- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-11-30
- Bylos Nr.
- 2A-1020-520/2010
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Andžej Maciejevski, Virginija Volskienė
- Ieškovas
- V. V.
- Atsakovas
- V. T., V.
- Kategorijos
- 78.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, kurią sudaro kolegijos pirmininkė Dalia Višinskienė (pranešėja),
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo V. T. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2010 m. sausio 28 d. sprendimo civilinėje byloje dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo pagal ieškovės V. V. ieškinį atsakovui V. T. (byloje dalyvauja institucija, dalyvaujanti procese išvadai duoti, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų ir sveikatos departamento Vaiko teisių apsaugos skyrius),
Aprašomoji dalis
n ustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė V. V. 2009-05-29 kreipėsi į teismą su ieškiniu ir prašė priteisti iš atsakovo V. T. darbo užmokesčio bei visų kitų pajamų rūšių išlaikymą nepilnametei dukrai A. T., gimusiai (duomenys neskelbtini), periodinėmis išmokomis po 500 Lt per mėnesį nuo 2009-03-01 iki dukters pilnametystės. Nurodė, kad atsakovas 2006-07-25 notariškai patvirtino, jog yra A. T., gimusios (duomenys neskelbtini), tėvas. Ji su atsakovu nėra sudariusi santuokos, gyvena atskirai, dukra A. gyvena su ja ir su atsakovu ryšio nepalaiko, atsakovas kartais pasidomi vaiku. Tačiau atsakovas netinkamai vykdo savo, kaip tėvo, pareigas, t. y. nepakankamai rūpinasi vaiko dvasine ir fizine gerove, materialinį išlaikymą teikia nereguliariai, nereaguoja į jos prašymus prisidėti prie vaiko gerovės užtikrinimo, atsakovo skiriama 400 Lt suma yra nepakankama net minimaliems dukters poreikiams patenkinti. Sparčiai augančios dukters A. poreikiams patenkinti ji kas mėnesį turi skirti ne mažiau kaip 1000 Lt, t. y. 300 Lt maistui, 150 Lt už darželį, 100 Lt žaislams, 50 Lt laisvalaikiui (teatrui, kinui, koncertams), 100 Lt rūbams ir avalynei, 40 Lt buitinėms ir higienos prekėms, 200 Lt buto ir komunaliniams mokesčiams, 40 Lt sveikatos priežiūrai. Dėl to iš atsakovo priteistina 500 Lt išlaikymo suma nėra per didelė, atsižvelgiant į vaiko poreikius ir atsakovo turtinę padėtį. Bylos nagrinėjimo metu ieškovė prašė nustatyti nepilnametės dukters gyvenamąją vietą su ja.
Vilniaus miesto 2-asis apylinkės teismas 2010 m. sausio 28 d. sprendimu ieškinį tenkino, t. y. priteisė iš atsakovo V. T. nepilnametei dukrai A. T. išlaikyti po 500 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2009-05-29 iki vaiko pilnametystės, priteistą sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, 1500 Lt išlaikymo įsiskolinimą už 2009 m. balandžio – gegužės mėn., patvirtino faktą, kad nepilnametės A. T. gyvenamoji vieta nuo gimimo yra su motina V. V., reikalavimo dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo netenkino, paskyrė ieškovę nepilnamečiam vaikui išlaikyti priteistų lėšų uzufrukto teise tvarkytoja, sprendimo dalį dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis priteisimo nukreipė vykdyti skubiai. Teismas nustatė, kad atsakovas yra nepilnametės A. T. tėvas, nepilnametė gyvena su motina (ieškove), atsakovas materialinį išlaikymą dukrai teikė nereguliariai, o nuo 2009 m. kovo mėn. visiškai nebeteikia. Teismas, įvertinęs ieškovės ir atsakovo turtinę padėtį, atsižvelgdamas į tai, kad ieškovė yra studentė, ieškovę išlaiko jos tėvai, atsakovas yra visiškai nusišalinęs nuo dukters auginimo, į nepilnamečio vaiko poreikius, vadovaudamasis prioritetiniu vaiko teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principu, teismų praktika, padarė išvadą, kad nepilnametei dukrai išlaikyti yra pakankama 800 Lt suma ir proporcingai šalių turtinei padėčiai priteisė iš atsakovo nepilnamečiam vaikui išlaikyti po 500 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis. Teismas konstatavo, kad atsakovo nurodytos aplinkybės, jog atsakovas neturi galimybės teikti prašomą išlaikymą dukrai, neatleidžia atsakovo nuo pareigos teikti išlaikymą. Teismas nurodė, kad atsakovas yra sveikas, darbingas, turi automechaniko profesiją, todėl turi imtis visų įmanomų aktyvių veiksmų dukrai išlaikyti, ieškotis darbo bei teikti nepilnametei dukrai didesnę išlaikymo dalį nei ieškovė. Teismas priteisė iš atsakovo išlaikymo įsiskolinimą, kadangi atsakovas 2009 m. kovo – gegužės mėn. dirbo, gavo pajamas, tačiau išlaikymo dukrai neteikė. Kadangi tarp ieškovės ir atsakovo nekilo ginčas dėl nepilnametės dukters gyvenamosios vietos nustatymo, teismas netenkino reikalavimo nustatyti nepilnametės dukters gyvenamąją vietą su ieškove, tačiau, atsižvelgdamas į tai, jog nepilnametės dukters gyvenamosios vietos klausimas nebuvo išspręstas, vadovaudamasis CPK 7 str., patvirtino nepilnametės šalių dukters gyvenamosios vietos faktą.
Šalies argumentai
Atsakovas V. T. apeliaciniu skundu prašo panaikinti teismo sprendimą ir priimti naują spendimą, kuriuo iš jo nepilnametei dukrai išlaikyti būtų priteista po 250 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2009-05-29, sumažinti priteistą įsiskolinimą iki 750 Lt. Nurodo, kad sprendimo dalis dėl išlaikymo dydžio priteisimo ir įsiskolinimo dydžio nustatymo yra neteisėta, nepagrįsta, prieštaraujanti procesinėms ir materialinėms teisės normoms. Teismas nesivadovavo teisingumo ir protingumo principais, neįsigilino į bylos esmę, neteisingai vertino byloje esančius įrodymus, padarė klaidingą išvadą, kad jis pajėgus teikti didesnę nei ieškovė išlaikymo dalį. Jis pateikė įrodymus, kad turto neturi, yra bedarbis, gauna 400 Lt pašalpą. Kaip jam mokėti 500 Lt išlaikymą, gaunant 400 Lt pašalpą ar pašalpos iš viso negaunant, neaišku. Įstatymo nuostata dėl tėvų pareigos teikti išlaikymą vaikams proporcingai turtinei padėčiai negali būti aiškinama formaliai akcentuojant tik tėvų turtinę padėtį, iki naujojo CK įsigaliojimo galiojusio Santuokos ir šeimos kodekso 81 str. nustatė, kad vienam vaikui išieškomi alimentai negali būti mažesni nei 1 MGL. Būtent toks išlaikymo dydis atitinka ir teismų praktiką. Pakitęs teisinis reguliavimas įvedė naują rodiklį – bazinę socialinę išmoką. Minimaliojo darbo užmokesčio dydžių, socialinės apsaugos ir bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio indeksavimo įstatymas įsigaliojimo metu MGL prilygino bazinei socialinei išmokai, todėl esant vieno iš tėvų sunkiai turtinei padėčiai išlaikymo dydis galėtų būti sietinas su 1 bazine socialine išmoka. Teismo nurodyta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika buvo suformuota 2004-2006 m., kuomet sunkmetis ir bedarbystė nebuvo prognozuojami, jis į sunkią materialinę padėtį pateko ne todėl, kad girtavo, švaistė turtą, bet dėl objektyvių priežasčių. Kadangi jo turtinė padėtis 2009 m. kovo – gegužės mėn. buvo kritiška, iš jo priteistinas proporcingas 750 Lt išlaikymo įsiskolinimas.
Atsiliepimas
Ieškovė V. V. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti, sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad teismas visapusiškai įvertino teisiškai reikšmingas aplinkybes, įrodymus, tinkamai taikė materialinės ir procesinės teisės normas, teismų praktiką bei pagrįstai tenkino ieškinį. Teismas teisingai nurodė, kad atsakovo bedarbystė nėra susijusi su atsakovo pareiga išlaikyti nepilnametę dukrą, nesudaro pagrindo jai vienai perkelti dukros išlaikymo naštą. Ji pagimdė dukrą būdama nepilnametė, viena 4 metus rūpinasi dukra. Atsakovas yra jaunas, darbingas, perspektyvus vyras, neturi sveikatos, kitų problemų, dėl kurių negalėtų susirasti darbo, todėl gali vykdyti savo, kaip tėvo, pareigas ir teikti išlaikymą dukrai. Apeliaciniame skunde nurodyti teisės aktai, teismų praktika jau yra pasikeitę. Teismas teisingai nustatė, jog A. lanko ikimokyklinio ugdymo įstaigą, todėl susidaro didesnės išlaidos.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliaciniame skunde nurodytas aplinkybes, kurios sudaro skundo faktinį ir teisinį pagrindą, atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentus, byloje surinktus įrodymus, atsižvelgdama į prioritetinius nepilnamečio vaiko interesus, daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas, tinkamai įvertinęs įrodymus, nustatęs teisiškai reikšmingas aplinkybes, pritaikęs materialinės teisės normas, reglamentuojančias išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimą, pagrįstai tenkino ieškovės V. V. reikalavimus dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo, išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, priteisė iš atsakovo V. T. 500 Lt dydžio išlaikymą kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2009-05-29 iki A. T. pilnametystės, 1500 Lt išlaikymo įsiskolinimą.
Byloje nustatyta, kad šalių nepilnametė dukra A. T. gimė (duomenys neskelbtini), nuo pat gimimo gyvena su motina V. V.. Kai gimė šalių dukra, ieškovė dar buvo moksleivė (nepilnametė), ieškovė ir atsakovas nebuvo sudarę santuokos, atsakovas tėvystę pripažino 2006-07-25 pareiškimu. V. V. į teismą kreipėsi 2009-05-29, prašydama priteisti iš atsakovo V. T. nepilnamečiam vaikui išlaikyti periodines išmokas, mokamas po 500 Lt kas mėnesį iki vaiko pilnametystės. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs nepilnamečio vaiko poreikius, jo tėvų (šalių) turtinę padėtį, priteisė iš atsakovo nepilnametei dukrai išlaikymą periodinėmis išmokomis, mokamomis po 500 Lt kas mėnesį nuo 2009-05-29 iki vaiko pilnametystės, priteistą sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, 1500 Lt išlaikymo įsiskolinimą už 2009 m. kovo – gegužės mėn. Atsakovas nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu nustatytu išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo dydžiu ir prašo sumažinti priteistą išlaikymą nepilnametei A. T. iki 250 Lt periodinėmis išmokomis, mokamomis kas mėnesį iki vaiko pilnametystės, taip pat prašo priteistą 1500 Lt dydžio išlaikymo įsiskolinimą sumažinti iki 750 Lt. Atsakovas reikalavimą sumažinti priteistą išlaikymą nepilnametei dukrai grindžia tuo, kad jis jokio turto neturi, yra bedarbis, gauna 400 Lt nedarbo išmoką, darbo neranda dėl objektyvių priežasčių, nepilnametei dukrai išlaikyti galėtų būti priteistas 1 MGL arba 1 bazinė socialinė išmoka. Taip pat apeliantas apeliaciniame skunde nurodo nurodo, kad nuo 2009 m. iki 2009-08-12 jis gavo 5639 Lt, todėl nėra objektyvu priteisti iš jo 1500 Lt išlaikymo įsiskolinimą. Įvertinus byloje šalių pateiktus, pirmosios instancijos teismo surinktus įrodymus, darytina išvada, kad apeliacinio skundo argumentai, kurių pagrindu prašoma sumažinti pirmosios instancijos teismo priteistą išlaikymą iš atsakovo, nėra pagrįsti.
CK 3.192 str. 1 d. įtvirtinta, kad tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. CK 3.192 str. 2 d. nurodyta, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas, t. y. nustato kriterijus, į kuriuos atsižvelgiant nustatomas nepilnamečiam vaikui priteisiamo išlaikymo dydis. Priteisiant išlaikymą iš vieno iš tėvų, atsižvelgiama į tai, kad materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai (CK 3.192 str. 3 d.). Vaikų išlaikymo tiesioginis tikslas – maksimaliai patenkinti vaiko poreikius ir interesus. CK 3. 192 str. 2 d. numatytoms būtinoms vaiko vystymosi sąlygoms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, lavinimuisi, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Vaiko išlaikymo dydis pirmiausiai siejamas su protingais jo paties poreikiais, kuriuos lemia jo gabumai, polinkiai. Išlaikymo dydį lemia ir tėvų turtinė padėtis. Teismų praktikoje yra taikomas orientacinis kriterijus dėl priteistino išlaikymo dydžio, nustatytas, atsižvelgiant į CK 6.461 str. 2 d. nuostatas, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004-04-26 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr.3K-3-259/2004, 2009-11-10 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009). Tai reiškia, kad minimalus išlaikymo dydis per mėnesį yra siejamas su minimalia mėnesio alga. Šiuo metu minimali mėnesio alga yra 800 Lt. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad protingos ir būtinos išlaidos nepilnametei šalių dukrai išlaikyti per mėnesį yra 800 Lt, tokia suma yra pakankama vaiko poreikiams tenkinti ir užtikrinti vaiko vystymuisi būtinas sąlygas. Apeliantas nei pirmosios instancijos teisme, nei apeliaciniame skunde nenurodė ir nepateikė įrodymų, kad nepilnametės poreikiams patenkinti būtų pakankama mažesnė išlaikymo suma nei 800 Lt. Apeliantas iš esmės neginčija savo, kaip tėvo, pareigos išlaikyti nepilnametę dukrą, tačiau nesutinka, jog iš jo būtų priteista didesnė dalis išlaikymo, sutinka teikti 250 Lt išlaikymą dukrai, tokį galimo teikti išlaikymo dydį grindžia savo turtinę padėtimi, t. y. tuo, jog jokio turto neturi, yra bedarbis, gauna 400 Lt nedarbo išmoką. Tai reiškia, kad tuo atveju, jei būtų sutikta su atsakovo pozicija, jog jis turi teikti 250 Lt išlaikymą dukrai, likusią vaiko poreikius tenkinančią išlaikymo dalį, t. y. 550 Lt, turėtų teikti ieškovė, tačiau pagal bylos duomenis ieškovė V. V. teikti tokio išlaikymo nepilnametei dukrai neturi galimybių. Dėl šių aplinkybių nepripažintini pagrįstais ir apeliacinio skundo argumentai, kad nepilnametei dukrai išlaikyti iš atsakovo galėtų būti priteistas bazinės socialinės išmokos (1 MGL) dydžio išlaikymas, kuris šiuo metu yra 130 Lt.
Iš Vilniaus Ozo vidurinės mokyklos 2009-03-23 pažymėjimo matyti, kad ieškovė V. V., pareikšdama ieškinį, mokėsi 12 klasėje (b. l. 7). Bylos nagrinėjimo metu ieškovė baigė vidurinę mokyklą ir įstojo į Vilniaus Gedimino technikos universitetą Fundamentinių mokslų fakulteto Inžinerinės informatikos studijų programą, valstybės finansuojamą vietą. Studijas planuoja baigti 2013 m., ieškovę išlaiko tėvai (b. l. 101, 106). Pirmosios instancijos teismo posėdžio metu ieškovė nurodė, kad gauna 70 Lt stipendiją, išmokų vaikui sukakus 3 metams nebegauna (b. l. 172). Ieškovė kartu su dukra gyvena bute, esančiame (duomenys neskelbtini), kurio 1/6 dalis nuosavybės teise priklauso ieškovei, 5/6 dalys – ieškovės motinai L. V., taip pat ieškovei priklauso 75/107410 dalys žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) (b. l. 17-18, 36), ieškovė neturi jos vardu registruotų kelių transporto priemonių (b. l. 15). Ieškovė nurodė, kad iki vaikui suėjo 3 metai ji gaudavo pašalpą, kurią sumokėdavo už dukros ikimokyklinio ugdymo įstaigą „Gilužis“, išlaikyti dukrą bei save jai padeda ieškovės motina ir tėvas, motina taip pat moka už ieškovei nuosavybės teise priklausančią buto dalį paskolą. Atsakovas V. T. nuo 2007-09-17 iki 2009-04-15 dirbo UAB „Volunta parket“, nuo 2009-04-15 iki 2009-08-12 – UAB „Kit Logistics“ (b. l. 71, 111). Atsakovui už laikotarpį nuo 2008-07-01 iki 2008-09-30 buvo priskaičiuotas 2695,87 Lt darbo užmokestis, už laikotarpį nuo 2008-10-01 iki 2008-12-31 – 2700 Lt, už laikotarpį nuo 2009-01-01 iki 2009-03-31 – 2485,71 Lt, už laikotarpį nuo 2009-04-01 iki 2009-04-15 – 1364,31 Lt, už laikotarpį nuo 2009-04-15 iki 2009-06-30 – 1028,57 Lt, už laikotarpį nuo 2009-03-18 iki 2009-03-20 – 84,86 Lt ligos pašalpa, už laikotarpį nuo 2009-07-01 iki 2009-08-12 – 676,14 Lt (b. l. 80-82, 163). Nuo 2009-08-25 atsakovas įregistruotas darbo biržoje, nuo 2009-09-01 paskirta nedarbo draudimo išmoka, nuo 2009-09-01 iki 2009-10-31 atsakovui išmokėta 1206,26 Lt nedarbo draudimo išmoka (b. l. 146). Iš atsakovo Metinės pajamų mokesčio deklaracijos matyti, jog atsakovas per 2008 metus gavo 8752,87 Lt pajamų (b. l. 88-91), atsakovo vardu įregistruota transporto priemonė – 1988 m. MAZDA 626, atsakovo nuosavybės teisės į nekilnojamuosius daiktus, esančius Lietuvos Respublikoje, neįregistruotos (b. l. 93, 94, 142, 147). Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad atsakovas turi automechaniko specialybę. Apeliantas šios pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės neginčija. Byloje nepateikti duomenys, kad atsakovas turi kitų išlaikytinių, kad teikti priteisto išlaikymo dukrai negali dėl sveikatos, ar kitų objektyvių nuo atsakovo pastangų nepriklausančių aplinkybių, kokių atsakovas ėmėsi priemonių, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas dukrai. Vien ta aplinkybė, jog atsakovas, būdamas darbingo amžiaus ir sveikatos, nedirba, pati savaime negali reikšti teisinio pagrindo mažinti išlaikymą nepilnamečiam vaikui, nes ši aplinkybė nepateisina nuolatinių pajamų iš darbo teisinių santykių neturėjimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009-12-12 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-596/2010). Kaip nustatyta aukščiau, atsakovas pateikė įrodymus, kad yra įregistruotas darbo biržoje, tačiau ši aplinkybė netrukdo atsakovui savo iniciatyva ieškoti darbo. Asmens galėjimas ar negalėjimas pagerinti savo turtinę padėtį yra vertinamoji aplinkybė, priklausanti tiek nuo objektyvių, tiek nuo subjektyvių veiksnių. Subjektyvūs veiksniai – tai paties asmens pastangos, noras, požiūris ir jo vertinamos galimybės gauti pajamas; objektyvūs – išsilavinimas, amžius, sveikata, šalies ekonominė situacija ir kt. aplinkybės, kurių asmuo negali valdyti ir negali būti laikomas už jas atsakingu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010-01-11 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-32/2010; 2010-02-09 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2010). Tėvai privalo iš anksto įvertinti esamą turtinę padėtį, savo pasirengimą reikiamai pasirūpinti vaiku; priešingu atveju, tėvams neįvertinus savo pasirengimo užauginti vaiką, ugdyti jo asmenybę, sudarant būtinas sąlygas vaikui vystytis, atsakomybė už sąmoningai prisiimtą pernelyg didelę socialinę riziką ir pasekmes tenka patiems tėvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004-04-26 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004).
Įvertinus šalių turtinę padėtį, tai, jog šalių nepilnametė dukra gimė tuo metu, kai ieškovė dar buvo moksleivė, ieškovė dar nėra įgijusi profesijos, todėl negali gauti pajamų, tai, jog atsakovas jau yra įgijęs profesiją, gimus dukrai buvo pilnametis, yra jaunas, sveikas, darbingas, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas teisingai ir pagrįstai, nustatydamas teiktino išlaikymo dydį orientavosi į minimalią algą bei priteisė didesnę išlaikymo nepilnametei dukrai dalį iš atsakovo. Iš byloje esančio Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų departamento Vaikų teisių apsaugos skyriaus 2009-06-30 Buities tyrimo akto matyti, kad atsakovas nebendrauja su nepilnamete dukra, nepilnamečio vaiko kasdienių poreikių tenkinimu rūpinasi vien ieškovė, t. y. ieškovė užtikrina, kad būtų patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, sveikatai, lavinimuisi, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Taip pat ji užtikrina, kad vaikas būtų aprūpintas būstu. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nagrinėdama klausimą, kokio dydžio išlaikymą turi teikti atsakovas savo dukrai, atsižvelgia taip pat ir į tai, kad tam iš tėvų, su kuriuo gyvena nepilnametis vaikas, tenka ir kasdienė vaiko priežiūra, rūpinimasis, kurių paprastai nekompensuoja išlaikymo priteisimas.
Dėl aukščiau nurodytų aplinkybių taip pat pripažintini pagrįstais pirmosios instancijos teismo argumentai, kurių pagrindu nustatytas išlaikymo, kurį turėjo teikti atsakovas dukrai 2009 m. kovo, balandžio, gegužės mėn., įsiskolinimas, t. y. 1500 Lt.
Dėl to apeliacinio skundo argumentai, kurių pagrindu prašoma panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą, nepripažintini pagrįstais, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas.
Netenkinus atsakovo apeliacinio skundo, ieškovei iš atsakovo priteistinos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme. Už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą ieškovė turėjo 200 Lt išlaidų. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovės turėtos išlaidos apeliacinės instancijos teisme neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004-03-26 nutarimu patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) 8.11 p. nurodyto maksimalaus dydžio (1200 Lt), vadovaujantis protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principais, ieškovei priteistina 200 Lt išlaidų už teisinę pagalbą apeliacinės instancijos teisme (CPK 88, 93, 98 str.).
Pagal Vilniaus apygardos teismo pažymą apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, šioje byloje apeliacinės instancijos teismas turėjo 8,50 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Netenkinus atsakovo apeliacinio skundo, nurodytos išlaidos priteistinos iš atsakovo į valstybės biudžetą (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 92, 96 str.).
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 325-331 str.,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2010 m. sausio 28 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti V. V. iš V. T. 200 Lt bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.
Priteisti valstybei (išieškotojas – Valstybinė mokesčių inspekcija (juridinio asmens kodas 188659752), biudžeto pajamų surenkamoji sąskaita LT 247300010112394300, įmokos kodas 5660) iš V. T. 8,50 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu apeliacinės instancijos teisme.