Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.6.1; 3.2.4.11; 2.6.10.2.1; 2.6.10.2.4.1; 2.6.10.5.2; 2.6.10.5.2.7

2022 m. gegužės 5 d.

atsakovės atstovės valstybės įmonės Lietuvos automobilių kelių direkcijos atstovui Arvydui Abucevičiui, atsakovės atstovės Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos atstovei Gintarei Izokaitytei,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės J. P. ieškinį atsakovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai valstybės įmonės Lietuvos automobilių kelių direkcijos ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos, dėl nuostolių priteisimo. Byloje dalyvauja trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, uždaroji akcinė bendrovė „Fegda“.

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškiniu ieškovė prašo priteisti jai iš atsakovės 2 134 Eur žalos atlyginimą, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

Ieškovė ieškinyje nurodo, kad 2020 m. gegužės 31 d., apie 00.31 val., A1 kelyje Vilnius-Kaunas, 31 kilometre, kairėje kelio pusėje, ieškovės vairuojamas automobilis FORD FIESTA, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Automobilis), susidūrė su laukiniu gyvūnu, tikėtina stirna, staiga išbėgusiu į kelią (toliau – Eismo įvykis). Kadangi ieškovė važiavo su vaikais, be to, tamsiu paros metu, ji važiavo mažesniu nei leidžiama greičiu. Dėl to ir stirna, nors po smūgio į Automobilį nuvirto, netrukus atsikėlė ir nubėgo. Įvykus Eismo įvykiui, ieškovė iškvietė policiją. Atvykę policijos pareigūnai Eismo įvykį užfiksavo ir 2020 m. birželio 5 d. išdavė ieškovei Eismo įvykio pažymą. Netrukus po Eismo įvykio, 2020 m. birželio 4 d., ieškovė kreipėsi į autoservisą, kad būtų apskaičiuoti Automobiliui padarytos žalos pašalinimo kaštai. Uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Autoinžinerija“ išdavė sąmatą, iš kurios matyti, kad Automobilio sutvarkymo kaštai yra 2 134 Eur. 2020 m. birželio 5 d., gavusi iš policijos pažymą, ieškovė kreipėsi į valstybės įmonę Lietuvos automobilių kelių direkciją (toliau ir – Direkcija) dėl nuostolių atlyginimo, tačiau gavo atsakymą, kad nepateikti įrodymai esant valstybės kaltei, todėl nuostoliai negali būti atlyginti. Dėl šios priežasties ieškovė kreipiasi į teismą.

Paaiškina, kad ieškovė, prieš kreipdamasi į teismą, kreipėsi į Kelių policijos tarnybą, siekdama gauti informaciją apie eismo įvykius su laukiniais gyvūnais, įvykusius toje kelio atkarpoje, kur įvyko Eismo įvykis. Gauta informacija parodė, kad Kelių policijos tarnyba arba netinkamai renka informaciją, arba kitos įstaigos netinkamai teikia informaciją Kelių policijos tarnybai, nes, nors buvo kreiptasi po Eismo įvykio, Kelių policijos tarnyba išdavė pažymą, pagal kurią jokie eismo įvykiai su laukiniais gyvūnais 2020 m. nebuvo fiksuoti. Pateikus Kelių policijos tarnybai informaciją apie Eismo įvykį, Kelių policijos tarnyba iš pradžių atrašė, kad ieškovė turėtų kreiptis į Elektrėnų PK, kuris fiksavo Eismo įvykį bei išdavė pažymą, tačiau vėliau, pateikus papildomą prašymą, buvo išduota patikslinta pažyma, kurioje 2020 m. buvo užfiksuotas vienas vienintelis Eismo įvykis, apie kurį informaciją Kelių policijos tarnybai pateikė pati ieškovė. Ieškovės teigimu, tokia informacija negali būti laikoma tikslia ir pakankama. Be to, iš Kelių policijos tarnybos pateiktų pažymų matyti, kad kilometrai, kuriuose įvyko eismo įvykiai, nurodomi suapvalintai (apytiksliai) (Eismo įvykis neįvyko ties 31 km stulpeliu, o nutolus nuo jo kelis šimtus metrų), todėl šiuo požiūriu yra itin sudėtinga/neįmanoma taikyti Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2011 m. birželio 7 d. įsakymu Nr. 3-342 „Dėl avaringų ruožų nustatymo valstybinės reikšmės keliuose metodikos patvirtinimo“ patvirtintos metodikos, kurioje nurodyta, kad avaringi ruožai keliuose nustatomi naudojant pastovų 500 m slenkmenį ir jei per 4 metus tame ruože, įvertinus slenkmenį, įvyksta daugiau nei 3 autoįvykiai, kelio ruožas laikomas avaringu ir įtraukiamas į avaringų ruožų sąrašą. Tokie ruožai ženklinami specialiais ženklais kaip „Atsargiai – laukiniai žvėrys kelyje“. Kelio ruožas, kuriame įvyko Eismo įvykis, jokiu įspėjamuoju ženklu paženklintas nebuvo.

Pažymi, kad Eismo įvykio metu netoli iki įvykio vietos vyko statybos/kelių remonto darbai, kurių metu buvo išardytos tvoros, apsaugančios gyvūnus nuo patekimo į kelią bei tuo pačiu vairuotojus nuo susidūrimo su jais. Ieškovės manymu, laukinis gyvūnas į kelio teritoriją pateko būtent per išardytus aptvarus, nes juos išardžius, nebuvo imtasi jokių veiksmų, kad ir statybų metu gyvūnų patekimas į važiuojamąją kelio dalį būtų apribotas. Kadangi valstybinės reikšmės kelių remonto darbai atliekami valstybės užsakymu, jai tenka pareiga aiškintis, kieno konkrečiai kaltė buvo dėl to, kad buvo išardyti aptvarai ir kurį laiką laukiniams gyvūnams praėjimas į kelią buvo laisvas. Nurodo, kad užklausus draudimo bendroves apie įvykių su laukiniais gyvūnais statistiką, šios nurodė tokių duomenų nerenkančios. Reikiamos informacijos negalėjo pateikti ir medžiotojų draugijos. Todėl ieškovė, prašydama analogiškos informacijos, kreipėsi į Direkciją, o kartu prašė detalizuoti, kuriame A1 kelio ruože Eismo įvykio metu vyko statybos/remonto darbai ir kas juos vykdė. Pagal Direkcijos pateiktą informaciją kelio A1 ruože nuo 27,56 km iki 56,97 km darbus vykdė UAB „Fegda“. Nors į pateiktą užklausą apie vykdytus darbus UAB „Fegda“ atsakė, jog kelio A1 31 kilometre, kur įvyko Eismo įvykis, bendrovė jokių kelio darbų nevykdė, iš Kelio A1 ruožo nuo 27,56 km iki 56,97 km rekonstravimo techninio projekto matyti, kad UAB „Fegda“ tame ruože darbus vykdė. Į UAB „Fegda“ atliktinus darbus taip pat buvo įtraukti tokie darbai kaip tvorų nuo laukinių gyvūnų išardymas bei nuvežimas į užsakovo nurodytą vietą (1.17; 4.11), vėliau tvorų nuo laukinių gyvūnų įrengimas (1.16; 4.10). Iš pateikto techninio projekto nematyti, kokiomis datomis nurodyti darbai turėjo būti atlikti, ar turėjo būti imamasi kažkokių laikinų apsaugos priemonių nuo laukinių gyvūnų patekimo į važiuojamąją kelio dalį laikotarpiu nuo tvorų išardymo bei naujų įrengimo, ar turėjo būti pastatyti kokie nors įspėjamieji ženklai ir pan. Ieškovė pabrėžia, kad Eismo įvykio metu tvoros buvo išardytos, gyvūnai galėjo laisvai patekti į važiuojamąją kelio dalį ir taip susižaloti bei sukelti eismo įvykius, eismo įvykio metu jokių įspėjamųjų ženklų nebuvo. Ženklas, įspėjantis apie galimą laukinių gyvūnų išbėgimą į kelią, atsirado vėliau, tačiau ir jo galiojimas baigėsi iki Eismo įvykio vietos.

Kadangi valstybė, būdama atsakinga už laukinius gyvūnus kaip savininkas, taip pat kaip kelio savininkas, neužtikrino nei gyvūnų, nei vairuotojų apsaugos: nepastatė atitinkamų kelio ženklų avaringame kelio ruože, neužtikrino tinkamo projekto kelio darbams patvirtinimo, neprižiūrėjo kaip užsakovas vykdomų darbų, atlikus tam tikrus (kelio atitvarų išardymo) darbus, nesiėmė jokių priemonių, kurios bent laikinai, kol vyksta kelio remonto darbai, užtikrintų reikiamą saugumą (organizacinių priemonių – laikinų atitvarų, kelio ženklų, kt.), turėdama informaciją, kad minimas kelio ruožas pavojingas net ir nevykstant remonto darbams, kas lėmė Eismo įvykį ir ieškovės patirtą žalą, ieškovė ieškinį prašo tenkinti.

Atsakovės Lietuvos Respublikos atstovė Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija (toliau – Aplinkos ministerija) pateikė atsiliepimą byloje, kuriuo su ieškiniu nesutinka, prašo jo netenkinti.

Nurodo, kad ieškovė nepagrįstai atsakovės neteisėtus veiksmus sieja su valstybei kaip kelio savininkei tenkančių pareigų nevykdymu. Pažymi, kad byloje nėra ginčo, kad kelio rekonstrukcijos darbai vyko ne kelio ruože, kuriame įvyko Eismo įvykis, o už kelių kilometrų. Tą patvirtina ir UAB „Fegda“ atsakymas ieškovei. Su ieškiniu nepateikta jokių įrodymų, jog kelio ruožas, kuriame įvyko Eismo įvykis, buvo nesaugus, neatitiko teisės aktuose nustatytų reikalavimų, turėjo trūkumų ar kad kelio rekonstrukcijos darbai buvo planuojami ir vykdomi nesilaikant teisės aktų reikalavimų. Be to, ieškovės teiginys, kad laukinis gyvūnas išbėgo į kelią dėl netinkamai suplanuotų ir vykdomų rekonstrukcijos darbų ar dėl to, kad kelias buvo galimai nesaugus, yra tik prielaida, kuri niekuo nepagrįsta.

Pažymi, kad ieškovė taip pat nepagrįstai preziumuoja buvus valstybės (jos institucijos) neveikimą laukinių gyvūnų apsaugos srityje. Ieškovė neįrodė, jog kokia nors institucija pagal joms įstatymų priskirtą kompetenciją pažeidė kokias nors imperatyvias teisės normas. Viešojoje teisėje veikia bendrasis teisinio reguliavimo principas ,,galima tai, kas leista“, pagal kurį viešosios teisės subjektai turi tik tokius įgalinimus, kurie jiems suteikti konkrečių įstatymų, ir savo veikloje negali peržengti šių įgalinimų ribų. Todėl ieškovė teigdama, kad valstybės neveikimas yra neteisėtų veiksmų sąlyga, turėjo nurodyti konkretų norminį teisės aktą ir jame nurodytą konkrečią atitinkamos institucijos pareigą (funkciją), kurios ši galimai nevykdė. Ieškovės subjektyvus manymas, kad valstybė (jos institucijos) neveikė taip, kaip jos manymu privalėtų veikti, yra teisiškai nepagrįstas. Ieškovės nuomonė, jog valstybė turi užtikrinti, kad joks gyvūnas nepatektų į kelio važiuojamąją dalį, prieštarauja teisės aktuose įtvirtintiems teisingumo ir protingumo principams. Nėra aišku, kaip ir kokiomis priemonėmis, valstybė ar bet koks kitas civilinių santykių subjektas gali sukontroliuoti vien 70 rūšių žinduolių, 346 rūšis paukščių, 7 rūšis roplių, 13 - varliagyvių, 15 000 – vabzdžių ir pan., kurie bendrai visi vadinami bendriniu vardu „gyvūnas“. Todėl kad toks reikalavimas pažeistų ir teisės doktrinoje nurodomą principą, galiojantį taikant civilinę (deliktinę) atsakomybę - impossibilium nulla obligatio est (lot. - iš nieko negalima reikalauti to, kas neįmanoma). 2021 m. birželio 3 d. Aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos politikos grupės raštas Nr. (65)-D15-1097 „Dėl informacijos pateikimo“ liudija, kad stirnų populiacijos gausa Elektrėnų rajone 2018 – 2020 m. reguliuota tinkamai ir racionaliai, siekiant išlaikyti populiacijos dydį (kartu ir pačią populiaciją) ir atsižvelgiant į natūralią atranką, gamtos sąlygas.

Kelių techninio reglamento KTR 1.01:2008 „Automobilių keliai“ 181 punktas numato, kad kelio ženklų ir vertikaliojo ženklinimo projektavimo ir įrengimo reikalavimus nustato Kelio ženklų įrengimo ir vertikaliojo ženklinimo taisyklės, patvirtintos 2012 m. sausio 31 d. Lietuvos Respublikos susiekimo ministro įsakymu Nr. 3-83, kurių 74 punktas numato, kad ženklas Nr. 131 „Laukiniai žvėrys“ turi būti įrengiamas prieš kelio ruožą, kuriame yra didelė tikimybė, kad per kelią gali eiti žvėrys. Kuo remiantis ieškovė teigia, kad buvo būtinybė įrengti minėtą kelio ženklą ginčo kelio ruože, nėra aišku. Ieškovės pateikta informacija neįrodo, kad ginčo kelio ruože yra didelė tikimybė, jog per šią atkarpą gali eiti laukiniai gyvūnai. Laukinio gyvūno iššokimas į kelią šiuo konkrečiu atveju konkrečiame kelio ruože yra atsitiktinumas, aplinkybė, kurios nebuvo galima numatyti, ir toks pavienio laukinio gyvūno pasirodymas kelyje negali būti pagrindu statyti įspėjamąjį ženklą. Į bylą nėra pateikti įrodymai, jog iki Eismo įvykio (2020 m. gegužės 31 d.) ginčo kelio ruožas, kuriame įvyko Eismo įvykis, buvo išskirtinis dėl susidūrimo su laukiniais gyvūnais, pripažintas avaringu. Pareiškėjos teiginiai dėl policijos darbo trūkumų fiksuojant ir sisteminant informaciją yra neįrodyti ir nesusiję su nagrinėjama byla. Taip pat nepagrįsti ieškovės teiginiai, kad nustatant avaringus ruožus nagrinėjamu atveju neturėtų būti vadovaujamasi Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2011 m. birželio 7 d. įsakymu Nr. 3-342 patvirtinta „Avaringų ruožų nustatymo valstybinės reikšmės keliuose metodika“ (toliau ir – Metodika).

Atkreipia dėmesį, kad ieškovė atsitrenkė į stovintį, o ne judantį gyvūną, todėl šiuo atveju turi būti vertinama ir pačios ieškovės, valdžiusios Automobilį, kaltė dėl Eismo įvykio ir jo metu padarytų sugadinimų Automobiliui.

Pažymi, kad į bylą pateiktoje Vilniaus apskrities VPK Elektrėnų PK 2020 m. birželio 5 d. pažymoje dėl eismo įvykio nurodyta, kad apgadintas Automobilio priekinis bamperis, priekinis kairės pusės žibintas, priekinis kairės pusės sparnas. Tuo tarpu pateiktoje UAB „Autoinžinerija“ remonto sąmatoje-pasiūlyme nurodyta, kad keistinas ir variklio dangtis. Iš byloje surinktų įrodymų neįmanoma nustatyta, kad kada darytos ieškovės pateiktos Automobilio nuotraukos, Automobilio remonto sąmata, savaime neparodo, kokia Automobilio būklė buvo iki Eismo įvykio ir ar tikrai ieškovės Automobiliui atliktini remonto darbai, už kuriuos ieškovė nesumokėjusi iki šiol, yra susiję su Eismo įvykiu. Todėl pripažintina, kad ieškovės reikalaujama atlyginti turtinė žala yra nepagrįsta, o jos dydis – neįrodytas.

Atsakovės Lietuvos Respublikos atstovė valstybės įmonė Lietuvos automobilių kelių direkcija pateikė atsiliepimą byloje, kuriuo su pateiktu ieškiniu taip pat nesutinka, prašo jį atmesti.

Paaiškina, kad ieškovės nurodytas Eismo įvykis įvyko valstybinės reikšmės magistraliniame kelyje A1 Vilnius-Kaunas-Klaipėda, kurį pagal teisės aktus valdo, naudoja ir juo disponuoja patikėjimo teise Direkcija. Direkcija taip pat organizuoja saugias eismo sąlygas valstybinės reikšmės keliuose užtikrinančių eismo saugumo priemonių įgyvendinimą. Tačiau to nepakanka valstybės civilinei atsakomybei kilti, nes ieškovei tenka pareiga įrodyti civilinės atsakomybės sąlygas.

Ieškovė nepagrįstai preziumuoja valstybės institucijų netinkamą veikimą arba neveikimą. Ieškovė apsiriboja deklaratyviu teiginiu, esą Eismo įvykio vietoje nebuvo įspėjamojo kelio ženklo Nr. 131 „Laukiniai žvėrys“, tačiau nepagrindžia argumento, kad toks valstybės neveikimas pažeidė imperatyvų teisinį reguliavimą. Vien tai, kad Eismo įvykis įvyko magistralinio kelio atkarpoje, kurioje nebuvo įspėjamojo kelio ženklo, ginčo kelio atkarpoje ir gretimuose ruožuose anksčiau buvo fiksuoti susidūrimai su laukiniais žvėrimis, o nagrinėjamu atveju laukinio žvėries patekimas į kelio važiuojamąją dalį galėjo būti sąlygotas už kelių kilometrų trečiojo asmens atliekamų kelio rekonstrukcijos darbų, savaime nesudaro pagrindo sutikti su ieškovės pozicija, kad atitinkamas kelio ženklas ginčui aktualiu metu turėjo būti pastatytas, kelio remonto darbai turėjo būti vykdomi kitokiu būdu, o toks neveikimas lemia valstybės institucijos neteisėtus veiksmus, pažeidžiančius imperatyvų teisinį reguliavimą. Tik konstatavus neteisėtus valstybės veiksmus, kad konkreti valstybės institucija pažeidė norminių teisės aktų reikalavimus, būtų galima spręsti dėl valstybės neteisėtų veiksmų sąlygos egzistavimo.

Ieškovės argumentai grindžiami ydinga pozicija, jog valstybė turi užtikrinti, kad jam nuosavybės teise priklausantys gyvūnai nepatektų į kelio važiuojamąją dalį. Tokia pozicija prieštarauja teisingumo ir protingumo principams. Tokiu būdu ieškovė iš valstybės reikalauja neįmanomo ir protingomis priemonėmis neįvykdomo. Ieškovė nepateikė objektyviais duomenimis pagrįstų argumentų, kad valstybės veiksmai kontroliuojant laukinių gyvūnų populiaciją buvo neteisėti, taip pat nenurodė, kokių dar veiksmų valstybė turėjo imtis, kad būtų užtikrintas laukinių gyvūnų patekimo į kelius ribojimas. Direkcija sutinka, kad valstybei kaip laukinių gyvūnų savininkei kyla pareiga pastatyti kelio ženklus ir taikyti kitas technines priemones, nukreiptas tiek į laukinės gyvūnijos išsaugojimą, tiek į eismo įvykių keliuose išvengimą arba tokių įvykių galimumo sumažinimo. Tačiau tokia pareiga turi būti nulemta konkrečios informacijos apie eismo įvykius būtent toje kelio atkarpoje, kurioje įvyko eismo įvykis, jų intensyvumą, priežastis, lyginamojo šio kelio ruožo ir bendros situacijos aplinkiniuose keliuose tyrimo rezultatu. Kelio ženklų įrengimo ir vertikaliojo ženklinimo taisyklių, patvirtintų 2012 m. sausio 31 d. Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro įsakymu Nr. 3-83, 74 punktas numato, kad ženklas Nr. 131 „Laukiniai žvėrys“ turi būti įrengiamas prieš kelio ruožą, kuriame yra didelė tikimybė, kad per kelią gali eiti žvėrys. Ieškovė nepagrindė, kodėl, jos nuomone, yra didelė tikimybė, kad ginčo kelyje (konkrečioje jo atkarpoje) gali eiti žvėrys.

Paaiškina, kad Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 11 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad saugias eismo sąlygas valstybinės reikšmės keliuose užtikrinančių eismo saugumo priemonių įgyvendinimą koordinuoja Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija arba jos įgaliota viešoji įstaiga Transporto kompetencijų agentūra, organizuoja valstybės įmonė Lietuvos automobilių kelių direkcija. Įgyvendinant šias įstatymo nuostatas priimtas 2011 m. birželio 7 d. Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro įsakymas Nr. 3-342 ,,Dėl avaringų ruožų nustatymo valstybinės reikšmės keliuose metodikos patvirtinimo”. Avaringų ruožų nustatymo valstybinės reikšmės keliuose metodikos tikslas - apibrėžti padidinto avaringumo kelio ruožo sąvoką ir, atsižvelgiant į tam tikrus transporto eismo srautų parametrus ir atsitikusius eismo įvykius, įvertinti tokių ruožų pavojingumo laipsnį. Pagal Metodiką avaringu ruožu pripažįstamas kelio ruožas, kuriame yra padidėjęs avaringumas, avaringi ruožai nustatomi naudojant slenkmenį, slenkmens ilgis pastovus ir lygus L = 500 m, o slenkmuo perkeliamas nuo vienos eismo įvykio vietos prie kitos ir jeigu perkėlus slenkmenį nustatoma, kad ties juo esančiame kelio ruože per ketverius metus įvyko eismo įvykių daugiau už AK min. = 3, tai toks ruožas įtraukiamas į avaringų ruožų sąrašą (Metodikos 2-4 punktai). Ginčo kelio ruožas neatitiko avaringo ruožo kriterijų ir nebuvo įtrauktas į tokių ruožų sąrašą. Ieškovė vien subjektyviu manymu kvestionuoja metodikos galiojimą, reikšmę ir efektyvumą. Nesant objektyvių duomenų, kad ginčo kelio ruožas (iki Eismo įvykio) buvo avaringas, nesant objektyvių duomenų, kad ginčo vietoje yra laukinių žvėrių migracijos takas, Eismo įvykis labiau laikytinas atsitiktinumu, kurio nebuvo galimybės numatyti ir kontroliuoti, kas sudaro pagrindą vertinti, kad neįrengus kelio ženklo valstybė nepažeidė analizuoto teisinio reguliavimo.

Pažymi, kad valstybės pareiga įrengti įspėjamuosius kelio ženklus ir (ar) atitvarus, negali būti aiškinama atsietai nuo protingumo ir proporcingumo standartų. Valstybei negalima nustatyti besąlygiškos pareigos visuose keliuose įrengti priemonių, nukreiptų į laukinių gyvūnų patekimo į važiuojamąją kelio dalį, ribojimo, neatsižvelgiant į objektyvius avaringumo ir gyvūnų migracijos duomenis, juolab šią pareigą aiškinti atsietai nuo vairuotojų pareigos kelyje būti budriems ir atsargiems. Ieškovei, kaip didesnio pavojaus šaltinio valdytojui, tenka bendro pobūdžio pareiga valdant transporto priemonę elgtis atidžiai ir rūpestingai. Be to, vien aplinkybė, kad ieškovė, jos paaiškinimu vairavo atidžiai, dėmesingai ir mažesniu, nei leidžiama, greičiu, nereiškia, kad jos pasirinktas važiavimo greitis buvo saugus pagal tuo metu buvusias eismo sąlygas ir tokiu būdu jis neprisidėjo dėl žalos atsiradimo ir (ar) dydžio. Ieškovės paaiškinimai apie Eismo įvykio aplinkybes liudija, kad ji turėjo įtarimų, kad bet kuriame miškingoje vietovėje esančiame kelyje, ypač tamsiu paros metu, objektyviai galimas ir numatomas laukinių gyvūnų patekimas į kelio važiuojamąją dalį, tačiau jos pasirinktas važiavimo greitis nebuvo tinkamas išvengti galimo susidūrimo. Kita vertus, ieškovės paaiškinimai (greičio mažinimas ir padidintas dėmesingumas) patvirtina, kad tokias eismo sąlygas ji laikė potencialiai pavojingomis, o tai lemia išvadą, kad ji riziką individualiai įvertino ir be įspėjamųjų kelio ženklų, deja, pasirinktos atsargumo priemonės nagrinėjamu atveju nebuvo pakankamos susidūrimui išvengti. Tai liudija, kad Eismo įvykį lėmė ne kelio ženklo trūkumas (nebuvimas) ir atitinkamai nėra pagrindo pritarti ieškovės pozicijai, jog tuo atveju, jeigu kelio ženklas būtų, ieškovė pasirinktų kitokį elgesio variantą ir nepatirtų žalos. Be to, ieškovė nepateikė įrodymų, pagrindžiančių, kad jos nurodyto dydžio turtinė žala yra būtent susidūrimo su laukiniu gyvūnu Eismo įvykio metu pasekmė.

Nurodo, kad valstybės civilinės atsakomybės, siejamos su UAB „Fegda“ vykdytais kelio darbais, sąlygos grindžiamos ne objektyviais duomenimis, o prielaidomis. Pati ieškovė nėra tikra dėl tikrųjų Eismo įvykio aplinkybių. Ieškinyje pati ieškovė nurodo, kad į kelią išbėgo laukinis gyvūnas, tikėtina, stirna. Kaip tikėtina Eismo įvykio priežastis ir galima aplinkybė, pagrindžianti valstybės neteisėtus veiksmus, nurodoma ir tai, kad Eismo įvykį sukėlęs „tikėtina“ laukinis žvėris, į aptvertą kelio ruožą „tikėtina“ pateko atėjęs iš kito kelio ruožo, kuriame trečiasis asmuo buvo išmontavęs tvoras. Prielaida grindžiamas ir ieškovės teiginys, kad Eismo įvykio būtų išvengta, jeigu trečiasis asmuo tvoros įrengimo darbus atliktų kitokiu būdu, mažomis dalimis ir prieš tai įrengdamas laikinus užtvėrimus.

Direkcijos teigimu, jeigu ieškovė nagrinėjamu atveju žalą kildina iš remontuojame kelio ruože atliekamų kelio rekonstrukcijos darbų (netinkamai atliekamų tvoros įrengimo ar keitimo), ieškovė apskritai ieškinį reiškia netinkamam atsakovui. Direkcija ir UAB „Fegda“ 2019 m. spalio 4 d. sudarė viešojo pirkimo sutartį Nr. S-885, kurios pagrindu UAB „Fegda“ įsipareigojo atlikti valstybinės reikšmės magistralinio kelio A1 Vilnius-Kaunas-Klaipėda ruožo nuo 27,560 iki 56,970 km rekonstravimo statybos darbus. 2020 m. kovo 5 d. priėmimo ir perdavimo aktu Direkcija UAB „Fegda“ perdavė statybvietę - rekonstruojamą kelio ruožą (valdymo teisę) nuo 27,560 iki 56,970 km iki 2021 m. liepos 15 d. Tai patvirtina, kad kelio ruožas, kuriame įvyko Eismo įvykis, buvo perduotas UAB „Fegda“ žinion. Iš viešojo pirkimo „Valstybinės reikšmės magistralinio kelio A1 Vilnius-Kaunas- Klaipėda ruožo nuo 10,000 iki 95,000 km rekonstravimas (saugaus eismo sąlygų įrengimas)“ dokumentų matyti, kad darbai, kuriems skelbiamas konkursas, turi būti vykdomi vadovaujantis „Statybos sutarties sąlygomis“ (FIDIC „Raudonoji“ knyga) pirmuoju lietuvišku leidimu, išleistu 2009 metais. Šias sąlygas paskelbė Tarptautinė inžinierių-konsultantų federacija (FIDIC). FIDIC „Raudonosios“ knygos 17 punkte „Rizika ir atsakomybė“ nurodyta, kad rangovas privalo suteikti nuostolių atlyginimo garantiją ir apsaugoti užsakovą, užsakovo personalą ir atitinkamus jų atstovus nuo visų galimų pretenzijų, kompensacijų, nuostolių ir išlaidų (įskaitant mokesčius ir išlaidas už teisines paslaugas), atsižvelgdamos į tai, kad (a) bet kurio asmens kūno sužalojimą, negalavimą ligą arba mirtį, kylančius sukeliamus arba atsiradusius dėl rangovo projektavimo, darbų vykdymo, baigimo ir jų ištaisymo, jeigu tai nepriskiriama kuriam nors užsakovo personalo arba atitinkamo jų atstovo aplaidumui, tyčiniam veiksmui arba Sutarties pažeidimui; (b) bet kokios nuosavybės, nekilnojamosios arba asmeninės (kitos nei darbai) nuostolius ir praradimą tiek, kiek toks nuostolis arba praradimas: (i) kyla, jie yra sukeliami arba atsiranda dėl rangovo projektavimo, darbų vykdymo, baigimo ir bet kurių defektų šalinimo <...>.

Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, UAB „Fegda“ (toliau ir – Bendrovė) pateikė rašytinius paaiškinimus, kuriais su pateiktu ieškiniu nesutinka, prašo jį taip pat atmesti.

Nurodo, kad ieškovė neįrodė, kad nagrinėjamu atveju galėtu egzistuoti Bendrovės atsakomybė už ieškovės patirtą žalą. Eismo įvykio vietoje Bendrovė rangos darbų nevykdė, todėl nėra jokio teisinio pagrindo teiginiams, kad Bendrovė gali būti atsakingas dėl ieškovės patirtos žalos ar su ja susijęs. Tarp Direkcijos ir Bendrovės 2019 m. spalio 4 d. buvo sudaryta viešojo pirkimo sutartis Nr. S-885, kurios pagrindu Bendrovė įsipareigojo atlikti valstybinės reikšmės magistralinio kelio A1 Vilnius-Kaunas-Klaipėda ruožo nuo 27,56 iki 56,97 km rekonstravimo statybos darbus (toliau - Sutartis). Sutartimi vykdyto projekto esmę sudarė iš viso 5 skirtingos darbų grupės: (1) Skirmatiškių požeminės pėsčiųjų perėjos įrengimas 33,16 km; (2) Strošiūnų tunelio įrengimas 55,10 km; (3) greitėjimo / lėtėjimo juostų rekonstrukcija prie į magistralę prisijungiančių kelių; (4) kelio atitvarų eismo juostų, esančių skiriančioje juostoje, pakeitimas visame ruože; (5) tvorų, skirtų apsaugoti nuo laukinių gyvūnų patekimo į kelią įrengimas tuose ruožuose, kuriuose jos anksčiau nebuvo įrengtos. Eismo įvykio vietai artimiausi lokalūs nuovažų rekonstrukcijos projektai buvo vykdomi šio ginčo kelio ruožuose nuo 28,9 km iki 29,25 km ir nuo 32,0 km iki 33,45 km. Taigi, nuo 29,25 km iki 32,0 km, t. y. ruože, kuriame įvyko Eismo įvykis, kelio danga nebuvo rekonstruojama ir jokie darbai nebuvo vykdomi. Tai patvirtina pridedama kelio plano ištrauka. Šis dokumentas patvirtina, kad nuo 1 lape esančio kelio piketo PK 293+00 iki 5 lape esančio kelio piketo PK 320+00 nėra vykdoma jokių nuovažų rekonstrukcijos darbų. Tvorų, apsaugančių nuo gyvūnų patekimo į važiuojamąją kelio dalį įrengimo darbai vyko: (1) kairėje A1 kelio pusėje nuo 28,948 km iki 29,235 km ir nuo 31,983 km iki 32,254 km; (2) dešinėje A1 kelio pusėje, t. y. priešais eismo įvykio vietą apsauginės tvoros nebuvo įrengiamos, jos buvo rengiamos nuo 33,120 km iki 33,153 km. Esamos tvoros nuo 29 iki 32 km, t. y. vietos, kur įvyko Eismo įvykis, nebuvo keičiamos ir viso Sutarties vykdymo metu nebuvo pašalintos. Kituose kelio ruožuose, kuriuose buvo vykdomi apsauginės tvoros demontavimo ir įrengimo darbai, buvo pritaikyti transporto priemonių greitį reguliuojantys ribojimai. Be to, apsauginės tvoros keitimo darbai buvo vykdyti etapais - iš karto seną tvorą keičiant nauja. Dėl to, nėra jokio pagrindo teigti, kad Bendrovė tariamai netinkamai vykdė Sutartyje numatytus darbus ir nesiėmė reikiamų priemonių eismo dalyvių saugumui užtikrinti. Taigi, kelio ruože, kuriame įvyko Eismo įvykis, t. y. 31 km, kelio rekonstrukcijos darbai nebuvo vykdomi ir šį kelio ruožą juosiančios apsauginės tvoros nebuvo demontuotos. Ieškovės patirta žala negali būti susijusi su Bendrovės vykdytais kelio darbais, nes Bendrovės vykdyti remonto darbai yra pernelyg nutolę nuo eismo įvykio vietos, t. y. už maždaug 2 km nuo eismo įvykio vietos. Jeigu būtų laikoma priešingai, tokiu atveju pažymėtina, kad laukinis gyvūnas galėjo išbėgti į kelią ir pro vietą, kurioje iki šiol nėra sumontuota apsauginių tvorų. Kelio A1 29,2 km yra nerekonstruojama Lazdėnų sankryža, kurioje nėra įrengta priemonių, užkertančių galimybę gyvūnams patekti į kelią, tokių priemonių įrengimas nebuvo numatytas ir Sutartyje.

Ieškovė neįrodė, kad Bendrovė, vykdydamas darbus, atliko neteisėtus veiksmus, dėl kurių ieškovė galėjo patirti žalą. Ieškovė byloje neįrodė ir nepateikė duomenų, kurie galėtų patvirtinti, kad laukinis gyvūnas į važiuojamąją kelio dalį pateko būtent dėl Bendrovės vykdytų darbų. Nurodytą aplinkybę ieškovė grindžia vien tuo, kad 2 ar 3 km nuo eismo įvykio vietos Bendrovė vykdė kelio rekonstrukcijos darbus, tačiau tokia prielaida yra nepagrįsta. Ieškovė neįrodė, kokius statybos teisės, darbų saugos ar kitus teisės aktų pažeidimus galėjo padaryti Bendrovė, kurie galėjo lemti žalos ieškovei atsiradimą. Ieškovė neįrodė, kad Bendrovė, vykdydama darbus nukrypo nuo Techninio projekto sprendinių ir tai sukėlė žalą ieškovei. Pažymi, kad Techninis projektas iki šiol yra viešai prieinamas dokumentas ir, kaip matyti iš ieškinio priedų, ieškovė šiuos dokumentus analizavo, pateikė sąnaudų kiekių žiniaraščius. Ieškovė neįrodė, kad Bendrovė Sutarties vykdymo metu elgėsi neatidžiai ir nerūpestingai ir tai lėmė žalos ieškovei atsiradimą. Pabrėžė, kad vykdydama darbus Bendrovė laikėsi Sutarties, techninio projekto bei teisės aktų nustatytų reikalavimų, skirtų užtikrinti transporto priemonių eismo saugumą kelių remonto ir rekonstrukcijos darbų vykdymo metu.

Taip pat trečiasis asmuo rašytiniuose paaiškinimuose iš esmės palaikė atsakovės atstovų atsiliepimuose nurodytą poziciją dėl pagrindo valstybės civilinei atsakomybei kilti nebuvimo.

Ieškovė, jos atstovas teismo posėdžių metu prašė ieškinį tenkinti. Papildomai nurodė, kad prieš įvykį vyko kelio darbai, buvo nuimti atitvarai, jokių kelio ženklų nebuvo; įvykis įvyko naktį, buvo tamsu; ieškovė važiavo pirma eismo juosta, o laukinis gyvūnas stovėjo galva į pirmą juostą; kai pamatė, gyvūnas stovėjo, nebėgo; nespėjo sustoti, atsitrenkė, sustojo; ieškovė nemanevravo, su galva gyvūnas trenkėsi į kapotą; važiavo mažesniu greičiu, apie 90 km/h; po įvykio sustojo, iškvietė policiją; buvo apgadintas kapotas, bamperis, kairys sparnas, kas po kapotu, įvertino servise; gyvūnas atrodė didesnis nei stirna; automobilis iki tol buvo be pažeidimo; po eismo įvykio važiavo savo eiga, nuėmė bamperį, nes jis kabojo; į servisą nuvežė beveik iš karto; automobilis 2009 metų, automobilį jau pardavė; automobilio neremontavo, automobilį įsigijo už 16 000 Lt, pardavė už 800 Eur; kuriais metais įsigijo, tiksliai nepamena; pardavė automobilį 2021 m.; kai buvo nuimtos tvoros, nebuvo pastatytos laikinos, nebuvo kelio ženklo; po kelio darbų pabaigos ženklo įvykis įvyko už kilometro; visur, kur kelio darbai, anksčiau tvoros buvo, nuo Vievio iki Vilniaus, kai buvo kelio darbai – jos buvo nuimtos; ruožas avaringas, nes ten miškinga vieta, buvo užfiksuota įvykių, pateikta dėl to pažyma; važiavo su vaikais, jie nelabai suprato; kelio darbus sieja su žala, nes nebuvo pasirūpinta, kad neišbėgtų gyvūnas; iš kur atbėgo gyvūnas, ieškovei nežinoma, ten didelis kelio ruožas, iš bet kur galėjo išbėgti; po įvykio važiavo liepos mėn., tada buvo dar daugiau tvorų nuardyta; kadangi buvo anksčiau tvoros, tai darbus vykdęs asmuo jas turėjo ir vėl pastatyti; kokiuose konkrečiai kilometruose buvo nuimtos tvoros, nurodyti negali; iki įvykio važiavo tuo keliu 2019 m., kiek pamena tuo metu tvoros buvo; prieš įvykį vyko kelio darbai, ten, kur buvo kelio darbai, ten tvoros nebuvo, po to tvora buvo; po kelio darbų pabaigos ženklų dėl greičio, laukinių gyvūnų nebuvo; kai išlipo iš automobilio, gyvūno nebuvo; policija tik apžiūrėjo automobilį, pasakė, kad pasakytų, kad užfiksuotas įvykis, jei kas stabdys; į įvykio vietą buvo atvažiavęs brolis, paimti vaikų; brolis taip pat matė, kad ten, kur darbai, nebuvo tvoros.

Atsakovės, trečiojo asmens atstovai prašė ieškinio netenkinti, palaikė poziciją, nurodytą procesiniuose dokumentuose. Jų pasisakymai fiksuoti teismo posėdžių protokoluose.

Ieškinys netenkinamas.

Iš byloje surinktų įrodymų nustatyta, kad 2020 m. gegužės 31 d., apie 00.31 val., A1 kelyje Vilnius-Kaunas, 31 kilometre, kairėje kelio pusėje, ieškovės vairuojamas automobilis FORD FIESTA, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), susidūrė su laukiniu gyvūnu, tikėtina stirna. Ieškovė šį laukinį gyvūną, tikėtina stirną, pamatė stovintį kelio važiuojamoje dalyje, tačiau laiko sustabdyti Automobilį ar pakeisti judėjimo kryptį ieškovei nepakako, dėl ko įvyko susidūrimas. Partrenktas laukinis gyvūnas parkrito, netrukus atsistojo ir nubėgo. Iš ieškovės paaiškinimų nustatyta, kad ji Automobiliu važiavo su dviem vaikais, mažesniu nei leistina greičiu. Dėl Eismo įvykio ieškovė kvietė policijos pareigūnus, kurie Eismo įvykio aplinkybių nefiksavo, registravo tik įvykį, apžiūrėjo Automobilį, nes ieškovės kaip Automobilio valdytojos civilinė atsakomybė nebuvo apdrausta savanoriškuoju draudimu. 2020 m. birželio 5 d. policija ieškovei išdavė pažymą dėl eismo įvykio. Pažymoje policijos pareigūnai nurodė šiuos Automobilio sugadinimus – apgadintas priekinis bamperis, priekinis kairės pusės žibintas, priekinis kairės pusės sparnas. Pažymėtina, kad byloje nėra fotonuotraukų iš Eismo įvykio vietos. Į bylą pateiktos fotonuotraukos, kuriose nėra domenų, identifikuojančių Automobilį (valstybinio Nr., VIN kodo, kt.), datuotos 2020 m. birželio 1 d. Jose be 2020 m. birželio 5 d. policijos pažymoje dėl eismo įvykio nurodytų sugadinimų matyti automobilio kapoto apgadinimas, priekinis jo bamperis nuimtas. Iš ieškovės paaiškinimų nustatyta, kad priekinį Automobilio bamperį ji nuėmė įvykio vietoje, nes grįžo Automobiliu, bamperis kabojo.

Iš ieškovės paaiškinimų, į bylą pateiktų rašytinių įrodymų taip pat nustatyta, kad 2020 m. birželio 4 d. ieškovė kreipėsi į autoservisą, kad būtų apskaičiuoti Automobiliui padarytos žalos pašalinimo kaštai. Uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Autoinžinerija“ išdavė sąmatą, kurioje nurodyta, kad Automobilio sutvarkymo kaštai yra 2 134 Eur. Pažymėtina, kad Sąmatoje Automobilis taip pat neidentifikuotas, nurodyta tik jo markė – FORD FIESTA, taip pat nurodyti remonto darbai – priekinis bamperis (350 Eur), priekinis kairys žibintas (280 Eur), priekinis kairys sparnas (115 Eur), posparnis (30 Eur), variklio dangtis (156 Eur), variklio dangčio vyris (45 Eur), priekinis rėmas (95 Eur), kondicionieriaus radiatorius (113 Eur), langų apiplovimo bakelis (45 Eur), kapoto spyna (60 Eur), bamperio laikikliai (25 Eur), dažymo darbai (520 Eur), remonto darbai (300 Eur). Byloje nėra duomenų, kad šie Automobilio sutvarkymo darbai būtų atlikti, o ieškovė faktiškai patyrė jų atlikimo išlaidas. Šias aplinkybes teismo posėdžio metu patvirtino pati ieškovė, nurodydama, kad Automobilio ji netvarkė, o jį pardavė. Nurodytas aplinkybes patvirtina ir į bylą pateikta 2021 m. spalio 27 d. transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartis, kuria ieškovė Automobilį pardavė trečiajam asmeniui už 800 Eur.

Iš byloje surinktų rašytinių įrodymų, ieškovės paaiškinimų nustatyta, kad dėl patirtos žalos atlyginimo ieškovė 2020 m. birželio 5 d., 2020 m. birželio 17 d., 2020 m. birželio 22 d. raštais kreipėsi į Direkciją, prašydama atlyginti 2 134 Eur žalą, jos patirtą Automobiliui susidūrus su į kelią išbėgusiu laukiniu gyvūnu. Direkcija šio ieškovės prašymo netenkino, nes ji neįrodė valstybės civilinės atsakomybės sąlygų.

Byloje nėra duomenų, kad 2020 m. gegužės 31 d. kelio ruožas A1 kelyje Vilnius-Kaunas, ties 31 kilometru, kairėje kelio pusėje, kuriame įvyko Eismo įvykis, būtų įtrauktas į avaringų sąrašą. Kelio ženklas, kuris įspėja apie kelio ruožą, kuriame didelė tikimybė, kad per kelią gali judėti laukiniai gyvūnai, Eismo įvykio metu buvo įrengtas A1 kelyje Vilnius-Kaunas kairėje pusėje 42,686 km, kuris galiojo 3 km. Tiek kairėje, tiek dešinėje kelio pusėje Eismo įvykio metu 2020 m. gegužės 31 d. buvo įrengtos tinklo tvoros nuo laukinių gyvūnų (dešinėje pusėje 29,42 – 31,33 km, 31,37 – 33,12 km, 29,42 – 31,93 km, 32,00 – 32,42 km). Tą liudija ne tik 2021 m. gegužės 10 d. Direkcijos raštas (10.4)2-7877, bet ir kiti byloje surinkti rašytiniai įrodymai, apie kuriuos teismas pasisakys toliau. Pažymėtina, kad tvoros nuo laukinių gyvūnų Eismo įvykio vietoje buvimo faktą patvirtina ir pačios ieškovės pateikti vaizdo įrašai, ieškovės paaiškinimai teismo posėdžio metu.

Iš byloje surinktų rašytinių įrodymų, šalių paaiškinimų taip pat nustatyta, kad magistralinio kelio A1 Vilnius-Klaipėda ruože nuo 25 iki 40 km Eismo įvykio metu vyko rekonstravimo darbai, tame tarpe pagal rangos darbų sutartį Nr. S-885 „Valstybinės reikšmės magistralinio kelio A1 Vilnius-Kaunas-Klaipėda ruožo nuo 10,000 iki 95,000 rekonstravimas (saugaus priemonių įrengimas) III pirkimo dalis“ (ruožas apima nuo 27,56 iki 56,97 km), sudarytą Direkcijos ir rangovo UAB „Fegda“, darbų pradžia objekte 2019 m. spalio 15 d., darbų atlikimo sutartinis terminas 2021 m. liepos 16 d. Į šios sutarties objektą pateko tinklo tvorų nuo laukinių žvėrių įrengimas, tačiau ne visame kelio ruože, o tam tikruose ruožuose, kuriuose tinklo tvorų nuo laukinių gyvūnų nėra ar jas būtina rekonstruoti. Tiek pagal Direkcijos pateiktas Sutarties sąlygas (4 skyrius. Tinklo tvorų nuo laukinių žvėrių įrengimas), tiek pagal Bendrovės pateiktus Sutarties dalimi esančio techninio projekto planus kelio ruože nuo 29,25 km iki 32 km tinklo nuo laukinių žvėrių tvoros nebuvo ketinamos įrenginėti ir/ar rekonstruoti (jos ten jau buvo įrengtos 2006, 2007, 2010 m. ant metalinių atramų), taip pat šiame kelio ruože nebuvo numatyti atlikti iš esmės ir kiti statybos darbai, išskyrus kelio atitvarų, esančių skiriančioje juostoje, pakeitimą visame ruože.

Ieškovė jos patirtą žalą dėl Automobilio sugadinimo prašo priteisti iš atsakovės kaip kelio, kuriame įvyko Eismo įvykis, savininkės, taip pat kaip laukinių gyvūnų savininkės, nurodydama, kad būdama šių objektų savininke valstybė nevykdė jai tenkančių pareigų: nepastatė atitinkamų kelio ženklų avaringame kelio ruože, neužtikrino tinkamo projekto kelio darbams patvirtinimo, neprižiūrėjo vykdomų darbų, rangovui atlikus kelio atitvarų išardymo darbus, nesiėmė jokių priemonių, kurios bent laikinai, kol vyksta kelio remonto darbai, užtikrintų reikiamą saugumą. Todėl šiais aspektais teismas pasisako toliau sprendime.

Pagal Lietuvos Respublikos kelių įstatymo (toliau – Kelių įstatymas) 4 straipsnio 2 dalį valstybinės reikšmės keliai išimtine nuosavybės teise priklauso valstybei, o juos turto patikėjimo teise valdo, naudoja ir jais disponuoja valstybės įmonė Lietuvos automobilių kelių direkcija. Byloje nustatyta ir dėl to ginčo tarp šalių nėra, kad ieškovės nurodomas Eismo įvykis įvyko magistraliniame kelyje A1 Vilniaus-Kaunas-Klaipėda, kuris priklauso valstybei nuosavybės teise. Pagal Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 11 straipsnio 1 dalį saugias eismo sąlygas valstybinės reikšmės keliuose užtikrinančių eismo saugumo priemonių įgyvendinimą organizuoja valstybės įmonė Lietuvos automobilių kelių direkcija. Direkcija taip pat organizuoja ir koordinuoja valstybinės reikšmės kelių atkūrimą, priežiūrą, plėtrą, taip pat atlieka valstybinės reikšmės kelių projektavimo, tiesimo, statybos, rekonstravimo, taisymo (remonto) ir priežiūros darbų užsakovo funkcijas (Kelių įstatymo 5 straipsnio 3 dalis). Tačiau vien to, kad Direkcijai tenka pareiga vykdyti šias pareigas, nepakanka valstybės civilinei atsakomybei kilti, nes pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.246 straipsnį civilinė atsakomybė atsiranda tik neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymas ar sutartis draudžia atlikti, arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai.

Ieškovė ieškiniu prašomą priteisti žalą iš esmės kildina iš atsakovės neveikimo – pakankamų saugumo priemonių valstybinės reikšmės kelyje neužtikrinimo, valstybinės reikšmės kelio statybos (remonto) darbų priežiūros nevykdymo, tačiau šiam neveikimui pagrįsti nepateikia pakankamų įrodymų. Vien aplinkybės, kad ieškovės nurodomas Eismo įvykis įvyko, kaip ir aplinkybės, kad tam tikru atstumu nuo Eismo įvykio buvo vykdomi kelio statybos (remonto) darbai, nepakanka konstatuoti valstybės neveikimo kaip sąlygos jos civilinei atsakomybei kilti. Toks neveikimas turi būti pagrįstas konkrečiomis aplinkybėmis ir pakankamais jas patvirtinančiais įrodymais (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 178, 185 straipsniai).

Ieškovė teigia, kad ties Eismo įvykio vieta turėjo būti pastatytas kelio ženklas, įspėjantis apie kelio ruožą, kuriame yra didelė tikimybė, kad per kelią gali judėti laukiniai gyvūnai. Kaip teisingai nurodė atsakovės Lietuvos Respublikos atstovai teismui pateiktuose procesiniuose dokumentuose, taip pat teismo posėdžių metu Kelių techninio reglamento KTR 1.01:2008 „Automobilių keliai“ 181 punktas numato, kad kelio ženklų ir vertikaliojo ženklinimo projektavimo ir įrengimo reikalavimus nustato Kelio ženklų įrengimo ir vertikaliojo ženklinimo taisyklės, patvirtintos 2012 m. sausio 31 d. Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro įsakymu Nr. 3-83. Šios taisyklės numato, kad ženklas Nr. 131 „Laukiniai žvėrys“ turi būti įrengiamas prieš kelio ruožą, kuriame yra didelė tikimybė, kad per kelią gali eiti žvėrys (74 punktas). Tačiau vien aplinkybės, kad Eismo įvykis įvyko, nepakanka konstatuoti, kad valstybė iki Eismo įvykio turėjo pareigą atitinkame kelio ruože pastatyti tokį ženklą. Avaringų ruožų nustatymo valstybinės reikšmės keliuose taisykles įtvirtina Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2011 m. birželio 7 d. įsakymu Nr. 3-342 patvirtina Avaringų ruožų nustatymo valstybinės reikšmės keliuose metodika, kuri numato, kad avaringi ruožai nustatomi naudojant slenkmenį, kurio ilgis yra pastovus ir lygus 500 m; jeigu slenkmenį perkėlus nuo vienos eismo įvykio vietos prie kitos eismo įvykio vietos nustatoma, kad ties juo esančiame kelio ruože per ketverius metus įvyko eismo įvykių daugiau už AKmin=3, tai toks ruožas įtraukiamas į avaringųjų ruožų sąrašą (13, 14 punktai). Įrodymų, kad šias sąlygas kelio ruožas, ties kuriuo įvyko Eismo įvykis, 2020 m. atitiko, ieškovė nepateikia, jų neturinti pati pripažįsta. Tą patvirtina pačios ieškovės į bylą pateiktas Lietuvos kelių policijos tarnybos 2021 m. balandžio 16 d. raštas Nr. 39-S-559, kuriame nurodyta, kad nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2021 m. balandžio 14 d. magistralinio kelio A1 Vilnius-Kaunas-Klaipėda 28-33 km atkarpoje registruoti 9 eismo įvykiai su gyvūnais, tačiau tik vienas iš jų buvo 31 km – Eismo įvykis. Eismo įvykis, įvykęs arčiausiai ginčo kelio ruožo, t. y. 30,5 km, buvo susijęs su katinu, o ne su laukiniu gyvūnu. Ieškovės argumentai, kad ši informacija, kurią ji pati pateikė į bylą, yra netiksli ir/ar neišsami, nepagrįsti įrodymais, nes kitokias aplinkybes patvirtinančių įrodymų apie eismo įvykius su laukiniais gyvūnais ginčo kelio ruože nėra (CPK 178 straipsnis). Kasacinis teismas jo formuojamoje teismų praktikoje taip pat yra nurodęs, kad tam, jog būtų konstatuota pareiga pastatyti įspėjamuosius kelio ženklus, taikyti technines (gyvūnus atbaidančias ir kt.) priemones laukinių gyvūnų daromai žalai išvengti, turi būti nustatyta objektyviai privaloma (kylanti iš įstatymo ar kito teisės akto arba pagrįsta bendra rūpestingumo bei atsakingumo pareiga) tokių priemonių panaudojimo būtinybė, nulemta konkrečios informacijos apie eismo įvykius būtent toje kelio atkarpoje, kurioje įvyko nagrinėjamas eismo įvykis, jų intensyvumą, priežastis, lyginamojo šio kelio ruožo ir bendros situacijos aplinkiniuose keliuose tyrimo rezultatų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-133/2012).

Ieškovė ieškinio pagrįstumą šioje dalyje grindė taip pat ir ta faktine aplinkybe, kad po Eismo įvykio kelio ženklas „Laukiniai žvėrys“ ties Eismo įvykio vieta buvo pastatytas. Teismas, ištyręs byloje surinktų įrodymų visumą – 2022 m. vasario 10 d. ieškovės pateiktus papildomus įrodymus, konstatuoja esant tikėtina, kad po Eismo įvykio kelyje A1 Vilnius-Kaunas-Klaipėda kelio ruože iki Eismo įvykio buvo įrengtas, vėliau išmontuotas kelio ženklas „Laukiniai žvėrys“. Tačiau ši aplinkybė niekaip nepagrindžia ieškovės pateikto ieškinio pagrįstumo: pagal pačios ieškovės pateiktus duomenis šis ženklas negaliojo Eismo įvykio vietoje, jo įrengimo/vėliau išmontavimo aplinkybės byloje neatskleistos. Atsižvelgiant į tai, sieti šią aplinkybę su atsakovės neteisėtais veiksmais, teismas neturi pagrindo. Tokios pozicijos laikosi ir kasacinis teismas, nurodydamas, kad papildomo ženklo pastatymas po eismo įvykio neįrodo, kad jau iki to buvo būtina jį įrengti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-683/2013).

Ieškovė taip pat teigia, kad atsakovės atstovė Direkcija nevykdė jai kylančios pareigos kontroliuoti, kaip yra vykdomi jos užsakyti kelio statybos (remonto) darbai. Teismo vertinimu, šis ieškovės nurodytas argumentas yra deklaratyvus. Ieškovė ieškinyje, taip pat bylos nagrinėjimo teisme metu taip ir nenurodė, su kokiais, kada ir kur konkrečiai trečiojo asmens UAB „Fegda“ vykdytais kelio statybos (remonto) darbais ji sieja atsakovės neveikimą. Vien samprotavimų, kad laukinis gyvūnas, su kuriuo ieškovė susidūrė Eismo įvykio metu, galimai pateko į važiuojamąją kelio dalį toje vietoje, kur UAB „Fegda“ vykdė tvoros išardymo darbus pagal Sutartį, nepakanka tokioms aplinkybėms nustatyti. Ieškovė tokias aplinkybes turi pagrįsti ir įrodyti CPK nustatyta tvarka, t. y. ji turi nurodyti vietą, kurioje jos teigimu laukinis gyvūnas pateko į važiuojamąją kelio dalį, pagrįsti, kad ta vieta pateko į vietą, kurioje UAB „Fegda“ vykdė kelio statybos (remonto) darbus pagal Sutartį, pagrįsti, kokią konkrečiai tokių darbų vykdymo kontrolę atsakovė turėjo vykdyti, bet nevykdė. Šios pareigos ieškovei nevykdant, reikalauti iš atsakovės ir/ar trečiojo asmens UAB „Fegda“ paneigti ieškovės neįrodytas aplinkybes, teismas neturi pagrindo.

Kasacinis teismas, aiškindamas įrodinėjimo taisykles civiliniame procese, yra nurodęs, kad tai, ar ieškovas įrodė ieškinio pagrindą sudarančią aplinkybę, sprendžiama nepriklausomai nuo to, ar atsakovas įrodė atsikirtimą į ieškinį. Jeigu atsakovas įrodė atsikirtimą į ieškinį, tai savaime nereiškia ir neturi būti vertinama kaip ieškinio pagrindą sudarančių aplinkybių įrodymas. Ši išvada grindžiama tuo, kad CPK 179, 185 straipsniuose tokios nuostatos nėra. Priešingai, pripažinus, kad ieškinyje nurodytos aplinkybės vertinamos kaip įrodytos dėl to, kad atsakovas neįrodė savo atsikirtimų, atsirastų galimybė pripažinti įrodytomis aplinkybes, kuriose niekuo nepagrįstos ir niekuo nepatvirtintos (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2006 m. gruodžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-644/2006).

Byloje nustatyta, kad ties Eismo įvykiu jo metu kelio statybos (remonto) darbų UAB „Fegda“ pagal Sutartį nevykdė. Tai, kad UAB „Fegda“ iki Eismo įvykio vykdė statybos darbus magistralėje A1 Vilnius-Kaunas-Klaipėda kitose vietose, neturi esminės reikšmės nagrinėjamai bylai, nes šių darbų ryšys su Eismo įvykiu neįrodytas (CPK 178 straipsnis). Byloje surinktų įrodymų nepakanka nustatyti net to, kokius konkrečiai darbus vykdė UAB „Fegda“ dieną iki Eismo įvykio: pačios ieškovės paaiškinimai šiuo klausimu yra bendro pobūdžio; į bylą pateiktų vaizdo įrašų, pridėtų prie ieškinio, data nėra aiški; net ir vaizdo įrašuose esančių duomenų nepakanka nustatyti, kokius darbus UAB „Fegda“ pagal Sutartį vykdė iki Eismo įvykio. 2022 m. vasario 10 d. ieškovės į bylą pateikti vaizdo įrašai, daryti žymiai vėliau, nei įvyko Eismo įvykis.

Pažymėtina, kad ieškovės ieškinyje abstrakčiai nurodytos aplinkybės, kad atsakovei civilinė atsakomybė nagrinėjamu atveju kyla ir dėl to, kad ji netinkamai suprojektavo kelio statybos (remonto) darbus, nevertintinos, nes jos yra deklaratyvaus pobūdžio, nepagrįstos jokiais kitais byloje surinktais įrodymais.

Kitu pagrindu atsakovės civilinei atsakomybei kilti ieškovė nurodo tai, kad įstatyme yra įtvirtina valstybės pareiga atlyginti jai nuosavybės teise priklausančių laukinių gyvūnų eismo įvykio metu padarytą žalą. CK 6.267 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad naminių gyvūnų arba asmens žinioje esančių laukinių gyvūnų padarytą žalą privalo atlyginti jų savininkas (valdytojas), jeigu neįrodo, kad buvo šio kodekso 6.270 straipsnio 1 dalyje numatytos aplinkybės. Pagal Lietuvos Respublikos laukinės gyvūnijos įstatymo (toliau – Laukinės gyvūnijos įstatymas) 3 straipsnio 1 dalį laisvėje gyvenantys laukiniai gyvūnai nuosavybės teise priklauso valstybei, todėl ji, kaip laukinių gyvūnų savininkas yra atsakinga už šių gyvūnų padarytą žalą. Laukinės gyvūnijos įstatymo 22 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad valstybei nuosavybės teise priklausančių laukinių gyvūnų eismo įvykių metu padaryta žala atlyginama, jeigu įrodomi neteisėti valstybės veiksmai (neveikimas), kaltė ir priežastinis ryšys ir jeigu žala atsirado ne dėl nenugalimos jėgos, nukentėjusiojo veiksmų arba kitų CK 6.253 straipsnyje nurodytų veiksmų. Ieškovė, grįsdama ieškinį šia įstatymo norma, iš esmės nenurodė kuo pasireiškė Lietuvos Respublikos neteisėti veiksmai, kiek jie susiję su laukinių gyvūnų priežiūra, nenurodė kokios konkrečiai pareigos prižiūrint laukinius gyvūnus valstybė ar jos institucijos nevykdė ar vykdė netinkamai, kas sudaro pagrindą konstatuoti, jog ieškovė neįrodė jokių Lietuvos Respublikos neteisėtų veiksmų ar neveikimo šiuo konkrečiu atveju. Teismas šiuo aspektu sutinka su atsakovės Lietuvos Respublikos atstovės Aplinkos ministerijos atsiliepime išdėstyta pozicija, kad ieškovės manymas, kad valstybė (jos institucijos) neveikė taip, kaip jo manymu privalėtų veikti, yra teisiškai nepagrįstas, nes toks teiginys yra ne tik kad subjektyvus, bet ir neapibrėžtas.

Šios atsakovės Lietuvos Respublikos atstovės Aplinkos ministerijos pozicijos pagrįstumą pagrindžia atsiliepime nurodomi kasacinio teismo priimtose nutartyse pateikti išaiškinimai, kad laukinių gyvūnų, kaip valstybės nuosavybės objekto, specifika lemia jų savininko ribotas galimybes juos valdyti (2011 m. liepos 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-338/2011; 2011 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K- 3-371/2011; 2012 m. balandžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-133/2012). Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 54 straipsnio 1 dalį valstybė yra įpareigota ir privalo rūpintis natūralios gamtinės aplinkos, gyvūnijos ir augalijos, atskirų gamtos objektų ir ypač vertingų vietovių apsauga, prižiūrėti, kad su saiku būtų naudojami, taip pat atkuriami ir gausinami gamtos ištekliai. Minėto straipsnio 2 dalyje įtvirtintas draudimas įstatymu nustatyti tokį reglamentavimą, kuris sudarytų sąlygas skurdinti augaliją ir gyvūniją. Toks draudimas yra imperatyvus, todėl įstatymų leidėjas, reglamentuodamas laukinės gyvūnijos naudojimą, priežiūrą ir populiacijos bei atskirų gyvūnų bei augalų rūšių palaikymą (apsaugą), yra saistomas Konstitucijoje įtvirtintų reikalavimų (draudimų).

Pažymėtina, kad byloje nėra jokių duomenų, kad Eismo įvykio vietoje iki įvykio stirnų populiacija buvo išaugusi iki tokio lygio, kuris galėtų būti vertinamas kaip pagrindas valstybei kaip laukinės gyvūnijos savininkei imtis kažkokių veiksmų jai mažinti ar kitokiu įstatymo leistinu būdu šią populiacija reguliuoti. Pagal ieškovės pateiktą Lietuvos kelių policijos tarnybos 2021 m. balandžio 16 d. pažymą Nr. 39-S-559 nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2021 m. balandžio 14 d. valstybinės reikšmės magistralinio kelio A1 Vilnius-Kaunas-Klaipėda atkarpoje nuo 28 iki 33 km buvo registruoti tik 5 atvejai, susiję su susidūrimu su stirna. Pagal Aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos politikos grupės 2021 m. birželio 3 d. raštą Nr. (65)-D15-1097, jame pateiktus duomenis, kurie nepaneigti jokiais kitais įrodymais, stirnų populiacijos gausa Elektrėnų savivaldybės teritorijoje 2018-2020 m. reguliuota racionaliai ir tinkamai.

Ieškovei neįrodžius atsakovės neteisėto neveikimo ar veiksmų kaip sąlygos jos civilinei atsakomybei kilti, civilinė atsakomybė negalima, tačiau įvertinęs į bylą pateiktus įrodymus apie ieškovės patirtą žalą, taip pat jos dydį, teismas mano esant pagrindą papildomai pasisakyti ir šiuo pagrindu.

CK 6.249 straipsnio 1 dalis numato, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai (1 dalis).

Ieškovė, teikdama ieškinį šioje byloje, jos patirtą žalą apibrėžė kaip Automobilio sugadinimą, kurį vertino pinigų suma, reikalinga atkurti Automobilį iki būklės, buvusios iki Eismo įvykio. Bylos nagrinėjimo teisme metu ieškovė savo poziciją pakeitė, teigdama, kad jos žala yra tolygi jos dėl Automobilio sugadinimo netektoms pajamoms, nes ji, 2014 m. rugpjūčio 19 d. Automobilį įsigijusi už 4 633 Eur, po Eismo įvykio Automobilį pardavė tik už 800 Eur.

Vertindamas šiuos ieškovės argumentus, teismas pirmiausia pažymi, kad šios bylos nagrinėjimo teisme iš esmės metu, jį baigiant, ieškovės nurodytos naujos faktinės aplinkybės yra ieškinio pagrindo keitimas, kuris galimas tik laikantis CPK 141 straipsnyje nustatytų taisyklių. Ieškovė, teikdama įrodymus dėl jos patirtos žalos dydžio, remdamasi CPK 141 straipsniu, teise keisti ieškinio pagrindą nesinaudojo.

Kita vertus, ieškovės pateikti įrodymai dėl patirtos žalos, jos dydžio ir taip nėra pakankami teigti, kad ieškovė patyrė nurodomą žalą dėl Automobilio sugadinimo, be to, kad jos įrodinėjama kaip patirta žala visa apimtimi sietina su Eismo įvykiu. Ieškovei nepatyrus Automobilio remonto išlaidų, o jį pardavus tretiesiems asmenims, konstatuotina, kad ieškovė realios žalos dėl Automobilio sugadinimo nepatyrė: ji jo ne tik neremontavo, bet ir ateityje neremontuos. Automobilio sugadinimo išlaidas ieškovė grindė UAB „Autoinžinerija“ 2020 m. birželio 4 d. pažyma-remonto sąmata, Automobilio fotonuotraukomis, kuriuose Automobilis neidentifikuotas, kas kelia pagrįstų abejonių dėl to, ar UAB „Autoinžinerija“ vertino būtent Automobilį, nukentėjusį Eismo įvykyje. Tokias abejones kelia ir tai, kad 2020 m. birželio 5 d. policijos pažymoje apie įvykį nurodomas mažesnis Automobilio sugadinimo mastas (joje neminimas sugadintas variklio dangtis, kurį ieškovė teigia buvus sugadintą Eismo įvykio metu). Šių teismo išvadų nekeičia ir ieškovės papildomai pateikti įrodymai apie Automobilio įsigijimo ir jo pardavimo kainas. Teismo vertinimu, aplinkybė, už kokią kainą Automobilį įsigijo ieškovė 2014 m. rugpjūčio 19 d., nepagrįsta pakankamais įrodymais, be to, ji savaime nesudaro pagrindo teigti, kad Eismo įvykio metu, įvykusiu 2020 m. gegužės 31 d., Automobilio vertė buvo tolygi jo vertei, buvusiai Automobilio įsigijimo dieną. Teigti, kad Automobilis 2021 m. spalio 27 d. buvo įvertintas 800 Eur suma tik todėl, kad jis 2020 m. gegužės 31 d. dalyvavo Eismo įvykyje, teismas taip pat neturi pakankamo pagrindo. Iš 2021 m. spalio 27 d. transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutarties matyti, kad Automobilio pardavimo metu jis buvo be galiojančios techninės apžiūros, duomenys apie jo trūkumus sutartyje apskritai nenurodyti. Pažymėtina, kad ieškovės pateikti įrodymai apie viešai siūlomą automobilių, kurių markė FORD FIESTA, pirkimo kainą 2022 m. jokios reikšmės nagrinėjamai bylai neturi (juose nurodoma ne rinkos vertė, o pardavėjų siūloma kaina, ji nurodoma 2022 m. sausio mėn., kai Eismo įvykis įvyko 2020 m. gegužės 31 d., juose nurodomi automobiliai niekaip nėra siejami su Automobiliu, jo individualiomis savybėmis).

Įvertinęs visumą nurodytų aplinkybių, teismas ieškovės ieškinį pripažįsta nepagrįstu ir jo netenkina.

Ieškovė byloje patyrė 48 Eur žyminio mokesčio išlaidų, turėjo 1 300 Eur advokatų pagalbos išlaidų. Trečiasis asmuo UAB „Fegda“ turėjo 2 720,39 Eur advokato pagalbos išlaidų. Kadangi ieškovės ieškinys netenkintas, jos patirtos išlaidos jai neatlyginamos (CPK 93 straipsnis). Trečiojo asmens UAB „Fegda“ patirtos advokato pagalbos išlaidos, kurios pagrįstos į bylą pateiktais įrodymais, priteistinos iš ieškovės trečiojo asmens, dalyvavusio atsakovų pusėje, naudai (CPK 93, 98 straipsnis). Mažinti šias išlaidas, įvertinus bylos apimtį, advokato atliktų procesinių veiksmų kiekį, pobūdį, Rekomendacijose nustatytus maksimalius dydžius, teismas nemato pagrindo. Valstybė šioje byloje patyrė 13,24 Eur pašto išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, kurios priteistinos valstybės naudai iš ieškovės, kurios ieškinys atmestas (CPK 96 straipsnis).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 270 straipsniu, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

ieškovės J. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ieškinio netenkinti.

Priteisti iš ieškovės J. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, uždarosios akcinės bendrovės „Fegda“, juridinio asmens kodas 110801789, naudai 2 720,39 Eur (du tūkstančius septynis šimtus dvidešimt Eur 39 ct) advokato pagalbos išlaidų.

Priteisti iš ieškovės J. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), valstybės naudai 13,24 Eur (trylika Eur 24 ct) pašto išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu. Valstybei priteista suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (j. a. k. 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5662. Sumokėjimą patvirtinantį dokumentą būtina skubiai pateikti teismui.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.