- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2017-04-20
- Bylos Nr.
- PK-322-668/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 1-69-3-00126-2016-7
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Raimundas Mikšta
- Kaltinamasis
- D. Ž.
- Advokatai
- Tomas Vildžiūnas, Giedrius Ulinskas
viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje D. Ž., gimęs (duomenys neskelbtini) Kaune, asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, vedęs, dirbantis UAB (duomenys neskelbtini) direktoriumi, gyv. (duomenys neskelbtini) Kaune, neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 154 straipsnio 1 dalį.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Atsiliepimas
D. Ž. privataus kaltinimo tvarka pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 154 straipsnio 1 dalį kaltinamas tuo, kad 2016-11-02 Kauno apylinkės teismui civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), pateikdamas atsiliepimą į 2016-07-14 D. U. patikslintą pareiškimą dėl bankroto bylos, nurodė: „Abu sutuoktiniai D. U. ir I. U., solidariai turėję man grąžinti skolą, visaip to vengė ir vengia (vienam jau paskelbta bankroto procedūra, o kitas to pageidauja). Vadinasi sukčių ir vagių šeima, prisidengdama Įstatymu, nori išvengti savo prievolių ir, po bankrutavimo, jei teismas leistų tai daryti, toliau sėkmingai galėtų vesti savo nesąžiningą gyvenimo būdą. Ar įstatymo tikslas yra padėti apgavikams, melagiams, nusikaltėliams, vagims ir sukčiams išvengti prievolių?“, tai yra paskleidė tikrovės neatitinkančią informaciją, galinčią paniekinti ar pažeminti kitą žmogų, ar pakirsti pasitikėjimą.
D. Ž. kaltu neprisipažino ir parodė, kad jis rašė atsiliepimą teismui ir kaltinime nurodytas tekstas yra jo surašytas. Tai yra jo nuomonė apie privačios kaltintojos šeimą, kurią jis susidarė per ilgą bylinėjimosi laikotarpį. 2012 metais D. U., I. U. sutuoktiniui, jis vieneriems metams paskolino 57500 litų. Kadangi laiku neatgavo paskolintų pinigų, prasidėjo bylinėjimasis. Galutiniu teismo sprendimu buvo nuspręsta, kad skolą solidariai turi grąžinti D. U. ir I. U.. Bylinėjimasis užtruko ketverius metus, nes skolininkai visaip siekė išvengti skolos grąžinimo. Sudarė povedybinę sutartį, pardavinėjo turtą, pradėjo bylą dėl separacijos, bandė skelbti bankrotą. I. U. bankroto byloje jis buvo vienintelis kreditorius. Iki šiol nėra atgavęs nė vieno cento, nors skola antstolio skaičiavimu sudaro 21268 eurus. Kaltinamojo teigimu, tai rodo skolininkų nesąžiningumą, norą išvengti prievolės. Skolininkai turėjo pinigų advokatams, bylinėjimosi išlaidoms, tačiau D. Ž. skolos negrąžino. Sutuoktiniai kartu keliavo, I. U. dirbo sutuoktinio įmonėje, nors teismuose teigė, kad santuokinių ryšių nepalaiko, nusistatinėjo separaciją, dalinosi turtą, kad I. U. išvengtų prievolės solidariai grąžinti skolą.
Nukentėjusioji I. U. parodė, kad nevengė skolos grąžinimo, tačiau turėjo teisę gintis ir ja naudojosi. Ji pinigų iš D. Ž. nesiskolino, su vyru gyvena skyrium nuo 2015 metų, bendro gyvenimo neveda. Apie skolą sužinojo gavusi laišką iš antstolio 2012 ar 2013 m. spalio mėnesį. 2014 m. teismas ją ir jos sutuoktinį pripažino solidariais skolininkais. Kadangi neturi lėšų ir turto, pajamos nuo 300 eurų iki 500 eurų, neturėjo galimybių skolos grąžinti. Kreipėsi dėl bankroto, tačiau neseniai bankroto procedūra buvo nutraukta.
Kreipėsi į teismą su privataus kaltinimo skundu, nes jaučiasi pažeminta. Tai, kad teismai pripažino skolą solidaria, neleidžia teigti, kad ji sukčiauja, vagia ar yra nusikaltėlė. Ji pinigų nesiskolino ir D. Ž. neapgavo. Kaltinamojo paskleistą informaciją sužinojo Valstybinė mokesčių inspekcija, UAB (duomenys neskelbtini), AB (duomenys neskelbtini), antstolės J. Ž., A. A.. Tai privačiai kaltintojai sukėlė išgyvenimus ir padarė neturtinę žalą, kurią prašė priteisti iš kaltinamojo.
Iš 2014-04-28 Kauno apylinkės teismo sprendimo civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) ir Kauno apygardos teismo nutarties civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad I. U. teismine tvarka siekė D. U. prievolę D. Ž. pagal paprastąjį vekselį pripažinti asmenine D. U. prievole, tačiau šis reikalavimas nebuvo patenkintas.
Iš 2016-12-13 Kauno apylinkės teismo nutarties civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), 2017-03-22 Kauno apygardos teismo nutarties civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad buvo nutarta netvirtinti I. U. mokumo atkūrimo plano ir nutraukti fizinio asmens I. U. bankroto bylą.
Motyvuojamoji dalis
Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 20 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, o teismo išvados turi būti grindžiamos tik įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką ir kitas svarbias bei reikšmingas bylai aplinkybes, nuosprendyje negali būti jokių abejonių dėl asmens kaltumo. Visos abejonės vertinamos kaltinamojo naudai.
Pagal BK 154 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas paskleidė apie kitą žmogų tikrovės neatitinkančią informaciją, galinčią paniekinti ar pažeminti tą asmenį arba pakirsti pasitikėjimą juo.
D. Ž. pripažino parašęs kaltinime nurodytą tekstą, tačiau savo kaltės nepripažino, nurodė, kad tai yra jo nuomonė, susiformavusi per ilgą bylinėjimosi su privačios kaltintojos šeima laiką ir jos išsakymas nėra nusikaltimas.
Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad šmeižimo atveju nukentėjusysis pažeminamas kitų žmonių akyse, pažeidžiant jo garbę ir orumą. Objektyviai šmeižimas reiškiasi aktyviais veiksmais – tikrovės neatitinkančios informacijos, galinčios paniekinti ar pažeminti kitą žmogų arba pakirsti pasitikėjimą juo, paskleidimu, t. y. perdavimu kuriuo nors būdu bent vienam asmeniui, išskyrus nukentėjusįjį. Tikrovės neatitinkanti informacija (šmeižimo dalykas) yra melagingos, prasimanytos žinios, paskleistos konstatuojant faktus, teikiant duomenis apie reiškinius, įvykius, asmens veiksmus. Paskleistų faktų ir duomenų teisingumas (neteisingumas), jų egzistavimas (neegzistavimas) gali būti patikrintas įrodymais ir objektyviai nustatytas. Ši nusikalstama veika turi būti padaroma tiesiogine tyčia, be to, paskleista informacija turi būti konkreti, kurios faktus būtų galima patikrinti.
Bendrąja prasme informacija reiškia žinią, t. y. konstatavimą faktų ir duomenų apie reiškinius, įvykius, asmens veiksmus, savybes. Faktams ir duomenims taikomas tiesos kriterijus, jų egzistavimas gali būti patikrintas įrodymais ir objektyviai nustatytas. Kvalifikuojant veiką pagal BK 154 straipsnį, svarbu atriboti informaciją (faktus ir duomenis) nuo nuomonės. Nuomonė yra kokių nors faktų supratimas, vertinimas, požiūris į faktus ir vertybes, komentarai, pastabos. Nuomonė yra subjektyvi, jai netaikomas tiesos kriterijus. Už paskleidimą nuomonės apie tam tikrus faktus ar įvykius baudžiamoji atsakomybė pagal šią normą nekyla (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2A-9/2012, 2K-171/2013, 2K-57/2015, 2K-187-677/2015). Teismų praktikoje pasakymai, kad žmogus yra blogas, nepatikimas, melagis, amoralus, nenurodant tai patvirtinančių faktų, o tik pateikiant apibūdinamuosius žodžius, nelaikytini šmeižimu. Šmeižimas yra tyčinis nusikaltimas, todėl teismas privalo nustatyti ne tik tai, kad buvo paskleista tikrovės neatitinkanti informacija, kuri žemina kito asmens garbę ir orumą, bet ir tai, kad kaltininkas suvokia tokias šios informacijos savybes (neatitiktį tikrovei ir žeminantį pobūdį) bei nori taip veikti, siekia paskleisti būtent tokią informaciją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis byloje Nr. 2A-3/2012).
Apibendrinus surinktus rašytinius įrodymus, išklausius nukentėjusiojo ir kaltinamosios parodymų, konstatuotina, kad D. Ž. neturėjo tiesioginės tyčios apšmeižti nukentėjusios, paskleisdamas apie ją melagingas žinias, konstatuodamas tam tikrus konkrečius faktus, bei siekdamas pažeminti jos garbę ir orumą.
D. Ž. ir I. U. vienas kito atžvilgiu nėra nusiteikę pozityviai, ginčas dėl skolos tęsiasi ilgą laiką. Nesutarimai tarp šalių nagrinėjami teismuose civilinėse bylose, kurių baigtis galėjo sudaryti situaciją, kai D. Ž. netektų galimybės atgauti paskolintų pinigų (abiejų kreditorių bankroto atveju). D. Ž. ne savo iniciatyva laisva forma, bet vykdydamas pareigą civiliame procese pateikė atsiliepimą į ieškinį. Atsiliepimu siekiama atkreipti teismo dėmesį bei apginti savo finansinius interesus. Tai atspindi ir teiginio konstrukcija, kuria klausiama, „ar įstatymo tikslas yra padėti ... išvengti prievolių?“. Nepaisant teiginio aštrumo, kaltinamojo veiksmai šioje situacijoje negali būti laikomi siekiu paskleisti privačią kaltintoją žeminančias ir šmeižiančias žinias. Kaltinamojo teiginys atsiliepime teismui rodo siekį išvengti situacijos, kai skolos išieškojimas taptų neįmanomu, yra vertinamojo pobūdžio, tai yra jo nuomonė apie kreditorius, kuri susidarė, sprendžiant turtinį ginčą.
Esant tokioms aplinkybėms, konstatuotina, kad kaltinamojo veiksmuose nėra nei objektyviųjų požymių – sąmoningo melagingos informacijos skleidimo, nei subjektyviojo požymio – tyčios, jis nesiekė apšmeižti I. U., o tokiu būdu išreiškė savo nuomonę. Nesant nusikalstamos veikos, numatytos BK 154 straipsnio 1 dalyje, sudėties, D. Ž. išteisintinas BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punkto pagrindu.
Kiekvieną kartą, ginant vieną vertybę - saviraiškos laisvę ar asmens garbę ir orumą - neišvengiamai apribojama kita, todėl siekiant teisingos šių vertybių pusiausvyros, būtina atsižvelgti, kad baudžiamoji atsakomybė yra griežčiausia, labiausiai ribojanti priemonė. Todėl pirmiausiai, esant galimybei, asmens garbės ir orumo gynimui turėtų būti išnaudotos švelnesnės priemonės, pavyzdžiui numatytos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.24 straipsnyje.
I. U. civilinis ieškinys dėl 5000 eurų neturtinės žalos atlyginimo paliktinas nenagrinėtas (BPK 115 straipsnio 3 dalies 2 punktas).
Baudžiamasis procesas pradėtas pagal I. U. skundą privataus kaltinimo tvarka. Kaltinamasis dėl to patyrė išlaidų teisinei pagalbai apmokėti – 470 eurų. Kadangi D. Ž. išteisintinas, jo patirtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš I. U. ( BPK 105 straipsnio 6 dalis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297 straipsniu, 298 straipsniu, 303 straipsnio 5 dalies 1 punktu, 304 straipsniu, 305 straipsniu, 307 straipsniu, teismas
nusprendžia:
D. Ž., kaltinamą pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 154 straipsnio 1 dalį dėl I. U. šmeižimo, išteisinti, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.
I. U. civilinį ieškinį dėl 5000 eurų neturtinės žalos atlyginimo palikti nenagrinėtą.
Priteisti D. Ž. iš I. U., a. k. (duomenys neskelbtini) 470 eurų bylinėjimosi išlaidų.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.