Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą ieškovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos ieškinį atsakovui V. Š. dėl savavališkos statybos padarinių pašalinimo ir pagal atsakovo V. Š. priešieškinį ieškovei Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos dėl savavališkos statybos padarinių įteisinimo, tretieji asmenys: Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos, D. Š., E. D., Z. D., R. S..

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovė pateikė ieškinį atsakovui V. Š., kuriuo prašo įpareigoti atsakovą savo lėšomis per 3 mėnesius po sprendimo įsiteisėjimo dienos pašalinti savavališkos statybos padarinius, t. y. nugriauti valstybinėje žemėje šalia žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), kad. Nr. (duomenys neskelbtini), pastatytą medinių elementų tvorą bei sutvarkyti statybvietę; teismo sprendime nurodyti, kad atsakovui neįvykdžius sprendimo per nustatytą terminą, ieškovė turi teisę nugriauti valstybinėje žemėje šalia žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), kad. Nr. (duomenys neskelbtini), pastatytą medinių elementų tvorą ir sutvarkyti statybvietę pati, reikiamas išlaidas išieškant iš atsakovo.

Nurodė, kad šalia atsakovui V. Š. ir tretiesiems asmenims bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), valstybinėje žemėje buvo pastatyta 39,23 m ilgio ir 1,7 m aukščio medinių elementų tvora.

Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 2 straipsnio 6 dalyje nurodyta, kad nesudėtingas statinys yra paprastų konstrukcijų pastatas, kurio didžiausias aukštis 8,5 m, kurio visų aukštų, antstatų, pastogės patalpų ir naudojimo paskirtimi susietų priestatų plotų suma yra ne didesnė kaip 80 kvadratinių metrų ir kurio rūsys (pusrūsis) yra ne didesnis kaip vieno aukšto; paprastų konstrukcijų inžinerinis statinys. Pastato ir inžinerinio statinio paprastų konstrukcijų požymius ir techninius parametrus nustato normatyviniai statybos techniniai dokumentai. Vadovaujantis statybos techninio reglamento STR 1.01.07:2010 ,,Nesudėtingi statiniai“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. rugsėjo 27 d. įsakymu D1-812, priedo „Nesudėtingų statinių sąrašas“ 2 lentelės 3.1 punkte nustatytais techniniais parametrais, tvoros, kurių aukštis yra ? 1 m, ? 2 m, priskirtinos I grupės nesudėtingiems statiniams. Šiuo atveju pastatyta tvora laikytina I grupės nesudėtingu statiniu.

Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, vykdydama žemės naudojimo valstybinę kontrolę, atliko žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), patikrinimą, po kurio ieškovei buvo pateiktos Vilniaus miesto skyriaus vyr. specialisto surašyto 2014 m. spalio 6 d. žemės naudojimo patikrinimo akto Nr. 49ŽN-293 ir schemos M 1:300 „Dėl valstybinės žemės užėmimo“ (sudaryta 2014 m. spalio 6 d.) kopijos. Minėtame akte nustatyta, kad žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), savininkai yra užėmę valstybinę žemę, kurioje pastatyta tvora. Užimtas valstybinės žemės plotas apie 307 kv. m.

Vadovaujantis Statybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktais teisė būti statytoju įgyvendinama, kai statytojas žemės sklypą, kuriame statomas statinys, valdo nuosavybės teise arba valdo ir naudoja kitais Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytais pagrindais bei statytojas turi statybą leidžiantį dokumentą (kai jis privalomas). Statybos įstatymo 23 straipsnio 28 dalyje imperatyviai nurodoma, kad statyba be galiojančio statybą leidžiančio dokumento, kai jis yra privalomas, draudžiama. Pagal šio įstatymo 20 straipsnio 1 dalies 6 punkto, 23 straipsnio 1 dalies 5 punkto nuostatas naujo nesudėtingo statinio statybos atveju statybą leidžiantis dokumentas nėra privalomas, tačiau pagal teisės aktų nuostatas privaloma gauti žemės sklypo ar gretimų žemės sklypų savininkų ar valdytojų sutikimus. Vadovaujantis Statybos techninio reglamento STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“ 33.3 punktu, kai naujo nesudėtingo statinio statybos ar nesudėtingo statinio rekonstravimo atveju pagal teisės aktų reikalavimus neprivaloma parengti supaprastinto statybos projekto arba supaprastinto rekonstravimo projekto, kaip statybą leidžiančius dokumentus privaloma turėti rašytinius sutikimus (susitarimus) žemės sklypo savininko ar valdytojo, kai statinį numatoma statyti ar rekonstruoti ne statytojui priklausančiame ar valdomame žemės sklype.

Ieškovės teigimu, vadovaujantis aukščiau nurodyta teisine reglamentacija, tvoros statybai būtina turėti valstybinės žemės sklypo savininko ar valdytojo rašytinį sutikimą. Statybų patikrinimo ir savavališkos statybos akto surašymo metu privalomas statybą leidžiantis dokumentas statybų valstybinę priežiūrą vykdančiam pareigūnui pateiktas nebuvo. Statybos įstatymo 2 straipsnio 71 punkte pateikiama savavališkos statybos sąvoka, pagal kurią tai „statinio ar jo dalies statyba be galiojančio statybą leidžiančio dokumento <...>“. Nagrinėjamu atveju atsakovas atliko savavališkos statybos darbus ir tuo pažeidė Statybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punkto, 12 straipsnio 1 dalies 4 punkto, 23 straipsnio 28 dalies imperatyvius reikalavimus.

Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus vyriausiasis specialistas surašė 2014 m. lapkričio 26 d. savavališkos statybos aktą Nr. SSA-00-141126-00207. 2014 m. lapkričio 26 d. atsakovui buvo surašytas privalomasis nurodymas Nr. PRN-00-141126-00217, kuriuo atsakovui nurodyta savo lėšomis ne vėliau kaip iki 2015 m. gegužės 26 d. pašalinti savavališkos statybos padarinius – nugriauti tvorą ir sutvarkyti statybvietę. Atsakovo prašymu privalomojo nurodymo įvykdymo terminas buvo pratęstas iki 2015 m. rugpjūčio 25 d. Inspekcijos privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius įvykdymo patikrinimo 2015 m. rugpjūčio 25 d. aktu Nr. NPA-00-150825-00186 nustatyta, kad aukščiau minėtas privalomasis nurodymas nebuvo įvykdytas. Taip pat pažymėjo, kad statybą leidžiantis dokumentas ieškovei nebuvo pateiktas.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.103 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad jeigu statinys (jo dalis) yra pastatytas ar statomas savavališkai arba ne savavališkai, tačiau pažeidžiant statinio projekto sprendinius ar teisės aktų reikalavimus, tai tokiu statiniu (jo dalimi) naudotis ar juo disponuoti (parduoti, padovanoti, išnuomoti ar pan.) draudžiama.

Trečiasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos pateikė atsiliepimą į ieškinį. Nurodė, kad Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyrius 2015 m. kovo 24 d. raštu Nr. 49SDŽ-244-( 14.49.22.) „Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo reikalavimai“ pateikė Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamentui projekto rengimo reikalavimus formuojamiems ir pertvarkomiems žemės sklypams, esantiems (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini). UAB „GEOKADA“ 2015 m. rugsėjo 24 d. raštu Nr. SI-310 Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemes ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriui pateikė derinti žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projektą. Vilniaus miesto skyrius 2015 m. spalio 9 d. raštu Nr. 49SJN-1749-(14.49.105.) „Dėl žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto derinimo“ informavo UAB „GEOKADA”, kad derina 406 kv. m ploto žemės sklypo, (duomenys neskelbtini), ir greta esančių teritorijų formavimo ir pertvarkymo projektus, kurių tikslas sujungti įsiterpusius valstybinės žemės plotus su besiribojančiais žemės sklypais, nes laisvoje valstybinėje žemėje negalima suformuoti racionalaus dydžio ir ribų žemės sklypų. Pažymėjo, kad V. Š. statybų patikrinimo ir savavališkos statybos akto surašymo metu statybų priežiūrą vykdančiam pareigūnui nepateikė teisės aktuose nurodytų statybą leidžiančių dokumentų, suteikiančių galimybę realizuoti teisę būti statytoju. Tokiu būdu atsakovas atliko savavališką statybą, tuo pažeisdamas imperatyvius teisės aktų reikalavimus.

Trečiasis asmuo Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos pateiktame atsiliepime į ieškinį prašė jį tenkinti. Nurodė, kad žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), patenka į Kultūros vertybių registre registruotos kultūros paveldo vietovės – Vilniaus miesto istorinės dalies teritoriją. Pagal Statybos įstatymo 20 straipsnio 1 dalies 6 punktą naujo nesudėtingo statinio statybai Aplinkos ministerijos nustatytais atvejais rengiamas supaprastintas statybos projektas. Pagal Statybos įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 4 punktą kitais, negu šios dalies 1, 2 ir 3 punktuose nurodytais atvejais, statybą leidžiantis dokumentas yra rašytinis įgalioto valstybės tarnautojo pritarimas šio įstatymo 20 straipsnio 1 dalies 4-13 punktuose nurodytam statinio projektui (kai jis yra privalomas). Pagal statybos techninio reglamento STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai", patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. rugsėjo 27 d. įsakymu Nr. D1-826, 6 priedo „Atvejai, kada yra privalomi rašytiniai pritarimai statinio projektui“ 2.2 punktą, galiojusį 2014 m. lapkričio 26 d. savavališkos statybos aktų surašymo metu, bei galiojantį šiuo metu, statant I grupės nesudėtingą statinį kultūros paveldo objekto teritorijoje, kultūros paveldo vietovėje, yra privalomas rašytinis pritarimas supaprastintam statybos projektui. Pagal Statybos įstatymo 23 straipsnio 17 dalies 4 punktą statybos kultūros paveldo statinyje, kultūros paveldo objekto teritorijoje, kultūros paveldo vietovėje ar jų apsaugos zonose atvejais raštu statinio projektui pritaria Departamento įgaliotas valstybės tarnautojas. Pagal STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“ 9 priedo „Tikrinančių projektus subjektų kompetencijos sritys“ 5 punktą Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos tikrina projektus kultūros paveldo statinių, taip pat statinių, suprojektuotų kultūros paveldo objekto teritorijoje, kultūros paveldo vietovėje, jų kultūros paveldo objekto ar kultūros paveldo vietovės apsaugos zonose. Pažymėjo, kad Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Vilniaus skyriui supaprastintas statybos projektas naujo nesudėtingo statinio statybai pateiktas nebuvo ir tokiam projektui Vilniaus skyrius nėra pritaręs.

Atsakovas pateikė priešieškinį, kuriame prašo: ieškovės ieškinį atmesti; atsakovo priešieškinį tenkinti ir nustatyti savavališkos statybos padarinio – tvoros, esančios šalia žemės sklypo (duomenys neskelbtini), įteisinimui papildomą terminą, įpareigojant atsakovą ne vėliau kaip iki 2016 m. rugpjūčio 25 d. parengti tvoros projektą, sumokėti įmoką už savavališkos statybos įteisinimą ir gauti statybą leidžiantį dokumentą; priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Nurodė, kad ieškovė 2014 m. lapkričio 26 d. surašė atsakovui savavališkos statybos aktą Nr. SSA-00-141126-00207 bei pateikė privalomąjį nurodymą pašalinti savavališkos statybos padarinius. Atsakovas, matydamas, kad iki privalomajame nurodyme nustatytos datos (2015 m. gegužės 26 d.) reikalavimų įvykdyti nesuspės, kreipėsi į ieškovę su prašymu pratęsti privalomojo nurodymo įvykdymo terminą. Terminas buvo pratęstas. Pažymėjo, kad nuo pat savavališkos statybos akto surašymo dienos atsakovas veikė geranoriškai, sąžiningai prisiimdamas atsakomybę dėl savavališkos statybos padarinių, siekdamas juos įteisinti: pateikė ieškovui paaiškinimą dėl galimai savavališkai pastatytos tvoros; ėmėsi veiksmų, siekdamas pašalinti savavališkos statybos padarinį – inicijavo procesų, reikalingų žemės sklypų išpirkimui, pradėjimą, projektų rengimą; kreipėsi su prašymu privalomojo nurodymo įvykdymo terminą pratęsti; sudarė sutartį su UAB „Geokada“ dėl žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projekto parengimo, kadastro duomenų bylų parengimo po formavimo ir pertvarkymo projekto parengimo; parengė žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą; parengtą projektą suderino su Vilniaus miesto savivaldybe; pateikė projektą derinti Nacionalinei žemės tarnybai; suderino projektą su Kultūros ir paveldo departamentu prie Kultūros ministerijos. Atsakovas iki ieškovės sprendime nustatyto termino privalomojo nurodymo dėl aplinkybių, nepriklausančių nuo atsakovo valios, neįvykdė. Atsakovas 2015 m. rugsėjo 24 d. kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su prašymu atnaujinti procesinį terminą prašymui pateikti ir pratęsti atsakovui nustatytą Privalomojo nurodymo įvykdymo terminą iki 2015 m. rugpjūčio 25 d.

Pabrėžė, kad būtent ilgai trunkantys formalūs žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo, derinimo bei tvirtinimo darbai sąlygojo tai, jog atsakovas nespėjo įteisinti savavališkos statybos statinio – tvoros. Nepaisant akivaizdžios atsakovo valios įvykdyti Privalomąjį nurodymą, atsakovas neturėjo galimybės formalių projekto derinimo, tvirtinimo ir rengimo procesų sukontroliuoti bei suvaldyti, todėl savavališkos statybos padariniai (juos įteisinant) liko nepašalinti.

Pažymėjo, kad savavališkos statybos padarinio – tvoros, pastatymas (termino tvorą įteisinti pratęsimas) nei aplinkai, nei visuomenės interesams jokių neigiamų pasekmių nesukelia. Atsakovui priklausančio statinio nugriovimas susiklosčiusioje situacijoje absoliučiai netikslingas, kadangi ne tik sukeltų papildomų ir nepagrįstų išlaidų atsakovui (susijusių su tvoros griovimo darbais), tačiau atsakovui pabaigus derinti žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projektą, išpirkus valstybinės žemės sklypo dalį, jis organizuotų statybą leidžiančius dokumentus ir toje pačioje vietoje pastatytų analogišką tvorą. Atsakovo užsakymu yra parengtas žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projektas, atsakovas ketina įsigyti valstybinės žemės sklypo dalį, kurioje šiuo metu stovi savavališkos statybos statinys – tvora, sumokėti įmoką už savavališkos statybos įteisinimą, gauti statybą leidžiančius dokumentus, tačiau tam reikia papildomo laiko. Pažymėjo, kad visi žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto derinimo darbai yra vykdomi per naujai įdiegtą Žemėtvarkos planavimo dokumentų rengimo informacinę sistemą (ŽPDRIS), kuri šiuo metu yra integravimo procese, todėl nuolat stringa, institucijų darbuotojams kyla neaiškumų dėl šios sistemos naudojimo subtilybių, todėl visos šios aplinkybės neabejotinai papildomai apsunkina atsakovo iniciatyva pradėtų procesų eigą.

Trečiasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos pateikė atsiliepimą į priešieškinį. Nurodė, kad atsakovas V. Š. atliko savavališką statybą, tuo pažeisdamas imperatyvius teisės aktų reikalavimus. Atkreipė dėmesį į tai, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas išnagrinėjo administracinę bylą Nr. eI-11165-473/2015 pagal pareiškėjų K. Š. ir V. Š. prašymą dėl privalomojo nurodymo termino atnaujinimo ir pratęsimo ir prašymą atmetė.

Ieškovė Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos pateikė atsiliepimą į priešieškinį, kuriame prašo: civilinės bylos dalį dėl priešieškinio reikalavimų nutraukti; netenkinus prašymo dėl civilinės bylos dalies nutraukimo, priešieškinį atmesti kaip nepagrįstą; ieškovės ieškinį tenkinti. Nurodė, kad atsakovas, siekdamas, jog teismas visų pirma leistų įteisinti savavališką statybą, nustatydamas terminą statybą leidžiančiam dokumentui gauti, o tik jo negavus įpareigotų griauti ar pertvarkyti statinius, turi teikti įrodymus ir paaiškinimus, kad egzistuoja Priežiūros įstatymo 14 straipsnio 7 dalyje įtvirtintos aplinkybės bei reali galimybė savavališkai atliktiems statybos darbams gauti statybą leidžiantį dokumentą. Ir tik teismas, išnagrinėjęs visas reikšmingas aplinkybes, turi teisę savo nuožiūra priimti sprendimą šalinti savavališkos statybos padarinius visų pirma suteikiant galimybę savavališką statybą įteisinti. Tokio teismo sprendimo priėmimo galimybė kildinama tiesiogiai iš įstatymo nuostatų, o ne iš civilinėje byloje atsakovo keliamų reikalavimų. Pažymėjo, kad Priežiūros įstatymo 14 straipsnio 7 dalis nurodo teismo veiksmus, kai pagal minėto straipsnio 6 dalį Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija kreipiasi į teismą dėl įpareigojimo vykdyti privalomąjį nurodymą. Šiuo atveju nėra aišku, kaip pareikštas priešieškinis apgins atsakovo pažeistas teises. Atsakovo reikalavimas, kurio patenkinimas nereikštų pažeistų teisių ar teisėtų interesų apgynimo, negali būti bylos nagrinėjimo dalyku. Bylos dalis pagal priešieškinio reikalavimus turėtų būti nutraukta CPK 293 straipsnio 1 dalies punkto pagrindu, t. y. dėl to, kad priešieškiniu keliamas ginčas nepriskirtinas civilinių teismų kompetencijai. Atkreipė dėmesį, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas 2015 m. lapkričio 30 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI-11165-473/2015 atsakovo V. Š. prašymą pratęsti terminą savavališkos statybos padarinių pašalinimui atmetė.

Trečiasis asmuo Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos atsiliepime į priešieškinį palaikė savo atsiliepime į ieškinį išdėstytus argumentus. Nurodė, kad priešieškinio reikalavimas atmesti ieškovės ieškinį yra netenkintinas. Priešieškinio reikalavimą nustatyti terminą savavališko statinio padariniams įteisinti prašo spręsti teismo nuožiūra.

Teismo posėdyje dalyvaujantys byloje asmenys palaikė atitinkamai reikalavimus ir atsikirtimus, pagrįsdami juos iš esmės procesiniuose dokumentuose nurodytais argumentais. Atsakovo ir trečiojo asmens E. D. atstovė prašė teismo nustatyti protingą terminą savavališkos statybos įteisinimui.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Ieškinys tenkintinas visiškai. Priešieškinis atmestinas.

Byloje nustatyta, kad ieškovė statinio naudotojui - atsakovui V. Š. - 2014-11-26 surašė savavališkos statybos aktą Nr. SSA-00-141126-00207, kuriuo nustatė, kad valstybinėje žemėje šalia (duomenys neskelbtini), kurio sklypo kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), yra savavališkai pastatyta tvora. Remdamasi šiuo aktu ieškovė 2014-11-26 surašė atsakovui privalomąjį nurodymą Nr. PRN-00-141126-00217, kuriuo nurodė minėtame akte nustatytus savavališkos statybos padarinius pašalinti ne vėliau kaip iki 2015-05-26.

Atsakovo prašymu ieškovė 2015-05-25 sprendimu Nr. (23.51)RE-139 pratęsė atsakovui privalomojo nurodymo įvykdymo terminą iki 2015-08-25.

Dėl minėtų faktinių aplinkybių byloje nekilo ginčas.

Nagrinėjamu atveju iš esmės kilo ginčas dėl savavališkos statybos padarinių įteisinimo.

Pagal Statybos įstatymo 32 straipsnio nuostatas savavališkos statybos padariniai šalinami Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo (toliau – Priežiūros įstatymas) nustatyta tvarka. Sprendžiant dėl savavališkos statybos padarinių šalinimo, taikomi įstatymai, galiojantys padarinių šalinimo metu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-492/2008).

Ieškovas reikalauja taikyti įstatyme numatytą savavališkos statybos padarinių šalinimo priemonę - įpareigojimą nugriauti statinį ir sutvarkyti statybvietę (Priežiūros įstatymo 14 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 3 dalis, 7 dalis, 9 dalies 2 punktas).

Konstitucinis Teismas 2011 m sausio 31 d. nutarime pažymėjo, kad sprendimas įpareigoti statytoją statomą statinį nugriauti ar jį reikiamai pertvarkyti (dalį statinio nugriauti, jį perstatyti ir pan.) tais atvejais, kai atlikti statybos darbai toje vietoje yra apskritai negalimi, o nustatyti pažeidimai objektyviai gali būti pašalinami tik nugriaunant ar perstatant statinį, yra proporcingas (adekvatus) padarytam pažeidimui ir atitinkantis siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus apginti pažeistas asmenų teises, išlaikyti teisingą visuomenės ir asmens interesų pusiausvyrą, užtikrinti aplinkos, saugomų teritorijų ir vertingų vietovių, kitų gamtos objektų apsaugą, tinkamą, racionalų teritorijų naudojimą, ir vertintinas kaip konstituciškai pagrįstas. Tame pačiame nutarime pažymėta, kad visa teisės sistema turi būti grindžiama konstituciniu teisinės valstybės principu, kuris suponuoja ir nustatytos teisinės atsakomybės proporcingumą; už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus; tarp siekiamo tikslo ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas). Taigi, jei neteisėtos statybos padarinius galima pašalinti statinio negriaunant, jo griovimas gali reikšti proporcingumo principo pažeidimą.

Priežiūros įstatymo 14 straipsnio 9 dalies 1 punkto nuostatos numato, kad gali būti leidžiama teisės aktų nustatyta tvarka parengti projektinę dokumentaciją ir, sumokėjus Statybos įstatymo 1 priede nustatytą įmoką už savavališkos statybos įteisinimą, gauti statybą leidžiantį dokumentą, šalinantį savavališkos statybos padarinius, tais atvejais, kai žemės sklype (teritorijoje), kuriame (kurioje) nustatyta savavališka statyba, tokios paskirties naujo statinio statyba yra galima arba tokie šio statinio rekonstravimo, remonto ar griovimo darbai yra galimi pagal galiojančius detaliuosius planus ar žemės valdos projektus (jeigu jie privalomi), taip pat bendruosius planus ar specialiojo teritorijų planavimo dokumentus ir tokia statyba neprieštarauja imperatyviems aplinkos apsaugos, paveldosaugos, saugomų teritorijų apsaugos teisės aktų reikalavimams; šių veiksmų per nustatytą terminą neatlikus, – vykdyti šios dalies 2–5 punktuose nurodytus reikalavimus.

Nagrinėjamu atveju aktualu tai, kad Priežiūros įstatymo 14 straipsnio 12 dalimi, įsigaliojusia 2019 m. sausio 1 d. (2016 m. birželio 30 d. įstatymu Nr. XII-2578) nustatyta, jog savavališkai valstybinėje žemėje statomų ir pastatytų naujų statinių įteisinimas draudžiamas, jeigu statybos darbai atlikti neturint žemės valdymo ar naudojimo teisių.

Taigi, ginčo tvoros, kaip nesudėtingo inžinerinio statinio (Statybos įstatymo 2 straipsnio 16, 30 ir 84 dalys), įteisinimas teisinėje situacijoje, kai nuo 2019-01-01 atsakovas neturi valstybinės žemės valdytojo ar naudotojo teisių, yra draudžiamas. Tai suponuoja, kad ir faktinė aplinkybė, jog atsakovas 2021-05-18 prašymu kreipėsi dėl žemės sklypo formavimo / pertvarkymo projekto, neturi teisinės reikšmės nagrinėjamu atveju.

Dėl minėto teisinio reguliavimo konstatuotina, kad nesant duomenų apie atsakovo turimas valdymo ar naudojimo teises į valstybinę žemę, ant kurios yra ginčo tvora, ieškovė pagrįstai reikalauja per 3 mėnesius po teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos nugriauti valstybinėje žemėje šalia žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), pastatytą medinių elementų tvorą bei sutvarkyti statybvietę. Teismas sutinka, kad nurodytas terminas yra pakankamas ir atitinka protingumo kriterijų, be to, dėl šio termino nekilo ir ginčas (CK 1.5 straipsnis, CPK 178, 179, 185 straipsniai, 273 straipsnio 3 dalis).

Tuo pačiu konstatuotina, kad dėl minėtų argumentų nėra pagrindo tenkinti priešieškinio.

Kiti byloje dalyvaujančių asmenų argumentai ir pateikti įrodymai esminės reikšmės bylai neturi, todėl teismas atskirai jų neaptaria (CPK 3 straipsnio 1 ir 8 dalys, 185 straipsnis).

Konstatavus, kad ieškinys tenkintinas, o priešieškinis atmestinas, iš atsakovo priteistina į valstybės biudžetą 88,66 Eur bylinėjimosi išlaidų: 31 Eur žyminio mokesčio (mokėtinas žyminis mokestis ieškinio padavimo metu) ir 57,66 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu; atsakovui nepriteistina jo turėtos bylinėjimosi išlaidos (CPK 88, 93, 96, 98 straipsniai).

Dėl pandemijos Lietuvos teritorijoje ir teismo posėdyje byloje dalyvaujantiems asmenims sutinkant šis sprendimas skelbiamas rašytinio proceso tvarka – tai atitinka CPK 3 straipsnio 1 ir 8 dalyje įtvirtintus teisingumo ir protingumo principus, todėl jo apskundimo terminas skaičiuotinas nuo sprendimo kopijos įteikimo dienos.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263-268, 270, 273 straipsniais teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Patenkinti ieškinį visiškai, atmesti priešieškinį.

Įpareigoti atsakovą V. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) savo lėšomis per 3 (tris) mėnesius po sprendimo įsiteisėjimo dienos pašalinti savavališkos statybos padarinius: nugriauti valstybinėje žemėje šalia žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), kad. Nr. (duomenys neskelbtini), pastatytą medinių elementų tvorą bei sutvarkyti statybvietę.

Atsakovui V. Š. neįvykdžius teismo sprendimo nustatytu terminu, leisti ieškovei Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos nugriauti valstybinėje žemėje šalia žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), kad. Nr. (duomenys neskelbtini), pastatytą medinių elementų tvorą ir sutvarkyti statybvietę, reikiamas išlaidas išieškant iš atsakovo V. Š..

Priteisti iš atsakovo V. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 88,66 Eur (aštuoniasdešimt aštuonis eurus 66 ct) bylinėjimosi išlaidų. Valstybei priteista suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.