Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Nijolia Indreikienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo V. S. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2019 m. sausio 31 d. papildomo sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo V. S. ieškinį atsakovui antstoliui D. J. dėl įpareigojimo atlikti veiksmus ir neturtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl apeliacinio skundo nagrinėjimo ribų ir ginčo esmės

6. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir tik analizuodamas apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis, kurios nagrinėjamu atveju nenustatytos (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas taip pat nenustatė (CPK 329 straipsnis).

7. Byloje ginčas kilo dėl proceso teisės normų, reglamentuojančių papildomo teismo sprendimo priėmimą ir bylinėjimosi išlaidų valstybei priteisimą, aiškinimo ir taikymo.

8. Ieškovas V. S. 2018 m. rugsėjo 11 d. pateikė teismui ieškinį, kuriame prašė: 1) įpareigoti atsakovą antstolį D. J. įvykdyti Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2004 m. gruodžio 29 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-10865-36/2004, t. y. grąžinti ieškovui iš skolininko išieškotą 368,17 Eur sumą, priskaičiuojant 5 proc. delspinigius nuo šios sumos nuo 2016 m. vasario 29 d. už visą laiką, kurį ieškovas negali naudotis šiomis lėšomis; 2) priteisti iš atsakovo neturtinę žalą 500 Eur sumai; 3) visiškai arba iš dalies atleisti ieškovą nuo teismo mokesčio bei nukelti šio klausimo nagrinėjimą po sprendimo priėmimo išnagrinėjus bylą iš esmės pagal CPK 83 ir 84 straipsnius.

9. Kauno apylinkės teismas 2018 m. rugsėjo 20 d. nutartimi nustatė ieškovui V. S. 10 dienų terminą trūkumams pašalinti, pasiūlant ieškovui per nustatytą terminą pateikti teismui patikslintą ieškinį.

10. Ieškovas V. S. 2018 m. rugsėjo 28 d. pateikė teismui patikslintą ieškinį, kuriame prašė: 1) įpareigoti atsakovą antstolį D. J. įvykdyti Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2004 m. gruodžio 29 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-10865-36/2004, t. y. grąžinti ieškovui iš skolininko išieškotą 368,17 Eur sumą, priskaičiuojant 5 proc. delspinigius nuo šios sumos nuo 2016 m. vasario 29 d. už visą laiką, kurį ieškovas negali naudotis šiomis lėšomis; 2) priteisti iš atsakovo ieškovui padarytą žalą, kuri bus pakankama ieškovo pažeistoms teisėms atkurti regreso tvarka, kurios materialinė išraiška yra ne mažiau kaip 200 Eur; 3) visiškai arba iš dalies atleisti ieškovą nuo teismo mokesčio bei nukelti šio klausimo nagrinėjimą po sprendimo priėmimo išnagrinėjus bylą iš esmės pagal CPK 83 ir 84 straipsnius. Ieškovas patikslintame ieškinyje nurodė, kad teismas turėtų visiškai atleisti jį nuo teismo mokesčio dėl jo turtinės ir socialinės padėties pagal CPK 83 straipsnio 3 dalį arba pagal CPK 84 straipsnį atidėti sprendimą dėl teismo mokesčio sumokėjimo iki civilinės bylos pabaigos, kai bus priimtas sprendimas iš esmės.

11. Kauno apylinkės teismas 2018 m. spalio 5 d. nutartimi priėmė ieškovo V. S. patikslintą ieškinį atsakovui antstoliui D. J. dėl įpareigojimo atlikti veiksmus ir neturtinės žalos atlyginimo ir atidėjo ieškovui žyminio mokesčio sumokėjimą iki teismo sprendimo priėmimo.

12. Kauno apylinkės teismas 2019 m. sausio 14 d. sprendimu ieškovo V. S. patikslintą ieškinį atmetė, priteisė iš ieškovo V. S. atsakovo antstolio D. J. naudai 650 Eur advokato padėjėjo pagalbos ir atstovavimo išlaidas. Kauno apylinkės teismas 2019 m. sausio 31 d. papildomu sprendimu priteisė iš ieškovo V. S. valstybei 120 Eur žyminį mokestį ir 8,56 Eur pašto išlaidas.

13. Pagal CPK 277 straipsnio 1 dalies 1–3 punktus teismas, priėmęs byloje sprendimą, dalyvaujančių byloje asmenų pareiškimu ar savo iniciatyva gali priimti papildomą sprendimą, jeigu kuris nors reikalavimas, dėl kurio šalys pateikė įrodymus ir davė paaiškinimus, sprendime yra neišspręstas; arba (ir) teismas, išsprendęs teisės klausimą, nenurodė priteistos sumos dydžio, perduotino turto ar veiksmų, kuriuos atsakovas privalo atlikti arba nuo kurių jis privalo susilaikyti; arba (ir) teismas neišsprendė bylinėjimosi išlaidų ar jų dalies atlyginimo ar paskirstymo klausimo. Ši teisės norma leidžia daryti išvadą, kad papildomo sprendimo priėmimo galimybė yra siejama su teismo sprendimo trūkumų ištaisymu, t. y. priėmus sprendimą ir pastebėjus, jog tam tikri ieškiniu ar kitu procesiniu dokumentu keliami klausimai nebuvo išspręsti teismo sprendimu ar bylą užbaigiančia nutartimi, tiek teismo iniciatyva, tiek bylos šalių prašymu yra galimybė priimti papildomą sprendimą.

14. Apeliantas (ieškovas) V. S. apeliaciniame skunde nurodo, kad jis yra bedarbis, neįgalus, gauna nedidelę neįgalumo pensiją, jokių kitų išmokų negauna ir piniginių santaupų, nekilnojamojo turto, išskyrus vienintelį būstą, neturi, iš jo išieškomos skolos antstolių vykdomose bylose. Tačiau apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad minėtos aplinkybės jau buvo įvertintos pirmosios instancijos teismui 2018 m. spalio 5 d. nutartimi atidedant ieškovui žyminio mokesčio už patikslintą ieškinį sumokėjimą iki teismo sprendimo priėmimo, t. y. pirmosios instancijos teismas įvertino ieškovo turtinę padėtį (ją pagrindžiančius įrodymus) ir į ją atsižvelgdamas priėmė sprendimą atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą. Nutarties rezoliucinėje dalyje ieškovui buvo išaiškinta jos apskundimo tvarka, tačiau ieškovas nutarties, kuria jam buvo atidėtas žyminio mokesčio už patikslintą ieškinį sumokėjimas, apeliacine tvarka neskundė, taigi sutiko su teismo sprendimu atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą, o ne atleisti ieškovą nuo dalies žyminio mokesčio mokėjimo, nutartis yra įsiteisėjusi.

15. Apelianto (ieškovo) V. S. teigimu, pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą išnagrinėjus bylą iš esmės ir priteisdamas bylinėjimosi išlaidas, turėjo vadovautis CPK 83 straipsnio 3 dalies nuostata ir atleisti ieškovą nuo bylinėjimosi išlaidų valstybei. Tačiau pažymėtina, kad atleidimo nuo dalies žyminio mokesčio už ieškinį mokėjimo klausimas yra sprendžiamas ieškinio priėmimo stadijoje, o ne priimant teismo sprendimą, kuriuo išnagrinėjamas šalių ginčas iš esmės. Teismui nustačius, kad nėra pagrindo atleisti ieškovo nuo dalies žyminio mokesčio mokėjimo ar atidėti žyminio mokesčio mokėjimą, nustatytini ieškinio trūkumai ir ieškovas įpareigotinas jį sumokėti (ieškovui to nepadarius, procesas negali būti pradėtas). Tuo tarpu priimant sprendimą, kuriuo byla išnagrinėjama iš esmės, teismas tik paskirsto bylinėjimosi išlaidas pagal patenkintų ir atmestų reikalavimų dalį. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad CPK 83 straipsnio 3 dalies nuostata numato galimybę tik iš dalies atleisti asmenį nuo žyminio mokesčio mokėjimo. Taigi, vadovaujantis CPK 83 straipsnio 3 dalies nuostata, teikiant prašymą iš dalies atleisti asmenį nuo žyminio mokesčio mokėjimo turi būti sumokėta dalis žyminio mokesčio. Byloje nėra jokių duomenų, kad ieškovas, prašydamas atleisti nuo žyminio mokesčio būtų sumokėjęs dalį už ieškinį mokėtino žyminio mokesčio, o nuo kokios likusios dalies prašęs jį atleisti.

16. Taip pat pažymėtina, kad prašymas iš dalies atleisti asmenį nuo žyminio mokesčio mokėjimo turi būti motyvuotas. Prie prašymo turi būti pridėti įrodymai, patvirtinantys prašymo pagrįstumą. Pirmosios instancijos teismas, 2018 m. spalio 5 d. nutartimi atidėdamas ieškovui žyminio mokesčio sumokėjimą iki teismo sprendimo priėmimo, nurodė, kad iš ieškovo pateiktų įrodymų apie turimą turtą, kurie pateikiami tik už laikotarpį nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2016 m. gruodžio 31 d., bei transporto priemones (pažyma tik 2008 m. liepos 22 d.), negalima nustatyti, jog ieškinio padavimo metu ieškovo turtas nėra padidėjęs, be to, nepateikti įrodymai apie turimas santaupas. Taigi ieškovas, pirmosios instancijos teismui sprendžiant klausimą dėl atleidimo nuo žyminio mokesčio, nepateikė naujausių duomenų apie savo dabartinę turtinę padėtį, t. y. nepateikė įrodymų, patvirtinančių prašymo atleisti jį nuo dalies žyminio mokesčio mokėjimo pagrįstumą, kaip tai numato CPK 83 straipsnio 3 dalis. Be to, kaip jau minėta, ieškovas šios nutarties neskundė, įrodymų apie savo dabartinę turtinę padėtį neteikė. Taip pat pastebėtina, kad pats ieškovas ieškinyje reiškė alternatyvų reikalavimą – atleisti jį nuo žyminio mokesčio mokėjimo arba atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą iki teismo sprendimo priėmimo.

17. Apelianto (ieškovo) V. S. nurodoma aplinkybė, kad Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba atsisakė tenkinti visus jo prašymus dėl teisinės pagalbos, kadangi ieškovas turi susidariusį įsiskolinimą tarnybai, kurio negali padengti dėl sunkios turtinės padėties, dėl ko jis yra priverstas savarankiškai kreiptis į teismą ir atstovauti savo interesus be teisinės pagalbos, savaime nesudaro pagrindo atleisti ieškovą nuo dalies žyminio mokesčio už ieškinį mokėjimo. Kaip jau minėta, prašymas iš dalies atleisti asmenį nuo žyminio mokesčio mokėjimo turi būti motyvuotas, o prie jo turi būti pridėti įrodymai, patvirtinantys prašymo pagrįstumą (CPK 83 straipsnio 3 dalis), o ieškovas, nesutikdamas su Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimu atsisakyti teikti antrinę teisinę pagalbą, turi teisę jį skųsti sprendime numatyta tvarka.

18. Ieškovui V. S. išaiškintina, kad jis turi teisę prašyti teismo atidėti ar išdėstyti teismo sprendimo įvykdymą, pateikiant savo sunkią turtinę padėtį pagrindžiančius įrodymus (CPK 284 straipsnis).

19. Kiti apeliacinio skundo argumentai neturi esminės teisinės reikšmės skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako.

20. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo papildomas sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas nepažeidžiant materialinės ir procesinės teisės normų, o apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo konstatuoti šio sprendimo neteisėtumo ar nepagrįstumo, todėl apeliacinis skundas atmetamas, o skundžiamas pirmosios instancijos teismo papildomas sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2019 m. sausio 31 d. papildomą sprendimą palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.