Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Administracinė byla Nr. eI3-1818-811/2024 Teisminio proceso Nr. 3-61-3-06687-2023-7 Procesinio sprendimo kategorijos: 12.13.1.2; 55.1.3

2024 m. balandžio 2 d.

viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Busteta“ skundą atsakovei Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

pareiškėja uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Busteta“ Regionų administraciniam teismui pateiktame skunde prašo panaikinti Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – Inspekcija) 2023-02-27 sprendimą Nr. (23.24-08)327-11413 (toliau – Sprendimas 1), 2023-02-27 sprendimą Nr. (23.24-08)327-11414 (toliau – Sprendimas 2), Lietuvos administracinių ginčų komisijos (toliau – Komisija) 2023 m. gegužės 4 d. sprendimą Nr. 21RE-307 (toliau – Komisijos sprendimas), grąžinti mokestinės nepriemokos atidėjimo (išdėstymo) klausimą Inspekcijai svarstyti iš naujo ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Nurodo, kad pareiškėja įregistruota 2019-02-20. Laikotarpyje nuo 2019-02-20 iki 2022-07-05 pareiškėjos vadovu buvo J. B., nuo 2022-07-05 iki 2022-10-28 - D. K.. K. L. 2022-10-25 įgijo pareiškėjos akcijas ir nuo 2022-10-28 vienintelio akcininko sprendimu pasiskyrė save pareiškėjos vadovu.

Teigia, kad pareiškėja vykdė veiklą statybos srityje, veikla buvo pelninga už laikotarpį nuo 2020-01-01 iki 2020-12-31 turėjo 68 300 Eur grynojo pelno, už laikotarpį nuo 2021-01-01 iki 2021-12-31 – 33 853 Eur grynojo pelno. Tačiau dėl karantino metu taikomų ribojimų pareiškėja susidūrė su laikinais finansiniais sunkumais ir 2022-10-13 kreipėsi į Inspekciją, prašydama iki 2027-10-11 išdėstyti 80 614,52 Eur mokestinę nepriemoką, kurią sudarė pridėtinės vertės mokestis (toliau - PVM), gyventojų pajamų mokestis (su darbo santykiais susijusios pajamos) bei mokestis už aplinkos teršimą. Pareiškėjos teigimu, ji tuo pačiu 2022-10-13 kreipėsi į Inspekciją, prašydama iki 2027-09-30 išdėstyti 53 653,33 Eur mokestinę nepriemoką.

Nurodo gavusi Inspekcijos 2022-10-27 atsakymą Nr. RNA-40464, kuriame nurodyta, kad pareiškėjos 2022-10-13 prašymai nelaikomi gautais ir nebus nagrinėjami, kadangi nebuvo pateikti visi reikalingi dokumentai ir paaiškinimai.

Pažymi, kad, atsižvelgdama į Inspekcijos 2022-10-27 atsakyme Nr. RNA-40464 pateiktą informaciją, pakartotinai 2023-01-19 kreipėsi į Inspekciją, prašydama iki 2027-01-31 atidėti arba išdėstyti 72 059,39 Eur mokestinės nepriemokos sumokėjimą ir iki 2027-12-31 atidėti arba išdėstyti 71 571,23 Eur mokestinės nepriemokos sumokėjimą, pateikė Inspekcijos 2022-10-27 atsakyme Nr. RNA-40464 nurodytą informaciją, tačiau Inspekcija Sprendimu 1 ir Sprendimu 2 pareiškėjos prašymo netenkino.

Teigia, kad Sprendimas 1 ir Sprendimas 2 priimti atsižvelgiant į Inspekcijos Nepriemokų administravimo departamento Mokestinių paskolų sutarčių administravimo skyriaus 2023-02-27 išvadą Nr. (23.31-08) 326-892 (toliau - Išvada).

Pareiškėjos nurodo nesutikusi su Inspekcijos sprendimais ir kreipėsi į Komisiją, tačiau pastaroji Komisijos sprendimu pareiškėjos skundo netenkino.

Pareiškėja teigia su Inspekcijos ir Komisijos sprendimais nesutinkanti, nes jie priimti pažeidžiant teisės aktų reikalavimus bei gero viešojo administravimo principą, nevertino ir neanalizavo pareiškėjos nurodytų aplinkybių, susijusių su mokestinės nepriemokos susidarymu bei trukdymu pareiškėjai įvykdyti mokestinę prievolę.

Nurodo paaiškinusi, kad, pareiškėjai pardavus įvykdytus objektus, atsirado prievolė mokėti PVM. Siekdama užtikrinti veiklos tęstinumą, pareiškėja teigia iš parduotų objektų gautas pinigines lėšas investavusi į naujai statomus objektus, tačiau, prasidėjus COVID pandemijai, dėl statybinių medžiagų ir apyvartinių lėšų trūkumo darbai objektuose liko nebaigti. Kadangi pareiškėjai nepavyko suplanuotais terminais pabaigti objektų, nepavyko jų parduoti, todėl pareiškėja kreipėsi į Inspekciją dėl mokestinės nepriemokos sumokėjimo arba išdėstymo.

Paaiškina, jog Inspekcija neįvertino ir neatsižvelgė į tai, kad pareiškėja pagal išgales mažino įsiskolinimą – 2021-03-19 sumokėjo 19 689,07 Eur ir 5 506,30 Eur sumas, taip pat mokėjimus įvykdė ir mažesnėmis sumomis – iš viso Inspekcijai sumokėjo 29 902,91 Eur.

Mano, jog mokėjimai neabejotinai rodo, jog pareiškėja siekė mažinti skolą. Teigia, kad dėl Inspekcijos pradėto priverstinio išieškojimo pareiškėjos veikla buvo paralyžiuota - nors pareiškėja turėjo vykdytinų objektų, neturėjo galimybės naudotis banko sąskaitomis neturėjo galimybės atsiskaityti su tiekėjais ir darbuotojais, todėl darbuotojus teko atleisti, tačiau šie argumentai Inspekcijai neatrodė reikšmingi.

Pažymi, jog Inspekcijos sprendimai yra formalūs, atsakovė pažeidė pareiškėjos teises ir teisėtus interesus, neužtikrino teisingumo ir visuotinio privalomumo principo realizavimo mokesčių administravimo procese. Teigia, kad Inspekcija nevertino pareiškėjos siekio mažinti įsiskolinimą savanoriškais mokėjimais, aplinkybės, kad įmonės veiklą paralyžiavo būtent Inspekcijos pradėtas priverstinis išieškojimas, dėl ko buvo areštuotos pareiškėjos sąskaitos, neįvertinta aplinkybė, kad dėl taikomų suvaržymų pareiškėja atleido darbuotojus, nes nebegalėjo su jais atsiskaityti, nebendradarbiavo su pareiškėja. Mano, kad toks sprendimas nesuderinamas su Viešojo administravimo įstatymo (toliau - VAĮ) nuostatomis, gero administravimo principu ir privalo būti panaikintas.

Nurodo, kad Komisija Komisijos spendime formaliai pasisakė dėl šių aplinkybių, iš esmės atkartodama tik Inspekcijos išsakytą poziciją.

Teigia, kad Inspekcija nevertino visų pareiškėjos pateiktų dokumentų, ignoravo mokestinės nepriemokos sumokėjimo išdėstymo instituto paskirtį, o Komisija objektyviai neįvertino VMI Sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo šiuo aspektu.

Vadovaujasi Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (toliau - MAĮ) 88 straipsnio 1-2 dalimis ir teigia, jog kreipėsi į Inspekciją tikėdamasi, kad, sudarius sutartį dėl mokestinės nepriemokos išdėstymo, pareiškėja galės nevaržomai naudotis banko sąskaita ir toliau vykdyti sutartinius įsipareigojimus. Pažymi 2023-01-19 prašymus grindžiusi aplinkybe, jog užtikrinti ūkio veiklos tęstinumą ir įvykdyti įsipareigojimus Inspekcijai pareiškėja galėtų tinkamai vykdydama 2022-06-28 rangos sutartimi prisiimtus įsipareigojimus. Teigia turėjusi užsakymą, kurį įvykdžiusi arba netgi jį vykdydama ir darbus priduodama dalimis, pareiškėja galėjo vykdyti savo įsipareigojimus ne tik Inspekcijai, bet ir kitiems kreditoriams, nes 2022-06-28 rangos sutartimi pareiškėja įsipareigojo pastatyti du dviaukščius dvibučius, o užsakovas turėjo sumokėti pareiškėjai 330 000 Eur plius PVM.

Nurodo pateikusi argumentus ir įrodymus, kad yra pajėgi įvykdyti rangos sutartimi prisiimtus įsipareigojimus, kas leistų pareiškėjai ne tik stabilizuoti įmonės finansinę būklę, tačiau ir sumokėti susidariusią mokestinę nepriemoką, tačiau šių Inspekcija šių pareiškėjos pateiktų duomenų nevertino ir neanalizavo - Išvadoje nėra analizuojamos rangos sutarties neįvykdymo pasekmės, nevertintos pareiškėjos galimybės sumokėti mokestinę nepriemoką suteikiant pareiškėjai galimybę vykdyti veiklą.

Pažymi, kad Inspekcija pareiškėjos pateiktas rangos sutartis įvertino kaip apsimestines, nes jos sudarytos tarp artimų giminaičių. Mano, kad šie teiginiai ir išvados nepagrįstos - sutartys galiojančios ir teismo nepripažintos apsimestinėmis, todėl, pareiškėjos manymu, Inspekcija viršijo savo įgaliojimus, spręsdama klausimus dėl sudarytų sandorių teisėtumo, o ne šių sandorių įtakos Pareiškėjos finansinei būklei užtikrinti.

Teigia, kad nors Išvadoje Inspekcija pažymi, jog pareiškėja nesusiduria su finansiniais sunkumais, tačiau dar iki Išvados priėmimo inicijavo pareiškėjais nemokumo procedūrą ir kreipėsi į Kauno apygardos teismą (civilinė byla eB2-862-886/2023) dėl bankroto bylos pareiškėjai iškėlimo, nurodydama, jog pareiškėja yra nemoki, tačiau Kauno apygardos teismas 2023-04-07 nutartimi Inspekcijos prašymo netenkino. Pareiškėjos vertinimu, Inspekcija tyčiniais veiksmais siekė sudaryti pareiškėjai nepalankias sąlygas ir netenkinti jos prašymo atidėti ar išdėstyti mokestinės nepriemokos sumokėjimą.

Nesutinka su Komisijos išvadomis dėl Kauno apygardos teismo 2023-04-07, mano, kad Inspekcijos sudarytos nepalankios sąlygos nepagrįstai inicijuojant bankroto procedūrą vertinant pareiškėjos prašymą atidėti ar išdėstyti mokestinės nepriemokos sumokėjimą rodo, jog yra pagrindas pareiškėjos prašymą svarstyti iš naujo, kadangi vienas iš Inspekcijos nurodytų prašymo netenkinimo pagrindų buvo būtent jos inicijuota bankroto procedūra.

Teigia, kad pareiškėjai dėl taikytų suvaržymų negalint vykdyti veiklos, Inspekcija savo iniciatyva išregistravo pareiškėją iš PVM mokėtojų. Nurodo, kad Inspekcija ir Komisija nevertino pareiškėjos argumentų, jog, išdėsčius mokestinės nepriemokos sumokėjimą, pareiškėja įgytų realią galimybę atsiskaityti su Inspekcija.

Pareiškėjos vertinimu, Inspekcija nesivadovavo Lietuvos Respublikos finansų ministro 1998-11-17 įsakymu Nr. 268 patvirtintų Mokestinės nepriemokos ar baudos už administracinių nusižengimų mokėjimo atidėjimo arba išdėstymo taisyklių (toliau - Taisyklės) 21 ir 23 punktais ir neįgyvendino imperatyvios pareigos pareikalauti patikslinti prašymą ir (arba) pridėti papildomus dokumentus, kurių reikia sprendimui atidėti arba išdėstyti mokestinės nepriemokos mokėjimą priimti, ir nustatyti 30 dienų terminą šiems dokumentam patikslinti ir (ar) papildyti, tačiau Išvadoje nurodė, jog Inspekcija 2023-02-13 raštu Nr. RNA-4631 prašė pareiškėjos pateikti papildomus duomenis/dokumentus, reikalingus prašymui nagrinėti, tačiau pareiškėja šių dokumentų nepateikė, todėl Inspekcija pareiškėjos prašymo netenkino.

Pažymi, jog šiuo atveju pareiškėjai buvo suteiktas nepagrįstai trumpas terminas prašomiems dokumentams pateikti – Inspekcija į pareiškėją kreipėsi 2023-02-13 raštu Nr. RNA-4631, ginčijami sprendimai priimti 2023-02-27, t. y. po 14 dienų, nesudarius pareiškėjai jokių galimybių patikslinti pateiktus duomenis.

Teigia, jog Komisija formaliai atkartojo Inspekcijos poziciją ir neatsižvelgė į tai, jog būtent tuo laikotarpiu, kada buvo teikiami prašymai Inspekcijai išdėstyti arba atidėti mokestinės nepriemokos sumokėjimą, keitėsi pareiškėjos vadovai. Naujam vadovui neabejotinai yra reikalingas laikas ne tik susipažinti su visa įmonės informacija, bet susitvarkyti visus atstovavimo dokumentus, kad galėtų iš trečiųjų asmenų gauti reikiamus duomenis bei prisijungimus prie bankų.

Pareiškėjos vertinimu, pažeistos ne tik MAĮ 19 straipsnio 1 dalies 1 punkto, Taisyklių 21 ir 23 punktų nuostatos, kas sudaro pagrindą ginčijamus sprendimus panaikinti Administracinių bylų teisenos įstatymo 91 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu, taip pat pažeistas ir gero administravimo principas, užtikrinantis kiekvieno asmens teisę būti išklausytam ir įtvirtinantis pareigą administravimo subjektui pagrįsti savo sprendimus.

Atsakovė Inspekcija atsiliepime nurodo su pareiškėjos skundu nesutinkanti ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.

Teigia, kad pareiškėja 2022-10-13 prašyme prašė Inspekcijos iki 2027-10-11 išdėstyti 80 614,52 Eur mokestinės nepriemokos mokėjimą ir iki 2027-09-30 – 53 653,33 Eur mokestinės nepriemokos mokėjimą. Inspekcija 2022-10-27 raštu Nr. RNA-40464 nurodė pareiškėjai, kad 2022-10-13 prašymai nebus nagrinėjami, kadangi nepateikti visi reikalingi dokumentai.

Pareiškėja pakartotinai 2023-01-19 prašymuose prašė iki 2027-12-31 išdėstyti 71 571,23 Eur mokestinės nepriemokos mokėjimą ir iki 2027-01-31 72 059,39 Eur mokestinės nepriemokos mokėjimą. Nurodo, kad Inspekcija, įvertinusi pareiškėjos pateiktą bei surinktą papildomą informaciją, prašymų netenkino ir 2023-02-27 priėmė Sprendimą 1 ir Sprendimą 2. Teigia, kad sprendimai priimti atsižvelgiant į Inspekcijos Išvadą, kuri kartu su Sprendimu 1 ir Sprendimu 2 Inspekcijos 2023-02-27 raštu RNA-6013 išsiųsta pareiškėjai.

Pareiškėja su minėtais sprendimai nesutiko ir pateikė dėl jų skundą Komisijai, kuri Komisijos sprendimu pareiškėjos skundą atmetė kaip nepagrįstą.

Vadovaujasi Pagal MAĮ 8 straipsnio 1 dalimi, 88 straipsnio 1-2 dalimis, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) praktika ir teigia, kad sprendimas dėl mokestinės nepriemokos sumokėjimo atidėjimo ar išdėstymo gali būti priimtas tik esant dviem sąlygoms, t. y., kai nustatoma, jog nedelsiant sumokėjus mokesčio nepriemoką mokesčių mokėtojo finansinė būklė taptų itin sunki arba jis turėtų didelių sunkumų vykdydamas kitus savo finansinius įsipareigojimus, taip pat nustatoma, jog mokestinės nepriemokos sumokėjimo atidėjimas ar išdėstymas suteiks mokesčių mokėtojui galimybę stabilizuoti savo finansinę būklę ir sumokėti mokestinę nepriemoką vėliau. Šios mokestinės procedūros metu mokesčių mokėtojas turi pagrįsti dokumentais savo realias galimybes sumokėti mokestinę nepriemoką per jos atidėjimo ar išdėstymo laikotarpį (žr., pvz., LVAT 2014-03-13 nutartį administracinėje byloje Nr. A442-1237/2014).

Teigia, kad Inspekcijos sprendimuose nurodytas jų priėmimo teisinis pagrindas – MAĮ 88 straipsnis ir 14 straipsnio 7 dalis, Taisyklės, administracinių sprendimų įtakos turėjusios aplinkybės – 2023-01-19 pareiškėjos prašymai su priedais, o Išvadoje, kuri yra sudedamoji individualaus administracinio akto dalis, pateikti sprendimo priėmimo motyvai, t. y. pateikta pareiškėjos finansinės būklės ir pateiktų duomenų analizė, įvertinta turtinė padėtis, aiškiai įvardinti argumentai ir motyvai, kurias remiantis Išvada yra grindžiama. Todėl teigia, kad sprendimai atitinka VAĮ 10 straipsnyje įtvirtintus administraciniam sprendimui keliamus reikalavimus.

Nurodo, kad Kauno apygardos teisme buvo nagrinėjama civilinėje byloje Nr. eB2-862-886/2023 dėl bankroto bylos iškėlimo pareiškėjai, todėl pagal Inspekcijos viršininko 2019-05-06 įsakymu Nr. VA-38 patvirtintų Mokesčių mokėtojo, turinčio mokestinę nepriemoką, arba asmens, kuriam paskirta bauda už administracinį nusižengimą, finansinės būklės vertinimo rekomendacijų (toliau- Rekomendacijos) 2 priedo 17 punktą pareiškėjos prašymai išdėstyti mokestinės nepriemokos sumokėjimo terminus buvo netenkinti.

Vadovaujasi MAĮ 8 straipsnio 1 dalimi, Konstitucinio Teismo 2003 m. lapkričio 17 d. nutarimu, LVAT 2011 m. rugsėjo 5 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. A556 – 2255/11 ir kt.) ir teigia, kad pagal MAĮ 40 straipsnio 1 punktą mokesčių mokėtojas privalo laiku ir tiksliai įvykdyti mokestinę prievolę. Vadovaujasi MAĮ 105 straipsniu, 106 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir teigia, kad, pareiškėjai nesumokėjus mokestinių prievolių, Inspekcija įgijo teisę priverstinai išieškoti mokestinę nepriemoką.

Pažymi, kad tiek pagal MAĮ 88 straipsnio 2 dalį, tiek pagal Taisyklių 7 punktą sprendimas atidėti arba išdėstyti mokestinės nepriemokos sumokėjimą gali būti priimtas tik nustačius, kad, nedelsiant ją sumokėjus, mokesčių mokėtojo finansinė būklė taptų kritiška arba mokesčių mokėtojas turėtų didelių sunkumų vykdydamas kitus savo finansinius įsipareigojimus, tačiau šios mokestinės nepriemokos sumokėjimo atidėjimas arba išdėstymas suteiktų jam galimybę stabilizuoti savo finansinę būklę ir ją sumokėti vėliau – per mokesčių administratoriaus sprendime nustatytą laikotarpį.

Pažymi, kad pareiškėja prašyme nepateikė faktinių duomenų ir/ar atliktų paskaičiavimų, kurių pagrindu būtų galima tenkinti jos prašymą ir išdėstyti mokestinės nepriemokos mokėjimą prašytam laikotarpiui, bei neįrodė/nepagrindė, kad turės pakankamai pajamų iš vykdomos veiklos sumokėti mokestinę nepriemoką ateityje.

Vadovaujasi Rekomendacijos 2 priedo 9 vertinimo kriterijumi ir teigia, kad šiuo atveju Inspekcija nustatė, jog pareiškėjo su 2023-01-19 prašymais pateikti duomenys nėra pakankami, kad būtų galima įvertinti jos esamą finansinę padėtį, todėl Inspekcija 2023-02-13 raštu Nr. 4631 paprašė pareiškėjos pateikti papildomus duomenis / dokumentus, reikalingus prašymams išnagrinėti (kasos knygos kopijų už laikotarpį nuo 2023-01-01 iki prašymų pateikimo dienos bei Swedbank AB banke esančios sąskaitos išrašų už laikotarpį nuo 2023-01-01 iki prašymų pateikimo dienos). Pareiškėja nesugebėjo pateikti prašomu duomenų iki sprendimų priėmimo (2023-02-27).

Pažymi, kad pareigą įrodyti sprendimo priėmimo būtinumą lemiančias aplinkybes ir jas pagrįsti tenka mokesčių mokėtojui, prašančiam išdėstyti mokestinės nepriemokos sumokėjimą. Šiuo atveju pareiškėja nepateikė įrodymų, pagrindžiančių, jog egzistuoja MAĮ 88 straipsnio 2 dalyje nustatytos sąlygos, kurių pagrindu būtų galima tenkinti jos prašymą.

Atkreipia dėmesį, kad motyvuotas pagrindas neišdėstyti mokestinės nepriemokos mokėjimo nurodytas Išvadoje - MAĮ 88 straipsnis, Taisyklės, Rekomendacijų 2 priedo 13 punktas ir 17 punktas.

Nurodo, jog, priimdama Sprendimą 1 ir Sprendimą 2, Inspekcija vadovavosi ne deklaratyviais teiginiais, o galiojančiais teisės aktų reikalavimais, vertino pareiškėjos pateiktus dokumentus, todėl priėmė teisėtus, pagrįstus ir motyvuotus Sprendimą 1 ir Sprendimą 2. Tuo pačiu teigia, kad Komisijos sprendimas yra pagrįstas, motyvuotas ir priimtas išanalizavus visus pateiktus dokumentus bei informaciją.

Skundas atmestinas.

nagrinėjant bylą nustatyta ir ginčo dėl faktinių aplinkybių nėra, kad pareiškėja 2022-10-13 prašyme prašė Inspekcijos iki 2027-10-11 išdėstyti 80 614,52 Eur mokestinės nepriemokos mokėjimą ir iki 2027-09-30 – 53 653,33 Eur mokestinės nepriemokos mokėjimą. Inspekcija 2022-10-27 raštu Nr. RNA-40464 nurodė pareiškėjai, kad 2022-10-13 prašymai nebus nagrinėjami, kadangi nepateikti visi reikalingi dokumentai (Komisijos bylos l. 18-23).

Pareiškėja pakartotinai Inspekcijai pateiktuose 2023-01-19 prašymuose prašė iki 2027-12-31 išdėstyti 71 571,23 Eur mokestinės nepriemokos mokėjimą ir iki 2027-01-31 72 059,39 Eur mokestinės nepriemokos mokėjimą, nurodė investuojanti į atliekamus darbus, neišrašiusi sąskaitų pirkėjams, t. y. negavusi pajamų, nes nepabaigti darbai pagal sutartį (Komisijos bylos b. l. 24-28; 80-81; 126–130). Prie prašymų pareiškėja pridėjo 2022-06-28 ir 2022-06-27 rangos sutartis, kreditorių, debitorių sąrašą (tiekėjų ir pirkėjų skolas 2022-12-31), Swedbank banko išrašą už laikotarpį nuo 2022-01-01 iki 2022-12-31, Šiaulių banko išrašus už laikotarpį nuo 2022-01-01 iki 2023-01-18, kasos knygą už laikotarpį nuo 2022-10-01 iki 2022-12-31, 2022 m. spalio mėn. avanso apyskaitą, pelno nuostolių ataskaita 2022-12-31 ir balansą 2022-12-31 (Komisijos bylos l. 24-28, 80-117).

Inspekcija 2023-02-13 raštu paprašė pareiškėjos iki 2023-02-20 pateikti papildomus dokumentus – kasos knygos kopijas (jeigu vedama) už laikotarpį nuo 2022-11-01 iki prašymo pateikimo dienos; paskutinio ketvirčio debitorių sąrašą, nurodant, debitorių įsiskolinimo susidarymo datas, sumas, vėluojančius mokėjimus; paskutinio ketvirčio kreditorių sąrašą, nurodant įsiskolinimo susidarymo datas, sumas, vėluojančius mokėjimus; AB Šiaulių banko Kauno filiale esančios sąskaitos LT***7236 ir Swedbank, AB banke esančios sąskaitos LT***2971 išrašus už laikotarpį nuo 2022-11-01 iki prašymo pateikimo dienos (b. l. 149-151). Pareiškėja 2023-02-20 pateikė papildomus dokumentus ir nurodė teikianti sąskaitų bei kasos knygos išrašus nuo skolos susidarymo iki prašymo pateikimo dienos, tačiau Swedbank sąskaitos išrašo ir kasos knygos kopijos (nuorašo) nuo 2023-01-01 iki prašymo pateikimo dienos nepateikė (Komisijos bylos b. l. 118-125).

Įvertinusi pareiškėjos finansinę būklę pagal pareiškėjos pateiktą bei Inspekcijos turimą informaciją, Inspekcija Išvadoje aprašė pareiškėjos finansinės rizikos ir likvidumo koeficientus, piniginių lėšų judėjimą ir nustatė, kad iš apskaičiuotų 2022 m. gruodžio 31 d. 5 finansinės rizikos ir likvidumo koeficientų 1 nepatenkinamas, 3 patenkinami, 1 geras, todėl sprendė, kad pareiškėja nesusiduria su finansiniais sunkumais; 2021 m. ir 2022 m. dirbo pelningai (2021 m. gavo 33 853 Eur, 2022 m. – 50 065 Eur grynojo pelno); pareiškėjos pardavimo pajamos 2021 m. buvo 34 7481 Eur (29 tūkst. Eur/mėn.), 2022 m. – 83 976 Eur (7 tūkst. Eur/mėn.) - 2022 m. pajamos, palyginus su 2021 m. pajamomis, ženkliai sumažėjo. Pareiškėja prašyme nurodė, kad nėra pirkėjams išrašytų sąskaitų, negauta pajamų, nes nepabaigti darbai. Tuo pačiu Išvadoje konstatuota, kad pareiškėja laikotarpyje nuo 2022-11-01 iki 2023-01-19 į valstybės biudžetą sumokėjo ar iš permokų buvo įskaityta 73 Eur įmokų / mokesčių, iš jų 40 Eur sumokėta iš asmeninės vadovo sąskaitos, kasoje turėjo 5 007,76 Eur lėšų likutį ir galėjo sumokėti dalį mokestinės nepriemokos. Išvadoje pažymėta, kad Inspekcijos 2022-11-17 - 2022-12-16 atlikto operatyvaus patikrinimo metu (2022-12-16 operatyvaus patikrinimo pažyma Nr. (21.222 Mr) FR1042-5221) nustatyta, jog, atsiskaitydama su kreditoriais, pareiškėja pažeidė CK 6.9301 straipsnyje nustatytą atsiskaitymo eilės tvarką įmonei, neturinčiai pakankamai lėšų visoms turimoms skoloms sumokėti.

Išvadoje nurodyta, kad Inspekcijos 2021-03-24 sprendimu Nr. (23.31-08) 467-8439 antstoliams išieškoti perduota 98 743,48 Eur mokestinė neprimoka, iš kurios likusi išieškotina 70 110,72 Eur suma; 2021-10-18 sprendimu Nr. (23.31-08) 467-52162 antstoliams išieškoti perduota 5 254,68 Eur, mokestinė neprimoka, iš kurios likusi išieškotina 3 556,12 Eur suma; 2022-01-06 sprendimu Nr. (23.31-08) 467-5117 antstoliams išieškoti perduota 38 605,44 Eur mokestinė neprimoka, iš kurios likusi išieškotina 38 666,67 Eur suma.

Pareiškėjos kreditorinis įsiskolinimas 2022-12-31 buvo 6 420,11 Eur (nepradelstas), debitorinio įsiskolinimo 2022-12-31 nebuvo. Tuo pačiu Išvadoje nurodyta, kad pareiškėjai Inspekcijos 2022-12-30 pranešimu Nr. (23.31-08) 325-442 (kuris Bendrovei išsiųstas su 2023-01-02 raštu Nr. RNA-16) pranešta apie nemokumo proceso iniciavimą. Be to nurodyta, jog Inspekcija 2023-02-13 raštu Nr. RNA-4631 prašė pareiškėjos pateikti papildomus duomenis / dokumentus, reikalingus prašymui nagrinėti ir teigia, kad pareiškėja nepateikė kasos knygos kopijų už laikotarpį nuo 2023-01-01 iki prašymo pateikimo dienos; Swedbank AB banke esančios sąskaitos (duomenys neskelbtini) išrašų už laikotarpį nuo 2023-01-01 iki prašymo pateikimo dienos.

Atsižvelgiant į tai, Išvadoje siūloma pareiškėjos prašymų netenkinti (Komisijos bylos l. 14-17).

Inspekcija 2023-02-27, atsižvelgdama į Išvadą, priėmė Sprendimą 1 ir Sprendimą 2, kuriais pareiškėjos prašymų netenkino. Inspekcija 2023-02-27 raštu RNA-6013 Sprendimą 1 ir Sprendimą 2 bei Išvadą išsiuntė pareiškėjai (Komisijos bylos l. 9-13).

Nesutikdama su minėtais Inspekcijos sprendimais, pareiškėja skundu kreipėsi į Komisiją, kuri Komisijos sprendimu, be kita ko, pareiškėjos skundą atmetė kaip nepagrįstą (Komisijos bylos l. 166-175).

Pagal MAĮ 88 straipsnį mokestinės nepriemokos sumokėjimo terminą finansų ministro nustatyta tvarka mokesčių administratorius gali atidėti arba išdėstyti. Mokestinės nepriemokos mokėjimas atidedamas arba išdėstomas mokesčių administratoriaus sprendimu. Šio sprendimo pagrindu sudaroma mokesčių mokėtojo ir mokesčių administratoriaus mokestinės paskolos sutartis (1 dalis). Sprendimas atidėti mokestinės nepriemokos mokėjimą ar jį išdėstyti gali būti priimtas tik nustačius, kad nedelsiant ją sumokėjus mokesčių mokėtojo finansinė būklė taptų kritine arba mokesčių mokėtojas turėtų didelių sunkumų vykdydamas kitus savo finansinius įsipareigojimus, tačiau šios mokestinės nepriemokos mokėjimo atidėjimas ar išdėstymas suteiktų jam galimybę stabilizuoti savo finansinę būklę ir sumokėti mokestinę nepriemoką vėliau (2 dalis).

Pagal Taisyklių 7 punktą priimant sprendimą atidėti arba išdėstyti mokestinės nepriemokos mokėjimą, vertinama finansinė būklė pagal centrinio mokesčio administratoriaus nustatytas finansinės būklės vertinimo rekomendacijas. Pagal Taisyklių 18 punktą prašyme atidėti arba išdėstyti mokestinės nepriemokos mokėjimą turi būti nurodyta: 18.1. įsiskolinimo priežastys; 18.2. informacija apie įsiskolinimus kitiems kreditoriams; 18.3. laikotarpis, kuriam prašoma atidėti arba išdėstyti mokestinės nepriemokos mokėjimo terminą, arba pageidaujamas atsiskaitymo pagal mokestinės paskolos sutartį grafikas; 18.4. mokestinės nepriemokos, kurios mokėjimą prašoma atidėti arba išdėstyti, dydis, t. y. prašomų atidėti arba išdėstyti mokesčių sumos (atskirai pagal kiekvieną mokestį), baudų ir kiekvieno mokesčio delspinigių sumos; 18.5. prašomas taikyti mokestinės nepriemokos mokėjimo būdas (atidėti arba išdėstyti mokėjimą) ir tokio būdo pasirinkimo motyvai. Pagal Taisyklių 19 punktą mokesčių mokėtojas prie prašymo atidėti arba išdėstyti mokestinės nepriemokos mokėjimą turi pridėti centrinio mokesčių administratoriaus nustatytus dokumentus, kuriais apibūdinama mokesčių mokėtojo finansinė būklė ir kuriais pagrindžiami prašyme nurodyti duomenys ir aplinkybės.

Rekomendacijų 2 priede įtvirtinta 17-a kriterijų bei pateikti jų vertinimo rezultatai, pagal kuriuos nustačius nuo 8 iki 17 įtvirtintų kriterijų, rezultatas – „netenkinti“.

Pagal 9 kriterijų mokesčių mokėtojas nepateikia duomenų, įrodančių realias galimybes sumokėti mokestinę nepriemoką per prašomą atidėjimo ir (ar) išdėstymo laikotarpį arba mokesčių mokėtojo pateikti dokumentai neįrodo sunkios jo finansinės padėties. Pagal 13 kriterijų mokestinės nepriemokos, kurios mokėjimą prašo atidėti ir (ar) išdėstyti, susidarymo laikotarpiu, mokesčių mokėtojas vykdė atsiskaitymus su kitais kreditoriais, nesilaikydamas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.9301 straipsnyje numatyto atsiskaitymo grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo. Analizuojamu laikotarpiu mokesčių mokėtojas į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą pervedė mažiau nei 10 procentų visų gautų įplaukų. Pagal 17 kriterijų mokesčių mokėtojas yra nemokus ir/arba mokesčių mokėtojui inicijuojamas nemokumo procesas pagal Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymą.

Nagrinėjamuoju atveju Išvadoje nurodyta, kad ji priimta vadovaujantis Rekomendacijų 2 priedo 9, 13 ir 17 kriterijais, kurių bent vieną nustačius, kaip minėta, rezultatas gali būti tik vienas – prašymo netenkinti.

Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, jog mokesčių administratorius, nustatęs, kad pareiškėja pažeidė CK 6.9301 straipsnyje nustatytą atsiskaitymo eilės tvarką, kad buvo inicijuotas pareiškėjos nemokumo procesas ir atsižvelgdamas į tai kad pareiškėja nepateikė visų Inspekcijos 2023-02-13 raštu Nr. RNA-4631 prašytų papildomų duomenų / dokumentų, pagrįstai Sprendimu 1 ir Sprendimu 2 netenkino pareiškėjos prašymų atidėti arba išdėstyti mokestinę nepriemoką.

Nors pareiškėja teigia, kad jos veikla buvo paralyžuota dėl Inspekcijos pradėto vykdyti išieškojimo, teismas su šiais argumentais nesutinka. MAĮ 40 straipsnio 1 punkte įtvirtinta mokesčių mokėtojo pareiga mokėti mokesčius. Akivaizdu, kad pareiškėjai šios pareigos nevykdant, mokesčių administratoriui atsirado pareiga priverstinai išieškoti mokestinę nepriemoką. Todėl pareiškėjos situacija dėl mokesčių administratoriaus priverstinio mokestinės nepriemokos išieškojimo lėmė ne mokesčių administratorius, o pačios pareiškėjos elgesys. Pažymėtina tai, kad Išvadoje nurodyti mokesčių administratoriaus sprendimai, kuriais pareiškėjos mokestinės nepriemokos išieškojimas perduotas antstoliams, priimti 2021-03-24, 2021-10-18 ir 2022-01-06, ir pareiškėjos prašymų nagrinėjimo metu buvo išieškota tik nedidelė dalis sprendimuose nurodytos nepriemokos. Aplinkybė, kad pareiškėja 29 902,91 Eur, t. y. dalį mokėtinų mokesčių, nėra svarbi nagrinėjamuoju atveju, nes jos skola, palyginus su sumokėtų mokesčių dalimi, buvo pakankamai didelė. Be to, nurodytuose teisės aktuose nėra įtvirtinta pareiga mokesčių administratoriui atsižvelgti į savanoriškai sumokėtų mokesčių dydį.

Išvadoje nurodyta aplinkybė, jog pareiškėja laikotarpyje nuo 2022-11-01 iki 2023-01-19 į valstybės biudžetą sumokėjo tik 73 Eur įmokų / mokesčių, nors kasoje turėjo 5 007,76 Eur lėšų likutį, paneigia pareiškėjos argumentus, jog ji siekė mažinti skolą.

Nors pareiškėja teigia pateikusi argumentus ir įrodymus, kad yra pajėgi įvykdyti rangos sutartimi prisiimtus įsipareigojimus, kas leistų pareiškėjai ne tik stabilizuoti įmonės finansinę būklę, tačiau ir sumokėti susidariusią mokestinę nepriemoką, tačiau nenurodė, kokie tai įrodymai, todėl toks pareiškėjos teiginys laikytinas deklaratyviu ir plačiau dėl jo teismas nepasisakys.

Pareiškėjos argumentas, susijęs su rangos sutarčių vertinimu, neatitinka tikrovės, nes nei Išvadoje, nei sprendimuose šios sutartys nebuvo vertintos.

Kaip jau yra nustatyta, Inspekcijai apie nemokumo proceso iniciavimą pareiškėjai pranešė Inspekcijos 2022-12-30 pranešimu Nr. (23.31-08) 325-442, taigi dar prieš pareiškėjai pateikiant pakartotinius 2023-01-19 prašymus, todėl nėra pagrindo konstatuoti tyčinių mokesčių administratoriaus veiksmų.

Pareiškėja nurodo, jog Inspekcija ir Komisija nevertino jos argumentų, jog, išdėsčius mokestinės nepriemokos sumokėjimą, pareiškėja įgytų realią galimybę atsiskaityti su Inspekcija, tačiau nenurodė, kokie tai argumentai, todėl toks teiginys laikytinas deklaratyviu ir nevertinamas.

Pareiškėja taipogi teigia, jog mokesčių administratorius 2023-02-13 raštu Nr. RNA-4631 nustatė nepagrįstai trumpą terminą prašomiems dokumentams pateikti.

Pagal Taisyklių 21 punktą jeigu mokesčių administratorius nustato, kad prašymas atidėti arba išdėstyti mokestinę nepriemoką neatitinka nustatytų reikalavimų, taip pat jeigu mokesčių mokėtojas nepateikė visų būtinų dokumentų, mokesčių administratorius ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo tos dienos, kai gavo iš mokesčių mokėtojo atitinkamą prašymą, pareikalauja patikslinti prašymą ir (arba) pridėti papildomus dokumentus, kurių reikia sprendimui atidėti arba išdėstyti mokestinės nepriemokos ar baudos už administracinį teisės pažeidimą nusižengimą mokėjimą priimti, ir nustato šių dokumentų patikslinimo ir (ar) papildymo 30 dienų terminą. Pagal Taisyklių 22 punktą mokėtojas ne vėliau kaip per 30 dienų nuo mokesčių administratoriaus pranešimo apie reikalingos patikslintos informacijos gavimo dienos turi pateikti reikalingą patikslintą informaciją arba pateikti mokesčių administratoriui motyvuotą prašymą pratęsti tam tikslui duotą terminą. Mokesčių administratorius turi ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo tokio prašymo gavimo dienos priimti sprendimą ir gali pratęsti patikslintos informacijos pateikimo terminą ne daugiau kaip 30 dienų arba motyvuotai atsisakyti jį pratęsti. Pagal Taisyklių 23 punktą jeigu mokėtojas per 30 dienų arba per pratęstą terminą nepateikia patikslintos informacijos, prašymas laikomas atmestu.

Inspekcija 2023-02-13 raštu nurodė pareiškėjai iki 2023-02-20 pateikti papildomus dokumentus (b. l. 149-151). Pagal Taisyklių, kurias pasitvirtino pati Inspekcija, 21 punktą turėtų būti nustatomas 30 dienų terminas. Nagrinėjamuoju atveju sutiktina su pareiškėja, kad mokesčių administratorius nesilaikė Taisyklių 21 punkto nuostatų. Vis tik pareiškėja 2023-02-20 pateikė papildomus dokumentus, pažymėdama, jog teikia sąskaitų bei kasos knygos išrašus nuo skolos susidarymo dienos iki prašymo pateikimo dienos, tačiau Swedbank sąskaitos išrašo ir kasos knygos kopijos (nuorašo) nuo 2023-01-01 iki prašymo pateikimo dienos nepateikė (b. l. 118-125). Pareiškėja neprašė pratęsti termino nepateiktiems dokumentams pateikti, nenurodė jų nepateikimo priežasčių. Be to, prašomi panaikinti sprendimai priimti Inspekcijos nustatytu terminu gavus dalį pareiškėjos dokumentų, todėl net ir konstatavus, kad Inspekcija nesilaikė Taisyklių 21 punkto, nėra pagrindo vien tuo aspektu panaikinti ginčijamų sprendimų, nes ir skunde teismui pareiškėja nenurodė, kokius dokumentus ji norėjo pateikti, tačiau tam sutrukdė mokesčių administratoriaus nustatytas per trumpas terminas.

Pati pareiškėja skunde teigia, kad pareiškėjos akcijas 2022-10-25 įgijo K. L., kuris nuo 2022-10-28 vienintelio akcininko sprendimu pasiskyrė save pareiškėjos vadovu. Pareiškėja prašymus, kuriuos įvertinusi Inspekcija priėmė skundžiamus sprendimus, pateikė 2023-01-19. Todėl pareiškėjos argumentas, jog jai teikiant prašymus išdėstyti arba atidėti mokestinės nepriemokos sumokėjimą, keitėsi pareiškėjos vadovai, naujam vadovui buvo reikalingas laikas susipažinti su visa įmonės informacija, susitvarkyti visus atstovavimo dokumentus, kad galėtų iš trečiųjų asmenų gauti reikiamus duomenis bei prisijungimus prie bankų, atmestinas kaip nepagrįstas.

Nuosekliai plėtojamoje LVAT praktikoje šios kategorijos bylose nurodyta, jog vien tik konstatavimas aplinkybės, kad nedelsiant sumokėjus mokestinę nepriemoką mokesčių mokėtojo finansinės padėtis gali tapti kritine, nėra absoliutus pagrindas atidėti ar išdėstyti mokestinės nepriemokos mokėjimą, o yra saistomas ir antros sąlygos, reikalaujančios mokesčių mokėtojui įrodyti, kad jis turi realių galimybių atsiskaityti per prašomą suteikti mokestinės nepriemokos atidėjimo laikotarpį. Pažymėtina, kad šių sąlygų buvimą turi pagrįsti pats pareiškėjas (žr., pvz., 2011 m. gruodžio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A575-3585/2011; 2011 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje A438-2139/2011; 2013 m. vasario 21 d. nutartį administracinėje byloje A442-161/2013, 2024 m. kovo 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-218-602/2024 ir kt.).

Pažymėtina tai, kad pareiga siekiant įrodyti prašymo pagrįstumą tenka būtent pareiškėjai, kuri siekė, kad mokesčių administratorius taikytų jai mokestinę išimtį ir suteiktų galimybę mokesčius sumokėti ne mokesčių įstatymuose nustatytais, o kitais terminais.

Atsižvelgiant į nustatytas ir aptartas aplinkybes, konstatuotina, kad pareiškėja šios įrodinėjimo pareigos nevykdė, nesistengė įrodyti, kad, atidėjus ar išdėsčius mokestinę nepriemoką, per prašymuose nurodytą laikotarpį ji turės realią galimybę tiek sumokėti mokestinę nepriemoką, tiek stabilizuoti savo finansinę padėtį.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, jog Inspekcija Sprendimu 1 ir Sprendimu 2 pagrįstai netenkino pareiškėjos 2023-01-19 prašymų ir neatidėjo bei neišdėstė pareiškėjos mokestinės nepriemokos sumokėjimo termino. Tuo pačiu pagrįstu laikytinas Komisijos sprendimas, kuriuo pareiškėjos skundas dėl minėtų Inspekcijos sprendimų atmestas kaip nepagrįstas. Priešingai, nei teigia pareiškėja, tiek Inspekcijos sprendimai, tiek Komisijos sprendimas yra motyvuoti, priimti įvertinus faktines aplinkybes, jas susiejus su teisės normomis, taigi atitinka VAĮ 10 straipsnio reikalavimus, todėl nėra pagrindo jų naikinti. Pareiškėjos skundas atmestinas kaip nepagrįstas. (Administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 punktas).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniu, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

pareiškėjos UAB „Busteta“ skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų administracinį teismą.