
- Atsakovas
- valstybės įmonei Žemės ūkio, "Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centras"
- Trečiasis asmuo
- Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija, Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Ragulskytės-Markovienės, Ernesto Spruogio (pranešėjas) ir Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (kolegijos pirmininkė),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos R. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. birželio 8 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos R. K. skundą atsakovui valstybės įmonei Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centrui (tretieji suinteresuoti asmenys – Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija ir Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos) dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
1. Pareiškėja R. K. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su skundu, prašydama: 1) panaikinti atsakovo valstybės įmonės Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro (toliau – ir VĮ Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centras, Centras, atsakovas) 2021 m. vasario 22 d. sprendimą Nr. 1S-1065 „Dėl susietos paramos už mėsinius galvijus skaičiavimo“ (toliau – ir Sprendimas); 2) įpareigoti atsakovą iš naujo išnagrinėti pareiškėjos prašymą perskaičiuoti už 2020 metais laikytus galvijus priklausančias išmokas.
2. Pareiškėja skunde nurodė, kad ji yra Lietuvos Respublikos žemės ūkio ir kaimo verslo registre registruota žemės ūkio valdos valdytoja, kuri laiko pieninių ir mėsinių veislių mišrūnes karves ir jų prieauglį, ir pagal galiojančius teisės aktus turi teisę gauti susietos paramos išmokas už laikomus galvijus. Pareiškėjos teigimu, atsakovas netinkamai taikė ir aiškino Susietosios paramos už mėsinius galvijus, mėsines avis, pieninių veislių bulius ir pienines ožkas administravimo, kontrolės bei mokėjimo 2015–2020 metų taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2019 m. spalio 10 d. įsakymu Nr. 3D-554 „Dėl žemės ūkio ministro 2014 m. gruodžio 29 d. įsakymo Nr. 3D-1009 „Dėl Susietosios paramos už mėsinius galvijus, mėsines avis, pieninių veislių bulius ir pienines ožkas administravimo, kontrolės bei mokėjimo 2015-2020 m. taisyklių patvirtinimo“ pakeitimo“ (toliau – ir Taisyklės), nuostatas, todėl dalį laikomų galvijų laikė netinkamais paramai gauti ir atsisakė apskaičiuoti paramą.
3. Pareiškėja paaiškino, kad administruodamas susietąją paramą už mėsinius galvijus, mėsines avis, pieninių veislių bulius ir pienines ožkas, Centras vadovaujasi Ūkinių gyvūnų registro (toliau – ir ŪGR) duomenimis, t. y. paramos gavėjai papildomai jokių duomenų neteikia. Centras, vadovaudamasis Taisyklių 14.2 ir 14.3 papunkčiais, iki kitų kalendorinių metų sausio 19 d. Žemės ūkio ministerijai (toliau – ir ŽŪM) pateikia duomenis apie valdos valdytojų, pretenduojančių gauti susietosios paramos išmokas savo ir (ar) partnerių, ir (ar) šeimos narių vardu praėjusiais metais laikytą gyvulių skaičių, taip pat perduoda savivaldybėms užpildytą Taisyklių 4 priede nustatytos formos suvestinę apie valdos valdytojus, neatitikusius Taisyklių reikalavimų susietosios paramos išmokai gauti už savo ir (ar) partnerių, ir (ar) šeimos narių vardu praėjusiais metais laikytus mėsinius galvijus ir (ar) mėsines avis, ir (ar) pieninių veislių bulius, ir (ar) pienines ožkas. Centras, gavęs iš ŽŪM atskiru žemės ūkio ministro įsakymu patvirtintus tikslius išmokų dydžius už mėsinius galvijus, mėsines avis, pieninių veislių bulius ir pienines ožkas, apskaičiuoja preliminarias išmokų sumas valdų valdytojams, atitinkantiems Taisyklių keliamus reikalavimus (Taisyklių 14.4 papunktis). Paramos gavėjui priklausančią išmoką išmoka Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir Agentūra), vadovaudamasi Centro atliktais ir Agentūrai pateiktais paramos sumų už mėsinius galvijus ir pieninių veislių bulius ir mėsines avis ir pienines ožkas apskaičiavimais (Taisyklių 17 punktas).
4. Pareiškėja nurodė, kad paramos administravimo metu iš savivaldybės 2021 m. sausio 26 d. elektroniniu paštu gavo galvijų, už kuriuos nebus skiriama parama, suvestinę. Kadangi suvestinėje nebuvo nurodyti argumentai ir teisinis pagrindimas, siekdama išsiaiškinti, kokius konkrečius teisės aktų pažeidimus/neatitikimus nustatė Centras, pareiškėja kartu su kitais paramos gavėjais Centrui ir ŽŪM pateikė 2021 m. vasario 2 d. prašymą, prašydami pateikti motyvuotą atsakymą dėl Taisyklių 6.3 papunkčio taikymo; esant pagrindui, perskaičiuoti išmokų sumą. Ginčijamu Sprendimu atsakovas nurodė, kad pareiškėjos dalis laikytų mišrūnių karvių neatitiko Taisyklių 6.3 papunktyje keliavimų reikalavimų, joms (mišrūnėms karvėms) 2020 metais ŪGR nebuvo registruota prieauglio atsivedimo įvykių ir todėl už jas nebuvo apskaičiuota parama.
5. Pareiškėja nesutiko su atsakovo Sprendimu ir teigė, kad Taisyklių 6.3 papunktyje įtvirtinta, jog išmoka mokama Žemės ūkio ir kaimo verslo registre registruotiems žemės ūkio valdos valdytojams, laikantiems pieninių x mėsinių veislių mišrūnes karves (veislės kodai: 81 ir 82), jeigu šių karvių atvesti veršeliai bus išlaikyti 5 mėnesius prie šios karvės laikytojo valdoje einamaisiais metais. Jei pieninių x mėsinių veislių mišrūnė karvė veršiuotųsi einamaisiais metais po liepos 31 d., tuomet pareiškėjas galėtų pretenduoti gauti išmoką už šią karvę mišrūnę, jeigu šių metų veršelio ir praėjusių metų veršelio bendrai sudėtas išbuvimo prie karvės mišrūnės laikotarpis būtų 5 mėnesiai. Šis reikalavimas netaikomas pieninių x mėsinių veislių mišrūnių pirmaveršėms karvėms, pieninių x mėsinių veislių mišrūnių karvėms aborto atveju, atvedus negyvus veršelius ar jų veršeliams kritus ir grynaveislėms mėsinių veislių ir mėsinių x mėsinių veislių mišrūnėms karvėms. Pareiškėja mano, kad iš sisteminio, loginio ir gramatinio aptariamos teisės normos aiškinimo matyti, kad nei Taisyklių 6.3 papunktyje, nei kitose nuostatose išmokos mokėjimo pagrindu nenumatyta privaloma sąlyga, jog pieninių x mėsinių veislių mišrūne karvė, už kurią mokama išmoka, einamaisiais metais būtinai turi atvesti veršelį. Pasak pareiškėjos, aptariama Taisyklių 6.3 papunkčio nuostata įtvirtina papildomą sąlygą, kad tuo atveju, jei pieninių x mėsinių veislių mišrūnė karvė, už kurią turi būti mokama išmoka, atvestų veršelį, jis einamaisiais metais turi būti išlaikytas 5 mėnesius.
6. Pareiškėja pažymėjo, kad iš ginčijamo Sprendimo turinio matyti, jog jame nepasisakyta dėl pareiškėjos 2021 m. vasario 2 d. prašymo argumentų, kaip būtų taikomi Taisyklių reikalavimai prašyme nurodytais atvejais. Pareiškėja mano, kad atsakovas, priimdamas Sprendimą, netinkamai taikė Taisyklių 6.3 papunkčio reikalavimus, todėl nepagrįstai nusprendė neskaičiuoti paramos už mišrūnes karves, kurios neatsivedė prieauglio.
Atsiliepimas
7. Atsakovas VĮ Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centras atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.
8. Atsakovas atsiliepime į skundą nurodė, kad pagal ŪGR duomenis pareiškėja 2020 m. laikė 91 mėsinį galviją, 1 pieninės veislės bulių ir 54 mėsines avis. Paaiškino, kad vadovaudamasis Taisyklėmis Centras dalyvauja išmokų administravimo procedūrose, elektroninėmis priemonėmis Agentūrai teikdamas Taisyklėse nurodytus duomenis. Centras 2021 m. vasario 8 d. pateikė Agentūrai duomenis, kad pareiškėjai už 2020 metus buvo apskaičiuotos išmokos už 63 mėsinius galvijus ir 54 mėsines avis.
9. Atsakovo teigimu, pareiškėjos dalis laikytų mėsinių galvijų neatitiko Taisyklių 6.2 papunktyje keliamo reikalavimo paramai gauti, t. y. valdoje ne mažiau nei 60 kalendorinių dienų nepertraukiamai išlaikyti mėsiniai galvijai buvo jaunesni nei 12 mėnesių. Pažymėjo, kad pareiškėjos laikyti mėsiniai galvijai, individualūs Nr. (duomenys neskelbtini), ir pieninės veislės bulius, individualus Nr. (duomenys neskelbtini), neatitiko Taisyklių 6.2 papunktyje keliamo reikalavimo išmokai gauti, t. y. valdoje nepertraukiamai buvo išlaikyti mažiau nei 60 kalendorinių dienų. Mėsiniai galvijai, kurių individualūs Nr. (duomenys neskelbtini), taip pat neatitiko Taisyklių 6.3 papunkčio keliamų reikalavimų. Šis reikalavimas netaikomas pieninių x mėsinių veislių mišrūnių pirmaveršėms karvėms, pieninių x mėsinių veislių mišrūnėms karvėms aborto atveju, atvedus negyvus veršelius ar jų veršeliams kritus ir grynaveislėms mėsinių veislių ir mėsinių x mėsinių veislių mišrūnėms karvėms. Pabrėžė, kad 2020 metais ŪGR aukščiau išvardytiems mėsiniams galvijams nebuvo registruota prieauglio atsivedimo įvykių, todėl nebuvo apskaičiuota parama.
10. Atsakovas teigė, kad 2021 m. vasario 22 d. raštu Nr. 1 S-1065 atsakė pareiškėjai į jos prašymą dėl informacijos suteikimo ir Taisyklių 6.3 papunkčio taikymo išaiškinimo, išdėstė Taisyklių 6.3 papunktyje nustatytus reikalavimus, nurodė faktines aplinkybes, dėl kurių parama pareiškėjai nebuvo skirta. Pažymėjo, kad Taisyklių reikalavimų laikymasis yra būtinas ir vienodas visiems galvijų laikytojams ir turi esminę reikšmę paramos administravimo procese. Centras, priimdamas Sprendimą, vertino visus objektyvius duomenis (faktus) ir teisės aktų normas, todėl atsakovas mano, jog Sprendimas yra objektyvus ir teisėtas.
11. Trečiasis suinteresuotas asmuo ŽŪM atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.
12. Trečiasis suinteresuotas asmuo nurodė, kad atsakydamas į pareiškėjos 2021 m. sausio 27 d. siųstą elektroninį laišką informavo ją, kad atsižvelgiant į Centro gautą informaciją apie pareiškėjos valdoje laikytas juodmargių x mėsinių veislių mišrūnes karves, 2020 metais pareiškėja nesėklino (nekergė) šios karvės mišrūnės, todėl neįgyvendino Taisyklių 6.3 papunkčio reikalavimo. Teigė, kad pareiškėja neturi teisės pretenduoti į išmoką už šią karvę mišrūnę už 2020 metus. Taip pat ŽŪM išaiškino pareiškėjai, kad pagal Taisyklių 29 punktą valdos valdytojas, kuris paraiškoje nurodė, jog prašo skirti išmoką už visus savo ir (ar) partnerio (-ių), ir (ar) šeimos narių vardu laikomus mėsinius galvijus, ir (ar) mėsines avis, ir (ar) pieninių veislių bulius, ir (ar) pienines ožkas, laiku negavęs išmokų, ne vėliau kaip iki kitų kalendorinių metų (už einamųjų metų išmoką) vasario 5 d. gali kreiptis į Centrą dėl informacijos suteikimo apie išmokų neskyrimo aplinkybes ir iki nurodytų šiame punkte terminų pateikti Centrui prašymą dėl įtraukimo į Agentūrai papildomai rengiamas suvestines.
13. Trečiasis suinteresuotas asmuo teigė, kad atsakyme į pareiškėjos 2021 m. vasario 2 d. prašymą pateiktos teisės aktų nuostatos yra aiškios ir nedviprasmiškos, todėl nėra pagrindo manyti, kad jos (teisės aktų nuostatos) gali būti interpretuojamos skirtingai ar prieštarautų kitų teisės aktų nuostatoms. Mano, kad Centro Sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas, priimtas tinkamai vadovaujantis Taisyklių nuostatomis.
14. Trečiasis suinteresuotas asmuo Agentūra atsiliepime nurodo, kad pareiškėjos skundo argumentai yra susiję su Centro priimtu Sprendimu, kurio priėmimo aplinkybės Agentūrai nėra žinomos, todėl plačiau dėl skundžiamo Sprendimo, kaip ir dėl skundo argumentų, nepasisakys. Agentūra prašė ginčą spręsti teismo nuožiūra.
II.
15. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2021 m. birželio 8 d. sprendimu pareiškėjos R. K. skundą atmetė.
16. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas pareiškėjos argumentus, kad atsakovas, priimdamas ginčijamą Sprendimą, netinkamai taikė Taisyklių 6.3 papunkčio reikalavimus, todėl nepagrįstai nusprendė neskaičiuoti išmokų už mišrūnes karves, kurios neatsivedė prieauglio, vadovavosi Taisyklių 6.2, 6.3, 21.3 papunkčių nuostatomis. Teismas nurodė, kad minėtų Taisyklių nuostatų analizė leidžia teigti, jog norint gauti išmoką pieninės x mėsinės veislės mišrūnės karvės (veislės kodai: 81 ir 82) turi atsivesti veršelį ir jį išlaikyti prie karvės 5 mėnesius. Taip pat Taisyklių 6.3 papunktyje yra numatytos kelios išimtys, kai šis reikalavimas netaikomas (pieninių x mėsinių veislių mišrūnių pirmaveršėms karvėms, pieninių x mėsinių veislių mišrūnių karvėms aborto atveju, atvedus negyvus veršelius ar jų veršeliams kritus ir grynaveislėms mėsinių veislių ir mėsinių x mėsinių veislių mišrūnėms karvėms), arba išimtis, kai pieninės x mėsinės veislės mišrūnė karvė veršiuotųsi einamaisiais metais po liepos 31 d. Jei deklaruotos karvės mišrūnės neatitinka Taisyklių 6.3 papunktyje nustatytų reikalavimų – išmokos už šias valdos valdytojams neskiriamos.
17. Teismas pažymėjo, kad byloje nėra ginčo, jog pagal 2020 metų ŪGR duomenis daliai pareiškėjos laikomų mišrūnių karvių nebuvo registruoti prieauglio atsivedimo įvykiai, t. y. jos neatsivedė veršelių. Pareiškėja nekelia ginčo dėl neišmokėtų išmokų už laikytus mėsinius galvijus, kurie neatitiko Taisyklių 6.2 papunktyje keliamo reikalavimo paramai gauti, t. y. valdoje ne mažiau nei 60 kalendorinių dienų nepertraukiamai išlaikyti mėsiniai galvijai buvo jaunesni nei 12 mėnesių, taip pat už laikytus mėsinius galvijus ir pieninės veislės bulius, kurie neatitiko Taisyklių 6.2 papunktyje keliamo reikalavimo išmokai gauti, t. y. valdoje nepertraukiamai buvo išlaikyti mažiau nei 60 kalendorinių dienų.
18. Teismas pabrėžė, kad Taisyklėse nustatyta konkreti būtina sąlyga išmokoms gauti, t. y. karvė mišrūnė einamaisiais metais būtinai turi atvesti veršelį ir jis turi būti išlaikytas 5 mėnesius prie šios karvės (su nustatytomis išimtimis). Taisyklėse nėra aptartos išmokų skyrimo/neskyrimo sąlygos mišrūnėms karvėms, einamaisiais metais neatsivedusioms prieauglio. Teismo nuomone, Centras, vadovaudamasis ŪGR duomenis, su kuriais pareiškėja sutinka, nustatęs, kad dalis pareiškėjos mišrūnių karvių 2020 metais neatsivedė prieauglio, pagrįstai vadovaudamasis Taisyklių 6.3 papunkčiu neskaičiavo pareiškėjai paramos už jos laikomas mišrūnes karves, kurios neatsivedė prieauglio.
19. Teismas sprendė, kad Centras, priimdamas ginčijamą Sprendimą, tinkamai vadovavosi ir taikė Taisyklių nuostatas, Sprendimas atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir Viešojo administravimo įstatymas) 10 straipsnio 5 dalies 5 ir 6 punktų reikalavimus, sprendime nurodytas teisinis ir faktinis pagrindas bei administracinio sprendimo motyvai, todėl jį naikinti nėra teisinio pagrindo.
III.
20. Pareiškėja R. K. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. birželio 8 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo pareiškėjos skundą tenkinti visiškai.
21. Pareiškėja pažymi, kad byloje ginčo esmę sudaro Taisyklių 6.3 papunkčio taikymas ir aiškinimas. Pareiškėjos nuomone, Taisyklių 6.3 papunktyje įtvirtinta teisinė ir loginė konstrukcija nėra nuosekli, tiksli ir aiški, kas lėmė netinkamą minėtos normos taikymą administruojant pareiškėjai priklausančias išmokas.
22. Pareiškėja laikosi pozicijos, kad nei Taisyklių 6.3 papunktyje, nei kitose nuostatose, išmokos mokėjimo pagrindu nenumatyta privaloma sąlyga, jog pieninių x mėsinių veislių mišrūnė karvė, už kurią mokama išmoka, einamaisiais metais būtinai turi atvesti veršelį. Pasak pareiškėjos, minėta teisės norma nustato, kad išmoka mokama valdos valdytojams, laikantiems pieninių x mėsinių veislių mišrūnes karves (veislės kodai: 81 ir 82), o sąlyga, jog tuo atveju, jei pieninių x mėsinių veislių mišrūnė karvė, už kurią turi būti mokama išmoka, atvestų veršelį, jis einamaisiais metais turi būti išlaikytas 5 mėnesius (numatant išimtis), yra papildoma, bet ne privaloma. Priešingas aiškinimas, pareiškėjos vertinimu, neatitiktų Taisyklių 6.3 papunkčio paskirties ir esmės, nes pagal aptariamą nuostatą parama numatyta už mišrūnes karves, o ne už mišrūnių karvių atvestus veršelius.
23. Pareiškėja pažymi, kad iš skundžiamo teismo sprendimo motyvų matyti, jog teismas apsiribojo ginčo teisinius santykius reglamentuojančių nuostatų pacitavimu, tačiau jokio išsamesnio jų turinio aiškinimo nepateikė, t. y. nenurodė motyvų, kodėl ginčo nuostatą taiko ir aiškina būtent taip, kaip nurodyta teismo sprendime.
Atsiliepimas
24. Atsakovas VĮ Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centras atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti.
25. Atsakovas sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, mano, jog teismas tinkamai vadovavosi Taisyklių nuostatomis ir taikė teisės aktų normas. Pažymi, kad Centras, priimdamas Sprendimą, vertino visus objektyvius duomenis (faktus) ir teisės aktų normas, todėl Sprendimas yra objektyvus ir teisėtas. Pabrėžia, kad Taisyklių reikalavimų laikymasis yra būtinas ir vienodas visiems galvijų laikytojams ir turi esminę reikšmę paramos administravimo procese.
26. Trečiasis suinteresuotas asmuo ŽŪM atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti.
27. Trečiasis suinteresuotas asmuo teigia, kad pareiškėjos pateikti reikalavimai nėra pagrįsti, o šių reikalavimų patenkinimas prieštarautų formuojamai teismų praktikai, neatitiktų teisės normose nustatytų taisyklių, būtų nesąžiningas ir neteisėtas. Trečiasis suinteresuotas asmuo mano, kad sprendimas yra pagrįstas byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir tinkamai interpretuojamomis teisės normomis. Teismas visapusiškai ir objektyviai nustatė, ištyrė ir įvertino faktines aplinkybes ir įrodymus, ginčo šalių argumentus ir kitą bylos medžiagą, teisingai išaiškino ir pritaikė procesines ir materialines teisės normas ir vadovaudamasis galiojančiais teisės aktais priėmė sprendimą, kurį panaikinti, kaip to apeliaciniame skunde prašo pareiškėja, nėra teisinio pagrindo.
28. Trečiasis suinteresuotas asmuo Agentūra atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jo pagrįstumo klausimą spręsti teismo nuožiūra, nes Agentūrai nėra žinoma apie Centro priimto Sprendimo aplinkybes.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
29. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl reikalavimų panaikinti VĮ Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro 2021 m. vasario 22 d. sprendimą Nr. 1S-1065 „Dėl susietos paramos už mėsinius galvijus skaičiavimo“ ir įpareigoti atsakovą iš naujo išnagrinėti pareiškėjos R. K. prašymą perskaičiuoti už 2020 metais laikytus galvijus priklausančias išmokas pagrįstumo ir teisėtumo. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjos skundą atmetė.
30. Apeliaciniame skunde pareiškėjas teigia, kad teismas netinkamai aiškino ir taikė Taisyklių 6.3 papunkčio nuostatas. Pareiškėja laikosi pozicijos, kad nei Taisyklių 6.3 papunktyje, nei kitose nuostatose, išmokos mokėjimo pagrindu nenumatyta privaloma sąlyga, jog pieninių x mėsinių veislių mišrūnė karvė, už kurią mokama išmoka, einamaisiais metais būtinai turi atvesti veršelį. Pareiškėjos nuomone, Taisyklių 6.3 papunktyje įtvirtinta tik papildoma sąlyga (pasak pareiškėjos, neprivaloma) pieninių x mėsinių veislių mišrūnei karvei atsivesti veršelį ir jį prie karvės išlaikyti 5 mėnesius.
31. Teisėjų kolegija, tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 straipsnio 2 dalis), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas pareiškėjos apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 straipsnio 1 dalis).
32. Taisyklių 6.3 papunktyje įtvirtinta, kad išmoka mokama Lietuvos Respublikos žemės ūkio ir kaimo verslo registre registruotiems žemės ūkio valdos valdytojams, laikantiems pieninių x mėsinių veislių mišrūnes karves (veislės kodai: 81 ir 82), jeigu šių karvių atvesti veršeliai bus išlaikyti 5 mėnesius prie šios karvės laikytojo valdoje einamaisiais metais. Jei pieninių x mėsinių veislių mišrūnė karvė veršiuotųsi einamaisiais metais po liepos 31 d., tuomet pareiškėjas galėtų pretenduoti gauti išmoką už šią karvę mišrūnę, jeigu šių metų veršelio ir praėjusių metų veršelio bendrai sudėtas išbuvimo prie karvės mišrūnės laikotarpis būtų 5 mėnesiai. Šis reikalavimas netaikomas pieninių x mėsinių veislių mišrūnių pirmaveršėms karvėms, pieninių x mėsinių veislių mišrūnių karvėms aborto atveju, atvedus negyvus veršelius ar jų veršeliams kritus ir grynaveislėms mėsinių veislių ir mėsinių x mėsinių veislių mišrūnėms karvėms. Pagal Taisyklių 21.3 papunktį, jeigu deklaruotos pieninių x mėsinių veislių mišrūnės karvės neatitinka Taisyklių 6.3 papunktyje nustatytų reikalavimų, išmokos už šias karves mišrūnes valdos valdytojams neskiriamos.
33. Teisėjų kolegijos nuomone, pareiškėja netinkamai aiškina Taisyklių 6.3 papunkčio nuostatą, teigdama, jog minėtoje teisės normoje nenustatyta privaloma sąlyga pieninių x mėsinių veislių mišrūnei karvei atvesti veršelį. Iš Taisyklių 6.3 papunkčio dispozicijos aiškiai matyti, kad norint gauti išmoką pieninės x mėsinės veislės mišrūnės karvės (veislės kodai: 81 ir 82) turi atsivesti veršelį ir jį išlaikyti prie karvės 5 mėnesius. Taip pat Taisyklių 6.3 papunktyje yra numatytos kelios išimtys, kai šis reikalavimas netaikomas (pieninių x mėsinių veislių mišrūnių pirmaveršėms karvėms, pieninių x mėsinių veislių mišrūnių karvėms aborto atveju, atvedus negyvus veršelius ar jų veršeliams kritus ir grynaveislėms mėsinių veislių ir mėsinių x mėsinių veislių mišrūnėms karvėms), arba išimtis, kai pieninės x mėsinės veislės mišrūnė karvė veršiuotųsi einamaisiais metais po liepos 31 d. Taigi minėtoje teisės normoje nustatyta būtina, o ne papildoma, sąlyga išmokai gauti, t. y. karvė mišrūnė einamaisiais metais turi atvesti veršelį ir jis turi būti išlaikytas prie šios karvės 5 mėnesius (su nustatytomis išimtimis).
34. Nagrinėjamoje byloje nėra ginčo dėl aplinkybės, kad pagal 2020 metų ŪGR duomenis daliai pareiškėjos laikomų mišrūnių karvių nebuvo registruoti prieauglio atsivedimo įvykiai, t. y. jos neatsivedė veršelių. Centras, vadovaudamasis ŪGR duomenis ir nustatęs šią aplinkybę, pagrįstai vadovaudamasis Taisyklių 6.3 papunkčiu už pareiškėjos laikomas mišrūnes karves, kurios neatsivedė prieauglio, neskaičiavo paramos. Atsakovo priimtas ginčijamas Sprendimas atitinka individualiam aktui keliamus pagrįstumo, teisėtumo, aiškumo reikalavimus, jame aiškiai išdėstytos nustatytos faktinės aplinkybės, nurodyti teisės aktai, aiškiai suformuluotas atsakymas pareiškėjai, yra priimtas Centro kompetencijos ribose, todėl nėra pagrindo jį naikinti.
35. Apibendrindama šioje nutartyje aptartas bylos faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai ir laikydamasis ABTĮ reikalavimų įvertino byloje surinktus įrodymus bei nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias materialiosios teisės normas, nepažeidė proceso teisės normų. Pareiškėjos apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų pagrįstumo ir teisėtumo, skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra pagrįstas bylos faktais ir teisės aktų normomis, todėl jis paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.
36. Vadovaujantis ABTĮ 40 straipsnio 1 dalimi, atmetus pareiškėjos apeliacinį skundą jos patirtos bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjos R. K. apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. birželio 8 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.