- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-11-13
- Bylos Nr.
- e2S-3259-861/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-08291-2025-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Donata Kravčenkienė
- Ieškovas
- L. K.
- Atsakovas
- I. K.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Donata Kravčenkienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo L. K. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2025 m. rugpjūčio 22 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo L. K. ieškinį atsakovei I. K. dėl bendrosios jungtinės nuosavybės padalinimo
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas padalinti bendrąją jungtinę sutuoktinių nuosavybę ir priteisti ieškovui L. K. negyvenamąsias patalpas – poilsio patalpas (duomenys neskelbtini), ir 1/24 dalių negyvenamosios patalpos – parkingo (duomenys neskelbtini), o atsakovei I. K. priteisti butą/patalpą – butą (duomenys neskelbtini), 17/300 negyvenamosios patalpos – automobilių stovėjimo aikštelės (duomenys neskelbtini); priteisti iš atsakovės I. K. ieškovui L. K. už didesnę atsakovei tenkančio turto dalį 28 890,00 Eur piniginę kompensaciją bei bylinėjimosi išlaidas.
2. Nurodė, kad šalių santuoka buvo sudaryta (duomenys neskelbtini), o nutraukta (duomenys neskelbtini) Rusijos Federacijoje, tačiau liko nepadalintas Lietuvoje įgytas nekilnojamasis turtas, kurio bendra vertė yra 233 995 Eur.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Klaipėdos apylinkės teismas 2025 m. rugpjūčio 22 d. nutartimi ieškovo ieškinį priimti atsisakė. Teismas savo sprendimą grindė šiais motyvais:
3.1 Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad apygardos teismai, kaip pirmosios instancijos teismai, nagrinėja civilines bylas, kuriose ieškinio suma didesnė kaip šimtas tūkstančių eurų, išskyrus šeimos ir darbo teisinių santykių bylas ir bylas dėl neturtinės žalos atlyginimo.
Šalies argumentai
3.2 Ieškovo prašomo padalinti turto vertė viršija 100 000 Eur, taigi nors nagrinėjamu atveju ir siekiama padalinti santuokos metu įgytą turtą, tačiau tai siekiama padaryti tarp buvusių sutuoktinių, kadangi šalių santuoka nutraukta (duomenys neskelbtini).
3.3 Pasibaigus bendrajai jungtinei sutuoktinių nuosavybei turtas tampa daline bendraturčių nuosavybe, dėl ko ieškovams, norintiems atsidalinti dalinės nuosavybės teise valdomą turtą turi būti taikomos ne šeimos, o daiktinės teisės normos. Ieškinio reikalavimai kildinami ne iš šeimos, o iš daiktinės teisės teisinių santykių, pasibaigus bendrajai jungtinei sutuoktinių nuosavybei.
3.4 Ieškovo ieškinį pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti kaip neteismingą apylinkės teismui, ieškovui su ieškiniu pasiūlė kreiptis į Klaipėdos apygardos teismą.
III. Atskirojo skundo argumentai
4. Atskiruoju skundu ieškovas L. K. prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2025 m. rugpjūčio 22 d. nutartį ir grąžinti klausimą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo. Skundas grindžiamas šiais argumentais:
4.1 Ieškovas su identišku ieškiniu pirmą kartą kreipėsi į Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmus ir sprendžiant ieškinio priėmimo klausimą buvo atsisakyta priimti ieškinį analogiškais pagrindais, nurodant, kad byla teisminga apygardos teismui. (2025 m. liepos 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-18137-838/2025).
4.2 Sprendžiant ieškinio priėmimo klausimą Klaipėdos apygardos teisme, 2025 m. rugpjūčio 5 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-718-889/2025 buvo taip pat atsisakyta priimti ieškinį.
4.3 Lietuvos Respublikos Civilinio Kodekso 3.100 straipsnyje nurodyti bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaigos pagrindai, o 3.116 straipsnyje nurodyta, kad vieno sutuoktinio ar jų kreditorių reikalavimu turtas, kuris yra bendroji nuosavybė, gali būti padalytas sutuoktiniams jų susitarimu arba teismo sprendimu tiek susituokusiems, tiek ir santuoką nutraukusiems ar pradėjusiems gyventi skyrium, t. y. santuokos nutraukimas automatiškai jungtinės sutuoktinių nuosavybės teisinio režimo nekeičia, o sudaro pagrindą sprendimu padalinti nurodytą turtą ir akivaizdu, kad tai iš santuokinių santykių kildinamas ginčas ir jis nagrinėtinas apylinkės teisme.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
5. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 329 straipsnis). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).
6. Apeliacijos objektą sudaro Klaipėdos apylinkės teismo nutarties, kuria teismas konstatavo, jog ieškinys neteismingas apylinkės teismui, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas.
7. Kaip nutartyje nurodė ir pirmosios instancijos teismas, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 27 straipsnio 1 dalies 1 punkte reglamentuota, kad apygardos teismai, kaip pirmosios instancijos teismai, nagrinėja civilines bylas, kuriose ieškinio suma didesnė kaip 100 000 Eur, išskyrus šeimos ir darbo teisinių santykių bylas ir bylas dėl neturtinės žalos atlyginimo.
8. Byloje ieškovo prašomo padalinti turto vertė viršija 100 000 Eur, tačiau, kaip jau buvo nurodyta ir Klaipėdos apygardos teismo 2025 m. rugpjūčio 5 d. nutartyje, nagrinėjamu atveju siekiama padalinti būtent santuokos metu įgytą turtą tarp buvusių sutuoktinių. Ieškovas ieškinį grindžia aplinkybe, kad turtas buvo įgytas bendrosios jungtinės nuosavybės teise, tad susidariusi situacija skiriasi nuo įprastų bendraturčių ginčų dėl atidalijimo iš bendros dalinės nuosavybės, kurioje jų dalys yra apibrėžtos. Šiuo nagrinėjamu atveju ginčas yra kilęs dėl nekilnojamojo turto, kuris atsirado šeimos teisinių santykių egzistavimo laikotarpiu, ir jo teisiniam rėžimui taikytinos turto įsigijimo metu galiojančios teisės normos, reglamentuojančios sutuoktinių turtines teises ir pareigas, nes ginčas yra santuokos metu atsiradusių turtinių klausimų, kurie nebuvo išspręsti nutraukus santuoką, pasekmė.
9. Taigi, pirmosios instancijos teismas neteisingai nustatė bylos dalyką ir netinkamai pritaikė procesines teisės normas, nes ginčas (bylos dalykas) yra kilęs iš šeimos teisinių (turtinių) santykių, todėl byla yra teisminga apylinkės teismui (CPK 27 straipsnis).
10. Atsižvelgiant į tai, kad klausimas dėl ieškinio teismingumo jau buvo išspręstas Klaipėdos apygardos teismo, skundžiama nutartimi pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priimti ieškovo ieškinį. Klaipėdos apylinkės teismas netinkamai nustatė šiai bylai reikšmingas faktines aplinkybes, tad skundžiama nutartis yra nepagrįsta, todėl atskirojo skundo argumentai sudaro pagrindą skundžiamą teismo nutartį panaikinti, ieškinio priėmimo klausimą grąžinti iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 338–339 straipsniais,
nutaria:
atskirąjį skundą tenkinti.
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2025 m. rugpjūčio 22 d. nutartį panaikinti, ieškinio priėmimo klausimą grąžinti iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.
Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.