Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nutartis

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui K. S., jo atstovui advokatui Ruslan Mazurov,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje K. S., gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis Kaunas, (duomenys neskelbtini), administracine tvarka baustas, traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 423 straipsnio 3 dalį, 424 straipsnio 4 dalį, 427 straipsnio 1 dalį, 426 straipsnio 2 dalį, 415 straipsnio 1 dalį, 415 straipsnio 2 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

K. S. buvo kaltinamas tuo, kad 2019 m. rugsėjo 8 d., apie 21.10 val., Kaune, (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį BMW 530D, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai nustatytas 1,16 promilių girtumas, kai teisė vairuoti yra atimta, pasirinkdamas važiavimo greitį neatsižvelgė į važiavimo sąlygas, dėl ko nesuvaldė automobilio, atsitrenkė į 4 stovinčius automobilius Nissan Primera, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VW Golf, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Toyota Corolla Verso, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Toyota Corolla Verso, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) taip pat atsitrenkė į metalinį ženklą, rodantį vandentiekį, bei stovintis automobilis nuo smūgio pastumtas atsitrenkė į metalinę laikiną tvorą. Eismo įvykio metu sugadinti 5 automobiliai, metalinis ženklas, rodantis vandentiekį ir apgadinta metalinės laikinos tvoros 2 segmentai po 3 metrus ilgio. Padaryta žala viršija 15 MGL dydį. Nesant nukentėjusiųjų asmenų įvykio vietoje apie eismo įvykį nepranešęs policijai pasišalino, tačiau buvo sulaikytas. Vairavo automobilį, kuriam neatlikta privalomoji techninė apžiūra ir nepadraustą privalomuoju draudimu. Vairavo automobilį, būdamas neblaivus, kai jam buvo paskirta nuobauda už ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatytą nusižengimą, po kurio nepradėjo vieneri metai nuo nuobaudos įvykdymo. Šiais savo veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 14, 127, 219, 222, 226 punkto reikalavimus. Tačiau šis kaltinimas teisme nepasitvirtino.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo K. S. kaltu neprisipažino paaiškino, kad su draugu išgėrinėjo mieste, nuėjo į piceriją (duomenys neskelbtini), sutiko kitus vaikinus, jie pasiūlė parvežti, vairuotojas atrodė blaivus. Jis automobilio nevairavo, tik įsėdo į automobilį, sėdėjo gale. Automobilio vairuotojas padidinęs greitį jo nesuvaldė ir apdaužė kitus automobilius, o po eismo įvykio pabėgo, o jį su draugu sulaikė policija. Automobilį vairavo M. K..

Liudytojas D. Ž. parodė, kad K. S. nepažįsta, matė, kad automobilis atvažiavęs apdaužė kitus automobilius, išėjęs į lauką matė du sulaikytus asmenis, kuris asmuo vairavo, nematė.

Liudytoja A. B. parodė, kad įvykio aplinkybių nematė, nematė kas vairavo automobilį.

Liudytojas Ž. Š. parodė, kad vakare išgirdo automobilio garsą, išėjo į balkoną ir matė, kaip automobilis BMW tranko kitas mašinas, matė, kaip keturi vaikinai skirstosi, du lipo per tvorą, kiti ėjo gatve. Kas konkrečiai vairavo nematė, vienas asmuo buvo apsirengęs baltais marškinėliais, kiti tamsiai.

Liudytoja V. Š. parodė, kad vakare išgirdo dideliu greičiu atvažiuojančią mašiną, matė, kaip BMW įvažiavo į akligatvį, užsikabinus už vienos mašinos apgadino kitas, du asmenys peršoko per tvorą link kareivinių, du vaikinai ėjo gatvele, kuriuos sulaikė, iš vairuotojo pusės išlipo vaikinas baltais marškinėliais. Policijos pareigūnai sulaikė būtent tuos vaikinus, iš kurių vienas vairavo transporto priemonę.

Liudytojas L. M. parodė, kad K. S. pažįsta, čia yra jo automobilis, jis nusipirko jį iš Anglijos, jis neįregistruotas, pirko iš metalo laužo Anglijoje, vertė 700 svarų, pirko tik dėl detalių, mašiną parsivarė. Tą dieną, rugsėjo mėnesį paprašė pas jį dirbusio M., kad pavežtų iki naktines parduotuvės. Iš pradžių važiavo dviese, paskui pavežė dar du asmenis. K. buvo tame automobilyje. Į policiją padaręs įvykį nesikreipė, niekam neskambino, nes neturėjo kontaktų, kur automobilis nežino, norėjo pamiršti tą blogą įvykį. Automobilį eismo įvykio metu vairavo M. K..

Liudytojas M. K. parodė, kad vairavo jis automobilį, važiavo dviese, jis ir L. paskui prie naktinės parduotuvės paėmė dar du, jie rodė kur važiuot, įvažiavo ne į tą kelią, atsitrenkė į kelias mašinas, išlipo iš mašinos ir pabėgo, K. S. sėdėjo gale, kurioje pusėje, nepamena. Automobilį paprašė pavairuoti L., apsirengęs buvo tamsiu treningu, į kelių policiją nebuvo nuvykęs.

Liudytojas L. Ra. parodė, kad eismo įvykio metu K. S. su juo sėdėjo ant automobilio galinės sėdės, automobilio nevairavo.

Motyvuojamoji dalis

Administracinio nusižengimo byla grąžintina institucijai administracinio nusižengimo tyrimui atlikti.

ANK 569 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad teismas įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. Iš šios teisės normos galima daryti išvadą, kad nustatyti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra pabrėžęs, kad kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, kuriais remiantis tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartį administracinėje byloje Nr. N9-990/2006, Nr. N62-954/2012, Nr. N575-2224/2010 ir kt.).

Be to Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencijoje tvirtinama, kad įrodymus renka pareigūnai, turintys teisę surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą, o patrauktojo administracinėn atsakomybėn asmens kaltę turi įrodyti pažeidimu kaltinanti institucija ir bylos sėkmę lemia parodymų tvirtumas bei jų išsamumas. <...> apylinkės teismo apkaltinamasis dokumentas negali būti grindžiamas prielaidomis ir tikėtinomis išvadomis (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis byloje Nr. N 9(62)– 883/2007).

Teismų praktikoje pripažįstama, kad kai yra esminių protokolo, ar bylos medžiagos trūkumų, kliudančių bylą nagrinėti teisme, teismas turėtų grąžinti bylą protokolą surašiusiai institucijai papildomai tirti (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. N3-444/06).

Nagrinėjamu atveju administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo K. S. kaltės nepripažino, nurodė, kad jis automobilio eismo įvykio metu nevairavo. Automobilį Vairavo M. K.. Šiuos trauktino administracinėn atsakomybėn asmens paaiškinimus patvirtino L. M., M. K., L. Ra.. Be to, liudytojas T. B. paaiškino, kad matė, kaip iš automobilio išlipo du vyrai ir bandė pasišalinti, bet buvo sulaikyti. Sulaikytieji vyrai taip pat teigė, kad automobilio nevairavo, o kiti du vyrai nėra pažįstami. Kas taip pat patvirtina K. S. parodymus, jog jis transporto priemonės nevairavo. Kitų asmenų, mačiusių, kas eismo įvykio metu vairavo transporto priemonę, nenustatyta, todėl jie teisme apklausiami nebuvo. Pažymėtina, kad įrodinėjimo procesas negali būti begalinis – įrodymų turi būti surenkama tiek, kad jų pakaktų atsakomybėn traukiamo asmens kaltei pagrįsti.

Byloje surinktų įrodymų viseto pagrindu negalima daryti pagrįstos ir neginčytinos išvados, jog K. S. padarė jam inkriminuojamus administracinius nusižengimus.

Nors liudytoja V. Š. parodė, kad vienas iš policijos sulaikytų asmenų vairavo transporto priemonę, su kuria padarytas eismo įvykis, tačiau šie jos parodymai vertintini kritiškai, nes jų nepatvirtina jokie kiti įrodymai, esantys administracinio nusižengimo byloje.

Bylos duomenimis transporto priemonę eismo įvykio metu vairavo kitas asmuo, kuris nėra patrauktas administracinėn atsakomybėn.

Remiantis išdėstytu darytina išvada, kad K. S. nėra tinkamas subjektas, kuris nagrinėjamu atveju turėtų būti trauktinas administracinėn atsakomybėn.

Tačiau, nagrinėjamu atveju akivaizdu, kad įvykis, dėl kurio buvo surašytas 2020 m. vasario 16 d. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Eismo įvykių registravimo skyriaus administracinio nusižengimo protokolas Nr.20-ANR_P-10459-2020 buvo – todėl negalima padaryti neginčytinos išvados, jog visai nebuvo jokio įvykio, o jei buvo, tai šis nelaikytinas administraciniu nusižengimu, ar kad įvykis buvo be niekieno kaltės.

Nors trauktino administracinėn atsakomybėn atstovas prašė administracinio nusižengimo bylą K. S. atžvilgiu nutraukti, tačiau pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog tuo atveju, kai nėra nustatytas asmuo, kuris galimai padarė administracinį nusižengimą, nėra galimybės nustatyti ir jo kaltės. Tokiu atveju svarbu, kad įvykį tirianti institucija atliktų visus įmanomus veiksmus šiam asmeniui nustatyti, ir tik jei bus išnaudotos visos įmanomos galimybės tą padaryti, administracinio nusižengimo byla gali būti nutraukiama, todėl prašymas nutraukti administracinio nusižengimo bylą K. S. atžvilgiu atmestinas.

Byloje būtina atlikti papildomą tyrimą, tikslu nustatyti administracinį nusižengimą galimai padariusį asmenį ir kitas susijusias su šiuo įvykiu aplinkybes. ANK 567 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog įgaliotos institucijos pareigūnas, atlikdamas administracinio nusižengimo tyrimą, privalo imtis visų priemonių, kad būtų visapusiškai, objektyviai ir kiek įmanoma per trumpesnį laiką ištirtos veikos aplinkybės. Taigi įstatymas įpareigoja pareigūnus, atliekančius administracinio nusižengimo tyrimą, būti aktyvius ir atlikti visus įstatyme nurodytus veiksmus, būtinus administracinio nusižengimo aplinkybėms ir tą nusižengimą padariusiam asmeniui nustatyti. Tiriant administracinius nusižengimus ir nagrinėjant administracinių nusižengimų bylas, vadovaujamasi nekaltumo prezumpcijos, lygybės prieš įstatymą, proporcingumo, teisingo proceso, operatyvumo, asmens padėties dėl jo paties paduoto skundo pabloginimo negalimumo principais (ANK 566 straipsnio 1 dalis), įrodinėjimo pareigos negalima perkelti administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui (ANK 567 straipsnio 3 dalis). Taigi asmenį, padariusį administracinį nusižengimą, privalo nustatyti ir to asmens kaltę, padarius šį nusižengimą, įrodyti administracinį nusižengimą tiriantis pareigūnas.

Atsižvelgiant į tai, kad šioje administracinio nusižengimo byloje yra esminių įrodymų trūkumų (nenustatytas asmuo, galimai padaręs tiriamus administracinius nusižengimus), kurių negalima nustatyti teisme, tačiau administracinio nusižengimo faktas nekelia abejonių, administracinio nusižengimo byla grąžintina institucijai administracinio nusižengimo tyrimui atlikti.

Administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo metu nebuvo tinkamai įvertintos visos įvykio aplinkybės, kurios bus įvertintos pačios Institucijos. Esant tokiai situacijai, teismas detaliau neanalizuoja byloje esančių duomenų (įrodymų) nenorėdamas suformuoti Institucijai tam tikrą išankstinį įsitikinimą ir įvykio aplinkybių vertinimą (būti šališku), kadangi papildomas tyrimas bus atliekamas pačioje Institucijoje, siekiant nustatyti kaltą asmenį ir jį patraukti administracinėn atsakomybėn.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 635 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

nutaria:

administracinio nusižengimo bylą Nr.A15-182-1009/2021 grąžinti institucijai administracinio nusižengimo tyrimui atlikti.

Nutartis per dvidešimt dienų nuo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Kauno apylinkės teismą.