Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

2020-03-09 · Civilinė byla Nr. e2-5213-1098/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2020-03-09
Bylos Nr.
e2-5213-1098/2020
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Jelena Leščinskienė
Ieškovas
OU Aktiva Finants
Atsakovas
I. S.
(S)VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMAS UŽ AKIŲLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. kovo 9 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Jelena Leščinskienė,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės OU Aktiva Finants ieškinį atsakovei I. S. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

1. Ieškovė OU Aktiva Finants (toliau – ieškovė) kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei I. S. (toliau – atsakovė), prašydama priteisti iš atsakovės 189,54 Eur skolą, 6,83 Eur delspinigius, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

2. Ieškovė ieškinyje nurodo, kad pradinė kreditorė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Tele2“ ir atsakovė 2017 m. rugsėjo 12 d. sudarė telefono ryšio paslaugų teikimo sutartį (toliau – Sutartis), pagal kurią UAB „Tele2“ įsipareigojo suteikti atsakovei telefono ryšio paslaugas, o atsakovė įsipareigojo sutartyje nustatyta tvarka ir sąlygomis mokėti už suteiktas paslaugas bei įrangą ir vykdyti kitus sutartyje numatytus įsipareigojimus (Sutarties 2 punktas). Ieškovės teigimu, UAB „Tele2“ savo įsipareigojimus atsakovės atžvilgiu vykdė tinkamai ir atsakovei suteikė telefono ryšio paslaugas/įrangą. Atsakovė savo sutartines pareigas vykdė netinkamai, t. y. laiku neatsiskaitė už UAB „Tele2“ suteiktas paslaugas/įrangą. Paskutinė neapmokėta atsakovės sąskaita yra 2018 m. gruodžio 31 d. Atsakovė liko skolinga 189,54 Eur. UAB „Tele2“ pagal 2018 m. sausio 15 d. sudarytą trišalę Reikalavimo teisių perleidimo sutartį reikalavimo teises į skolas, įskaitant ir atsakovės įsiskolinimą, perleido ieškovei OU Aktiva Finants. Ieškovė taip pat už pinginės prievolės nevykdymą priskaičiavo atsakovei 6,83 Eur delspinigius.

3. Nagrinėjamu atveju procesiniai dokumentai atsakovei I. S., siųsti ieškovės ieškinyje nurodytu adresu ((duomenys neskelbtini), Vilnius), grįžo neįteikti, pažymoje nurodyta, kad gavėja neatsiėmė pašte siuntos per nustatytą saugojimo terminą. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenimis nustatyta, kad atsakovė nedirba. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė neprašė skirti kuratoriaus, o prašė procesinius dokumentus atsakovei įteikti viešo paskelbimo būdu, procesiniai dokumentai atsakovei įteikti 2020 m. sausio 28 d. paskelbiant pranešimą specialiame interneto tinklapyje www.teismai.lt. (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 130 straipsnis).

4. Atsakovė be pateisinamos priežasties atsiliepimo į pareikštą ieškinį per teismo nustatytą 14 dienų terminą nepateikė, nepateikimo priežasčių nenurodė. Esant ieškovės prašymui, teismas sprendžia, kad yra visos procesinės sąlygos, būtinos užbaigti bylos nagrinėjimą priimant sprendimą už akių (CPK 142 straipsnio 4 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

5. Teismas, priimdamas sprendimą už akių, atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui, būtų pagrindas priimti tokį sprendimą (CPK 285 straipsnio 2 dalis).

6. Remiantis byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad 2017 m. rugsėjo 12 d. pradinė kreditorė UAB „Tele2“ ir atsakovė I. S. sudarė Judriojo ryšio paslaugų teikimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Sutartis), pagal kurią pradinė kreditorė įsipareigojo suteikti atsakovei judriojo telefono ryšio paslaugas ir įrangą, o atsakovė įsipareigojo Sutartyje nustatyta tvarka ir sąlygomis mokėti už suteiktas paslaugas ir įrangą. Pradinė kreditorė laikotarpiu nuo 2018 m. rugsėjo 30 d. iki 2019 m. sausio 31 d. išrašė atsakovei PVM sąskaitas faktūras už suteiktas ryšio paslaugas ir atsakovės įgytą įrangą, kurių bendra suma – 189,54 Eur. Kaip matyti iš pateiktų sąskaitų faktūrų, atsakovė savo sutartinių įsipareigojimų nevykdė ir įsiskolinimas už suteiktas paslaugas ir įrangą didėjo kas mėnesį. Atsakovei nevykdant Sutartimi prisiimtų prievolių, pradinė kreditorė nutraukė su atsakove sudarytą sutartį. Byloje nėra duomenų, kad atsakovė būtų atsiskaičiusi su pradine kreditore arba ieškove (CPK 178, 185 straipsniai).

7. Remiantis ieškovės pateikta 2018 m. sausio 15 d. reikalavimo teisių perleidimo į skolas sutartimi, sudaryta tarp UAB „Tele2“, OU Aktiva Finants ir UAB „Julianus Inkaso“, UAB „Tele2“ perleido OU Aktiva Finants reikalavimo teisę į atsakovę, o UAB „Julianus Inkaso“ buvo įgaliota vykdyti skolos išieškojimą. 2018 m. sausio 15 d. ieškovei reikalavimo teisių perleidimo sutartimi buvo perleistas reikalavimas ir į atsakovės įsiskolinimą (perleistų skolų suderinimo aktas). Apie reikalavimo teisės perėjimą atsakovei pranešta 2019 m. sausio 21 d. pranešimu.

8. Reikalavimo perleidimas (cesija) yra vienas iš asmenų pasikeitimo prievolėje būdų, kurio esmė ta, kad pradinis kreditorius (cedentas) perduoda kitam asmeniui (cesionarijui) turimą galiojantį reikalavimą sutarties arba įstatymo pagrindu. Perleidus reikalavimą pasikeičia kreditorius prievolėje, o pati prievolė išlieka nepakitusi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2010). Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.101 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad kreditorius turi teisę be skolininko sutikimo perleisti visą reikalavimą ar jo dalį kitam asmeniui, jeigu tai neprieštarauja įstatymams ar sutarčiai arba jeigu reikalavimas nesusijęs su kreditoriaus asmeniu. Reikalavimo perleidimo faktas gali būti panaudotas prieš trečiuosius asmenis ir skolininką tik nuo to momento, kai skolininkas sutiko, kad reikalavimas būtų perleistas, ar nuo to momento, kai skolininkas gavo reikalavimo perleidimo faktą patvirtinančio dokumento kopiją arba kitokį reikalavimo perleidimo fakto įrodymą. Nagrinėjamu atveju ieškovė 2019 m. sausio 21 d. pranešimu informavo atsakovę apie kreditoriaus pasikeitimą po reikalavimo perleidimo, tačiau byloje nėra įrodymų, kad atsakovei pranešimai buvo faktiškai įteikti. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad cesijos būdu įgytas reikalavimas kartu su reikalavimo perleidimo sutartimi pareikštas teismo tvarka laikytinas tinkamu skolininko informavimu apie reikalavimo teisės perleidimą ir atitinka CK 6.109 straipsnio 7 dalies nuostatas. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-131-469/2010.

9. CK 6.716 straipsnio 1 dalis numato, kad paslaugų sutartimi viena šalis (paslaugų teikėjas) įsipareigoja pagal kitos šalies (kliento) užsakymą suteikti klientui tam tikras nematerialaus pobūdžio (intelektines) ar kitokias paslaugas, nesusijusias su materialaus objekto sukūrimu (atlikti tam tikrus veiksmus arba vykdyti tam tikrą veiklą), o klientas įsipareigoja už suteiktas paslaugas sumokėti. Paslaugų sutarties pagrindu tarp šalių susiklostę prievoliniai teisiniai santykiai kvalifikuotini kaip mišraus pobūdžio pirkimo-pardavimo ir atlygintinų paslaugų teikimo teisiniai santykiai (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.305 straipsnio 1 dalis ir 6.716 straipsnio 1 dalis). Šalys privalo vykdyti sutartis tinkamai, sąžiningai ir nustatytais terminais (CK 6.200 straipsnis). Sutarties neįvykdymu laikomas bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.205 straipsnis). CK 6.38 straipsnis numato, jog prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų arba sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra – vadovaujantis protingumo kriterijais. CK 6.256 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles. Pagal CK 6.59 straipsnį draudžiama vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas, išskyrus įstatymų ar sutarties numatytus atvejus. Pagal Paslaugų sutartį atsakovė įsipareigojo laiku apmokėti UAB „Tele2“ už suteiktas paslaugas pagal išrašomas sąskaitas. Kadangi atsakovė tinkamai nevykdė savo sutartinių įsipareigojimų, ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovės 189,54 Eur skolą yra pagrįstas, todėl tenkintinas (CK 6.63 straipsnis, 6.200 straipsnis, 6.205 straipsnis, CPK 12 straipsnis, 178 straipsnis, 185 straipsnis).

10. CK 6.258 straipsnis numatyta, jog įstatymai ar sutartis gali nustatyti, kad už prievolės neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą kaltoji šalis privalo sumokėti netesybas (baudą, delspinigius). CK 6.71 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba įvykdyta netinkamai. Paslaugų sutarties Bendrųjų sąlygų 4 dalis, numatyta, kad atsakovė privalo mokėti 0,02 procento delspinigius už kiekvieną pradelstą dieną. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė praleido piniginės prievolės įvykdymo terminą, ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovės 6,83 Eur delspinigius, paskaičiuotus už laikotarpį nuo 2019 m. gegužės 19 d. iki 2019 m. lapkričio 15 d. (180 d.) yra pagrįstas, todėl tenkintinas.

11. CK 6.37 straipsnio 2 dalis numato, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. CK 6.210 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Šios palūkanos vadinamos procesinėmis. Procesinių palūkanų paskirtis – skatinti skolininką kuo greičiau įvykdyti prievolę, be to, jos atlieka kompensacinę funkciją – procesinės palūkanos yra skolininko kreditoriui mokamas atlyginimas už naudojimąsi kreditoriaus lėšomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-223/2011; 2012 m. birželio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-283/2012). Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė praleido terminą įvykdyti piniginę prievolę, ieškovei iš atsakovės priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą (196,37 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2020 m. sausio 10 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

12. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai (CPK 80 straipsnio 1 dalis 1 punktas, 93 straipsnio 1 dalis). Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, ieškovei iš atsakovės priteistinos patirtos bylinėjimosi išlaidos – 15 Eur dydžio žyminis mokestis, 0,84 Eur dydžio išlaidos, patirtos už išrašą iš gyventojų registro tarnybos bei 75 Eur išlaidos advokato pagalbai apmokėti, iš viso 90,84 Eur (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1, 8 punktai, 7 dalis).

13. Procesinių dokumentų siuntimo išlaidos sudaro 1,86 Eur. Kadangi šioje byloje procesinių dokumentų siuntimo išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 (keistu 2020 m. sausio 13 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355) nustatytos minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (5 Eur) – procesinių dokumentų siuntimo išlaidos iš atsakovės valstybei nepriteistinos (CPK 92 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 262 straipsnio 2 dalimi, 285-288 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Priteisti ieškovei OU Aktiva Finants (juridinio asmens kodas 10746479) iš atsakovės I. S. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 189,54 Eur (vieno šimto aštuoniasdešimt devynių eurų ir 54 ct) skolą, 6,83 Eur (šešių eurų ir 83 ct) delspinigius, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (196,37 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2020 m. sausio 10 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 90,84 Eur (devyniasdešimties eurų ir 84 ct) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Atsakovė negali sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau sprendimą už akių priėmusiam Vilniaus miesto apylinkės teismui per 20 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Ieškovė turi teisę per 20 dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos pateikti apeliacinį skundą Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Jelena Leščinskienė