Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Žibutės Budžienės, Evaldo Burzdiko (kolegijos pirmininkas), Virginijos Gudynienės (pranešėja), apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovų A. A. ir G. R. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 16 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-3979-615/2013 pagal A. G. Z. ir S. L. ieškinį atsakovams A. A. ir G. R., trečiajam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei „Tida projektai“ dėl skolos perkėlimo sutarties pripažinimo negaliojančia ir skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Nepagrįsta išvada, kad reikia labiau tikėti ieškovo S. L. parodymais dėl ginčijamo sandorio sudarymo aplinkybių, nes ieškinio tenkinimo atveju S. L. neįgytų naujų civilinių teisių. Pasirašius 2011 m. rugpjūčio 2 d. skolos perkėlimo sutartį ir ją kartu su 2011 m. rugpjūčio 3 d. įskaitymo dienos pranešimu pateikus UAB „Tida projektai“, 2011 m. rugpjūčio 11 d. UAB „Tida projektai“ S. L. bankiniu pavedimu sumokėjo 9 583,7 Lt skolą, egzistavusią pastarojo atleidimo iš direktoriaus pareigų dieną. Vadinasi, ieškinio netenkinimo atveju, t. y. palikus galioti 2011 m. rugpjūčio 2 d. skolos perkėlimo sutartį, S. L. atsirastų pareiga grąžinti UAB „Tida projektai“ 2011 m. rugpjūčio 11 d. bankiniu pavedimu gautą 9 583,7 Lt sumą.

Nevertinta, kad ieškovas S. L. daugiau kaip 8 mėnesius nereikalavo panaikinti 2011 m. rugpjūčio 2 d. sandorį kaip apsimestinį, sudarytą suklydimo ar apgaulės įtakoje, neginčijo aplinkybės dėl piniginių lėšų iš gavimo G. R. ar A. A., o ieškinį dėl sutarties nuginčijimo pateikė tik praėjus daugiau kaip 8 mėnesiams nuo sutarties sudarymo ir sutartyje nurodytų lėšų gavimo.

Neatsižvelgta, kad, net vadovaujantis ieškovo S. L. iškelta versija, jis pats pripažįsta, jog nuo pat pradžių suvokė, kad sandorio pasirašymas bus „apgaulė“, „gelbėjimo operacija“ ir visas šias sąlygas jis nuo pat pradžių derino su kita sandorio šalimi A. A. Tokiu atveju teismas privalėjo vadovautis teismų praktikos suformuluota nuostata, jog teisių ir pareigų, atsirandančių sandorio pagrindu, klaidingas įsivaizdavimas negali būti pripažintas suklydimu, jeigu tas klaidingas įsivaizdavimas įvyko dėl pačios sandorio šalies neapdairumo, neatidumo ar nerūpestingumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001 m. rugsėjo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-745/2001, paskelbta biuletenyje „Teismų praktika“, Nr. 16).

Nevertinta, kad aplinkybės, jog sutartyje yra nurodyti neteisingi duomenys apie UAB „Tida projektai“ įsiskolinimo S. L. faktą ir dydį (įskaitant už delsimą atsiskaityti apskaičiuotą vidutinio darbo užmokesčio sumą), S. L. niekada nesakė nei sutarties projektą rengusiam advokatui, nei kitoms sutarties šalims (A. A. ir G. R.), priešingai, sutartyje išdėstytų aplinkybių tikrumą patvirtino savo parašu.

Neįvertinta, kaip išsilavinęs, sąžiningas, protingas ir apdairus asmuo gali savo parašu patvirtinti sutartyje nurodytą faktą, kad kreditoriaus (ieškovo S. L.) skaičiavimais, už uždelstą atsiskaityti su kreditoriumi laiką nuo 2009 m. vasario 5 d. iki skolos perkėlimo sutarties sudarymo dienos (2011 m. rugpjūčio 2 d.) pradinio skolininko kreditoriui mokėtina jo vidutinio darbo užmokesčio suma yra lygi 190 282,22 Lt, jeigu tas asmuo jo atleidimo iš darbo dieną (2009 m. vasario 3 d.) buvo pateikęs darbdaviui sutikimą, kad su juo būtų visiškai atsiskaityta iki 2011 m. gruodžio 31 d.

Neatkreiptas dėmesys, kad jeigu ieškovas S. L. skolos perkėlimo sutartį sudarė, tikėdamasis iš trečiojo asmens UAB „Tida projektai“ išreikalauti Darbo kodekso pagrindu mokėtinas netesybas už vėlavimą atsiskaityti, tai vertintina kaip ieškovo motyvas sutarčiai pasirašyti.

Nevertinta, kad, būdamas informuotas apie skolos perkėlimą ir skolos įskaitymą, tačiau išmokėdamas S. L. pinigų sumą, kuri po skolos perkėlimo pastarajam nebepriklausė, trečiasis asmuo UAB „Tida projektai“ veikė savo rizika, nepagrįstai ignoruodamas jam pateiktų dokumentų turinį, tuo siekdamas nesąžiningai išvengti šių dokumentų sąlygojamų teisinių pasekmių (t. y. atsakovų A. A. ir G. R. 9 583,7 Lt skolinės prievolės pasibaigimo prieš trečiąjį asmenį). Tikėtina, kad trečiasis asmuo UAB „Tida projektai“ ir ieškovas S. L. jau po 2011 m. rugpjūčio 2 d. skolos perkėlimo sutarties pasirašymo neteisėtai ir nesąžiningai 2009 m. vasario 3 d. data pasirašė S. L. sutikimą dėl darbo užmokesčio įsiskolinimo išmokėjimo atidėjimo iki 2011 m. gruodžio 31 d., tuo siekdami sudaryti trečiajam asmeniui UAB „Tida projektai“ sąlygas išvengti 2013 m. rugpjūčio 2 d. skolos perkėlimo sutarties ir 2011 m. rugpjūčio 3 d. vienašalio įskaitymo pagrindu kylančių teisinių pasekmių.

Nepagrįstai vadovautasi UAB „Tida projektai“ buvusios direktorės G. S. ir finansininkės R. R. parodymais. Finansininkės R. R. parengtų finansinių dokumentų pagrindu tuometinė UAB „Tida projektai“ direktorė G. S. perleido ieškovui A. G. Z. reikalavimo teises į G. R. ir A. A. skolas. Netenkinus A. G. Z. ieškinio, t. y. paaiškėjus, kad iš UAB „Tida projektai“ pusės nebuvo ko perleisti, A. G. Z. įgytų atgręžtinį reikalavimą į UAB „Tida projektai“, o bendrovė atitinkamai įgytų regreso teisę išieškoti nepagrįsto reikalavimo sumą iš buvusios direktorės ir finansininkės. Dėl to buvusi direktorė G. S. ir buvusi finansininkė R. R. yra suinteresuotos duoti šališkus parodymus ieškovų naudai, o teismo motyvas, kad būtina tikėti šių liudytojų parodymais, nes jos šiuo metu nebedirba UAB „Tida projektai“ yra nelogiškas.

Prašo panaikinti sprendimą, priimti naują sprendimą ir atmesti ieškinį.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas netenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis).

Apeliacijos dalykas – patikrinimas, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė apie ieškinio dalyku esančios 2011 m. rugpjūčio 2 d. sutarties pasirašymą tik dėl akių, neketinant sukurti teisinių pasekmių, t.y. apie tai, jog šis sandoris yra tariamas, bei reikalavimo teisės perleidimo sutarčių pagrindu priteisė ieškovams iš atsakovų pastarųjų skolą trečiajam asmeniui.

Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu ginčo sandorio teisiniu kvalifikavimu.

Formuodamas teismų praktiką civilinėse bylose dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais, kasacinis teismas akcentuoja, jog tam, kad sandorį pagal CK 1.86 straipsnį būtų galima pripažinti tariamuoju ir dėl to negaliojančiu dėl jį sudariusių subjektų valios ydos, ginčą nagrinėjantis teismas privalo nustatyti, pirma, ar atsirado sandorio teisinę prigimtį atitinkantys teisiniai padariniai – ar sandorio dalyviai realiai įgijo atitinkamas civilines teises ir pareigas; antra, kokia buvo tikroji sandorio šalių valia, jų elgesio motyvai ir tikslai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus kolegijos 2012 m. liepos 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. Š. v. M. Š. ir kt., bylos Nr. 3K-3-362/2012).

Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apeliantų argumentu, jog ieškovas S. L. pripažino supratęs, kad atsakovai yra skolingi trečiajam asmeniui bei kad 2011 m. rugpjūčio 2 d. sutartis bus skirta atsakovų gelbėjimui nuo skolų bendrovei „Tida projektai“.

Pastarąsias aplinkybes patvirtina ieškovo 2011 m. gruodžio 23 d. pranešimas prokuratūrai ir trečiajam asmeniui dėl nusikalstamos veikos, kuriame ieškovas S. L. nurodo, kad atsakovas A. A. paprašė pagalbos, siekiant sutvarkyti jo senas skolas UAB „Tida projektai“. Nurodė, jog A. A. paaiškinęs, kad pagal įstatymus bendrovė yra skolinga S. L. ne tik neišmokėtą darbo užmokestį, bet ir apie 200 000 Lt už uždelstą atsiskaityti laiką, todėl A. A. galėtų perimti dalį trečiojo asmens skolos, ją neva sumokėti S. L. ir tai sustiprintų atsakovo derybines pozicijas su UAB „Tida projektai“, siekiant, kad pastaroji nurašytų 20 000 Lt A. A. skolos dalį ir suderintų priimtiną likusios skolos mokėjimo grafiką (t. 2 b.l. 124-125). Patikslintame ieškinyje t. 3 b.l. 3-5 S. L. irgi nurodė A. A. prašius padėti įtakoti naują UAB „Tida projektai“ savininką derybose dėl jo ir A. R. negrąžintų skolų padengimo, šio plano įgyvendinimui pasiūlė paruošti ir pasirašyti tariamą skolos perkėlimo sutartį, pagal kurią dalimi trečiojo asmens skolos ieškovui už uždelstą išmokėti darbo užmokestį, atleidžiant iš darbo, būtų padengta atsakovų skola trečiajam asmeniui.

Apeliacinės instancijos teismas atmeta apeliantų argumentus dėl netinkamo šių faktinių aplinkybių įvertinimo (anot apeliantų, pirmosios instancijos teismas neįvertino, jog klaidingas įsivaizdavimas negali būti pripažintas suklydimu, jeigu tas klaidingas įsivaizdavimas įvyko dėl pačios sandorio šalies neapdairumo, neatidumo ar nerūpestingumo, taip pat neįvertino, kaip išsilavinęs, sąžiningas, protingas ir apdairus asmuo gali savo parašu patvirtinti sutartyje nurodytą faktą dėl 190 282,22 Lt darbo užmokesčio įsiskolinimo, jeigu tas asmuo jo atleidimo iš darbo dieną buvo pateikęs darbdaviui sutikimą, kad su juo būtų visiškai atsiskaityta iki 2011 m. gruodžio 31 d.).

Teisėjų kolegija pažymi, kad tiek pirminiame, tiek patikslintuose ieškiniuose (t. 1 b.l. 52,62, t. 3 b.l. 3), kaip ir pareiškime prokuratūrai bei paaiškinimuose teismo posėdžių metu ieškovo S. L. nurodyta atsakovų apgaulingo elgesio esmė buvo ne UAB „Tida projektai“ skolos S. L. dydis, kaip teigia atsakovai atsiliepime į ieškinį t. 1 b.l. 83 bei apeliaciniame skunde, o atsakovų deklaruotas neketinimas vykdyti 2011 m. rugpjūčio 2 d. sutartį, ją panaudojant tik derybose dėl skolos dalies nurašymo ir mokėjimo grafiko. Būtent pastarasis motyvas, o ne tikslas gauti netesybas iš buvusio darbdavio, ieškovui S. L. buvo ginčo sutarties sudarymo paskata. Visuose procesiniuose dokumentuose ieškovas S. L. ginčo sandorį prašė pripažinti negaliojančiu ne kaip sudarytą dėl atsakovų apgaulės, o kaip tariamą, t.y. sudarytą neketinant sukurti sandoryje nurodytų teisinių pasekmių. Pirmosios instancijos teismas teisingai konstatavo, jog tokį ieškovo S. L. nurodomą sandorio sudarymo tikslą patvirtina faktai, kad ieškovas S. L. žinojo apie tikrąjį darbo užmokesčio skolos dydį (9538,70 Lt) bei nebuvimą trečiojo asmens pareigos mokėti delspinigius ar darbo užmokestį už uždelstą atsiskaityti laiką: S. L. darbo sutarties nutraukimo dieną (2009 m. vasario 3 d.) pateikė trečiajam asmeniui sutikimą, kad su juo būtų visiškai atsiskaityta iki 2011 m. gruodžio 31 d., t.y. sutiko, kad darbdavio pareiga atsiskaityti su darbuotoju darbo sutarties nutraukimo dieną būtų atidėta (t.1 b.l.6, t.2 b.l. 113), ginčo sutarties pasirašymo dieną pateikė darbdaviui prašymą sumokėti 9583,70 Lt darbo užmokesčio skolą (t.1 b.l. 5) ir 2011 m. rugpjūčio 11 d. iš UAB „Tida projektai“ gavo 9538,70 Lt. Teisėjų kolegija atmeta prielaidinio pobūdžio apeliacinio skundo argumentą dėl sutikimo atidėti darbo užmokesčio skolos sumokėjimą suklastojimo (atsakovai nepateikė tai patvirtinančių įrodymų pagal CPK 184 straipsnį) bei su tuo susijusį apeliacinio skundo argumentą apie trečiojo asmens, 2011 m. rugpjūčio 8 d. informuoto apie ginčo sutartį, tačiau pagal susitarimą ieškovui S. L. 2011 m. rugpjūčio 11 d. išmokėjusio darbo užmokesčio skolą, veikimo savo rizika. Pažymėtina, jog trečiasis asmuo nežinojo apie šalių ketinimą sudaryti ginčo sandorį, sužinojęs – jo niekada nepripažino, apie tai atsakovus informavo 2011 m. spalio 27-28 d. pranešimais, o 2012 m. kovo 15 d. kreipėsi į teismą dėl 2011 m. rugpjūčio 2 d. sandorio nuginčijimo. Tai, kad į teismą buvo kreiptasi po septynerių mėnesių, nesudaro pagrindo manyti, jog UAB „Tida projektai“ šį sandorį pripažino, o reikalavimo teisės pagrindu ieškovu tapęs S. L. realiai siekė apeliantų nurodomų pasekmių (t.y. tikėdamasis iš trečiojo asmens išreikalauti netesybas už neatsiskaitymą atleidimo iš darbo metu). Minėta, kad tokį ginčo sandorio pasirašymo tikslą paneigia faktiniai S. L. veiksmai, o ginčyti sandorį jis pradėjo, iš UAB „Tida projektai“ sužinojęs apie tikruosius atsakovų ketinimus, 2011 m. gruodžio 23 d. pateikdamas pranešimą prokuratūrai dėl nusikalstamos, jo manymu, atsakovų veikos, sudarant 2011 m. rugpjūčio 2 d. sutartį (Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros byla Nr.PR-088-12).

Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad apeliantų nurodomi argumentai, jog S. L. nesakė nei sutarties projektą rengusiam advokatui, nei atsakovams apie tikrąjį darbo užmokesčio įsiskolinimo dydį ir mokėjimo atidėjimą, yra dar viena atsakovų neketinimo sukurti 2011 m. rugpjūčio 2 d. sutartyje nurodytas pasekmes patvirtinanti aplinkybė. Logiška manyti, kad jeigu atsakovai būtų nutarę sumokėti ieškovui S. L. 70 000 Lt dydžio pinigų sumą (atsakovas G. R. – tai padaryti per kitą sutarties šalį A. A., pats S. L. nepažinodamas ir nematydamas), kurią patys yra skolingi trečiajam asmeniui, būdami protingi ir apdairūs asmenys, ginčo sutarčiai parengti naudojęsi advokato pagalba, pirmiausiai jie įsitikintų, ar S. L. tokią reikalavimo teisę turi, t.y. gautų patvirtinimą iš UAB „Tida projektai“ apie visas atsiskaitymo su ieškovu S. L. aplinkybes, antraip jų sumanymas sumokėti skolą ne kreditoriui, o pašaliniam asmeniui, neturi protingo pagrindimo. CK 6.102 straipsnio 1 dalis draudžia perleisti tokį reikalavimą, kurio atžvilgiu negalimas išieškojimas. Faktas, jog darbdavio skola S. L. atsakovų iniciatyva buvo apskaičiuota tik teoriškai, įrodo ne tik ieškovo S. L. teiginius apie tikslus, kuriuos atsakovai nurodė S. L. prie pasirašant sutartį, bet ir tikrąjį ginčo sandorio tikslą – atsakovų atsiskaitymo su UAB „Tida projektai“ išvengimą, kurio pasiekimui buvo pasitelktos teisinės žinios. Pirmosios instancijos teismas teisingai sprendė, jog sandorio tariamumą įrodo ir 8-asis jo punktas, kuriame iš anksto buvo numatyta sutarties pripažinimo negaliojančia galimybė, netaikant restitucijos, t.y. užtikrintas neigiamų materialinių pasekmių išvengimas reikalavimo teisės perleidėjui S. L. Teisėjų kolegijos nuomone, pastaroji aplinkybė leidžia daryti išvadą ir apie realaus pinigų mokėjimo nebuvimą. Be nurodytų aplinkybių, sandorio tariamumą netiesiogiai įrodo šalių įvardinta atsiskaitymo su ieškovu aplinkybė – mokėjimas grynais pinigais, kai sutartyje yra aptarta ne tik šis, bet ir atsiskaitymo banko pavedimu būdas, kuris būtų besąlygiškai patvirtinęs pinigų sumokėjimo faktą. Nagrinėjamu atveju ieškovas S. L. teigia apie tariamą pasirašymą gavus pinigus, o atsakovai teismo posėdyje negalėjo nurodyti jokių konkrečių pinigų sumokėjimo aplinkybių (t. 1 b.l. 160-161).

Atmesdamas apeliacinio skundo argumentus, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vadovavosi UAB „Tida projektai“ buvusios direktorės G. S. ir finansininkės R. R. parodymais, apeliacinės instancijos konstatuoja, jog svarbi aplinkybė ginčo santykių įvertinimui – darbo užmokesčio skolos ieškovui S. L. nebuvimas – yra patvirtinta ne liudytojų parodymais, o rašytiniais įrodymais. Atsakovai nepareiškė priešieškinio dėl reikalavimo teisės perleidimo sutarčių nuginčijimo, todėl nepasisakytina dėl apeliantų motyvų apie finansininkės R. R. parengtus dokumentus, kurių pagrindu buvo sudarytos reikalavimo teisės perleidimo sutartys. Apeliantai neginčija pirmosios instancijos teismo nustatytos jų skolos UAB „Tida projektai“ dydžio ir pagrindų, todėl akivaizdi aplinkybė, jog UAB „Tida projektai“ turėjo ką perleisti ieškovams A. G. Z. ir S. L., pasirašydama reikalavimo teisės perleidimo sutartis.

Taip pat nesutiktina su apeliantų teiginiais apie pirmosios instancijos teismo išvadą, jog reikia labiau tikėti ieškovo S. L. paaiškinimais dėl ginčijamo sandorio sudarymo aplinkybių. Apeliacine tvarka peržiūrėtame sprendime tokios išvados nėra. Pirmosios instancijos teismas įvertino visus šalių pateiktus įrodymus ir, vadovaudamasis sprendime išdėstytomis įrodymų vertinimo taisyklėmis, nurodė, jog įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina, jog ginčo sandoris buvo sudarytas tik dėl akių (CK 1.86 straipsnio 1 dalis, CPK 185 straipsnis). Sutiktina ir su šio sprendimo išvada, kad ieškinio patenkinimo atveju S. L. neįgyja naujų civilinių teisių. Apeliantai nurodo, jog ieškinio netenkinimo atveju, t. y. palikus galioti 2011 m. rugpjūčio 2 d. skolos perkėlimo sutartį, S. L. atsirastų pareiga grąžinti UAB „Tida projektai“ 2011 m. rugpjūčio 11 d. bankiniu pavedimu gautą 9 583,7 Lt sumą, tačiau pažymėtina, kad sandorio teisėtumo atveju ieškovas S. L. turėtų pagrindą reikšti didesnį reikalavimą UAB „Tida projektai“, nei 9583,7 Lt (ginčo sutartyje konstatuota, jog darbo užmokesčio skola yra 231 024,07 Lt).

Vadovaujantis nurodytais motyvais, nekeistina pirmosios instancijos teismo išvada dėl ieškinio dalyku esančios sutarties pripažinimo negaliojančia ir skolos priteisimo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325-330 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 16 d. sprendimą palikti nepakeistą.