- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-12-13
- Bylos Nr.
- 1A-657-876/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-40305-2022-1
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Judita Sungailaitė, Vaidas Vasiliauskas, Laima Šeputienė
- Nuteistasis
- S. L.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Juditos Sungailaitės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Laimos Šeputienės ir Vaido Vasiliausko,
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo S. L. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų (toliau – Kauno apylinkės teismas) 2023 m. spalio 12 d. nuosprendžio, kuriuo S. L. pripažintas kaltu padaręs 2 (dvi) nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalyje ir nuteistas:
- pagal BK 140 straipsnio 1 dalį (A. T. epizodas) – 8 (aštuonių) mėnesių laisvės apribojimo bausme, bausmės vykdymo metu įpareigojant dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje; būti namuose nuo 23.00 val. iki 06.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar gydymusi; pusę metų dalyvauti elgesio pataisos programoje, skirtoje keisti smurtinio pobūdžio elgesį;
- pagal BK 140 straipsnio 1 dalį (O. T. epizodas) – 10 (dešimties) mėnesių laisvės apribojimo bausme, bausmės vykdymo metu įpareigojant dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje; būti namuose nuo 23.00 val. iki 06.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar gydymusi; pusę metų dalyvauti elgesio pataisos programoje, skirtoje keisti smurtinio pobūdžio elgesį.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 3 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos jas visiškai sudedant ir S. L. paskirta galutinė subendrinta bausmė – 1 (vieneri) metai 6 (šeši) mėnesiai laisvės apribojimo, bausmės vykdymo metu įpareigojant dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje; būti namuose nuo 23.00 val. iki 06.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar gydymusi; pusę metų dalyvauti elgesio pataisos programoje, skirtoje keisti smurtinio pobūdžio elgesį.
S. L. paskirtas kardomąsias priemones – įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje bei rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus ir pradėjus vykdyti bausmę, nuspręsta panaikinti.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Pirmos instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės
1. S. L. nuteistas dėl to, kad jis, 2022 m. spalio 22 d., apie 16.17 val., atėjęs į A. T. nuomojamą butą (duomenys neskelbtini), panaudodamas fizinį smurtą, be jokios priežasties, ne mažiau kaip dešimt kartų rankos kumščiu sudavė į veido sritį nukentėjusiajai A. T., o pastarajai nukritus ant žemės, ne mažiau kaip dešimt kartų spyrė kojomis į įvairias jos kūno vietas, tokiais veiksmais sukeldamas nukentėjusiajai fizinį skausmą. Šiais savo veiksmais S. L. padarė nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.
2. Be to jis nuteistas dėl to, kad jis, 2022 m. spalio 22 d., apie 18.40 val., atėjęs į O. T. nuomojamą butą (duomenys neskelbtini), be jokios priežasties, tyčia ne mažiau keturis kartus kairės rankos kumščiu sudavė į galvos sritį nukentėjusiajai O. T., taip padarė odos nubrozdinimus ir poodines kraujosruvas galvoje, o nukentėjusiajai nukritus ant žemės vieną kartą spyrė koja į kairę blauzdą, taip padarė odos nubrozdinimus ir poodines kraujosruvas kairėje blauzdoje, tokiais veiksmais sukeldamas nukentėjusiajai fizinį skausmą ir padarydamas nežymų sveikatos sutrikdymą. Šiais savo veiksmais S. L. padarė nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.
3. Pirmos instancijos teismas, pripažindamas S. L. kaltu dėl nusikalstamų veikų padarymo konstatavo, kad įrodymų visuma nustatyta, kad A. M. padarė jam inkriminuotas nusikalstamas veikas, numatytas BK 140 straipsnio 1 dalyje. S. L. veiksmuose nukentėjusiosios A. T. atveju nustatyti visi objektyvieji ir subjektyvieji fizinio smurto vartojimo, sukeliant fizinį skausmą požymiai, o nukentėjusiosios O. T. atveju - visi objektyvieji ir subjektyvieji fizinio smurto vartojimo, sukeliant fizinį skausmą ir nežymiai sutrikdant kito asmens sveikatą požymiai, todėl jo veikos abiem atvejais teisingai kvalifikuotos pagal BK 140 straipsnio 1 dalį. Atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Skiriant bausmę S. L. Kauno apylinkės teismas atsižvelgė, jog ankščiau jis neteistas, tris kartus baustas administracine tvarka, jis padarė du tyčinius nesunkius nusikaltimus, kuriais kėsinamasi į žmogaus sveikatą, nusikaltimai baigti. Kadangi padarytos kelios nusikalstamos veikos, už atskiras veikas paskirtos bausmės, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 3 dalimis, subendrintinos visiškai jas sudedant ir kaltinamajam skirtina galutinė subendrinta bausmė – 1 metai 6 mėnesiai laisvės apribojimo, vykdymo metu įpareigojant kaltinamąjį dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje; būti namuose nuo 23.00 val. iki 06.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar gydymusi; pusę metų dalyvauti elgesio pataisos programoje, skirtoje keisti smurtinio pobūdžio elgesį.
II. Apeliacinio skundo, atsiliepimo argumentai ir proceso dalyvių prašymai
4. Apeliaciniu skundu S. L. prašo Kauno apylinkės teismo 2023 m. spalio 12 d. nuosprendį pakeisti ir sušvelninti paskirtą bausmę bei panaikinti įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje.
4.1. Skunde apeliantas nurodo, jog yra sunkiai vaikštantis, jam sunku net sėdėti, jo liga progresuoja, o jam taikomas gydymas kol kas neveiksnus. S. L. įsitikinimu, jam taikomas įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje bei neišvykti iš gyvenamosios vietos, turėtų būti panaikinti dėl jo ligos. Apeliaciniame skunde teigiama, jog nuteistajam taikomi įpareigojimai tėra Valstybės lėšų ir policijos pareigūnų laiko švaistymas, kadangi apeliantas yra pririštas prie gydymo įstaigų bei namų.
Atsiliepimas
5. Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 2-ojo skyriaus prokuroras atsiliepime į apeliacinį skundą prašo skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo 2023 m. spalio 12 d. nuosprendį.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir teisinės išvados
6. Apeliaciniu skundu nėra ginčijama nuteistojo kaltė ir jam inkriminuotos nusikalstamos veikos kvalifikavimas, todėl šie klausimai išsamiau nevertinami. Apeliantas skunde kelia jam paskirtos bausmės individualizavimo klausimą bei jam taikomų kardomųjų priemonių tikslingumo klausimą, todėl apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis).
Dėl kardomųjų priemonių
7. Iš nuteistojo S. L. apeliacinio skundo turinio matyti, jog apeliantas nesutinka su jam taikomomis kardomosiomis priemonėmis, t. y. įpareigojimu periodiškai registruotis policijos įstaigoje bei rašytiniu pasižadėjimu neišvykti.
8. Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, jog apeliantui S. L. 2022 m. spalio 27 d. buvo paskirtos kardomosios priemonės – įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje bei rašytinis pasižadėjimas neišvykti.
9. Kardomųjų priemonių paskirtis yra užtikrinti įtariamojo, kaltinamojo ar nuteistojo dalyvavimą procese, netrukdomą ikiteisminį tyrimą, bylos nagrinėjimą teisme ir nuosprendžio įvykdymą, taip pat siekiant užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms (BPK 119 straipsnis). Pagal BPK 139 straipsnio 1 dalį paskirta kardomoji priemonė yra panaikinama, kai ji tampa nebereikalinga, arba pakeičiama griežtesne ar švelnesne, kai to reikalauja bylos aplinkybės.
10. Apygardos teismo teisėjų kolegija atkreipia nuteistojo S. L. dėmesį, jog skundžiamo Kauno apylinkės teismo nuosprendžio rezoliucinėje dalyje nurodyta, kad nuteistajam paskirtos kardomosios priemonės 2023 m. spalio 12 d. nuosprendžiui įsiteisėjus ir pradėjus vykdyti bausmę, panaikintinos. Atsižvelgiant į ankščiau išdėstytą, teisėjų kolegija neturi pagrindo atsakyti į apeliacinio skundo argumentus, susijusius su kardomosiomis priemonėmis.
Dėl bausmės
11. Teismas, skirdamas bausmę už padarytą nusikalstamą veiką, privalo vadovautis BK 54 straipsnyje nurodytais bausmės skyrimo pagrindais bei atsižvelgti į BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus bausmės skyrimo tikslus – sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusį asmenį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Šių tikslų visuma sudaro vieningą bausmės paskirtį, o teisingumo principo įgyvendinimas užtikrina kaltininkui tokios tinkamai individualizuotos bausmės paskyrimą, kuri geriausiai atitiktų įstatyme įtvirtintos bausmės paskirtį ir būtų adekvati padarytai veikai. BK 54 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją ir laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis). Pagal BK 61 straipsnio 2 dalį teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio.
12. Be aptartų esminių bausmės skyrimo pagrindų, tinkamas kaltininko asmenybės įvertinimas taip pat yra svarbi teisingos bausmės parinkimo sąlyga. Remiantis baudžiamosios teisės teorija, vertindamas kaltininko asmenybės pavojingumą ir parinkdamas bausmės rūšį bei dydį, teismas turi ypač atidžiai ištirti, ar nusikaltimas padarytas atsitiktinai, dėl kitų asmenų įtakos arba nepalankiai susiklosčius aplinkybėms, ar kaltininko antivisuomeninės nuostatos jau buvo susiformavusios iki nusikalstamo poelgio ir nusikaltimas buvo tik loginis kaltininko gyvenimo būdo bei jo ankstesnio elgesio padarinys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2013 m. spalio 8 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-391/2013).
13. Aukštesnės instancijos teismas, susipažinęs su pirmosios instancijos teismo nuosprendžio turiniu bei baudžiamosios bylos medžiaga konstatuoja, kad apylinkės teismas, skirdamas bausmę S. L., laikėsi bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, numatytų BK 54 straipsnyje, bei tinkamai įvertino visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, apibūdinančias tiek nuteistojo asmenybę, tiek padarytų nusikaltimų pavojingumą, o skirdamas bausmę nurodė pakankamus jos rūšies ir dydžio parinkimo motyvus. Teisėjų kolegijos vertinimu, nuteistajam paskirta bausmė yra proporcinga tiek jo padarytiems nusikaltimams, tiek jo asmenybei ir atitinka bausmės paskirtį, todėl paskirti jam švelnesnės rūšies bausmę ar paskirtos bausmės vykdymą atidėti ir pakeisti pirmosios instancijos teismo nuosprendį nėra teisinio pagrindo.
14. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę S. L. už dvi jo padarytas nusikalstamas veikas, tinkamai įvertino padarytų nusikaltimų pobūdį, pavojingumą, kaltės formą, nusikalstamos veikos stadiją, nuteistojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Teismo išvados dėl bausmės skyrimo yra pagrįstos išsamiu bylos duomenų vertinimu bei motyvuotos, o aukštesnės instancijos teismas su jomis visiškai sutinka. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad Kauno apylinkės teismas, skirdamas S. L. bausmę atsižvelgė į tai, kad jis padarė du tyčinius baigtus nesunkius nusikaltimus, kuriais kėsinamasi į žmogaus sveikatą, apelianto atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą. Pirmosios instancijos teismas taip pat atsižvelgė į tai, kad S. L. Lietuvoje ankščiau neteistas, iš administracinių nusižengimų registro duomenų matyti, kad nuteistasis vienerių metų laikotarpiu administracine tvarka ne kartą baustas už keturių administracinių nusižengimų padarymą, iš kurių dauguma padaryti būnant apsvaigus nuo alkoholio, turi galiojančių nuobaudų, paskirtų nuobaudų nemoka (2 t., b. l. 93-94). Taip pat „Sodros“ duomenimis, S. L. nedirba. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas tinkamai parinko nuteistajam skirtiną bausmės rūšį, jos dydį bei įpareigojimus. Kartu pažymėtina, kad bausmė – tai valstybės prievartos priemonė, skiriama asmeniui, padariusiam nusikalstamą veiką, todėl neigiami padariniai yra natūralus padarytos nusikalstamos veikos rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas, todėl švelninti S. L. teisinę padėtį aukščiau bendrųjų visuomenės interesų iškeliant asmeninius nusikalstamą veiką įvykdžiusio asmens interesus, teisėjų kolegijos įsitikinimu, teisinio pagrindo nėra.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
nuteistojo S. L. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. spalio 12 d. nuosprendžio atmesti.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.