Panevėžio apygardos teismo nuosprendis

Panevėžio apygardos teismo teisėjų kolegija, sudaryta iš teisėjų Evaldo Vanago (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Valdo Meidaus, Artūro Ridiko,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo L. M. apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015 m. birželio 11 d. nuosprendžio, kuriuo L. M., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažintas kaltu ir nubaustas:

- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 str. 2 d. (fizinio skausmo sukėlimas mažametėms S. S. R. K. 2010-2011 m. (duomenys neskelbtini)) laisvės atėmimu 1 metams;

- pagal BK 140 str. 2 d. (fizinio skausmo sukėlimas mažametei R. K. nuo 2010 m. iki 2012 m. (duomenys neskelbtini), ar (duomenys neskelbtini)) laisvės atėmimu 1 metams;

- pagal BK 140 str. 2 d. (fizinio skausmo sukėlimas mažametėms S. S. K. 2012 m. vasarą (duomenys neskelbtini)) laisvės atėmimu 1 metams;

- pagal BK 140 str. 2 d. (fizinio skausmo sukėlimas mažametėms S. S. R. K. 2012-11-22 naktį (duomenys neskelbtini)) laisvės atėmimu 1 metams;

- pagal BK 145 str. 2 d. laisvės atėmimu 2 metams.

Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 1 p., paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir L. M. paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 2 metams.

Vadovaujantis BK 75 str. 1 d., 2 d. 8 p., bausmės vykdymas atidėtas dvejiems metams, įpareigojant L. M. neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Vadovaujantis BK 67 str. 2 d. 5 p., 9 p., 70 str., 72² str., L. M. taip pat paskirta 80 valandų nemokamų darbų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose bei organizacijose, įpareigojant juos atlikti per 5 mėnesius bei dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose per penkis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Taip pat skundžiamu nuosprendžiu L. M. išteisintas pagal BK 140 str. 2 d. dėl fizinio skausmo sukėlimo mažametei S. K., neįrodžius jo dalyvavimo darant nusikaltimą.

Aprašomoji dalis

nustatė:

L. M. nuteistas už tai, kad nuo 2007 metų balandžio mėnesio, tiksliai nenustatytos datos ir valandos iki 2012-11-22, tiksliai nenustatyto laiko, sistemingai, t.y. ne mažiau kaip penkis kartus baugino savo žmonos K. M. mažametes dukras: R. K., gim. (duomenys neskelbtini), S. K. (šiuo metu M.), gim. (duomenys neskelbtini), ir S. K. (šiuo metu M.), gim. (duomenys neskelbtini), panaudodamas jų atžvilgiu psichinę ir fizinę prievartą, o būtent: 2007-2008 metais, nenustatytą dieną ir laiku savo namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), liepė mažametei R. K. klūpėti ant kelių ir laikyti maždaug 5 l talpos indą, pripildytą vandens, neleisdamas šio indo paleisti ir atsistoti, 2010 m. ar 2011 m., tiksliai nenustatytu laiku, savo namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), parklupdė mažametes R. K., S. K. (šiuo metu M.) ir S. K. (šiuo metu M.) ant kelių ir neleido joms atsistoti iki 02.00 valandos nakties, dėl ko visoms mažametėms nuo klūpėjimo skaudėjo kojos, laikotarpyje nuo 2010 m. nenustatytos datos iki 2012 m. nenustatytos datos, nenustatytoje gyvenamojoje vietoje, t.y. (duomenys neskelbtini), ar (duomenys neskelbtini), liepė R. K. klūpėti ant kelių per naktį, sukeldamas jai kojų srityje fizinį skausmą, per langą švietė su prožektoriumi ir žiūrėjo, ar ji vis dar klupi bei juokėsi iš jos, 2012 metų vasarą savo namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), liepė mažametėms S. K. (šiuo metu M.) ir S. K. (šiuo metu M.) klūpėti per naktį kampe, neleisdamas atsistoti, taip sukeldamas joms fizinį skausmą kojų srityje, 2012-11-22, nakties metu, tiksliau nenustatytu laiku, savo namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), liepė R. K., S. K. (šiuo metu M.), S. K. (šiuo metu M.) klūpėti ant akmenukų, neleido atsistoti, taip sukeldamas joms fizinį skausmą kojų srityje, visais šiais kartais vartojo visų mažamečių mergaičių atžvilgiu necenzūrinius žodžius, tokiais savo veiksmais jis sistemingai baugino mažametes R. K., S. K. (šiuo metu M.) ir S. K. (šiuo metu M.), naudodamas jų atžvilgiu psichinę prievartą, bei smurtaudamas sukėlė joms fizinį skausmą.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo apeliacinis skundas tenkinamas.

Vadovaujantis BPK 320 str. 3 d. nuostatomis, skundžiamas teismo sprendimas patikrinamas tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, neperžengiant skundų ribų, tai yra dėl L. M. pripažinimo kaltu įvykdžius BK 140 str. 2 d. bei 145 str. 2 d. numatytas nusikalstamas veikas, tuo tarpu kita nuosprendžio dalis dėl L. M. išteisinimo nėra skundžiama.

Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog baudžiamosios atsakomybės pagrindas yra nusikalstamos veikos požymių buvimas (nusikalstamos veikos sudėtis) kaltininko veikoje. Nuosprendis turi būti teisėtas ir pagrįstas. Nuosprendis yra pagrįstas, kai jame padarytos išvados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo arba nekaltumo ir kitų nuosprendyje sprendžiamų klausimų pagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais (BPK 301 str. 1 d., 305 str. 1 ir 3 d.). Jame neturi būti abejonių dėl BK specialiosios dalies straipsnyje numatyto nusikaltimo sudėties ir dėl to, kas padarė nusikaltimą, apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką ir kitas svarbias bylos aplinkybes. Pažymėtina, kad Europos Žmogaus Teisių Teismas taip pat ne kartą yra konstatavęs, kad abejonės aiškinamos kaltinamojo naudai.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamosios bylos medžiagą, apeliacinio skundo argumentus, ištyrusi ir įvertinusi byloje esančius įrodymus bei atlikusi įrodymų tyrimą, vadovaudamasi suformuota teismų praktika, jog visos abejonės, kurių neįmanoma pašalinti, aiškinamos kaltinamojo naudai, konstatuoja, jog byloje nesant kitų įrodymų, kurie leistų pašalinti abejones dėl kaltinime nurodytų įvykių aplinkybių, nėra pagrindo išvadai, jog nuteistasis L. M. sistemingai baugino savo mažametes podukras bei sukėlė joms fizinį skausmą, todėl nuosprendžio dalis dėl L. M. nuteisimo pagal BK 140 str. 2 d. (4 veikos) bei BK 145 str. 2 d. yra naikinama bei šioje dalyje yra priimamas naujas – išteisinamasis, nuosprendis (BPK 329 str. 1 p.).

Kaip matyti, šiuo atveju ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas 2012-12-04 gavus (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus pranešimą apie S., S. ir R. K. šeimoje galimai patiriamą smurtą, apie kurį mažametės nurodė Švietimo pagalbos tarnybos psichologei J. S. individualių konsultacijų metu (1 t., 13 b.l.). Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius liudytojų J. S., V. Ž., R. M., V. P., J. V., G. V. parodymus bei rašytinę bylos medžiagą – iš esmės socialinių darbuotojų raštus, padarė išvadą, jog šių asmenų parodymai atitinka byloje nustatytas faktines aplinkybes bei įvykių seką ir laikė įrodyta, jog L. M. laikotarpiu nuo 2007 metų balandžio mėnesio, tiksliai nenustatytos datos ir valandos, iki 2012-11-22, tiksliai nenustatyto laiko, sistemingai baugino savo žmonos K. M. mažametes dukras, panaudodamas jų atžvilgiu psichinę ir fizinę prievartą bei sukeldamas joms fizinį skausmą. Teisėjų kolegija su tokia pirmosios instancijos teismo išvada sutikti negali.

Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog liudytojų parodymai patvirtina aplinkybę, kad prieš mažametes nukentėjusiąsias buvo naudojamas psichologinis smurtas ir kad L. M., liepdamas mažametėms klūpėti ant kelių ilgą laiko tarpą, tokiais veiksmais turėjo ir galėjo sukelti joms fizinį skausmą. Šioje dalyje pažymėtina, jog iš pirmiau minėtų liudytojų parodymų, kurie detaliai išdėstyti skundžiamame nuosprendyje, yra akivaizdu, jog vaikų priežiūra (ne tik nukentėjusiųjų) M. šeimoje buvo probleminė sritis – ne veltui šeima buvo įtraukta ir į socialinės rizikos šeimų sąrašus, ir visgi, liudytojai, taip pat ir su šeima dirbę socialiniai darbuotojai, savo parodymuose perteikia bendro pobūdžio informaciją apie situaciją šeimoje, o ne konkrečius, pagrįstus laiko ir vietos aplinkybėmis, įvykius, tuo labiau nurodytus kaltinime. Štai, pavyzdžiui, iš liudytojos E. J. (socialinės darbuotojos) parodymų matyti, jog šeimai trūko socialinių įgūdžių, kad tinkamai pasirūpintų savo vaikais, taip pat akivaizdu, jog šeimoje galimai buvo ir smurto bei nepriežiūros atvejų iš abiejų tėvų, tačiau, kaip ir minėta, konkrečių aplinkybių, susijusių su nuteistajam inkriminuotu kaltinimu, liudytojų parodymuose nėra nurodoma. Be to, minėtų liudytojų parodymai yra išvestiniai, kadangi pačių nuteistajam inkriminuotų įvykių, kurių metu mergaitės buvo verčiamos klūpėti ar jų atžvilgiu buvo vartojamas psichologinis smurtas, liudytojai nematė, o tik perpasakojo mažamečių nukentėjusiųjų, šioms jau būnant (duomenys neskelbtini) vaikų globos namuose, joms perteiktą informaciją. Be to, pirmosios instancijos teismas, analizuodamas liudytojų parodymus, juos perteikė selektyviai, kaip konkrečius liudytojų žinomus, kaltinime nurodomus, tikrai įvykusius, o ne perpasakojamus faktus, be to naudingus tik kaltinimui. Nors iš byloje esančių teisiamojo posėdžio protokolų akivaizdu, jog liudytojai, kaip ir minėta, perteikė tik jiems girdėtą informaciją (susijusią su L. M. inkriminuotu kaltinimu). Štai liudytoja J. S. (su mergaitėmis bendravusi psichologė) parodė, jog „<...> R. pasakojo, kad daug kartų, negalėjo įvardinti kiek, gal 10-20 kartų yra klūpėjusi ant kelių visą naktį. Po to ji skundėsi, kad jai labai skaudėdavo kelius, nugarą. Ji prisiminė faktą, kai jie gyveno (duomenys neskelbtini) kaime, kad patėvis buvo paklupdęs vieną kartą, liepė laikyti didelės talpos plastmasinį butelį, pilną vandens, jai buvo sunku jį išlaikyti. <...> Kalbantis su S., ji pasakojo, kad ją patėvis mušdavo su diržu, kumščiu per nugarą, per kojas, liepdavo visą naktį klūpėti. Mergaitės sakė, kad patėvis jų nekenčia, vadina kekšėmis. S. pasakojo, kad kai gyveno (duomenys neskelbtini), jai patėvis buvo praskėlęs galvą“, liudytoja G. V. (K. M. mama) – „<...>2012 metų vasarą, pas ją buvo atėjusios S. ir S., kurios skundėsi jai, kad L. M. jas, paklupdęs per naktį, laikė kampe, neleido miegoti“, liudytoja V. P. (K. M. sesuo) – „<..>Jai mergaitės nėra sakiusios, kad jas šeimoje skriaudžia iki tol, kol jų nepaėmė į globos namus. <...> R. sakė, jog L. M. jas nuolat plūdo, kad jos jautėsi šeimoje nemylimos, nes jos ne L. M. vaikai, kad dvynukes – S. ir S. už kažkokią bausmę per naktį klupdė į kampą, neleido miegoti“, liudytoja R. M. (K. M. sesuo) – „<...>R. jai pasakojo, kad kai jie visi gyveno ne (duomenys neskelbtini), o lyg (duomenys neskelbtini) rajone, o gal (duomenys neskelbtini) rajone, tiksliai negali pasakyti, supykęs L. M. ją paklupdė per naktį klūpoti ir dar prožektoriumi per langą švietė, žiūrėdamas, ar klupi, ar nemiega, kad juokėsi tada iš jos“, liudytoja I. L. (socialinė darbuotoja) – „<...>Vežamos mergaitės, kai pamatė, jog vežamos ne namo, pradėjo visos, nors dvynės kalba retai, pasakoti, kas darosi jų namuose, kad patėvis ant jų šaukia, jog namuose pusryčių ir vakarienės negauna, nes patėvis joms liepia pavalgyti mokykloje, kur valgį joms skiria valstybė. Kad namuose joms valgyti neduoda, jog savaitgaliais pavalgyti nubėga pas savo tetą V., kad miegoti varomos 20 val., jog nedegintų elektros, neleidžia žiūrėti televizoriaus, retai leidžia į kiemą. Pasakojo, jog jas patėvis klupdo ant kelių, tiek kambaryje prie lovos, tiek kieme. Už ką, paaiškinti negalėjo“, liudytojas V. Ž. (K. M. sūnus) – „Būdavo, kad su L. pasipykdavo, kildavo nesutarimai dėl įvairių dalykų, kad grįždavo vėliau, norėdavo su draugais išeiti į lauką. L. drausdavo. Sesės nesugyveno su L. taip pat kaip ir jis. Gaudavo drausmės. L. klupdydavo ant kelių seses ir jis yra klūpėjęs. Klūpėdavo pusvalandį, valandą, tekdavo ir naktį klūpėti tol, kol nepasakydavo keltis. Taip buvo ir sesėms. <...> (duomenys neskelbtini) kaime kai gyveno, buvo atvejis, kai patėvis buvo paklupdęs seses iki nakties, taip buvo“, liudytojas J. V. (K. M. brolis) – „<..>Apie tai, kad per naktį dvynukės buvo paklupdytos kampe klūpoti, jis sužinojo iš savo artimųjų“. Tuo tarpu liudytoja K. M., mergaičių motina, niekada nepripažino, jog šeimoje buvo bet kokios formos smurto atvejų.

Kaip pagrįstai skunde nurodo ir nuteistasis bei tai akivaizdu ir iš pirmiau aptartų duomenų, pirmosios instancijos teismas skundžiamą nuosprendį pagrindė tik netiesioginiais įrodymais, tai yra trečiųjų asmenų, perpasakojusių neva tai mergaičių išsakytus nusiskundimus, parodymais. Tuo tarpu nukentėjusios mažametės (šiuo metu nepilnametės) nei ikiteisminio tyrimo metu nei nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme apklaustos nebuvo. Įvertinus apeliaciniame skunde keliamus klausimus, taip pat tai, kad nukentėjusiųjų parodymai šiuo atveju yra itin reikšmingi, ypač vertinant subjektyvius dalykus – skausmo pojūtį, ir pan., prokurorei apeliacinės instancijos teismo buvo pavesta organizuoti nukentėjusiųjų apklausą pas ikiteisminio tyrimo teisėją, dalyvaujant psichologui. Iš apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu pagarsintų nepilnamečių R. K., S. M. ir S. M. 2015-10-29 apklausos protokolų matyti, jog apklausiamos pas ikiteisminio tyrimo teisėją jos nurodžiusios, atitinkamai, jog „<...> (duomenys neskelbtini) ne visada gyveno, prieš tai gyveno Vaikų namuose (duomenys neskelbtini). „Baba“ norėjo, kad jos su sesėmis gyventų Vaikų namuose, nes ji sakė, kad joms blogai sekasi gyventi su tėvais. Joms su tėvais sekėsi gyventi gerai. „Baba“ sakydavo, kad tėvai jas skriaudžia, bet to nebūdavo. Socialinė darbuotoja mamai pasakė, kad reikės joms vykti į šią apklausą. Ji nesuprato kodėl reikės vykti, tėvai sakė, kad reikės sakyti blogą apie „babą“, t.y. sakyti tiesą. Su tėvais sutaria labai gerai, būna, kad kartais pasipyksta. Gyveno pas „babą“ G., kuri gyvena (duomenys neskelbtini) kaime. Dar yra gyvenusi: (duomenys neskelbtini), ten gyveno daugiabutyje, namas lyg buvo keturių aukštų; (duomenys neskelbtini) ten gyveno daugiabutyje; (duomenys neskelbtini) gyveno name; (duomenys neskelbtini) kaime gyveno, ten gyveno name; (duomenys neskelbtini) gyveno daugiabučiame name. Neprisimena iš kur atvyko į Vaikų namus, atrodo, kad iš (duomenys neskelbtini) kaimo (duomenys neskelbtini) raj., o prieš tai gyveno (duomenys neskelbtini) kaime. Neprisimena kiek laiko gyveno (duomenys neskelbtini) kaime. Dabar gyvena su mama K., tėvu L., sesėmis G., S., S., broliais H., G., E., K., T. ir V.. Kartais su tėvais sutaria, kartais nesutaria. Tėvas L. nemuša, tik aprėkia. Aprėkia, kai neklauso, ar nepadeda mamai, tada tėvas L. neleidžia būti prie kompiuterio, neleidžia į lauką. Ankščiau bausdavo, tada liepdavo klūpėti ant plikų kelių, bet ne ant žirnių. Nematė, kad kam buvo liepęs klūpėti ant žirnių, nežino iš kur mintys apie žirnius. Bijo kažką blogą pasakyti, kažkam pakenkti. Bijo pakenkti tėvams L. ir K. Jei pasakytų tiesą, ką jis daro, gali pakenkti L. Nenori pasakoti, nes gali tėvams pakenkti. Yra (duomenys neskelbtini) mokykloje bendravusi su psichologe. Su kitais psichologais nebendravo. Apie įvykius yra pasipasakojusi psichologei, mokytojai (duomenys neskelbtini). Apie tai kalbėjo nesenai. Yra dar pasakojusi mamai, broliui V., auklėtojai A. Ž.. Tėvai kažką kalbėjo su ja dėl šios apklausos. Klūpint ant kelių nebuvo žirnių, akmenukų. Nežino iš kur mintys apie juos. Nenori apie tai pasakoti. Iš Vaikų namų grįžti gyventi į namus nebuvo jokios baimės.“; „Yra S. M., jai 14-ka metų. Žino, kad yra iškviesta liudyti dėl „babos“, nes ji norėjo, kad būtų išvežti į Vaikų namus. Jos pamelavo, kad jas daužydavo, bet tai yra netiesa. „Baba“ liepė meluoti. Dabar gyvena (duomenys neskelbtini), su tėvais L. ir K. Su mama ir tėčiu sutaria gerai, visada gerai sutardavo. Nebuvo įvykių, kad su tėvais nesutardavo, klauso jų. Prieš gyvenant (duomenys neskelbtini), gyveno pas „babą“ G. kaime. Pas „babą“ gyveno, kai jai buvo 4-ri metai. Vaikų namuose atsirado, kai paėmė iš mokyklos (duomenys neskelbtini), tai buvo senai. Tada jos neparėjo namo, mama jaudinosi. „Baba“ G. ir O. paskundė ir jos atsidūrėme Vaikų namuose. Iki gyvenimo Vaikų namuose su tėčiu L. bendraudavo gerai, jis būdavo jai geras. Jai truputį baisu pasakoti. Su tėčiu L. niekada nėra susipykusi. Gražiai pasako, kad klausytų. Kad apklausoje reikės papasakoti apie „babą“, sakė tėvas L..“; „Yra S. M., jai 14-ka metų. Gyvena (duomenys neskelbtini), adreso neprisimena. Į apklausą atvyko su socialine darbuotoja, kartu važiavo mama K., sesės S. ir R.. (duomenys neskelbtini) gyvena su mama, tėvu L.. Tėvas ir mama pasakė penktadienį, kai grįžo iš mokyklos, kad reikės čia atvykti. Sakė, kad reiks atvykti į teismą, nes „baba“ pamelavo, kad penktame aukšte per langą švietė su prožektoriumi, nors taip nebuvo. Tai sakė tėtis. Kad švietė penktame aukšte taip nebuvo, tėvas jų nelietė, nedaužė. Tėvai jų neklupdė, nemušė, mėlynių nebuvo. Iš vaikų namų jas paleido, nes „baba“ pamelavo, tai pasakė auklėtoja. Mama ir tėvas L. sakė, kad teisme pasakotų, kad „baba“ pamelavo. Kai grįžome iš Vaikų namų, „baba“ pasakė, kad grįžo valkatos, taip sakė mama ir tėtis. Mama ir tėtis su „baba“ blogai, kartais susipyksta. Ji su abiem tėvais sutaria. Prieš gyvenant Vaikų namuose, gyveno (duomenys neskelbtini), „babos“ name. „Babos“ vardas G.. Gyvenant (duomenys neskelbtini) bendraudavo su teta R. ir teta V.. Kai gyveno (duomenys neskelbtini) L. su jomis elgėsi gerai, jų nemušė, nespardė. Nebuvo ne vieno karto, kad būtų susipykę su tėvu L., jokių bausmių nebuvo. Ir mama neskyrė bausmių. Gyvenant (duomenys neskelbtini) jai patiko tėvo bendravimas su ja. Truputi baisu dabar pasakoti, bijo pakenkti tėvams, nes mama pradėjo verkti, kai pasakė ant tėvo. Nenori, kad mama verktų. Dabar tėtis elgiasi teisingai, nebesielgia kaip elgėsi ankščiau, nemuša, nespardo, neklupdo, nesikeikia. Dabar tėtis pasikeitė, kitoks nei buvo, pasikeitė, jis kitoks nei prieš apsigyvenant Vaikų namuose. Ankščiau tėtis nebuvo pasikeitęs, pasikeitė, kai apsigyveno Vaikų namuose. Su psichologe nebendravo. Apie problemas šeimoje nėra niekam pasakojusi. (duomenys neskelbtini), auklėtojai N. yra pasakojusi. Jai pasakojo, kad „baba“ padavė skundą, norėjo jas į Vaikų namus atiduoti, kad nereiktų jai jų saugoti“. Pažymėtina, jog nors iš pirmiau aptartų parodymų matyti buvęs netinkamas elgesys su nepilnametėmis, tačiau nukentėjusiųjų parodymai, kiek tai susiję su nuteistajam inkriminuotu kaltinimu, yra fragmentiški, nekonkretizuoti, juose neatsiskleidžia ne tik galimų įvykių laikas, bet ir fizinio smurto panaudojimo aplinkybės. Apylinkės teismas darė išvadą, jog liudytojų parodymai yra pagrįsti mergaičių parodymais, kuriais nėra pagrindo abejoti, kadangi pastarosios nurodžiusios tapačias aplinkybes, tačiau, kaip jau ne kartą buvo paminėta, tiek nuosprendyje išdėstyti liudytojų parodymai, tiek ir pirmiau nurodyti nukentėjusiųjų parodymai išties patvirtina tai, jog šeima yra probleminė, taip pat galimai buvusius smurto ir nepriežiūros atvejus, tačiau iš esmės jie nėra susiję būtent su L. M. inkriminuotomis veikomis bei, teisėjų kolegijos vertinimu, nesudaro pagrindo apkaltinamajam nuosprendžiui priimti.

Taip pat greta jau aptartų aplinkybių, teisėjų kolegija pažymi, jog byloje nėra nė vieno rašytinio įrodymo, kuris galėtų patvirtinti buvus L. M. smurtinius veiksmus savo šeimos narių atžvilgiu, tai yra byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad mergaitėms dėl patirtų sužalojimų būtų buvus reikalinga medikų pagalba ar kad kokius nors vaikų sužalojimus būtų pastebėję socialiniai darbuotojai, kurie ir iki mergaitėms patenkant į (duomenys neskelbtini) vaikų globos namus lankydavosi M. šeimoje. O ir patalpinus S., S. ir R. K. į (duomenys neskelbtini) vaikų globos namus bei jas apžiūrėjus medikei buvo nustatyta, jog jos nebuvo tinkamai prižiūrėtos, joms stigo socialinių įgūdžių – ir tai sutampa su liudytojų parodymais, tačiau fizinio smurto požymių aptikta nebuvo (1 t., 16 b.l., 2 t., 37 b.l.).

Pažymėtina, jog apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis – teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką bei kitas svarbias bylos aplinkybes. Kiekvienas inkriminuojamos nusikalstamos veikos sudėties požymis gali būti konstatuojamas tik tada, kai jo buvimą neginčijamai patvirtina teisiamajame posėdyje išnagrinėtų įrodymų visuma. Bet kokiu atveju įrodymai, kuriais grindžiama kaltininko kaltė, turi sudaryti vieningą, vieni kitus atitinkančių ir papildančių įrodymų visumą, iš jų analizės nuosprendyje logiškai ir įtikinamai turi išplaukti nuteistojo kaltę ar kitas svarbias bylos aplinkybes patvirtinančios išvados. Tuo tarpu esant nepašalintoms abejonėms dėl reikšmingų bylai aplinkybių priimti apkaltinamąjį nuosprendį, jį grįsti prielaidomis yra draudžiama, o nepašalintos abejonės vertinamos traukiamo baudžiamojon atsakomybėn asmens naudai. Atsižvelgiant į šioje byloje nustatytas faktines aplinkybes, taip pat vadovaujantis aktualia teismų praktika, kolegija laikosi nuomonės, jog nei ikiteisminio tyrimo metu, nei bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme objektyvių ir neginčijamų duomenų apie tai, jog L. M. sistemingai baugino savo žmonos K. M. mažametes dukras – R. K., S. K. (šiuo metu M.) bei S. K. (šiuo metu M.), panaudodamas jų atžvilgiu psichinę ir fizinę prievartą bei sukeldamas joms fizinį skausmą, nenustatyta. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismo nuosprendis šioje dalyje naikinamas ir priimamas naujas nuosprendis – L. M. išteisintinas jam nepadarius veikų, turinčių nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 str. 5 d. 1 p.).

Skundžiamu nuosprendžiu pripažinus L. M. kaltu buvo nuspręsta išieškoti 5,80 Eur proceso išlaidų valstybei. Atsižvelgiant į apeliacinės instancijos teismo priimamą sprendimą bei į tai, kad vadovaujantis BPK 105 str. 4 d. nuostatomis, priėmus išteisinamąjį nuosprendį proceso išlaidos yra apmokamos iš valstybės lėšų, ši skundžiamo nuosprendžio dalis taip pat yra naikinama.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015 m. birželio 11 d. nuosprendžio dalį, kuria L. M. nuteistas pagal BK 140 str. 2 d. (fizinio skausmo sukėlimas mažametėms S. S. R. K. 2010-2011 m. (duomenys neskelbtini)), 140 str. 2 d. (fizinio skausmo sukėlimas mažametei R. K. nuo 2010 m. iki 2012 m. (duomenys neskelbtini), ar (duomenys neskelbtini)), 140 str. 2 d. (fizinio skausmo sukėlimas mažametėms S. S. K. 2012 m. vasarą (duomenys neskelbtini)), 140 str. 2 d. (fizinio skausmo sukėlimas mažametėms S. S. R. K. 2012-11-22 naktį (duomenys neskelbtini)) ir BK 145 str. 2 d. panaikinti ir šioje dalyje priimti naują nuosprendį:

L. M. iš kaltinimo pagal BK 140 str. 2 d. (fizinio skausmo sukėlimas mažametėms S. S. R. K. 2010-2011 m. (duomenys neskelbtini)), 140 str. 2 d. (fizinio skausmo sukėlimas mažametei R. K. nuo 2010 m. iki 2012 m. (duomenys neskelbtini), ar (duomenys neskelbtini),), 140 str. 2 d. (fizinio skausmo sukėlimas mažametėms S. S. K. 2012 m. vasarą (duomenys neskelbtini)), 140 str. 2 d. (fizinio skausmo sukėlimas mažametėms S. S. R. K. 2012-11-22 naktį (duomenys neskelbtini)) ir BK 145 str. 2 d. išteisinti, šiam nepadarius veikų turinčių nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 3 str. 1 d. 1 p.).

Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015 m. birželio 11 d. nuosprendžio dalį dėl 5,80 Eur proceso išlaidų priteisimo valstybei iš L. M. panaikinti.

Likusią nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.