- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-12-19
- Bylos Nr.
- e2A-1584-565/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-07334-2018-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rūta Burdulienė
- Atsakovas
- AB „Lietuvos draudimas“
- Ieškovas
- Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus
- Trečiasis asmuo
- N. R., V. A.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rūta Burdulienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovės AB „Lietuvos draudimas“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. sausio 21 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus ieškinį atsakovei AB „Lietuvos draudimas“ dėl valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui padarytos žalos atlyginimo, tretieji asmenys N. R., V. A.,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. ieškovas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovės AB „Lietuvos draudimas“ 1 232,38 Eur žalos atlyginimo regreso tvarka.
2. Ieškinyje nurodė, jog 2017 m. vasario 15 d., apie 16.36 val., (duomenys neskelbtini) sankryžoje, neblaivaus trečiojo asmens V. A. vairuojamas automobilis Audi A6, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) atsitrenkė į trečiojo asmens N. R. vairuojamą automobilį Ford Focus, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) dėl ko trečiasis asmuo N. R. patyrė sveikatos sužalojimus. Eismo įvykio kaltininko V. A. civilinė atsakomybė eismo įvykio dieną buvo apdrausta draudimo bendrovėje AB „Lietuvos draudimas“. Dėl 2017 m. vasario 15 d. eismo įvykio metu patirtų sužalojimų – kaklinės stuburo dalies sąnarių raiščių patempimo, trečiasis asmuo N. R. buvo laikinai nedarbinga nuo 2017 m. vasario 17 d. iki 2017 m. balandžio 18 d., jai buvo išduoti nedarbingumo pažymėjimai: EE Nr. 7920006, EE Nr. 7982662, EE Nr. 8055814, EE Nr. 8078188, EE Nr. 8134761, EE Nr. 8182845, EE Nr. 8248783, EE Nr. 8305908, EE Nr. 8368911, EE Nr. 8414827, EE Nr. 8470968. Ieškovo 2017 m. birželio 19 d. sprendimu Nr. 6-15-1460 trečiajam asmeniui N. R. 2017 m. vasario 15 d. įvykęs nelaimingas atsitikimas pakeliui iš darbo buvo pripažintas draudiminiu įvykiu. Už nedarbingumą nuo 2017 m. vasario 17 d. iki 2017 m. balandžio 18 d. ieškovas trečiajam asmeniui N. R. paskyrė 1 232,38 Eur ligos išmoką, todėl įgijo atgręžtinio reikalavimo teisę į visą už nedarbingumo laikotarpį trečiajam asmeniui N. R. paskirtą ligos išmokos sumą.
Atsiliepimas
3. Atsakovė AB „Lietuvos draudimas“ prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą.
4. Atsiliepime nurodė, jog ieškovas neįrodė žalos fakto ir dydžio bei priežastinio ryšio su eismo i?vykiu. Vien nedarbingumo pažyme?jimu? išdavimas per se nei?rodo, kad buvo gydomi bu?tent eismo i?vykio metu padaryti sužalojimai. Ieškovas nesiremia prima facie turinc?iu galia? i?rodymu – teismo ekspertu? išvada. Nors pagal pirmine? informacija? nustatyta, kad N. R. padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes ji ambulatoriškai gyde?si ilgiau nei 10 dienu?, atlikus papildoma? tyrima? teismo medicinos ekspertai pateikė išvada?, kad N. R. nurodyta diagnoze? – kakline?s stuburo dalies sa?nariu? raišc?iu? patempimas, nustatyta remiantis tik nukente?jusiosios nusiskundimais, tac?iau objektyviais tyrimais ne?ra patvirtinta. Pagal teismo ekspertu? išvada? N. R. medicininiuose dokumentuose duomenu? apie sveikatos sutrikdyma? ne?ra. N. R. po i?vykio konsultuota VšI? (duomenys neskelbtini) ligonine?je, jai atlikti stuburo kakline?s dalies tyrimai, tac?iau specialistai, atlike? tyrimus, išleido N. R. neišdave? nedarbingumo pažyme?jimo. Po atliktu? tyrimų nenustatyta trauminio pobu?džio slanksteliu? kauline?s struktu?ros pakitimu?, taip pat nenustatyta stuburo kanalo stenoze?s požymiu? apimtoje stuburo dalyje. Kita? diena?, tai yra 2017-02-16, N. R. pakortotinai konsultuota VšI? (duomenys neskelbtini) ligoninėje gydytojo-neurologo, tac?iau ir šiuo atveju N. R. nedarbingumo pažymėjimas nebuvo išduotas. Nedarbingumo pažyme?jimas N. R. išduotas šeimos gydytojo dar kita? diena?, t. y. 2017-02-17. Nors N. R. i?rašoma diagnoze? S13.4 – stuburo kakline?s dalies sa?nariu? ir raišiu? patempimas, ve?liau viso nedarbingumo metu medicininiuose dokumentuose lygiagrec?iai figu?ruoja ir kitos diagnoze?s, neturinc?ios nieko bendro su galimais i?vykio padariniais. Viso nedarbingumo metu N. R. buvo fiksuojamos i?vairios kitos diagnoze?s, kurios nors ir nei?rašomos nedarbingumo pažyme?jimuose, tac?iau medicininiuose i?rašuose pažymimos. Akivaizdu, kad N. R. ilga? nedarbinguma? gale?jo lemti bu?tent šios priežastys. Draudikas nenustate?, kad nedarbingumo pažyme?jimas N. R. bu?tu? išduotas de?l eismo i?vykio padariniu?.
5. Tretieji asmenys atsiliepimų nepateikė.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
6. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. sausio 21 d. sprendimu ieškinį tenkino. Teismas nusprendė priteisti iš atsakovės AB ,,Lietuvos draudimas“ ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus naudai 1 146,40 Eur žalos atlyginimo regreso tvarka bei 100 Eur bylinėjimosi išlaidų; priteisti iš atsakovės AB ,,Lietuvos draudimas“ valstybės naudai 23 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Pirmosios instancijos teismas nurodė, jog:
6.1. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 13 d. nutartimi teismas paskyrė ekspertizę su tikslu nustatyti, ar 2017 m. vasario 15 d. įvykęs autoįvykis galėjo nulemti trečiojo asmens N. R. nedarbingumą nuo 2017 m. vasario 17 d. iki 2017 m. balandžio 18 d. Teismo ekspertas 2018 m. rugsėjo 25 d. – 2018 m. spalio 2 d. atliktos ekspertizės akto Nr. 0255/18 išvadose nurodė, kad trečiajam asmeniui N. R. po eismo įvykio išduotas nedarbingumo pažymėjimas dėl eismo įvykio nuo 2017 m. vasario 17 d. iki 2017 m. vasario 21 d. yra susijęs su tiesioginiu eismo įvykio padarinių šalinimu – kaklo raiščių patempimu, o vėliau po 2017 m. vasario 21 d. buvo gydomos lėtinės degeneracinės stuburo ligos, nesusijusios su eismo įvykio padariniais. Eksperto išvadai, kaip įrodymų šaltiniui, CPK nenustatyta išankstinės galios, teismui ji nėra privaloma ir turi būti vertinama pagal vidinį teismo įsitikinimą kartu su kitais byloje esančiais įrodymais (CPK 218 straipsnis);
6.2. nekvestionuotina, kad dalis N. R. diagnozių yra susijusios su lėtinėmis ligomis, tačiau kartu pažymėtina, kad byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kad ji iki eismo įvykio skundėsi lėtinėmis stuburo (kaklo ir juosmens srityje) ligomis ir jų paūmėjimas. Objektyviai yra užfiksuota, kad įvykis įvyko 2017 m. vasario 15 d., nedarbingumo pažymėjimas yra išduotas 2017 m. vasario 17 d., o N. R. skundas skausmu ne tik kaklo, bet ir juosmens srityje užfiksuotas asmens ligos istorijoje tik 2017 m. vasario 21 d., tačiau atkreiptinas dėmesys, jog tuo metu, kai įvyko eismo įvykis, buvo 2017 m. vasario 15 d. pavakarė, kita diena – nedarbo diena (Lietuvos valstybės atkūrimo diena), todėl N. R. objektyviai į šeimos gydytoją kreipėsi tik 2017 m. vasario 17 d., nors jau 2017 m. vasario 16 d. prieš pietus pasijuto blogai ir kreipėsi į (duomenys neskelbtini) ligoninę dėl galvos svaigimo, pykinimo. Ta aplinkybė, jog po šios apžiūros nebuvo išduotas nedarbingumo pažymėjimas, nereiškia, kad jo nebuvo pagrindo išduoti, juo labiau, kad buvo rekomenduotas ramybės režimas – ne mažiau kaip 5 dienas;
6.3. aplinkybė, jog trečiasis asmuo N. R. iš pradžių juosmens srities skausmais nesiskundė, o pradėjo skųstis vėliau, negali būti pakankamu pagrindu nuspręsti, kad nėra priežastinio ryšio tarp auto įvykio ir vėliau pasireiškusių skausmų – byloje nėra jokių įrodymų, kad nuo apsilankymo pas gydytoją 2017 m vasario 17 d. trečiasis asmuo būtų patyrusi kokių nors kitų traumų, galėjusių nulemti skausmo atsiradimą ar paūmėjimą tiek, kad jau 2017 m. vasario 21 d. atvyko konsultuotis pas šeimos gydytoją, nors nedarbingumo pažymėjimas buvo išduotas iki 2017 m. vasario 23 d. Taigi, medicininiuose dokumentuose buvo fiksuojami trečiojo asmens skundai dėl sveikatos būklės po ginčo eismo įvykio, kurie iš esmės per visą nukentėjusiosios nedarbingumo laikotarpį nekito;
6.4. trečiojo asmens nedarbingumas buvo sąlygotas būtent 2017 m. vasario 15 d. įvykusio auto įvykio, o atsakovė pagrįstų argumentų, kodėl trečiojo asmens N. R. nusiskundimai, susiję su stuburo skausmais, yra nesusiję su ginčo įvykio metu patirta trauma, nepateikė. Ieškovas tikrino trečiojo asmens N. R. medicininius dokumentus dėl ginčo įvykio pripažinimo draudžiamuoju ir elektroninių nedarbingumo pažymėjimų išdavimo teisėtumą ir nenustatė, kad ginčo laikotarpiu trečiasis asmuo N. R. nebuvo nedarbinga dėl eismo įvykio. Remiantis išdėstytu, ieškinys iš esmės tenkintinas visa apimtimi, išminusavus bylos nagrinėjimo metu atsakovės sumokėtus 85,98 Eur.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
7. Atsakovė AB „Lietuvos draudimas“ pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. sausio 21 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti; perskirstyti bylinėjimosi išlaidas, priteisiant atsakovei už ekspertizę sumokėtas išlaidas, taip pat žyminį mokestį, sumokėtą už apeliacinį skundą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:
7.1. pirmosios instancijos teismas nesirėmė byloje atliktos ekspertizės išvadomis, aiškiai to neargumentuodamas. Ekspertizės išvada teikiama specialių žinių, kurių neturi teismas, pagrindu, todėl teismo nesutikimas su eksperto išvada turi būti motyvuojamas sprendime arba nutartyje. Teismas atrinko tik dalį įrodymų, nenurodydamas, kodėl kiti bylos duomenys yra netinkami. Tokiu būdu buvo pažeistos įrodymų vertinimo taisyklės, taip pat CPK 218 straipsnyje nurodytos ekspertizės akto vertinimo taisyklės;
7.2. ekspertas savo išvadoje nurodė, kad „N. R. po 2017-02-15 eismo įvykio subjektyviai užfiksuoti sužalojimai – kaklo raiščių patempimas, kuris pasireiškė kaklo skausmu ir įtemptais kaklo raumenimis, judesių skausmingumu“. Taigi objektyviais tyrimais diagnozė nebuvo patvirtinta. Draudikas žalos administravimo metu rėmėsi teisėsaugos tyrimo metu atliktos ekspertizės išvadomis, pagal kurias N. R. nebuvo sužalota, atsakovė išmoką išmokėjo už pirmąsias 5 dienas, per kurias eksperto P. P. nuomone, net jei iš tiesų ir buvo juntami eismo įvykio padariniai, N. R. turėjo pasveikti. Ekspertas labai aiškiai įvardijo, kad po „02.21 buvo gydomos lėtinės degeneracinės stuburo ligos, nesusijusios su eismo įvykio padariniais – strėnų gėla su sėdimojo nervo neuralgija“ (Išvados 5 punktas), po eismo įvykio nuo 2017-02-21 medicininiuose dokumentuose (nedarbingumo pažymėjimo išdavimo laikotarpiu) nurodomos diagnozės M54.4, J01, G54.1, M42.1, M42.6 nulėmė nedarbingumo laikotarpį (gydymą). Šios diagnozės nesusijusios su eismo įvykiu (Išvados 6 punktas). Taigi, nors nedarbingumo pažymėjimas buvo tęsiamas pagal S13.4 kodą – stuburo kaklinės dalies sąnarių ir raiščių patempimas, vėliau viso gydymo metu figuruoja kitos diagnozės: pavyzdžiui, 2017-02-21 N. R. konsultuota šeimos gydytojo, papildomai nurodyta diagnozė M54.4 – strėnų gėla (lumbago) su sėdimojo nervo neuralgija, 2017-03-08 pakartotinai konsultuota šeimos gydytojo, pažymint diagnozę J01 – ūminis maksilinis (žandinis) sinusitas, 2017-03-10 konsultuota neurologo, papildomai pažymint G54.1 diagnozę – juosmeninio kryžmens lėtinės ligos, 2017-04-10 konsultuota šeimos gydytojo, pažymint M42.1 diagnozę – suaugusiųjų stuburo osteochondrozė. Kaip nurodo teismo ekspertas 6 išvadoje, būtent šių diagnozių gydymas lėmė nedarbingumą, tačiau jos nesusijusios su eismo įvykiu. Ekspertas aiškiai nustatė, kad vėliau gydomos lėtinės asmens ligos, išsivystančios per ilgą laikotarpį, susijusios su amžiumi;
7.3. dėl nukentėjusiosios būklės pasisakė ne tik teismo ekspertas P. P., civilinėje byloje atlikęs ekspertizę, bet ir kitas ekspertas. 2017-05-25 nutarime nutraukti ikiteisminį tyrimą nurodoma, kad pirminio vertinimo metu, kurį atliko VTMT Marijampolės poskyris, nepagrįstai nustatytas nesunkus sveikatos sutrikdymo laipsnis. Buvo kreiptasi dėl papildomo (pakartotinio) sveikatos sutrikdymo įvertinimo į VTMT Kauno skyrių, kurio ekspertai nurodė, jog N. R. diagnozė „nustatyta nepatvirtinta jokiais specialiais tyrimais“. Kaip nurodoma prokuratūros nutarime nutraukti ikiteisminį tyrimą, vien ilgas gydymo laikotarpis po įvykio, nelemia, kad asmuo yra sužalotas. 2017-05-25 nutarime konstatuota, kad „medicininiuose dokumentuose duomenų apie sveikatos sutrikdymą nėra. Tai reiškia, kad N. R. apskirtai nenustatytas (nekonstatuotas) joks sveikatos sutrikdymo mastas.“ Pirmosios instancijos teismas į šią specialisto išvadą ir teisėsaugos atliktą tyrimą nekreipė jokio dėmesio. Taigi teismas nevertino iš esmės dviejų teismo ekspertų išvadų, kurios praktiškai yra tapačios ir vieningos;
7.4. pirmosios instancijos teismas turėjo analizuoti ir nustatyti visas būtinas civilinės atsakomybės sąlygas, t. y. šioje byloje turėjo būti nustatyta, ar nukentėjusiajai nustatytas nedarbingumo laikotarpis yra dėl eismo įvykio metu V. A. padarytų neteisėtų veiksmų. Teismas aprašė nukentėjusiosios nusiskundimus, patirtą skausmą, tačiau nevertino ir neargumentavo, kodėl tas skausmas yra susijęs su eismo įvykiu, o ne kitomis ligomis, kurių kodai nurodomi ligos istorijoje. Nustatant nedarbingumo laikotarpį dėl patirto sveikatos sužalojimo eismo įvykio metu, nėra pagrindo vadovautis vien tik asmens sveikatos priežiūros įstaigos išduotais nedarbingumo pažymėjimais. N. R. ligos istorijoje kaklo skausmai figuruoja epizodiškai, labiau skundžiamasi dėl kitų skausmų, susijusių su juosmeninio rezginio ligomis, suaugusiųjų stuburo osteochondroze, strėnų gėla ir pan.
8. Ieškovas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius prašo apeliacinį skundą atmesti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. sausio 21 d. sprendimą palikti nepakeistą. Nesutikimas su apeliaciniu skundu grindžiamas šiais esminiais argumentais:
8.1. ieškovas su ieškiniu pateikė N. R. medicininių dokumentų patikrinimo pažymas ir medicininių dokumentų kopijas bei N. R. gydžiusios gydytojos R. P. rašytinius paaiškinimus. Gydytoja R. P. rašytiniuose paaiškinimuose nurodė, jog N. R. 2017-02-15 pakeliui iš darbo eismo įvykio metu patyrė stuburo traumą. Nedarbingumo pažymėjimas buvo išduotas remiantis anamneze, nusiskundimais, objektyvios apžiūros duomenimis, 2017-02-15 traumatologo konsultacijos išvadomis, 2017-02-15 neurologo konsultacijos išvadomis. Pacientei buvo paskirtas gydymas: analgetikai, MPVU, miorelaksantai, ramybės rėžimas. Taip pat nurodė, kad nors nedarbingumo pažymėjimas nukentėjusiajai buvo išduotas iki 2017-02-23, pacientė dėl išliekančių stiprių skausmų kaklo srityje ir atsiradusių skausmų stuburo juosmeninėje srityje kreipėsi pakartotinai 2017-02-21. Buvo skirti injekciniai medikamentai. Kadangi taikant gydymą skausmas sumažėjo nežymiai, išliko stuburo kaklinės ir juosmeninės srities refleksinis raumenų įtempimas, pacientė 2017-03-10 buvo pakartotinai konsultuota neurologo, kuris paskyrė tolimesnį ambulatorinį gydymą. Neurologas konstatavo, kad pacientė yra laikinai nedarbinga. Toliau pagal neurologo paskyrimus buvo tęsiamas pastovus medikamentinis gydymas. 2017-04-11 pacientė buvo konsultuota reabilitologo, skirtos fizioterapinės procedūros, 2017-04-18 nedarbingumo pažymėjimas buvo užbaigtas. N. R. iki 2017-02-15 eismo įvykio dėl stuburo patologijos skundų neturėjusi ir dėl to gydymo įstaigoje nesilankė. Iš dalies ir teismo medicinos eksperto pateiktos išvados (3-iame ekspertizės išvados punkte ekspertas nurodo: „2017-02-15 eismo įvykis galėjo sukelti N. R. išduotuose nedarbingumo pažymėjimuose nurodytą nedarbingumo priežastį, t. y. stuburo kaklinės dalies sąnarių ir raiščių patempimą“, o 4-ame išvados punkte: „N. R. medicininiuose dokumentuose neurologo užfiksuoti sveikatos sutrikimai, t. y. įtempti kaklo srities raumenys bei skausmingi kaklo judesiai atgal, yra būdingi N. R. po eismo įvykio nustatytai nedarbingumo priežasčiai – S13.4 – Kaklinės stuburo dalies sąnarių raiščių patempimas“) bei teismo medicinos eksperto teismo posėdžio metu pateikti paaiškinimai sudaro pagrindą išvadai, jog N. R. nedarbingumo laikotarpis nuo 2017-02-17 iki 2017-04-18 yra 2017-02-15 eismo įvykio pasekmė. Ieškovo pateiktų įrodymų neabejotinai pakanka priežastinio ryšio tarp 2017-02-15 trečiojo asmens V. A. sukelto eismo įvykio ir minėto N. R. nedarbingumo laikotarpio nustatymui;
8.2. šiuo atveju eksperto išvados buvo netikslios, neišbaigtos ir prieštaraujančios viena kitai. Ieškovo atstovei teismo posėdžio metu uždavus ekspertui klausimą, kaip reikėtų suprasti ekspertizės pirmame punkte pateiktą išvadą, kurioje nurodyta, kad N. R. po 2017-12-15 eismo įvykio buvo subjektyviai užfiksuoti sužalojimai – kaklo raiščių patempimas, kuris pasireiškė kaklo skausmu ir įtemptais kaklo raumenimis, judesių skausmingumu, ir po savaitės laiko 2017-02-21 mažai beturėjo įtakos, nes progresavo strėnų gėla su sėdimojo nervo neuralgija – lėtine degeneracine stuburo liga, šis atsakė, kad žodžiai „mažai beturėjo“ yra tiesiog žodžių žaismas, o iš tikrųjų jis norėjo parašyti, kad neturėjo įtakos. Akivaizdu, kad žodžiai „mažai beturėjo“ reiškia, kad mažai, bet turėjo įtakos, tačiau ekspertas teismo posėdžio metu paneigė savo pirminę išvadą ir nurodė, kad įtakos neturėjo. Į ieškovo atstovės klausimą, kodėl liko neatsakytas vienas iš svarbiausių teismo užduotų klausimų, t.y. ar eismo įvykis galėjo paskatinti N. R. medicininiuose dokumentuose nurodytų šalutinių diagnozių paūmėjimą, ekspertas atsakyti negalėjo. Į klausimą, ar ekspertas susipažino su visa nukentėjusiosios medicinine medžiaga ir, ar rado duomenų, kad nukentėjusioji iki eismo įvykio būtų skundusis sveikatos negalavimais, kuriais skundėsi visą nedarbingumo laikotarpį po eismo įvykio, ekspertas atsakė, kad jam šie klausimai nebuvo užduoti atliekant ekspertizę;
8.3. aplinkybė, kad V. A. nebuvo patrauktas administracinėn atsakomybėn už N. R. sveikatos sutrikdymą, nėra pakankamas pagrindas konstatuoti civilinės atsakomybės dėl N. R. nedarbingumo nebuvimą. Nutarimu administracinėje byloje konstatavus V. A. neteisėtus veiksmus (Kelių eismo taisyklių pažeidimą), t. y. jo kaltę dėl 2017-02-15 eismo įvykio kilimo, esminis momentas civilinės bylos nagrinėjimo metu buvo priežastinio ryšio tarp 2017-02-15 eismo įvykio ir N. R. nedarbingumo, dėl kurio VSDFV Vilniaus skyrius išmokėjo ligos išmoką ir patyrė žalą, nustatymas. Ar asmuo dėl patirtų sužalojimų yra darbingas, ar nedarbingas sprendžia asmenį gydantis gydytojas, kuris, vadovaudamasis Elektroninių nedarbingumo pažymėjimų bei elektroninių nėštumo ir gimdymo atostogų pažymėjimų išdavimo taisyklių reikalavimais, prieš išduodamas nedarbingumo pažymėjimus, nukentėjusįjį kiekvieną kartą betarpiškai apžiūri, išklauso jo nusiskundimus, atlieka tyrimus ir tik tuo atveju, jeigu yra pagrįsta priežastis, išduoda nedarbingumo pažymėjimus ir nurodo nedarbingumo priežastį (Taisyklių 10, 11 punktai), kas ginčo atveju ir buvo padaryta, t. y. N. R. visuose išduotuose nedarbingumo pažymėjimuose nurodyta, kad nukentėjusioji visą ginčijamą nedarbingumo laikotarpį buvo nedarbinga dėl 2015-02-15 nelaimingo atsitikimo darbe, kelyje į (iš) darbą (o). Paciento būklę ir laikinojo nedarbingumo trukmę gali įvertinti tik jį gydantys gydytojai, turintys aukštąjį medicininį išsilavinimą ir Lietuvos Respublikos sveikatos ministerijos išduotas medicinos praktikos licencijas.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas tenkinamas.
9. Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar nustatytoms faktinėms aplinkybėms teisingai taikė materialiosios teisės normas, ar nepažeidė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso teisės normų. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas, ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Apeliacinės instancijos teismas absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, taip pat būtinybės peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė.
10. Apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo tenkintas ieškovo VSDFV Vilniaus skyriaus reikalavimas priteisti draudimo išmoką, padarius išvadą, jog visa ieškovo nukentėjusiajam asmeniui išmokėta ligos pašalpa atsirado dėl atsakovės AB „Lietuvos draudimas“ draudėjo sukelto eismo įvykio, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas.
11. CK 6.290 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad socialinio draudimo išmokos, mokamos sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atvejais, yra įskaitomos į atlygintinos žalos dydį. Pagal to paties straipsnio 3 dalį draudimo išmokas išmokėjusios socialinio draudimo įstaigos įgyja regreso teisę į žalą padariusį asmenį, išskyrus atvejus, kai draudimo įmokas už nukentėjusį asmenį mokėjo žalą padaręs asmuo.
12. Socialinio draudimo įstaiga, reikšdama reikalavimą žalą padariusiam asmeniui ją atlyginti, turi įrodyti žalą padariusio asmens civilinės atsakomybės sąlygas – kaltę, neteisėtus veiksmus, žalą ir juos siejantį priežastinį ryšį (CPK 12 straipsnis, 178 straipsnis).
13. Pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį, žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodoma, kad apdraustojo sužalojimo atveju taikomos bendrosios CK 6.249 straipsnio žalos atlyginimo nuostatos, pagal kurias atlyginamos asmens negautos pajamos ir patirtos išlaidos, atsiradusios kaip žalą sukėlęs padarinys. Asmens sužalojimo atveju tokias išlaidas sudaro medikamentų, priežiūros, reabilitacijos, prisitaikymo prie aplinkos ir kitos išlaidos, susijusios su asmens sužalojimu ar jo padarinių pašalinimu (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 29 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-620/2013).
14. Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, jog 2017 m. vasario 15 d., apie 16.36 val., (duomenys neskelbtini) sankryžoje, trečiojo asmens V. A. vairuojamas automobilis Audi A6, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) atsitrenkė į trečiojo asmens N. R. vairuojamą automobilį Ford Focus, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) dėl ko trečiasis asmuo N. R. patyrė sveikatos sužalojimus. Eismo įvykio kaltininko V. A. civilinė atsakomybė eismo įvykio dieną buvo apdrausta draudimo bendrovėje AB „Lietuvos draudimas“. Ieškovo 2017 m. birželio 19 d. sprendimu Nr. 6-15-1460 trečiajam asmeniui N. R. 2017 m. vasario 15 d. įvykęs nelaimingas atsitikimas pakeliui iš darbo buvo pripažintas draudiminiu įvykiu. Už nedarbingumo laikotarpį nuo 2017 m. vasario 17 d. iki 2017 m. balandžio 18 d. ieškovas trečiajam asmeniui N. R. išmokėjo 1 232,38 Eur ligos išmoką, kurią ieškovas prašė priteisti iš atsakovės.
15. Byloje esantys įrodymai patvirtina, jog nuo 2017 m. vasario 17 d. iki 2017 m. balandžio 18 d. N. R. buvo išduoti nedarbingumo pažymėjimai EE Nr. 7920006, EE Nr. 7982662, EE Nr. 8055814, EE Nr. 8078188, EE Nr. 8134761, EE Nr. 8182845, EE Nr. 8248783, EE Nr. 8305908, EE Nr. 8368911, EE Nr. 8414827, EE Nr. 8470968. Visuose šiuose nedarbingumo pažymėjimuose diagnozė pagal TLK-10 kodą S13.4 (kaklinės stuburo dalies sąnarių raiščių patempimas).
16. Teismams nustatant nedarbingumo laikotarpį dėl patirto sveikatos sužalojimo eismo įvykio metu, nėra pagrindo vadovautis vien tik asmens sveikatos priežiūros įstaigos išduotais nedarbingumo pažymėjimais (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-151/2013). Teismas turi įvertinti ne tik įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-428/2010). Labai svarbu, kad faktiniai duomenys (informacija) būtų patikimi. Įrodymų patikimumą patvirtina faktinių duomenų (informacijos), gautų iš keleto įrodinėjimo priemonių, tapatumas.
17. Nagrinėjamu atveju N. R. nedarbingumo laikotarpiu jai buvo diagnozuotos ir kitos lėtinės ligos, išsivystančios per ilgą laikotarpį. Iš byloje esančios 2017 m. lapkričio 20 d. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Marijampolės skyriaus N. R. medicinos dokumentų patikrinimo pažymos Nr. MED-1099, o taip pat 2018 m. kovo 19 d. gydytojo eksperto išvados (byla / subbyla Nr. 1826159/998743) bei kitų medicininių dokumentų matyti, jog po 2017 m. vasario 15 d. eismo įvykio N. R. kreipėsi į VšĮ (duomenys neskelbtini) ligoninės Priėmimo ir skubios pagalbos skyrių, skundėsi kaklo, pakaušio skausmingumu. Nukentėjusiajai buvo atliktas kaklinės stuburo srities 2 krypčių rentgenologinis tyrimas, kaulų lūžių nerasta, taip pat buvo atliktas skubus kaklinės stuburo dalies kompiuterinės tomografijos tyrimas, ūmių trauminio pobūdžio slankstelių, kaulinės struktūros pakitimų, stuburo kanalo stenozės požymių nerasta. Gydytojas, įvertinęs tyrimų rezultatus, diagnozavo kaklinės stuburo dalies sąnarių raiščių patempimą pagal TLK-10 kodą S14.3, skyrė gydymą ir išleido gydytis ambulatoriškai, nurodant ramybės rėžimą 5 dienas. N. R. 2017 m. vasario 16 d. pakartotinai kreipėsi į VšĮ (duomenys neskelbtini) ligoninės Priėmimo ir skubios pagalbos skyrių dėl galvos svaigimo, pykinimo. N. R. apžiūrėjęs neurologas įraše nurodė, kad įtempti kaklo srities raumenys, skausmingi kaklo judesiai atgal, gydytojas neurologas diagnozavo kaklinės stuburo dalies sąnarių raiščių patempimą, skyrė gydymą ir nurodė gydytis ambulatoriškai. Dėl ambulatorinio gydymo N. R. 2017 m. vasario 17 d. kreipėsi į asmens sveikatos priežiūros įstaigą, apsilankymo metu gydytoja paskyrė gydymą, pripažino nukentėjusiąją laikinai nedarbinga (iki 2017 m. vasario 23 d.) dėl traumos S13.4 (kaklinės stuburo dalies sąnarių raiščių patempimas), patirtos 2017 m. vasario 15 d. eismo įvykio metu, išdavė elektroninį nedarbingumo pažymėjimą. 2017 m. vasario 21 d. asmens sveikatos priežiūros įstaigos gydytojos įraše nurodyta, kad N. R. skundžiasi nugaros skausmingumu, pažymėta dar viena diagnozė pagal TLK-10 kodą – M54.4 (strėnų gėla (lumbago) su sėdimojo nervo neuralgija). 2017 m. kovo 8 d. konsultuota pakartotinai šeimos gydytojo, diagnozė J01– ūminis maksilinis (žandinis) sinusitas. 2017 m. kovo 10 d. pakartotinai konsultuota šeimos gydytojo nurodant diagnozes S13.4, M54.4, rekomenduota neurologo konsultacija. 2017 m. kovo 10 d. konsultuota VšĮ (duomenys neskelbtini) ligoninėje neurologo, diagnozė – G54.1 (juosmeninio kryžmens rezginio ligos), R52.1 (lėtinis nenumalšinamas skausmas). 2017 m. balandžio 10 d. įraše nurodyta ir diagnozė M42.1 (suaugusiųjų stuburo osteochondrozė), 2017 m. balandžio 11 d. N. R. diagnozuotas M42.16 (suaugusiųjų stuburo osteochondrozė, juosmens sritis), paskirtos reabilitacinės procedūros.
18. Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros 2017 m. gegužės 25 d. nutarime nutraukti ikiteisminį tyrimą Nr. 01-1-09162-17 nurodyta, jog specialisto išvadoje Nr. G152/2017(09), kurią pateikė Valstybinės teismo medicinos Tarnybos Marijampolės poskyris, nurodyta, kad N. R. klinikiniais duomenimis konstatuota kaklinės stuburo dalies sąnarių raiščių patempimas. Papildomoje specialisto išvadoje Nr. PG7/2017(02), kurią pateikė Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyrius, konstatuota, jog N. R. medicininiuose dokumentuose duomenų apie objektyvius trauminius pakitimus (sužalojimus) nėra. Diagnozė – kaklinės stuburo dalies sąnarių raiščių patempimas – nustatyta remiantis tiriamosios nusiskundimais bei atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes ir nepatvirtinta specialiais tyrimais.
19. Pirmosios instancijos teismo 2018 m. rugsėjo 13 d. nutartimi byloje paskirta teismo ekspertizė, kuri pavesta atlikti teismo medicinos gydytojui-ekspertui P. P.. Teismo medicinos ekspertizės akto Nr. 0255/18 išvadoje nurodoma, jog N. R. po 2017 m. vasario 15 d. eismo įvykio buvo subjektyviai užfiksuoti sužalojimai – kaklo raiščių patempimas, kuris pasireiškė kaklo skausmu ir įtemptais kaklo raumenimis, judesių skausmingumu ir po savaitės laiko, tai yra 2017 m. vasario 21 d., mažai beturėjo įtakos, nes progresavo strėnų gėla su sėdimojo nervo neuralgija – lėtinė degenaracinė stuburo liga. Ekspertas nurodė, jog tikėtinas terminas, per kurį asmuo turi pasveikti esant stuburo kaklinės dalies sąnarių ir raiščių patempimui (S13.4), kaip nurodė neurologas – 5 dienos, o literatūros duomenimis – apie savaitė laiko. Nedarbingumo laikotarpis pagal išduotus nedarbingumo pažymėjimus nuo 2017 m. vasario 17 d. iki 2017 m. vasario 21 d. yra susijęs su tiesioginiu eismo įvykio padarinių šalinimu – kaklo raiščių patempimu, o po 2017 m. vasario 21 d. buvo gydomos lėtinės degenaracinės stuburo ligos, nesusijusios su eismo įvykio padariniais – strėnų gėla su sėdimojo nervo nauralgija. Nuo 2017 m. vasario 21 d. medicininiuose dokumentuose nurodomos diagnozės M54.4, J01, G54.1, M42.1, M42.6 nulėmė nedarbingumo laikotarpį (gydymą). Šios diagnozės (jų gydymas) nesusijusios su eismo įvykiu.
20. Ekspertizės akte esantys duomenys pagal jų objektyvumą dėl tiriamojo pobūdžio prigimties ir gavimo aplinkybių paprastai yra patikimesni už kituose įrodymų šaltiniuose esančius duomenis. Ekspertizės akto duomenys gali būti atmetami kaip įrodymai, kai jie prieštarauja kitiems bylos įrodymams, tačiau tokiu atveju tie kiti įrodymai turi sudaryti pagrindą spręsti priešingai tuo pačiu klausimu, kuriuo duota eksperto išvada (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 24 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-70-248/2017, 2017 m. lapkričio 23 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-418-313/2017).
21. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nurodė, jog eksperto išvada teismui nėra privaloma ir vertinama pagal vidinį teismo įsitikinimą kartu su kitais byloje esančiais įrodymais, tačiau apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog toks teismo nesutikimas su eksperto išvada turėjo būti motyvuojamas sprendime (CPK 218 straipsnis). Nesutikimo su eksperto išvada ar abejojimo jos patikimumu priežasčių gali būti įvairių: išvados neišsamumas, neaiškumas, tam tikrų reikšmingų veiksnių neįvertinimas, ekspertizės akto turinio prieštaringumas, išvadų neišplaukimas iš tyrimo eigos, išvadų pateikimas dėl to, dėl ko tyrimas nedarytas arba atliktas neišsamiai, ir kitais panašiais atvejais, kai kyla pagrįstų abejonių dėl ekspertinio tyrimo eigos ir rezultatų, prieštaravimas kitai ekspertizės išvadai ar kitiems byloje esantiems leistiniems įrodymams, faktų, keliančių abejonių eksperto nešališkumu, kvalifikacija ar kompetencija, paaiškėjimas ir panašiai. Tokiu atveju teismas gali arba atitinkamas išvadas daryti kitų pakankamų įrodymų pagrindu, arba skirti papildomą ar pakartotinę ekspertizę (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 23 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-418-313/2017).
22. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas šios motyvavimo pareigos neatliko ir skundžiamame sprendime tik išdėstė faktines aplinkybes, nenurodydamas, kokie konkrečiai byloje esantys įrodymai paneigia teismo ekspertizės išvadą bei patvirtina priežastinio ryšio buvimą tarp eismo įvykio ir nukentėjusiajai išmokėtos ligos išmokos nedarbingumo laikotaropiu nuo 2017 m. vasario 17 d. iki 2017 m. balandžio 18 d.
23. Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. gegužės 23 d. įsakymu Nr. V298-158/A1-86, nurodyta, kad sveikatos sutrikdymo mastą ir faktą bei bendrojo darbingumo praradimo mastą nustato teismo medicinos ekspertai, kurie vertindami nukentėjusiojo asmens medicininius dokumentus, priima sprendimą, ar aprašyti sužalojimai patvirtinami objektyviais duomenimis, ir tik tuo atveju, jeigu patvirtinami, nustato sveikatos sutrikdymo mastą. Taisyklių 12 punkte nurodyta, jog tuo atveju, kai medicinos dokumentuose nurodyta gydymo dėl sužalojimo arba susargdinimo trukmė neatitinka nustatyto kūno sužalojimo ar susargdinimo pobūdžio, sveikatos sutrikdymo mastas nustatomas vadovaujantis turimais sužalojimo ar susargdinimo objektyviais duomenimis, neatsižvelgiant į medicinos dokumentuose nurodytą gydymosi trukmę.
24. Nagrinėjamu atveju buvo atlikti net keli tyrimai dėl N. R. padaryto / nepadaryto sveikatos sutrikdymo, tačiau tiek Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus ekspertas, tiek AB „Lietuvos draudimas“ ekspertas, konstatavo, jog N. R. medicininiuose dokumentuose duomenų apie objektyvius trauminius pakitimus (sužalojimus) nėra. Byloje paskirta teismo ekspertizė patvirtino, jog pagal išduotus nedarbingumo pažymėjimus nedarbingumo laikotarpis tik nuo 2017 m. vasario 17 d. iki 2017 m. vasario 21 d. yra susijęs su tiesioginiu eismo įvykio padarinių – kaklo raiščių patempimo, šalinimu, o vėliau po 2017 m. vasario 21 d. buvo gydomos lėtinės degenaracinės stuburo ligos, nesusijusios su eismo įvykio padariniais. Nors nėra ginčo, kad po šio eismo įvykio N. R. buvo gydyta nuo 2017 m. vasario 17 d. iki 2017 m. balandžio 18 d., tačiau byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad N. R. gydymas nuo 2017 m. vasario 21 d. iki 2017 m. balandžio 18 d. nesusijęs su eismo įvykio metu patirtais sužalojimais (ilgalaikis gydymas susijęs su lėtine degenaracine stuburo liga). Nors medicininiuose dokumentuose nėra įrašų, kad N. R. iki eismo įvykio būtų gydoma dėl kaklo ir stuburo patalogijų, tačiau vien ši aplinkybė nepatvirtina, kad būtent dėl įvykusio eismo įvykio nukentėjusiajai prasidėjo lėtinės ligos.
25. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes sprendžia, kad byloje atlikta ir pateikta teismo eksperto išvada yra išsami, aiški, abejonių dėl ekspertinio tyrimo eigos ir rezultatų, eksperto nešališkumo, kvalifikacijos ar kompetencijos nenustatyta. Iš išvados matyti, jog po eismo įvykio nukentėjusiajai buvo nustatytas kaklo raiščių patempimas, kuris gyja 5 dienas. Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, jog atsakovė 2018 m. spalio 26 d. pranešimu apie žalos atlyginimą Nr. 1826159/1027430 pagal atliktos teismo medicinos ekspertizės išvadas kompensavo už N. R. išmokėtą ligos išmoką už nedarbingumo laikotarpį nuo 2017 m. vasario 17 d. iki 2017 m. vasario 21 d., tai yra 85,98 Eur sumą (3 x 28,66 Eur), apskaičiuotą remiantis ieškovo 2017 m. liepos 10 d. sprendimu Nr. PA_SP5-5195).
26. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs išvadą medicininių dokumentų kontekste, prieštaravimų tarp jų nenustatė, todėl neturi pagrindo nesivadovauti eksperto išvada, kurioje nurodyta, jog nuo 2017 m. vasario 21 d. N. R. progresavo strėnų gėla, kuri ir buvo pagrindinė nedarbingumo priežastis, ir kuri nėra susijusi su eismo įvykiu, tai lėtinės degenaracinės stuburo ligos paūmėjimas, o medicininiuose dokumentuose 2017 m. kovo 15 d. įrašuose nurodyti nukentėjusiajai sustiprėję kaklo skausmai su skausmo plitimu į pečius, krūtinę, nurodo į lėtinės kaklo ligos paūmėjimą. Byloje esančių duomenų visuma sudaro pagrindą išvadai, kad labiau tikėtina, kad nukentėjusioji buvo nedarbinga dėl jos lėtinių sveikatos problemų, kurioms 2017 m. vasario 15 d. eismo įvykis įtakos neturėjo. Visos vėlesnės diagnozės medicininiu požiūriu nėra pagrįstos objektyviais duomenimis. Byloje nėra duomenų, jog nukentėjusiai būtų įvykę kokios nors komplikacijos, taip pat, kad vėliau atsiradę susirgimai yra eismo įvykio pasekmė. Objektyvūs tyrimai, galintys parodyti sužalojimus ar sveikatos sutrikdymus, buvo atlikti kelis kartus. Iš VšĮ (duomenys neskelbtini) ligoninė Rentgenologinio tyrimo Kaklinės stuburo srities 2 krypčių rgr. 2017 m. vasario 15 d., 21:32 val., išvados matyti, jog aiškių lūžio požymių apimtoje stuburo dalyje nematyti. Iš VšĮ (duomenys neskelbtini) ligininės KT tyrimo Skubus kaklinės stuburo dalies KT tyrimo 2017 m. vasario 15 d., 21.59 val., išvados matyti, jog ūmių trauminio pobūdžio slankstelių kaklinės struktūros pakitimų, stuburo kanalo stenozės požymių apimtoje stuburo dalyje nematyti. Nukentėjusią gydžiusi gydytoja 2017 m. lapkričio 17 d. rašytiniuose paaiškinimuose nurodė, jog nedarbingumo pažymėjimas 2017 m. vasario 17 d. nukentėjusiajai išduotas remiantis anamneze, nusiskundimais, objektyvios apžiūros duomenimis, 2017 m. vasario 15 d. traumatologo ir neurologo išvadomis, taip pat nurodė, jog nuo 2017 m. vasario 21 d. pacientė skundėsi ir dėl atsiradusių skausmų stuburo juosmeninėje srityje. Taigi, byloje nėra objektyvių duomenų, kad nukentėjusiosios gydymas nuo 2017 m. vasario 22 d. iki 2017 m. balandžio 18 d. buvo eismo įvykio, kuriame nukentėjo žalą patyręs asmuo, pasekmė. Nesant priežastinio ryšio tarp žalos ir eismo įvykio padarinių tolesnio nedarbingumo metu, tai yra po 2017 m. vasario 21 d., atsakovei nekyla prievolė atlyginti ieškovui išmokėtų socialinių draudimo išmokų už laikotarpį po 2017 m. spalio 21 d., kurių išmokėjimas nepagrįstas objektyviais įrodymais.
27. Dėl šalių procesiniuose dokumentuose cituojamos teismų praktikos pažymėtina, kad tiek Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje (žr., pvz., 2006 m. kovo 28 d., 2007 m. spalio 24 d. nutarimus), tiek Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gegužės 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-247/2009; 2015 m. birželio 12 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-401-248/2015; kt.) nuosekliai nurodoma, kad remtis teismų precedentais reikia itin apdairiai; precedento galią turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiškose bylose, kurių faktinės aplinkybės tapačios arba labai panašios į nagrinėjamos bylos. Kasacinis teismas ne kartą yra nurodęs, kad nagrinėdamas bylas teismas teisės normas aiškina ir taiko ne a priori (iš anksto; nepatikrinus), o konkrečioje byloje, atsižvelgdamas į konkrečios bylos faktines aplinkybes ir šias siedamas su taikytina teisės norma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 21 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-175/2014).
28. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, nevisapusiškai ir neobjektyviai ištyrė bylos įrodymus ir juos netinkamai įvertino, nesirėmė ekspertizės išvadomis, todėl nepagrįstai konstatavo priežastinį ryšį tarp 2017 m. vasario 15 d. įvykusio eismo įvykio metu nekentėjusiosios N. R. patirtų traumų ir sveikatos sutrikimų visu nukentėjusiosios nedarbingumo laikotarpiu. Atsižvelgiant į tai, kad byloje yra duomenys, jog atsakovė išmokėjo ieškovui išmoką už N. R. nedarbingumo laikotarpį nuo 2017 m. vasario 17 d. iki 2017 m. vasario 21 d., pirmosios instancijos teismo sprendimas naikinamas ir priimamas naujas sprendimas – ieškinį atmesti (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
29. Bylinėjimosi išlaidos paskirstomos proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnis).
30. Iš bylos duomenų nustatyta, jod atsakovė pirmosios instancijos teisme sumokėjo 520,31 Eur dydžio užstatą už ekspertizės atlikimą (e. b. T. I., b. l. 171). Ekspertizė kainavo 520 Eur (e. b. T. I., b. l. 183). Panaikinus pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priėmus naują sprendimą – ieškinį atmesti, atsakovei iš ieškovo priteistinos išlaidos patirtos už ekspertizės atlikimą (CPK 88 straipsnio 1 dalies 1 punktas, CPK 93 straipsnis). Iš ieškovo taip pat priteistinos 23 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidos pirmosios instancijos teisme.
31. Patenkinus apeliacinį skundą, iš ieškovo atsakovės naudai priteistinos bylinėjimosi išlaidos – 26 Eur sumokėto žyminio mokesčio už apeliacinį skundą (e. b. T. II., b. l. 48).
Vilniaus apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu,
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. sausio 21 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti.
Priteisti iš ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus, juridinio asmens kodas 191683350, atsakovės AB ,,Lietuvos draudimas”, juridinio asmens kodas 110051834, naudai 520 Eur (penkis šimtus dvidešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme.
Priteisti iš ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus, juridinio asmens kodas 191683350, valstybės naudai 23 Eur (dvidešimt tris eurus) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.
Priteisti iš ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus, juridinio asmens kodas 191683350, atsakovės AB ,,Lietuvos draudimas”, juridinio asmens kodas 110051834, naudai 26 Eur (dvidešimt šešis eurus) bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.