Panevėžio apygardos teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Valdo Ciesiūno, Donato Jatužio ir Jolantos Raščiuvienės (kolegijos pirmininkė),

nuteistajam D. L., jo atstovei Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus vyriausiajai specialistei G. Ž.,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Panevėžio apygardos prokuratūros Panevėžio apylinkės prokuratūros prokurorės Kristinos Ulienės apeliacinį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2018 m. balandžio 9 d. nuosprendžio, kuriuo D. L. nuteistas pagal Lietuvus Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams 9 (devyniems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir D. L. paskirta bausmė - laisvės atėmimas 1 (vieneriems) metams ir 2 (dviems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su Panevėžio miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio 29 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme, bausmes iš dalies sudedant, ir D. L. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 3 (trejiems) metams 8 (aštuoniems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu į bausmės laiką įskaitytas laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas nuo 2017 m. liepos 4 d. 10.30 val. iki nuosprendžio paskelbimo dienos (2018-04-09).

Vadovaujantis BK 92 straipsniu, 82 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 87 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 1 ir 2 punktais, 3 dalies 5 punktu, 4 dalimi, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 3 (trejiems) metams, D. L. paskiriant auklėjamojo poveikio priemonę – elgesio apribojimą dvylikai mėnesių bei įpareigojant mokytis, tęsti mokslą arba dirbti; būti namuose nuo 23.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi; lankytis pas psichologą; taip pat D. L. uždrausta pakeisti gyvenamąją vietą be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, žinios.

Kardomoji priemonė – suėmimas nuo nuosprendžio paskelbimo dienos pakeista į kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

Iš D. J., D. L., A. L. solidariai priteista civiliniam ieškovui (duomenys neskelbtini) 2518,66 Eur (du tūkstančiai penki šimtai aštuoniolika eurų 66 ct) turtinei žalai atlyginti. Nepilnamečiui D. L. neturint turto ir pajamų, turtinė žala jo atžvilgiu priteista subsidiariai iš jo atstovo pagal įstatymą (duomenys neskelbtini).

Iš D. J., D. L., A. L. priteista solidariai civiliniam ieškovui (duomenys neskelbtini) (nukentėjusiųjų B. K., K. M., V. Š. ir D. F. vardu byloje pareikštui ieškiniui) 180 Eur (vienas šimtas aštuoniasdešimt eurų) turtinei žalai atlyginti. Nepilnamečiui D. L. neturint turto ir pajamų, turtinė žala jo atžvilgiu priteista subsidiariai iš jo atstovo pagal įstatymą (duomenys neskelbtini).

Šiuo nuosprendžiu taip pat buvo nuteisti D. J., A. L., tačiau jų atžvilgiu apeliaciniai skundai nepaduoti.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Bylos esmė

1. D. L. nuteistas už tai, kad laikotarpyje nuo 2017 m. liepos 1 d. 23.30 val. iki 2017 m. liepos 3 d. 4.00 val., veikdamas bendrininkų grupėje kartu su D. J. ir A. L., įsibraudami į (duomenys neskelbtini), per kelis kartus pagrobė svetimą, (duomenys neskelbtini) bei nukentėjusiajam S. Č. priklausantį turtą už 2954,17 Eur, o būtent: iš anksto susitaręs su D. J. ir A. L. pagrobti svetimą turtą, esantį (duomenys neskelbtini) administracinėse patalpose, 2017 m. liepos 1 d. apie 23.30 val. išstumdami langą įsibrovė į pastato antrajame aukšte esantį kabinetą Nr. 232 „Buhalterija“ iš kurio, išlauždami šio ir dar penkių kabinetų durų staktas bei durų spynas įsibrovė į penkis (duomenys neskelbtini) kabinetus ir nusikalstamus ketinimus įvykdė, kai iš:

1) kabineto Nr. 224 „Direktoriaus pavaduotojas ūkio reikalams“ pagrobė nešiojamą kompiuterį LENOVO B71-80, serijos numeris (duomenys neskelbtini)44 Eur vertės, muzikinį centrą Sony MHCV 11.(duomenys neskelbtini)25 Eur vertės, T. T. T. GO, s/n (duomenys neskelbtini) 151,90 Eur vertės, S. Č. pinigus monetomis – 35 Eur;

2) kabineto Nr. 223 „Socialinės globos skyriaus vadovo“ pagrobė metalinę spintą (seifą) 36,79 Eur vertės su (duomenys neskelbtini) Vaikų grupinio gyvenimo namuose globojamų vaikų asmens ir finansiniais dokumentais;

3) kabineto Nr. 225 „Socialinio darbo vadybininkas“ supakuotą USB raktą, 11,65 Eur vertės;

4) kabineto Nr. 228 „Ūkvedys. Dietistas“ kompiuterį HP 15 AC009N15.6/i, 384,22 Eur vertės su kompiuteryje įdiegta 568,04 Eur įdiegta maisto tvarkymo programa;

5) kabineto Nr. 231 „Socialinis darbuotojas globai ir įvaikinimui. Aplinkos ir būsto pritaikymo specialistas“ pagrobė kompiuterį „DELL“ (mėlynos spalvos korpusu) 373,36 Eur vertės, kompiuterį „DELL Inspirion 15“ 287,27 Eur vertės, kompiuterį „ACER (duomenys neskelbtini) 194,60 Eur vertės, USB raktą, 11, 65 Eur vertės.

II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

2. Apeliaciniu skundu prokurorė prašo panaikinti Panevėžio apylinkės teismo 2018 m. balandžio 9 d. nuosprendį dalyje dėl D. L. paskirtos bausmės vykdymo atidėjimo ir nuosprendžiu paskirtą galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 3 (trejiems) metams 9 (devyniems) mėnesiams paskirti atlikti nepilnamečių pataisos namuose. Taip pat panaikinti nuosprendį dalyje dėl civilinio ieškinio, kuria D. L. neturint turto ir pajamų turtinė žala jo atžvilgiu priteista subsidiariai iš jo atstovo pagal įstatymą (duomenys neskelbtini). Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą. Prokurorė apeliaciniame skunde nurodo:

2.1. Apylinkės teismas D. L. tinkamai parinko bausmę, tačiau nusprendęs taikyti bausmės vykdymo atidėjimą, neatsižvelgė į bausmės paskirtį, bendruosius bausmės skyrimo pagrindus ir nemotyvuotai, nesant bausmės vykdymo atidėjimo sąlygų, atidėjo bausmės vykdymą.

2.2. D. L. anksčiau teistas tris kartus už analogiškų veikų, taip pat kitų turtinio pobūdžio sunkių (4 veikos) bei apysunkių (9 veikos) nusikaltimų padarymą, turi neišnykusį teistumą, naują apysunkį nusikaltimą padarė bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, vykstant jo probacijos procesui. Nustatyta, kad nusikalstamą veiką, dėl kurios pripažintas kaltu skundžiamu nuosprendžiu D. L. padarė veikdamas bendrininkų grupėje, atliko aktyvius veiksmus ne tik vagystės metu (iš bylos medžiagos matyti, kad buvo vagystės iniciatorius), tačiau ir įgyvendinant jo paties ir bendrininkų tikslą, neteisėtai panaudojant svetimas elektronines mokėjimo priemones ir neteisėtai prisijungus prie banko „(duomenys neskelbtini)“ informacinės sistemos, apgaule įgyti svetimą turtą. Šios aplinkybės rodo D. L. didesnį pavojingumą visuomenei, o tai, kad jo atžvilgiu priimtas jau ketvirtas apkaltinamasis nuosprendis, be to tris kartus D. L. jau buvo atidėtas paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas, šį asmenį charakterizuoja ypatingai neigiamai ir leidžia pagrįstai manyti, jog D. L. nėra linkęs laikytis įstatymų reikalavimų, o priešingai, linkęs nusikalsti.

2.3. 2017-05-08 Panevėžio miesto apylinkės teisme buvo nagrinėjamas Panevėžio apygardos probacijos tarnybos Probacijos skyriaus teikimas dėl bausmės vykdymo atidėjimo panaikinimo ir D. L. pasiuntimo atlikti 2017-02-15 nuosprendžiu jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę, kadangi probuojamas asmuo nesilaikė jam skirtų įpareigojimų (2017-03-27 pasišalino iš vaikų globos įstaigos ir grįžo į ją 22.20 vai. Tą patį vakarą buvo kviesta policija dėl konflikto globos įstaigoje bei D. L. nustatytas 0,46 promilės girtumas. Švietimo įstaigos - (duomenys neskelbtini), kurios moksleivių sąrašuose tuo metu buvo įrašytas, D. L. charakterizuotas kaip nelankantis mokyklos). Posėdyje pasisakęs D. L. prašė nepanaikinti bausmės vykdymo atidėjimo, pažadėjo mokytis, laikytis įsipareigojimų, nedaryti nusikaltimų. 2017 m. liepos mėnesio pradžioje, t. y. nepraėjus nei dviem mėnesiams, D. L. padarė apysunkį nusikaltimą. Asmuo nusikaltimą įvykdė bendrininkų grupėje, be to, ką pripažino ir pats, buvo šio nusikaltimo iniciatorius. Nusikalstama veika įvykdyta tuo metu, kada D. L. 2017-02-15 nuosprendžiu paskirtu įpareigojimu turėjo būti namuose. Jau ankstesniais nuosprendžiais atidėjus bausmės vykdymą D. L. buvo įspėtas nedaryti naujų nusikalstamų veikų, tačiau jis įspėjimų nepaisė, kas patvirtina, jog nusikalstami D. L. poelgiai nėra atsitiktiniai, o daugiau tendencingi gyvenimo būdą atskleidžiantys reiškiniai, kad asmuo nedaro išvadų dėl savo nusikalstamo elgesio.

2.4. Apylinkės teismas, spręsdamas bausmės D. L. atidėjimo klausimą, įvertino tik tas bylos aplinkybes, kurios formaliai leido D. L. taikyti BK 92 straipsnio 1 dalies nuostatas: kad prisipažino, nuoširdžiai gailisi, nebaustas administracine tvarka, naujojoje mokymosi įstaigoje charakterizuojamas teigiamai, tačiau visiškai nevertino neigiamų veiksnių, kurie leidžia daryti priešingas išvadas - susiformavusius D. L. polinkius nusikalsti. Teismas nepagrįstai išskirtinai vertino tik informaciją apie nuteistojo elgesį po nusikalstamos veikos padarymo ir neatsižvelgė į tai, kad nepilnamečio elgesys pasikeitė tik per visą ikiteisminio tyrimo ir nagrinėjimo teisme laiką taikant jam pačią griežčiausią kardomąją priemonę. Nebuvo įvertintos nepilnamečiui ankščiau taikytos poveikio priemonės ir jų neveiksmingumas ir tai, kad pokyčiai tapo galimi tik nuteistajam būnant suėmimo vykdymo įstaigoje, kurioje veikia aiški kiekvienos dienos struktūra. Būtent veiklos struktūravimo dėka buvo atkurta mokymosi motyvacija. Tačiau, palyginus šią informaciją su kitais duomenimis apie D. L. gyvenimo ir auklėjimo sąlygas, socialinį ir teisinį elgesį, ankščiau padarytas nusikalstamas veikas, patvirtinančiais, kad D. L. nemoka jaustis atsakingu, laikytis nustatytų taisyklių ir drausmės, nėra išsiugdęs savikontrolės, yra aišku, jog ketvirtą kartą taikomas paskirtos bausmės vykdymo atidėjimas nepadės pasiekti BK 41 straipsnio 2 dalyje numatytų bausmės tikslų.

2.5. Teismų praktikoje pripažįstama, kad bausmės vykdymo atidėjimas nepilnamečiui galimas tada, kai bylos aplinkybių visuma neleidžia abejoti, jog laisvės atėmimo bausmė realiai gali būti neatliekama. BK 92 straipsnio taikymas galimas tik esant tam tikrai įstatymo numatytai sąlygų visumai. Atsižvelgus į visas aukščiau nurodytas bylos aplinkybes ir įvertinus D. L. charakterizuojančius duomenis, yra akivaizdu, kad, nepaisant jauno amžiaus D. L. antivisuomeninės nuostatos yra susiformavusios ir laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas jam yra neveiksmingas, todėl nėra pagrindo manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo. Nenustačius bent vienos iš BK 92 straipsnio taikymui būtinų sąlygų (pagrindo manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo), šis baudžiamasis įstatymas negali būti taikomas. Visa tai skundžiamame nuosprendyje nebuvo įvertinta, todėl teismo išvada dėl bausmės vykdymo atidėjimo D. L. yra nepagrįsta ir neteisinga, o dėl netinkamo BK 92 straipsnio nuostatų taikymo keistinas teismo sprendimas, panaikinant D. L. BK 92 straipsnio 1 dalies, 2 dalies taikymą.

2.6. Keistina skundžiamo nuosprendžio dalis dėl civilinio ieškinio, kuria nuspręsta nepilnamečiui D. L. neturint turto ir pajamų, turtinę žalą jo atžvilgiu priteisti subsidiariai iš atstovo pagal įstatymą (duomenys neskelbtini).

2.7. (duomenys neskelbtini) byloje buvo pripažintas civiliniu ieškovu dėl D. J., D. L. ir A. L. nusikalstamais veiksmais padarytos turtinės žalos. Priteisdamas žalos atlyginimą iš nepilnamečio D. L., o šiam neturint turto ar uždarbio, subsidiariai iš jo atstovo pagal įstatymą (duomenys neskelbtini), teismas konstatavo, kad (duomenys neskelbtini) taip pat atsakingas už nepilnamečio D. L. veiksmais padarytą turtinę žalą. Toks sprendimas yra neteisingas ir turi būti panaikintas, nes (duomenys neskelbtini), kaip to reikalauja Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK)111 straipsnio 1 dalis nebuvo įtrauktas į procesą civiliniu atsakovu, todėl teismas pritaikė subsidiarią atsakomybę ir priteisė žalos atlyginimą iš (duomenys neskelbtini) nesant tam jokio pagrindo. Teismas neatkreipė dėmesio ir į tai, kad (duomenys neskelbtini) byloje ikiteisminio tyrimo pareigūno buvo pripažintas civiliniu ieškovu, konstatavus, jog A. J., D. L. ir A. L. nusikalstamais veiksmais įstaigai buvo padaryta turtinė žala. Tai, kad teismui subsidiariai iš (duomenys neskelbtini) priteisus iš D. L. priteistą turtinės žalos dalį sutapo kreditorius ir skolininkas, (duomenys neskelbtini) atėmė galimybę pilna apimtimi apginti savo pagrįstus ir teisėtus interesus į nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimą.

3. (duomenys neskelbtini) direktorė L. K. pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, kad su apeliaciniu skundu sutinka iš dalies.

3.1. Nesutinka su prokurorės skunde nurodomais argumentais, kad D. L. paskirtos bausmės tikslai gali būti pasiekti tik realiai atliekant laisvės atėmimo bausmę. Nuo tos dienos kai D. L. buvo paleistas iš suėmimo ir apgyvendintas (duomenys neskelbtini) bendruomeniniuose vaikų namuose, jis visą laiką elgiasi nepriekaištingai, sąžiningai laikosi nustatytų vidaus taisyklių, nepažeidinėja nuosprendžiu paskirtų įpareigojimų. D. L. iš esmės pakeitė savo gyvenimo būdą, nebebendrauja su blogos reputacijos asmenimis, dirba pas ūkininką, lankosi pas psichologą, noriai bendrauja su jį prižiūrinčiais darbuotojais, padeda jiems gyvenamojoje vietoje palaikyti tvarką, ramina kitus nepaklusnius vaikus. D. L. nori keisti savo gyvenimo būdą, nori pradėti mokytis profesinėje mokykloje. Mano, kad D. L. didelę teigiamą įtaką davė tai, kad jis buvo kardomojo kaltinimo įstaigoje, tai, kad (duomenys neskelbtini) iš esmės pertvarkė vaikų globos namus. Mano, kad D. L. nėra jokio pagrindo paskirti bausmę atlikti nepilnamečių pataisos namuose, kadangi jis savo elgesiu rodo, jog pasirengęs taisytis ir keisti savo elgesį.

3.2. Sutinka, kad būtų panaikinta skundžiamo nuosprendžio dalis, kuria D. L. neturint turto ir pajamų, turtinė žala jo atžvilgiu priteista subsidiariai iš jo atstovo pagal įstatymą (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) į bylą buvo įtrauktas nukentėjusiuoju (civiliniu ieškovu), tačiau nebuvo įtrauktas atsakovu, todėl (duomenys neskelbtini) priteisus iš D. L. turtinės žalos dalį sutapo kreditorius ir skolininkas, kas reiškia, jog (duomenys neskelbtini) nebuvo suteikta teisė apginti savo pagrįstus ir teisėtus interesus į nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimą.

4. Teismo posėdžio metu prokurorė prašė apeliacinį skundą tenkinti, o nuteistasis, jo įstatyminė atstovė, gynėjas - atmesti.

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

5. Apeliacinis skundas tenkinamas.

6. Apeliacinės instancijos teismo užduotis yra patikrinti pirmosios instancijos teismo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą. Pagal BPK 320 straipsnio 3 dalį, apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tik tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti.

7. Šioje baudžiamojoje byloje apeliacinis skundas paduotas dėl nuteistojo D. L. atžvilgiu priimto nuosprendžio. Apeliaciniu skundu neginčijama nuteistojo D. L. kaltė, veikos kvalifikavimas, paskirtos bausmės rūšis bei trukmė, tačiau nesutinkama su skundžiamo nuosprendžio dalimi, kuria D. L., vadovaujantis BK 92 straipsniu, atidėtas bausmės vykdymas, taip pat nuosprendžio dalimi dėl civilinio ieškovo (duomenys neskelbtini) civilinio ieškinio, kuria nuspręsta D. L. neturint turto ir pajamų turtinę žalą jo atžvilgiu priteisti subsidiariai iš jo atstovo pagal įstatymą (duomenys neskelbtini).

8. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs tai, kad D. L. dėl padarytų nusikalstamų veikų nuoširdžiai gailėjosi, padėjo išaiškinti nusikaltimo aplinkybes, yra nepilnametis, nukentėjusiesiems ir civiliniams ieškovams ketina atlyginti padarytą žalą, atsižvelgdamas į D. L. turimas sveikatos problemas, elgesį iki ir po nusikalstamos veikos padarymo (nors iki veikos padarymo 3 kartus teistas (trečias nuosprendis jo atžvilgiu tuo metu nebuvo įsiteisėjęs)), tai, kad iki nusikalstamos veikos padarymo ir vėliau administracine tvarka nebaustas, būdamas suėmime mokėsi, mokymo įstaigos charakterizuojamas teigiamai, padarė išvadą, kad D. L. linkęs taisytis, motyvuotas keisti savo gyvenimą ir bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus bausmės atlikimo, bei, vadovaudamasis BK 92 straipsniu, D. L. paskirtos bausmės vykdymą atidėjo. Taip pat teismas tenkino civilinio ieškovo (duomenys neskelbtini) civilinius ieškinius dėl turtinės žalos atlyginimo - iš D. J., D. L., A. L. solidariai priteisė civiliniam ieškovui (duomenys neskelbtini) 2518,66 Eur turtinei žalai atlyginti bei 180 Eur turtinei žalai atlyginti. Nepilnamečiui D. L. neturint turto ir pajamų, turtinę žalą jo atžvilgiu priteisė subsidiariai iš jo atstovo pagal įstatymą (duomenys neskelbtini).

9. Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą apeliacinio skundo ribose, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą – BK 92 straipsnį ir nepagrįstai nuteistajam D. L. atidėjo bausmės vykdymą, taip pat neteisingai išsprendė civilinio ieškovo – (duomenys neskelbtini) pareikšto civilinio ieškinio atlyginimo klausimą, todėl prokurorės apeliacinis skundas tenkinamas – pirmosios instancijos teismo nuosprendis keičiamas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo (BPK 328 straipsnio 1 punktas) ir netinkamai išspręstų kitų nuosprendžio klausimų (BPK 328 straipsnio 4 punktas).

Dėl BK 92 straipsnio nuostatų taikymo

10. Prokurorė apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė BK 92 straipsnio nuostatas, neįvertino visų D. L. asmenybę charakterizuojančių duomenų, neatsižvelgė į bausmės paskirtį, bendruosius bausmės skyrimo pagrindus ir nemotyvuotai, nesant bausmės vykdymo atidėjimo sąlygų, D. L. atidėjo bausmės vykdymą. Teigia, kad šiuo atveju byloje esančių duomenų visuma nesudaro pagrindo manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo, todėl D. L. bausmės vykdymo atidėjimas turi būti naikinamas.

11. Teisėjų kolegija sutinka su apeliacinio skundo argumentais, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas D. L. BK 92 straipsnio nuostatas taikė nepagrįstai.

12. Pagal BK 92 straipsnio 1 dalį nepilnamečiui, nuteistam laisvės atėmimu už vieną ar kelis neatsargius nusikaltimus arba laisvės atėmimu ne daugiau kaip penkeriems metams už vieną ar kelis tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Tokia teismo išvada turi remtis ne tik byloje esančiais duomenimis, tiesiogiai apibūdinančiais nuteistojo asmenybę iki nusikaltimo padarymo, bet ir bylos aplinkybėmis, kurios sudaro galimybes įvertinti, ar nuteistojo nusikaltimas (nusikaltimai) padarytas atsitiktinai, ar nepalankiai susiklosčius aplinkybėms, dėl kitų asmenų įtakos, ar nuteistajam apskritai būdingos antivisuomeninės, nihilistinės nuotaikos, yra ryškių polinkių daryti nusikalstamas veikas, ar pasikeitė nuteistojo elgesys po nusikaltimų padarymo ir pan. (kasacinė nutartis baudžiamojoje nyloje Nr. 2K-111-788/2017). Spręsdamas bausmės vykdymo atidėjimo nepilnamečiui klausimą teismas vadovaujasi ne tik BK 92 straipsniu, bet ir nepilnamečių baudžiamosios atsakomybės ypatumų paskirtimi bei bausmės skyrimo bendraisiais pagrindais (BK 80 ir 54 straipsniai), kitomis baudžiamojo įstatymo nuostatomis, įtvirtinančiomis bausmių skyrimo taisykles.

13. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad iki skundžiamo nuosprendžio priėmimo D. L. buvo teistas tris kartus:

14. Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016 m. spalio 6 d. nuosprendžiu D. L. pripažintas kaltu padaręs dešimt nusikalstamų veikų - BK 180 straipsnio 2 dalis (4 veikos, sunkūs nusikaltimai), BK 180 straipsnio 1 dalis, 178 straipsnio 2 dalis (5 veikos, apysunkiai nusikaltimai). Už šių veikų padarymą D. L. paskirta galutinė bausmė - laisvės atėmimas 2 (dvejiems) metams 8 (aštuoniems) mėnesiams, bausmės vykdymas atidėtas 3 (trejiems) metams, paskiriant auklėjamojo poveikio priemonę – elgesio apribojimą 12 (dvylikai) mėnesių, įpareigojant D. L. mokytis, uždraudžiant keisti gyvenamąją vietą be institucijos prižiūrinčios bausmės vykdymą atidėjimą žinios.

15. Po to, D. L. buvo nuteistas Panevėžio miesto apylinkės teismo 2017 m. vasario 15 d. nuosprendžiu už analogiškų nusikalstamų veikų nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams - BK 178 straipsnio 2 dalį (dvi veikos, apysunkiai nusikaltimai) padarymą, laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams. Ši bausmė buvo subendrinta su Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016 m. spalio 6 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme, D. L. paskiriant galutinę bausmę – laisvės atėmimą 3 (trejiems) metams 4 (keturiems) mėnesiams. Šios bausmės vykdymas atidėtas 3 (trejiems) metams, paskiriant D. L. auklėjamojo poveikio priemonę – elgesio apribojimą 12 (dvylikai) mėnesių, įpareigojant jį mokytis, būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val., lankytis pas psichologą, uždraudžiant pakeisti gyvenamąją vietą be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, žinios. Pažymėtina, kad D. L. BK 178 straipsnio 2 dalyje numatytą veiką (įsibrovimas į A. L. priklausančią patalpą), už kurią jis nuteistas minėtu nuosprendžiu, įvykdė 2016 m. spalio 23 d., t. y. jau po to, kai jo atžvilgiu buvo priimtas Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016 m. spalio 6 d. nuosprendis, kuriuo jam buvo paskirta laisvės atėmimo bausmė ir jos vykdymas atidėtas. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad D. L. bausmės vykdymo atidėjimo metu nesilaikė vaikų grupinio gyvenimo namų taisyklių, nevykdė teismo paskirto įpareigojimo būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val. - 2017 m. kovo 27 d. pasišalino iš vaikų globos įstaigos ir grįžo į ją 22.20 val.; tą patį vakarą buvo kviesta policija dėl konflikto globos įstaigoje, D. L. nustatytas 0,46 promilių girtumas; D. L. yra (duomenys neskelbtini) moksleivių sąrašuose, tačiau mokyklos charakterizuojamas kaip nelankantis mokyklos, dėl ko Panevėžio apygardos probacijos tarnyba Probacijos skyrius (toliau ir Probacijos skyrius) teikimu buvo kreipęsis į Panevėžio miesto apylinkės teismą dėl bausmės vykdymo atidėjimo D. L. panaikinimo ir pasiuntimo atlikti nuosprendžiu paskirtą laisvės atėmimo bausmę. Panevėžio miesto apylinkės teismas 2017 m. gegužės 8 d. nutartimi, atsižvelgęs į byloje esančių aplinkybių visumą, tuo pačiu ir į paties D. L. paaiškinimus ir pasižadėjimus teismui, jog toliau eis į mokyklą, mokysis, laikysis įpareigojimų, klausys auklėtojų, gers vaistus, Probacijos skyriaus teikimą atmetė, suteikdamas D. L. galimybę įrodyti, jog jis yra vertas teismo pasitikėjimo. Tačiau teismas minėtoje nutartyje atkreipė D. L. dėmesį, į tai, kad tokia situacija neturi pasikartoti ir jis turi tinkamai vykdyti įpareigojimus, vengiant analogiškų situacijų pasikartojimo ateityje, turi būti pavyzdingas ir pateisinti teismo jam parodytą pasitikėjimą, vykdyti teismo paskirtus įpareigojimus, nedaryti pažeidimų, įspėjo, jog priešingu atveju, bausmės vykdymo atidėjimas bus panaikintas ir jis bus pasiųstas atlikti laisvės atėmimo bausmę.

16. Nepraėjus nė mėnesiui laiko po paminėtos Panevėžio miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 8 d. nutarties priėmimo, kai teismas parodė pasitikėjimą nuteistuoju, netenkindamas Probacijos skyriaus teikimo dėl bausmės vykdymo atidėjimo panaikinimo, D. L. to nepaisydamas, ignoruodamas įspėjimus dėl bausmės vykdymo atidėjimo panaikinimo, 2017 m. birželio 3 d. padarė naują apysunkį nusikaltimą vėl gi nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams - BK 178 straipsnio 2 dalis. Už šį nusikaltimą D. L. nuteistas Panevėžio miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio 29 d. nuosprendžiu galutine 14 (keturiolikos) parų arešto bausme. Ši bausmė subendrinta su Panevėžio miesto apylinkės teismo 2017 m. vasario 15 d. nuosprendžiu paskirta bausme, D. L. paskiriant galutinę subendriną bausmę – laisvės atėmimą 3 (trejiems) metams 4 (keturiems) mėnesiams 10 (dešimčiai) dienų, bausmės vykdymas atidėtas 3 (trejiems) metams, D. L. paskiriant auklėjamojo poveikio priemonę – elgesio apribojimą 12 (dvylikai) mėnesių bei įpareigojant mokytis, būti namuose nuo 22.00 val. iki 06.00 val., lankytis pas psichologą, taip pat D. L. uždrausta pakeisti gyvenamąją vietą be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, žinios.

17. Naują apysunkią nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje, už kurią D. L. nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, padarė praėjus vos kelioms dienoms po Panevėžio miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio 29 d. nuosprendžio priėmimo, kuriuo jam jau trečią kartą buvo atidėtas bausmės vykdymas - laikotarpyje nuo 2017 m. liepos 1 d. 23.30 val. iki 2017 m. liepos 3 d. 4.00 val. Kaip matyti, ši veika buvo padaryta tuo metu, kai D. L. turėjo vykdyti teismo paskirtą įpareigojimą nustatytu metu būti namuose, taigi nesilaikant ir bausmės vykdymo atidėjimo sąlygų. Be to, šią veiką D. L. padarė veikdamas bendrininkų grupėje, įsibrovė į savo globos įstaigos (duomenys neskelbtini) ir per kelis kartus pagrobė svetimą, (duomenys neskelbtini) bei nukentėjusiajam S. Č. priklausantį turtą už 2954,17 Eur. Šios aplinkybės itin neigiamai charakterizuoja nuteistąjį.

18. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad apylinkės teismas paminėtų aplinkybių iš esmės nevertino, o pasisakydamas, kad atsižvelgia į D. L. elgesį iki nusikalstamos veikos padarymo, tik formaliai nurodė, jog D. L. teistas tris kartus, veiką padarė bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, iki veikos padarymo Panevėžio miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio 29 d. nuosprendis dar nebuvo įsiteisėjęs. Tačiau sprendžiant bausmės vykdymo atidėjimo klausimą nepilnamečiui, šiuo atveju jam net ketvirtą kartą atidedant bausmės vykdymą, ankstesni teistumai, taikytos poveikio priemonės ir jų veiksmingumas privalėjo būti įvertinti. Nagrinėjamu atveju visi aukščiau paminėti duomenys patvirtina, kad nors D. L. ne kartą buvo suteiktos galimybės pasitaisyti – ne kartą taikytas bausmės vykdymo atidėjimas, netenkintas Probacijos skyriaus teikimas dėl paskirtos bausmės vykdymo atidėjimo panaikinimo, jis daug kartų buvo įspėtas ir pats žadėjo, kad laikysis bausmės vykdymo atidėjimo sąlygų, laikysis paskirtų įpareigojimų ir nedarys nusikalstamų veikų, tačiau pažadų nevykdė bei toliau sistemingai darė naujas nusikalstamas veikas. Teisėjų kolegijos vertinimu, šiuo atveju yra akivaizdu, kad anksčiau D. L. taikytos poveikio priemonės nebuvo efektingos ir nepaveikė jo taip, kad jis laikytųsi įstatymų ir nenusikalstų, o priešingai, tolimesnis sistemingas nusikalstamų veikų darymas rodo, jog jo elgesys ne koreguojamas, o vis labiau tolsta nuo visuomenėje priimtinų bendro gyvenimo taisyklių.

19. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą D. L. atidėti bausmės vykdymą, iš esmės akcentavo tik teigiamai jį charakterizuojančius duomenis ir formalias bausmės vykdymo atidėjimo sąlygas – tai yra tas, kad D. L. dėl padarytų nusikalstamų veikų nuoširdžiai gailėjosi, padėjo išaiškinti nusikaltimo aplinkybes, yra nepilnametis, nukentėjusiesiems ir civiliniams ieškovams ketina atlyginti padarytą žalą, nurodė, jog atsižvelgia į D. L. turimas sveikatos problemas, administracine tvarka nebaustas, mokosi. Nurodė, kad vertina D. L. elgesį po nusikalstamos veikos padarymo, akcentuodamas, kad jis būdamas suėmime mokėsi, mokymosi įstaigos charakterizuojamas teigiamai, jog stengiasi būti stropiu mokiniu, atlikti visas mokytojų pateiktas užduotis, mokytojai jo pažangą įvertina ne tik pažymiais, bet ir paskatinimais. Vadovaudamasis paminėtomis aplinkybėmis, teismas padarė išvadą, kad D. L. yra linkęs taisytis, motyvuotas keisti savo gyvenimą, o bausmės tikslus galima pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Tačiau teisėjų kolegijos manymu, toks formalus ir neišsamus duomenų vertinimas negali lemti BK 92 straipsnio taikymo, be to, iš paminėtų teismo argumentų akivaizdu, kad šiuo atveju teismas pernelyg didelę reikšmę išimtinai skyrė duomenims apie D. L. elgesį po nusikalstamos veikos padarymo. Kaip matyti iš bylos duomenų, D. L. nuo 2017 m. liepos 4 d. iki skundžiamo nuosprendžio paskelbimo dienos - 2018 m. balandžio 9 d., buvo taikoma kardomoji priemonė – suėmimas, todėl jis buvo laikomas Kauno nepilnamečių tardymo izoliatoriuje - pataisos namuose. Taigi buvo prižiūrimas ir kontroliuojamas šios įstaigos darbuotojų. Nors teigiamai vertintinos aplinkybės, kad būdamas suėmime D. L. mokėsi, mokymosi įstaigos buvo charakterizuojamas gerai, tačiau vien šie duomenys negali lemti išvados dėl bausmės vykdymo atidėjimo taikymo tikslingumo, o turėjo būti vertinami neatsietai nuo visų kitų aukščiau aptartų duomenų, reikšmingų priimant sprendimą dėl bausmės vykdymo atidėjimo taikymo nepilnamečiui. Kita vertus, akcentuotina ir tai, kad bylą nagrinėjant apeliacinėje instancijoje buvo gauti duomenys iš (duomenys neskelbtini), iš kurių matyti, kad D. L. į minėtą mokymo įstaigą atvyko 2018 m. balandžio 25 d., tačiau iš visų mokomųjų dalykų turėjo neigiamus įvertinimus ir direktoriaus įsakymu yra paliktas kartoti ugdymo programą 7N klasėje (5 t., b. l. 148), taip pat iš Probacijos skyriaus 2018-06-08 pažymos Nr. (duomenys neskelbtini) (5 t., b. l. 125) matyti, jog 2018-05-16 (duomenys neskelbtini) informavo, kad D. L. mokyklos nelanko ir dėl šios priežasties D. L. 2018-05-30 buvo įspėtas žodžiu apie probacijos sąlygų nevykdymo pasekmes. Bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu buvo gauta Panevėžio apygardos probacijos tarnybos Probacijos skyriaus 2018 m. liepos 20 d. Socialinio tyrimo išvada Nr. (duomenys neskelbtini) (5 t., b. l. 136-138), kurioje nurodoma, kad D. L. (duomenys neskelbtini) charakterizuojamas kaip nelankantis mokyklos.

20. Bylos nagrinėjimo apeliacinėje instancijoje teismo posėdžio metu liudytoja apklausta T. V. akcentavo, kad D. L. yra globotinis ir jis paleistas iš suėmimo, t. y. po Panevėžio apylinkės teismo 2018 m. balandžio 9 d. nuosprendžio priėmimo, iš esmės pakeitė savo elgesį, sąžiningai laikosi nustatytų vidaus taisyklių, nepažeidinėja nuosprendžiu paskirtų įpareigojimų. Tačiau tokius T. V. parodymus paneigia byloje esantys nauji papildomi duomenys, kurie patvirtina, kad D. L. net ir bylos nagrinėjimo apeliacinėje instancijoje metu netinkamai vykdė probacijos sąlygas. Iš byloje esančio Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos Kelių patrulių kuopos 1 – ojo būrio vyriausiojo patrulio 2018 m. birželio 24 d. tarnybinio pranešimo matyti, kad 2018 m. birželio 24 d. 22.10 val. D. L. buvo sulaikytas policijos pareigūnų kaip asmuo, siejamas su nusikaltimo padarymu, t. y. po 22.00 val., kai pagal teismo įpareigojimus jis turėjo būti namuose (5 t., b. l. 145-146). Iš Itariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro duomenų išrašo apie fizinį asmenį matyti, kad D. L. atžvilgiu yra pradėti du nauji ikiteisminiai tyrimai pagal BK 180 straipsnio 1 dalį (5 t., b. l. 143-144). Be to, iš teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenų matyti, kad D. L. atžvilgiu Panevėžio apylinkės teisme Panevėžio rūmuose 2018 m. rugsėjo 24 d. buvo priimti keturi nutarimai, kuriais jis nubaustas už keturių administracinių nusižengimų, numatytų Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 108 straipsnio 1 dalyje (smulki vagystė) padarymą – už administracinį nusižengimą, įvykdytą 2018 m. rugpjūčio 21 d. apie 15.35 val. nubaustas 45 Eur bauda; už administracinį nusižengimą, įvykdytą 2018 m. rugpjūčio 21 d. 18.45 val. nubaustas 45 Eur bauda; už administracinį nusižengimą, įvykdytą 2018 m. rugpjūčio 21 d. 19.20 val. nubaustas 45 Eur bauda; už administracinį nusižengimą, įvykdytą 2018 m. rugpjūčio 26 d. apie 14.15 val. nubaustas 45 Eur bauda.

21. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į visas aukščiau nurodytas aplinkybes, konstatuoja, kad šiuo atveju nėra jokio pagrindo manyti, kad bausmės tikslai D. L. gali būti pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo. Pažymėtina, kad taikant bausmės vykdymo atidėjimą humaniškumo principo reikalavimai turi būti derinami ir su teisingumo principu, pagal kurį kaltininko nubaudimas ar atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės negali paneigti baudžiamosios teisės esmės ir paskirties, formuoti nebaudžiamumo nuotaikų, nepagarbos baudžiamajam įstatymui ar ignoruoti nukentėjusiųjų interesus (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-549/2007). Teisėjų kolegijos įsitikinimu, šiuo atveju nuteistajam paskirtos bausmės vykdymo atidėjimas prieštarautų bausmės paskirčiai, kuria siekiama sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, jį nubausti, atimti ar apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalis). Iš visų paminėtų duomenų akivaizdu, kad D. L. savo elgesio nevertina kritiškai, o jo atžvilgiu taikytos baudžiamojo poveikio priemonės nebuvo efektyvios, nes jo nusikalstamų polinkių nekeičia. Kaip jau minėta, teismas ne kartą taikė D. L. atžvilgiu jo padėtį lengvinančias nuostatas – bausmės vykdymo atidėjimą, ne kartą jį įspėjo dėl būtinumo vykdyti probacijos sąlygas, tikėdamas nuteistojo geranoriškumu keisti savo netinkamą elgesį pozityvia linkme, tačiau nuteistasis ir toliau sistemingai darė nusikalstamas veikas. Teisėjų kolegijos įsitikinimu, bausmės atlikimas struktūrizuotoje aplinkoje, nustatyto režimo laikymasis, pataisos įstaigoje dirbančių asmenų teikiama pagalba nuteistajam D. L. yra reikalinga. Tik realios laisvės atėmimo bausmės atlikimas gali turėti įtakos D. L. polinkio nusikalsti mažinimui ir užtikrinti ne tik nubaudimo, bet ir prevencinius bausmės tikslus. Dėl to skundžiamu nuosprendžiu pirmosios instancijos teismo D. L. taikytas bausmės vykdymo atidėjimas naikinamas (BPK 328 straipsnio 1 punktas).

Dėl civilinio ieškinio

22. Prokurorė skunde prašo pakeisti nuosprendžio dalį dėl civilinio ieškovo (duomenys neskelbtini) civilinio ieškinio, kurioje nuspręsta nepilnamečiui D. L. neturint turto ir pajamų, turtinę žalą jo atžvilgiu priteisti subsidiariai iš jo atstovo pagal įstatymą (duomenys neskelbtini). Nurodo, kad teismas, priteisdamas žalos atlyginimą iš nepilnamečio D. L., o šiam neturint turto ar uždarbio, subsidiariai iš jo atstovo pagal įstatymą (duomenys neskelbtini), konstatavo, kad (duomenys neskelbtini) taip pat yra atsakingas už nepilnamečio D. L. veiksmais padarytą turtinę žalą, tačiau jis, kaip to reikalauja BPK 111 straipsnio 1 dalis, nebuvo įtrauktas į procesą civiliniu atsakovu, todėl teismas pritaikė subsidiarią atsakomybę ir priteisė žalos atlyginimą iš (duomenys neskelbtini) nesant tam jokio pagrindo. Teismui subsidiariai iš (duomenys neskelbtini) priteisus iš D. L. priteistą turtinės žalos dalį sutapo kreditorius ir skolininkas, o tai (duomenys neskelbtini) atėmė galimybę pilna apimtimi apginti savo pagrįstus ir teisėtus interesus į nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimą.

23. Šioje byloje civilinis ieškovas (duomenys neskelbtini) pareiškė civilinius ieškinius dėl 2518,66 Eur turtinės žalos atlyginimo ir dėl 180 Eur turtinės žalos atlyginimo. Pirmosios instancijos teismas juos tenkino pilnai ir ieškovo - (duomenys neskelbtini) patirtą turtinę žalą priteisė iš kaltinamųjų D. J., A. L., D. L. solidariai, o D. L. neturint turto ir pajamų, turtinę žalą jo atžvilgiu priteisė subsidiariai iš jo atstovo pagal įstatymą (duomenys neskelbtini).

24. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai nusprendė, jog šiuo atveju D. L. neturint turto ir pajamų, turtinė žala jo atžvilgiu turi būti priteisiama subsidiariai iš jo atstovo pagal įstatymą (duomenys neskelbtini). Sutiktina, jog pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.276 straipsnio 2 dalies nuostatas, nepilnamečiui neturint turto ar pajamų jo nusikalstamais veiksmais padaryta žala ieškovui subsidiariai priteisiama iš nepilnamečio tėvų ar rūpintojo, tačiau kaip matyti, šiuo atveju susiklostė tokia situacija, kad civilinis ieškovas ir subsidiarus civilinis atsakovas dėl D. L. atžvilgiu priteistos turtinės žalos yra tas pats asmuo – (duomenys neskelbtini). CK 6.126 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad prievolė baigiasi, kai skolininkas ir kreditorius sutampa. Todėl šiuo atveju sutapus civiliniam ieškovui ir subsidiariam civiliniam atsakovui, subsidiarus turtinės žalos priteisimas iš (duomenys neskelbtini) negalimas. Atsižvelgus į nurodytas aplinkybes, nuosprendžio dalis dėl civilinio ieškovo (duomenys neskelbtini) civilinio ieškinio, kurioje nuspręsta, D. L. neturint turto ar pajamų turtinę žalą jo atžvilgiu priteisti subsidiariai iš jo atstovo pagal įstatymą (duomenys neskelbtini), naikinama (BPK 328 straipsnio 4 punktas).

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 punktu, 328 straipsnio 4 punktu

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Panevėžio apygardos prokuratūros Panevėžio apylinkės prokuratūros prokurorės Kristinos Ulienės apeliacinį skundą tenkinti.

Pakeisti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2018 m. balandžio 9 d. nuosprendį:

Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria D. L., vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso BK 92 straipsniu, 82 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 87 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 1 ir 2 punktais, 3 dalies 5 punktu, 4 dalimi, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 3 (trejiems) metams, D. L. paskiriant auklėjamojo poveikio priemonę – elgesio apribojimą dvylikai mėnesių bei įpareigojant mokytis, tęsti mokslą arba dirbti; būti namuose nuo 23.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi; lankytis pas psichologą; taip pat D. L. uždrausta pakeisti gyvenamąją vietą be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, žinios.

Bausmę D. L. paskirti atlikti nepilnamečių pataisos namuose. Bausmės pradžią skaičiuoti nuo D. L. sulaikymo, vykdant šį nuosprendį, dienos.

Pakeisti nuosprendžio dalį dėl civilinio ieškovo (duomenys neskelbtini) civilinių ieškinių – panaikinti nuosprendžio dalis, kuriose nuspręsta, D. L. neturint turto ir pajamų, 2518,66 Eur turtinę žalą ir 180 Eur turtinę žalą priteisti subsidiariai iš D. L. atstovo pagal įstatymą (duomenys neskelbtini).

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.