Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nutarimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje M. K., a. k. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), dirbantis UAB „V. r.“, turintis galiojančių administracinių nuobaudų, traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimo kodekso (toliau – ANK) 415 straipsnio 1 dalį, 415 straipsnio 2 dalį, 424 straipsnio 2 dalį, 426 straipsnio 2 dalį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

2019 m. rugsėjo 8 d., apie 21.10 val. Kaune, Ašmenos 1-oji g. 14, M. K. vairavo automobilį BMW530D, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), neturėdamas teisės vairuoti, pasirinkdamas važiavimo greitį neatsižvelgė į važiavimo sąlygas, dėl ko nesuvaldė automobilio atsitrenkė į keturis stovinčius automobilius: Nissan Primera, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VW GOLF, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), Toyota Corolla Verso, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), Toyota Corolla, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), taip pat atsitrenkė į metalinį ženklą, rodantį vandentiekį, bei stovintis automobilis nuo smūgio pastumtas atsitrenkė į metalinę laikiną tvorą. Eismo įvykio metu sugadinti 5 automobiliai, metalinis ženklas, rodantis vandentiekį, ir apgadinta metalinės laikinos tvoros 2 segmentai po 3 metrus ilgio. Padaryta žala viršija 15 MGL dydį. Nesant nukentėjusių asmenų įvykio vietoje, apie eismo įvykį nepranešęs policijai, pasišalino iš įvykio vietos. M. K. vairavo automobilį, kuriam neatlikta privalomoji techninė apžiūra ir kuris neapdraustas privalomuoju draudimu. Šiais savo veiksmais M. K. pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 14, 127, 219, 222 ir 226 punktų reikalavimus.

Savo paaiškinime administracinio nusižengimo protokole M. K. kaltę pilnai pripažino, nuoširdžiai gailisi ir paaiškino, kad padavęs internete skelbimą, jog ieško darbo, susipažino su L., kuris jam pasiūlė darbo. Kurį laiką M. K. dirbo pas L., kur klojo plyteles. Įvykio vakarą L. buvo išgėręs ir paprašė, kad M. K. jį pavežtų iki parduotuvės. L. sakė, kad automobilis priklauso jam. Nors M. K. neturėjo teisės vairuoti transporto priemones, tačiau sutiko L. nuvežti. Iš parduotuvės L. grįžo su dar dviem asmenimis, kuriuos reikėjo pavežti pakeliui. Tie asmenys aiškino kur važiuoti, nes jis pats nežinojo kur važiuoti. Jis važiavo pakankamai greitai ir nežinojo, kad ten yra akligatvis, todėl atsitrenkė į ten stovėjusius automobilius. Visi palikę automobilį pabėgo. Jis pats pabėgo iš išgąsčio. Po to įvykio pas L. dirbti negrįžo. Šiuo metu L. už automobilio apgadinimą yra sumokėjęs dalį- 1500 Eur sumos.

Liudytojas L. M. parodė, kad jis automobilį BMW, kurį įvykio metu vairavo M. K., buvo pirkęs Anglijoje „šrote“, už kurį sumokėjo 700 svarų. Automobilį pirko detalėms. Jo nebuvo įregistravęs. Automobilyje buvo rakteliai bei lietuviški numeriai. Automobilį į Lietuvą parsivežė su tralu. Įvykio vakarą grįžęs iš darbo išgėrė. Tuo metu pas jį M. K. dirbo – dėjo plyteles. Jis paprašė M., kad nuvežtų iki parduotuvės. Nuvažiavus iki picerijos, pasiėmė picą, kur susitiko K. S. ir dar vieną, kurie paprašė juos pakeliui parvežti. Toliau važiavo keturiese. Važiuojant L. nesuvaldė automobilio ir atsitrenkė į stovinčius kelis automobilius.

Liudytojas T. B. parodė, kad matė, kai skriejo BMW automobilis ir atsitrenkė į kitus automobilius. Nulipęs į apačią, sutiko dar tris kaimynus ir jie sulaikė besprunkančius du vyrukus. Kaimynai sakė, kad automobilyje buvo dar du asmenys, kurie pabėgo. Vienas iš jų sulaikytų buvo K. S..

Liudytojas K. S. parodė, kad įvykio vakarą buvo kartu su L. R., su kuriuo išgėrė, po to dar ėjo į Kaunakiemio piceriją, kur sutiko L. M., kuris buvo atvažiavęs su kažkokiu draugu ir kuris vairavo L. automobilį. Po to visi keturi važiavo ir vairuotojas nežinojo, kad vienoje gatvėje yra akligatvis, todėl atsitrenkė į ten stovėjusius automobilius. Atsitrenkus, visi iš automobilio išlipo ir išsiskirstė. Jį ir L. R. sulaikė kieme buvę žmonės.

Liudytojas E. B. parodė, kad jis savo automobilį BMW, su kuriuo buvo padaryti nagrinėjami pažeidimai, 2019 m. iš pavasario į vasarą, tikslaus laiko neprisimena, paliko Anglijoje pas pažįstamą A. J.. Kad automobilis dingo, jam A. J. nepranešė. Po kurio laiko sužinojo, kad su jo automobiliu Lietuvoje padarytas eismo įvykis. Nežino kaip automobilis atsirado Lietuvoje. 2019 m. rugsėjo 15 d. jis Lietuvoje kreipėsi į policiją dėl jo automobilio vagystės.

Motyvuojamoji dalis

Byloje surinkti rašytiniai įrodymai: administracinio nusižengimo protokolas, iš kurio matyti, jog jame yra užfiksuotos visos esminės padarytų administracinių nusižengimų aplinkybės (b. l. 1-3); policijos pareigūno tarnybinis pranešimas dėl eismo įvykio (b. l. 4); L. M. paaiškinimas apie eismo įvykio aplinkybes (b. l. 5); fotonuotraukos (b. l. 6-8); 2021 m. kovo 23 Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nutartis (b. l. 10-13, 15-18); raštas dėl eismo įvykio (b. l. 19); E. B. pranešimas policijai dėl jam priklausančio automobilio BMW530D, E-60, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), dingimo Anglijoje Londone aplinkybių ištyrimo (b. l. 51); administracinio nusižengimo byla Nr. A15.-182-1009/2021 (2 t.).

Byloje surinkti M. K. charakterizuojantys duomenys : informacijos apie pretendentą paieškos rezultatai (b. l. 20-21); Darbo biržos sistemos išrašas (b. l. 22); administracinių nusižengimų registro išrašas apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus (pažeidimus) ir priimtus sprendimus už 5 metus, iš kurio matyti, kad M. K. baustas administracine tvarka, turi galiojančių administracinių nuobaudų (b. l. 23-37).

Iš byloje surinktų įrodymų matyti, kad M. K. 2019 m. rugsėjo 8 d. 21.10 val., vairuodamas transporto priemonę - automobilį BMW530D, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), neturėdamas teisės vairuoti, pasirinkdamas važiavimo greitį neatsižvelgė į važiavimo sąlygas, dėl ko nesuvaldė automobilio atsitrenkė į keturis stovinčius automobilius: Nissan Primera, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VW GOLF, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), Toyota Corolla Verso, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), Toyota Corolla, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), taip pat atsitrenkė į metalinį ženklą rodantį vandentiekį, bei dar vienas stovintis automobilis nuo smūgio pastumtas atsitrenkė į metalinę laikiną tvorą. Tokia M. K. veika administracinio nusižengimo protokole kvalifikuota pagal ANK 424 straipsnio 2 dalį.

ANK 424 straipsnio 2 dalyje numatyta atsakomybė už transporto priemonės vairavimą neturint teisės ją vairuoti.

Tuo tarpu ANK 423 straipsnio 1 dalyje yra numatyta, kad KET pažeidimas, kuris lėmė kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kito turto sugadinimą, užtraukia asmeniui administracinę atsakomybę tuo atveju, jei nurodyti veiksmai padaryti asmens, neturinčio teisės vairuoti transporto priemones.

Kadangi nustatyta, kad teisės pažeidimo padarymo metu M. K. neturėjo teisės vairuoti transporto priemones, todėl jo veika pagal ANK 424 straipsnio 2 dalį kvalifikuota neteisingai, nes jo veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK 423 straipsnio 1 dalyje, sudėtis. Tuo pagrindu jo veika iš ANK 424 straipsnio 2 dalies perkvalifikuotina į ANK 423 straipsnio 1 dalį. Teismas mano, kad veiką perkvalifikuojant nėra pažeidžiamas staigmenų procese negalimumo principas, nes administracinio nusižengimo protokole M. K. veika dėl KET pažeidimo, kuris lėmė kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kito turto sugadinimą, padaryto asmens, neturinčio teisės vairuoti transporto priemones, buvo suformuluota tinkamai ir išsamiai, nurodytas KET 14 punktas, numatantis draudimą vairuoti transporto priemones asmenims, neturintiems šios teisės ir M. K. administracinio nusižengimo byla iš esmės buvo nagrinėjama administracinio nusižengimo protokole suformuluoto kaltinimo ribose (ANK 635 straipsnio 3 dalis).

Byloje surinktų įrodymų visuma nustatyta, kad M. K. 2019 m. rugsėjo 8 d. 21.10 val., vairavo transporto priemonę – automobilį BMW530D, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), neturėdamas teisės vairuoti, pasirinkdamas važiavimo greitį neatsižvelgė į važiavimo sąlygas, dėl ko nesuvaldė automobilio atsitrenkė į 4 stovinčius automobilius: Nissan Primera, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VW GOLF, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), Toyota Corolla Verso, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), Toyota Corolla, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), taip pat atsitrenkė į metalinį ženklą rodantį vandentiekį, bei stovintis automobilis nuo smūgio pastumtas atsitrenkė į metalinę laikiną tvorą. Nesant nukentėjusių asmenų įvykio vietoje apie eismo įvykį nepranešęs policijai pasišalino iš įvykio vietos. Eismo įvykio metu padaryta žala viršija penkiolikos bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių. Tokiais veiksmais M. K. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 426 straipsnio 2 dalyje.

Taip pat bylos duomenimis nustatyta, jog M. K. vairuota transporto priemonė buvo neapdrausta privalomuoju transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės draudimu, neatlikta privalomoji techninė apžiūra. Tokiais veiksmais M. K. padarė administracinius nusižengimus, numatytus ANK 415 straipsnio 1 dalyje bei 415 straipsnio 2 dalyje.

M. K. kaltė padarius ANK 415 straipsnio 1 dalyje, 415 straipsnio 2 dalyje, 423 straipsnio 1 dalyje ir 426 straipsnio 2 dalyje numatytus nusižengimus pilnai įrodyta, todėl jis baustinas.

M. K. baustas administracine tvarka, turi galiojančių administracinių nuobaudų. Jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis prisipažino padaręs administracinius nusižengimus ir nuoširdžiai gailisi (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, kad nusižengimai, numatyti ANK 415 straipsnio 1 ir 2 dalyse, padaryti pakartotinai, tai yra nepasibaigus ANK 40 straipsnyje nustatytam terminui (ANK 36 straipsnio 1 dalies 12 punktas).

Teismas, skirdamas nuobaudas, atsižvelgia į administracinių nusižengimų pobūdį, pažeidėjo asmenybę (turi galiojančių administracinių nuobaudų), į tai, kad nustatyta viena jo atsakomybę sunkinanti ir viena atsakomybę lengvinanti aplinkybė.

Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, M. K. skirtinos nuobaudos – baudos, numatytos ANK 415 straipsnio 1 dalies, 415 straipsnio 2 dalies, 423 straipsnio 1 dalies ir 426 straipsnio 2 dalies sankcijų ribose.

ANK 426 straipsnio 7 dalyje numatyta, kad už šio straipsnio 1, 2 dalyse numatytus administracinius nusižengimus vairuotojams gali būti skiriamas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas nuo vienų iki trejų metų.

Bylos duomenimis nustatyta, kad M. K. administracinių nusižengimų padarymo metu neturėjo teisės vairuoti, kadangi teisė vairuoti nebuvo įgijęs. Nagrinėjamu atveju pažymėtina, kad siekiant užkirsti kelią panašaus pobūdžio pažeidimų darymui ateityje, transporto priemonės vairavimo neįgijus tam teisės ar tuomet kai ji atimta faktas, neužkerta kelio teismui svarstyti klausimą dėl ANK 28 straipsnyje numatytos administracinio poveikio priemonės – specialios teisės atėmimo, taikymo. Teismo nuomone, atsižvelgiant į tai, kad M. K. jau yra baustas už grubius KET pažeidimus, tai yra vairavimą neturint teisių ir apsvaigus nuo narkotinių medžiagų, išvadų nedaro, todėl administracinės nuobaudos paskirčiai įgyvendinti, pažeidėjui būtina kartu su skiriama nuobauda pagal ANK 426 straipsnio 2 dalį, skirti šio straipsnio 7 dalyje įtvirtintą administracinio poveikio priemonę – uždrausti naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones.

ANK 426 straipsnio 8 dalyje numatyta, kad už šio straipsnio 1, 2 dalyse numatytus administracinius nusižengimus neturintiems teisės vairuoti transporto priemones asmenims gali būti skiriamas transporto priemonės konfiskavimas. Tai alternatyvi papildoma administracinio poveikio priemonė, dėl kurios kiekvienu konkrečiu atveju, įvertinus visas padaryto nusižengimo aplinkybes, yra pavesta spręsti bylą nagrinėjančiam teismui. Pažymėtina, jog, kai sankcijoje yra numatytos alternatyvios nuobaudos, įstatymas konkrečių kriterijų, kuri nuobauda turėtų būti skiriama, nenustato, tačiau teismų praktika patvirtina, jog tokiais atvejais turi būti parenkama tokia nuobauda, kuri būtų veiksmingiausia siekiant ANK 22 straipsnyje numatytų administracinės nuobaudos tikslų.

Iš bylos duomenų matyti, kad M. K. padarė itin grubų KET pažeidimą, t. y. vairavo transporto priemonę, neturėdamas teisės jos vairuoti, padarė eismo įvykį, kurio metu apgadino penkis automobilius bei metalinį ženklą, rodantį vandentiekį, bei pasišalino iš eismo įvykio vietos. Be to, iš administracinių nusižengimų registro išrašo apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus (pažeidimus) ir priimtus sprendimus už 5 metus (b. l. 23-37) matyti, kad M. K. ne kartą baustas administracine tvarka už vairavimą transporto priemonių, neturint teisės jas vairuoti bei už eismo įvykio padarymą bei pasišalinimą iš jo, kas parodo, kad jis nedaro teigimą išvadų iš ankstesnių baustumų, todėl tikslinga jo atžvilgiu taikyti administracinio poveikio priemonę -transporto priemonės konfiskavimą.

Nagrinėjamu atveju L. M. patvirtino, kad transporto priemonę – automobilį BMW530D, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), jis apie savaitę laiko iki įvykio pirko iš Anglijos ir ji priklauso jam, tačiau iš liudytojo E. B. parodymų yra pagrindo manyti, kad nurodytas automobilis iki kol jį įsigijo L. M., galimai priklausė E. B. ir buvo pagrobtas Londone. Kaip matyti iš byloje esančio gauto policijos pranešimo, E. B. 2019 m. rugsėjo 15 d. kreipėsi į policiją dėl jam priklausančio automobilio BMW530D, E-60, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), dingimo Anglijoje Londone aplinkybių ištyrimo. (b. l. 51)

Pagal ANK 29 straipsnio 1 dalį, konfiskuotas gali būti tik turtas, kuris yra pažeidėjo nuosavybė, išskyrus šio straipsnio 4 dalyje nustatytus atvejus. ANK 426 straipsnio 1 dalyje numatytas nusižengimas patenka į ANK 29 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusižengimų, kuriuos padarius transporto priemonė privalomai konfiskuojama nepriklausomai nuo to, kam nuosavybės teise ji priklauso. Tačiau įstatymo leidėjas ANK 29 straipsnio 4 dalies 1-5 punktuose numatė sąlygas, kurioms esant gali būti konfiskuojama nusižengimą padariusiam asmeniui nepriklausanti transporto priemonė. Viena iš tokių sąlygų yra nustatymas, kad perleisdamas turtą pažeidėjui ar kitiems asmenims, turto savininkas žinojo, kad šis turtas bus naudojamas administraciniam nusižengimui daryti (ANK 29 straipsnio 4 dalies 1 punktas).

Atsižvelgiant į tai, kad teismo nuomone pakankamų ir patikimų duomenų apie teisėtą automobilio savininką byloje nėra, todėl vadovaujantis protingumo ir teisingumo principu sprendžiama, kad transporto priemonės konfiskuoti nėra pakankamo pagrindo.

2019 m. sausio 11 d. įstatymu Nr. XIII-1931 (TAR, 2019, Nr. 2019-00862) ANK 29 straipsnis buvo papildytas 5 ir 6 dalimis (įsigaliojo 2020 m. sausio 1 d.). Pagal naujos redakcijos 29 straipsnio 5 dalį, kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismo ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjančios institucijos (pareigūno) nutarimu iš pažeidėjo ar kitų šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieškoma konfiskuotino turto vertę atitinkanti pinigų suma. Iš Emprekis pažymos matyti, kad automobilio BMW530D vidutinė kaina Lietuvoje yra 2780 Eur (administracinio nusižengimo byla Nr. A15.-182-1009/2021, 2 t., b. l. 14).

Taigi, M. K. skirtina administracinio poveikio priemonė - automobilio BMW530D, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vertę atitinkančios pinigų sumos - 2780 EUR konfiskavimas.

Kai asmens vienu metu padaryta veika ar veikos užtraukia administracinę atsakomybę pagal kelis šio kodekso straipsnius ar straipsnio dalis, galutinė nuobauda šiam asmeniui skiriama pagal sankciją, nustatytą už sunkesnįjį iš padarytų administracinių nusižengimų. Šiuo atveju asmeniui kartu su administracine nuobauda gali būti paskirta ir administracinio poveikio priemonė (priemonės), numatyta (numatytos) už bet kurį padarytą administracinį nusižengimą (ANK 38 straipsnio 2 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 25 straipsniu, 28 straipsniu, 29 straipsnio 5 dalimi, 38 straipsnio 2 dalimi, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 636 straipsniu, 646 straipsniu,

nutaria:

M. K. pripažinti padarius administracinius nusižengimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 415 straipsnio 1 dalyje, 415 straipsnio 2 dalyje, 423 straipsnio 1 dalyje, 426 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam administracines nuobaudas:

- už administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 415 straipsnio 1 dalyje, skirti 80,00 Eur (aštuoniasdešimt eurų) baudą;

- už administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 415 straipsnio 2 dalyje, skirti 37,00 Eur (trisdešimt septynių eurų) baudą;

- už administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 423 straipsnio 1 dalyje, skirti 450,00 Eur (keturių šimtų penkiasdešimt eurų) baudą;

- už administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 426 straipsnio 2 dalyje, skirti 2500,00 Eur (dviejų tūkstančių penkių šimtų eurų) baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 2 (dvejiems) metams 6 (šešiems) mėnesiams atėmimu ir su transporto priemonės – automobilio BMW530D, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), identifikavimo Nr. WBANC71040B651024, vertę atitinkančios pinigų sumos – 2780 EUR (dviejų tūkstančių septynių šimtų aštuoniasdešimt eurų) konfiskavimu.

Pritaikyti Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 38 straipsnio 2 dalį ir paskirti nuobaudą sankcijos, numatytos už sunkesnįjį iš padarytųjų administracinių nusižengimų, ribose, t. y. galutinę nuobaudą paskirti 2500,00 Eur (dviejų tūkstančių penkių šimtų eurų) baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 2 (dvejiems) metams 6 (šešiems) mėnesiams atėmimu ir su transporto priemonės – automobilio BMW530D, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), identifikavimo Nr. WBANC71040B651024, vertę atitinkančios pinigų sumos – 2780 EUR (dviejų tūkstančių septynių šimtų aštuoniasdešimt eurų) konfiskavimu.

Administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui išaiškinti, jog paskirtoji bauda ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo įteikimo dienos, o apskundus nutarimą – ne vėliau kaip 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos, turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT 24 7300 0101 1239 4300, AB „Swedbank“, įmokos kodas 1001, unikalaus mokėjimo kodo laukelyje nurodyti ROIK: 21132384088.

Po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Mokesčių administravimo įstatyme nustatyta tvarka (ANK 675 straipsnio 3 dalis).

Nesumokėjus baudos per nustatytą terminą, nutarimas skirti baudą vykdomas priverstine tvarka. Baudą priverstinai išieško antstoliai Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka (ANK 676 straipsnio 1 dalis, 2 dalis).

Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.