Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

2024-03-26 · Civilinė byla Nr. e2YT-2471-1098/2024

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2024-03-26
Bylos Nr.
e2YT-2471-1098/2024
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Jelena Leščinskienė
Pareiškėjas
A. I. L.
Suinteresuotas asmuo
Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
(S)VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. kovo 26 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Jelena Leščinskienė,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo A. I. L. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuotas asmuo – Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

1. pareiškėjas A. I. L. (toliau – pareiškėjas) kreipėsi į teismą su pareiškimu, prašydamas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjo senelis C. K. (K.), gimęs Biržuose, Lietuvoje, kuriam 1924 m. spalio 1 d. buvo išduotas Lietuvos Respublikos pasas ir kuris buvo Lietuvos Respublikos pilietis iki 1940 m. birželio 15 d., ir C. K., gim. 1909 m. birželio 20 d. Biržuose, kuris įgijo Pietų Afrikos Respublikos pilietybę 1950 m. kovo 8 d., ir C. K., gim. apie 1910 m. Lietuvoje, kuriam 1948 m. vasario 1 d. Pietų Afrikoje gimė duktė, buvo vienas ir tas pats žmogus.

2. Pareiškėjas pareiškime nurodo, kad yra asmens, iki 1940 m. birželio 15 d. turėjusio Lietuvos Respublikos pilietybę, palikuonis, turintis teisę atkurti Lietuvos Respublikos pilietybę. Jo senelis C. K. (K., K., C. K.) buvo Lietuvos Respublikos pilietis, kuris 1925 metais išvyko į Pietų Afrikos Respubliką. Pažymi, kad kreipėsi į Lietuvos Respublikos Migracijos Departamentą prie Vidaus reikalų ministerijos (toliau – Migracijos departamentas) su prašymu atkurti jam Lietuvos Respublikos pilietybę. Migracijos departamentas 2023 m. vasario 17 d. sprendimu Nr. 23S17693 netenkino jo prašymo, nurodant, kad nėra pakankamai dokumentų, patvirtinančių, kad pareiškėjas yra Lietuvos Respublikos piliečio, tokį statusą turėjusio iki 1940 m. birželio 15 d., palikuonis. Anot pareiškėjo, jo senelis C. K., gimęs Biržuose, kuriam 1924 m. spalio 1 d. buvo išduotas Lietuvos Respublikos pasas ir kuris buvo Lietuvos Respublikos pilietis iki 1940 m. birželio 15 d., ir C. K., gimęs 1909 m. birželio 20 d. Biržuose, kuris įgijo Pietų Afrikos Respublikos pilietybę 1950 m. kovo 8 d., ir C. K., gimęs apie 1910 m. Lietuvoje, kuriam 1948 m. vasario 1 d. Pietų Afrikoje gimė duktė, buvo tas pats asmuo. Pareiškėjas tvirtina, kad jo senelis buvo žinomas keliomis skirtingomis vardų versijomis, nes natūralizacijos metu (tapimo Pietų Afrikos piliečiu) senelio vardas ir pavardė pakito dėl kalbų skirtumo (buvo anglicizuoti).

Atsiliepimas

3. Suinteresuotas asmuo Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriame prašo pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo nagrinėti teismo nuožiūra.

4. Migracijos departamentas atsiliepime nurodo, kad išnagrinėjęs pareiškėjo prašymą dėl Lietuvos Respublikos pilietybės atkūrimo ir prie jo pridėtus dokumentus konstatavo, jog nėra pakankamai dokumentų, patvirtinančių, jog pareiškėjo senelis C. K. iki 1940 m. birželio 15 d. buvo Lietuvos Respublikos pilietis, todėl nėra pakankamai dokumentų, patvirtinančių, kad pareiškėjas yra Lietuvos Respublikos piliečio, tokį statusą turėjusio iki 1940 m. birželio 15 d., palikuonis. Migracijos departamento nuomone, atsižvelgiant į susiklosčiusią situaciją, yra Pilietybės įstatymo 38 straipsnio 6 dalyje numatytas pagrindas minėtas aplinkybes nustatyti teisme.

5. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 153 straipsnio 2 dalimi byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka. Šalims apie teismo posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai, CPK 133 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

6. Pagal CPK 445 straipsnį teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba, kai negalima atkurti prarastų dokumentų. Vadovaudamasis šia ir kitomis CPK XXVI skyriaus, reglamentuojančio juridinio fakto nustatymą, nuostatomis, kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad juridinę reikšmę turinčius faktus teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi juridinę reikšmę; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą. Kai nėra bent vienos iš nurodytų aplinkybių, klausimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo nenagrinėtinas teisme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-45/2009; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-390/2010).

7. Lietuvos Aukščiausiasis teismas yra išaiškinęs, kad bylose dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo įrodinėjimo ypatumą lemia tai, jog šiose bylose yra naudojami netiesioginiai įrodymai. Jeigu pareiškėjas turėtų tiesioginių prašomą nustatyti juridinį faktą patvirtinančių įrodymų, tai jam apskritai nereikėtų kreiptis į teismą. Į aplinkybę, kad įrodinėjimas vyksta netiesioginiais įrodymais, būtina atsižvelgti sprendžiant įrodymų pakankamumo klausimą. Bylose, kuriose įrodinėjama netiesioginiais įrodymais, prielaidų darymas yra neišvengiamas. Dėl to kasacinis teismas yra pabrėžęs, kad yra svarbu, jog viena prielaida būtų motyvuota, t. y. kad ji būtų pagrįsta byloje esančiais įrodymais, kad priešingos prielaidos tikimybė būtų mažesnė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. kovo 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-147/2005, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-406/2009).

8. Pagal Pilietybės įstatymo 2 straipsnio 10 dalį, Lietuvos Respublikos pilietybės atkūrimas – tai teisės atkurti Lietuvos Respublikos pilietybę įgyvendinimas Pilietybės įstatyme nustatytais pagrindais ir tvarka. Teisė atkurti Lietuvos Respublikos pilietybę – tai iki 1940 m. birželio 15 d. turėjusio Lietuvos Respublikos pilietybę asmens ir jo palikuonių teisė atkurti Lietuvos Respublikos pilietybę Pilietybės įstatyme nustatyta tvarka (Pilietybės įstatymo 2 straipsnio 17 dalis). Lietuvos Respublikos piliečio palikuonis – tai iki 1940 m. birželio 15 d. Lietuvos Respublikos pilietybę turėjusio asmens vaikas, vaikaitis ar provaikaitis (Pilietybės įstatymo 2 straipsnio 7 dalis).

9. Remiantis byloje esančiais duomenimis ir juos pagrindžiančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad pareiškėjas siekia atkurti Lietuvos Respublikos pilietybę Pilietybės įstatymo 9 straipsnio 1 – 2 dalyse, 7 straipsnio 4 punkte nustatytu pagrindu, t. y. kaip asmens, iki 1940 m. birželio 15 d. turėjusio Lietuvos Respublikos pilietybę, palikuonis. Tuo tikslu pareiškėjas Migracijos departamentui pateikė prašymą dėl Lietuvos Respublikos pilietybės atkūrimo. Migracijos departamentas 2023 m. vasario 17 d. priėmė sprendimą Nr. 23S17693, kuriuo konstatavo, kad nėra pakankamai dokumentų, patvirtinančių, jog pareiškėjo senelis C. K. iki 1940 m. birželio 15 d. buvo Lietuvos Respublikos pilietis, dėl to nėra pakankamai dokumentų, patvirtinančių, kad pareiškėjas yra Lietuvos Respublikos piliečio, tokį statusą turėjusio iki 1940 m. birželio 15 d., palikuonis.

10. Pareiškimu prašoma nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad C. K. (K.), gimęs Biržuose, Lietuvoje, kuriam 1924 m. spalio 1 d. buvo išduotas Lietuvos Respublikos pasas ir kuris buvo Lietuvos Respublikos pilietis iki 1940 m. birželio 15 d., ir C. K., gim. 1909 m. birželio 20 d. Biržuose, kuris įgijo Pietų Afrikos Respublikos pilietybę 1950 m. kovo 8 d., ir C. K., gim. apie 1910 m. Lietuvoje, kuriam 1948 m. vasario 1 d. Pietų Afrikoje gimė duktė, buvo vienas ir tas pats žmogus.

11. Remiantis Pilietybės įstatymo 38 straipsnio 4 dalimi, dokumentai, patvirtinantys, kad asmuo iki 1940 m. birželio 15 d. turėjo Lietuvos pilietybę, yra: 1) Lietuvos Respublikos vidaus ar užsienio pasai, išduoti iki 1940 m. birželio 15 d.; 2) Lietuvos Respublikos užsienio pasai, išduoti Lietuvos Respublikos diplomatinių atstovybių ar konsulinių įstaigų po 1940 m. birželio 15 d.; 3) dokumentai, liudijantys asmens tarnybą Lietuvos kariuomenėje ar darbą valstybės tarnyboje; 4) gimimo liudijimai arba kiti dokumentai, kuriuose tiesiogiai nurodyta turėta Lietuvos Respublikos pilietybė; 5) asmens liudijimai, išduoti iki 1940 m. birželio 15 d. Lietuvoje, arba asmens liudijimai, išduoti pagal dokumentus, išduotus iki 1940 m. birželio 15 d. Pagal to paties straipsnio 5 dalį, jeigu šio straipsnio 4 dalyje nurodytų dokumentų nėra, asmens iki 1940 m. birželio 15 d. turėtai Lietuvos Respublikos pilietybei patvirtinti gali būti pateikiami dokumentai apie mokymąsi, darbą, gyvenimą Lietuvoje iki 1940 m. birželio 15 d., taip pat užsienio valstybės pasas ir kiti dokumentai. Jeigu Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliota institucija konstatuoja, kad nėra pakankamai dokumentų, patvirtinančių, kad asmuo iki 1940 m. birželio 15 d. buvo Lietuvos Respublikos pilietis ar yra jo palikuonis, taip pat dokumentų, patvirtinančių, kad asmuo gali būti kartu Lietuvos Respublikos ir kitos valstybės pilietis, šie duomenys gali būti nustatomi teismo tvarka (Pilietybės įstatymo 38 straipsnio 6 dalis).

12. Nagrinėjamu atveju Pietų Afrikos Respublikos Vidaus reikalų departamento išduotas gimimo liudijimas ir kiti pateikti dokumentai patvirtina, kad pareiškėjas gimė (duomenys neskelbtini) Johanesburge, jo tėvas yra D. L. (gim. duomenys neskelbtini), motina – V. K. (gim. duomenys neskelbtini). Iš pareiškėjo motinos gimimo liudijimo nustatyta, kad V. K. (gim. duomenys neskelbtini.) tėvai buvo C. K. (38 m., gimęs Lietuvoje) ir M. L. (36 m., gimusi Anglijoje). Pietų Afrikos natūralizacijos pažymoje nurodoma, kad asmeniui vardu C. K., gimusiam duomenys neskelbtini, Biržuose, Lietuvoje, 1950 m. kovo 8 d. suteikta Pietų Afrikos pilietybė. Be kita ko, pažymoje užfiksuota, kad šis asmuo iki natūralizacijos turėjo Lietuvos pilietybę (CPK 178 straipsnis).

13. Lietuvos centrinis valstybės archyvas su pranešimu dėl duomenų apie Ch. K. pateikimo pateikė Biržų miesto savivaldybės archyviniame fonde saugomos asmeniui C. K. (16 m. amžiaus) 1924 m. spalio 1 d. išduoto vidaus paso Nr. 2853 registracijos kortelės kopiją. Pranešime nurodyta, kad daugiau dokumentų, patvirtinančių, kad Ch. (Kh.) K. (K.), H. L. (G. L.) sūnus, gyveno Biržuose ir turėjo Lietuvos Respublikos pilietybę, pačių vidaus arba užsienio pasų bei dokumentų, patvirtinančių minėto asmens Lietuvos Respublikos pilietybės netekimo (nustojimo) iki 1940 m. birželio 15 d. faktą, pagal pateiktus duomenis, archyve saugomuose fonduose nerasta. Lietuvos gyventojų surašymo iki 1940 m. dokumentai į archyvą saugojimui neperduoti.

14. Nagrinėjamu atveju nurodytų duomenų visuma patvirtina, kad asmuo C. K. (16 m.), gimęs Biržuose, kuriam 1924 m. spalio 1 d. buvo išduotas Lietuvos Respublikos vidaus pasas, buvo Lietuvos Respublikos pilietis iki 1940 m. birželio 15 d.

15. Iš keleivių, vykusių laivu „Dunlunce Castle“, sąrašo matyti, kad asmuo Ch. (Ch.) K. (K.) (18 metų, iš Biržų) 1925 m. liepos 25 d. atvyko į Pietų Afrikos miestą Bethal (CPK 178 straipsnis). Pietų Afrikos Respublikos vidaus reikalų departamento 2022 m. sausio 6 d. išduotoje pažymoje nurodyta, kad įvertinus Pietų Afrikos įrašus, susijusius su asmens, žinomo kaip C. K. (anksčiau žinomo kaip C. K.), gimusio Lietuvoje 1909 m. birželio 20 d. (šiam departamentui pateikti Lietuvos archyvų įrašuose gimimo metai nurodyti 1908 m.), pilietybės statusu, buvo nustatyta, kad asmuo Pietų Afrikos įrašuose minimas kaip C. K. ir anksčiau žinomas Lietuvoje kaip C. K., gimęs atitinkamai 1909 / 1908 m., yra vienas ir tas pats asmuo.

16. Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį, faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad civiliniame procese įrodymų pakankamumo klausimas sprendžiamas vadovaujantis tikimybių pusiausvyros principu, t. y. išvadai apie fakto buvimą padaryti įrodymų pakanka, jeigu byloje esantys įrodymai leidžia labiau tikėti, kad tas faktas buvo, negu kad jo nebuvo. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat yra pažymėjęs, kad įrodymų pakankamumo klausimas konkrečioje civilinėje byloje turi būti sprendžiamas atsižvelgiant į bylos kategoriją, jos pobūdį ir kitas svarbias aplinkybes.

17. Teismas, įvertinęs lietuvių kalbos specifiką pažymi, kad nors vardai „Ch.“ ir „Ch.“ bei pavardės „K.“ ir „K.“ nėra tapatūs, akivaizdu, kad asmuo, kuris dėl tam tikrų aplinkybių nusprendė iš vienos valstybės persikelti gyventi į kitą valstybę, galėjo (ar turėjo) dėl patogesnio vartojimo pasirinkti fonetiškai panašų į turimą kitą vardą ir pavardę, kuriuos būtų patogiau vartoti Pietų Afrikoje. Dėl to labiau tikėtina, kad C. K., gimęs Biržuose, atvyko į Pietų Afriką 1925 m. kaip Lietuvos pilietis, tačiau vėliau pradėjo rašyti savo vardą Ch., o pavardę – K. Be to, tokio asmens vardo ir pavardės lietuviškos galūnės vien dėl Lietuvoje ir Pietų Afrikoje vartojamų kalbų skirtumų galėjo būti modifikuotos ir nuo pačio asmens valios nepriklausančių aplinkybių. Pažymėtina, kad C. K. (C. K.) amžius iš esmės sutampa, tai pat visuose dokumentuose sutampa nurodoma gimimo ir gyvenimo vieta Lietuvoje (Biržai), kas sustiprina tikėtiną išvadą, kad C. K. (K.), gimęs Biržuose, Lietuvoje, kuriam 1924 m. spalio 1 d. buvo išduotas Lietuvos Respublikos pasas, ir C. K., gim. 1909 m. birželio 20 d. Biržuose, kuris 1950 m. kovo 8 d. įgijo Pietų Afrikos Respublikos pilietybę ir C. K., gim. apie 1910 m. Lietuvoje, kuriam 1948 m. vasario 1 d. Pietų Afrikoje gimė duktė – pareiškėjo motina V. K., buvo vienas ir tas pats žmogus (CPK 176 straipsnio 1 dalis).

18. Nustatytų aplinkybių kontekste teismas daro išvadą, kad nėra pagrindo kvestionuoti pareiškime nurodytų aplinkybių tikrumo.

19. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas sprendžia, kad pareiškėjo pateikti rašytiniai įrodymai sudaro pakankamą pagrindą nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad C. K. (K.), gimęs Biržuose, Lietuvoje, kuriam 1924 m. spalio 1 d. buvo išduotas Lietuvos Respublikos pasas ir kuris buvo Lietuvos Respublikos pilietis iki 1940 m. birželio 15 d., ir C. K., gim. 1909 m. birželio 20 d. Biržuose, kuris įgijo Pietų Afrikos Respublikos pilietybę 1950 m. kovo 8 d., ir C. K., gim. apie 1910 m. Lietuvoje, kuriam 1948 m. vasario 1 d. Pietų Afrikoje gimė duktė, buvo vienas ir tas pats žmogus (CPK 176 straipsnio 1 dalis, 185 straipsnio 1 dalis, 444 straipsnio 2 dalies 9 punktas).

20. Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas tam, kad pareiškėjas galėtų įgyvendinti teisę į Lietuvos Respublikos pilietybės atkūrimą (CPK 448 straipsnio 1 dalis, Pilietybės įstatymo 7 straipsnio 4 punktas, 9 straipsnio 2 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 – 260 straipsniais, 448 straipsniu,

nusprendžia:

tenkinti pareiškimą.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjo A. I. L. senelis C. K. (K.), gimęs Biržuose, Lietuvoje, kuriam 1924 m. spalio 1 d. buvo išduotas Lietuvos Respublikos pasas ir kuris buvo Lietuvos Respublikos pilietis iki 1940 m. birželio 15 d., ir C. K., gimęs 1909 m. birželio 20 d. Biržuose, kuris 1950 m. kovo 8 d. įgijo Pietų Afrikos Respublikos pilietybę, ir C. K., gimęs apie 1910 m. Lietuvoje, kuriam 1948 m. vasario 1 d. Pietų Afrikoje gimė duktė V. K., buvo vienas ir tas pats žmogus.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas, kad pareiškėjas A. I. L. galėtų įgyvendinti teisę į Lietuvos Respublikos pilietybės atkūrimą.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per sprendimą priėmusį Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Jelena Leščinskienė