Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų sprendimas

2022-01-06 · Administracinė byla Nr. I2-202-394/2022

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. I-a instancijaSprendimas · 2022-01-06Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmai
  2. ApeliacijaNutartis · 2022-05-11Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmai
Dokumentas
Sprendimas
Data
2022-01-06
Bylos Nr.
I2-202-394/2022
Teisminio proceso Nr.
3-64-3-01739-2021-1
Bylos rūšis
administracinė byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Skundas (prašymas) atmestas
Teisėjai
Jarūnė Sedalienė (pirm.), Arvydas Martinavičius, Laisvutė Kartanaitė
Pareiškėjas
R. P.
Atsakovas
Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyriaus, Lietuvos valstybės, atstovaujamos Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyriaus, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyrius, Lietuvos valstybė
Advokatai
Gintaras Gricius, Anatolijus Svila, Algirdas Zakrasas
Kategorijos
Administracinė byla Nr. I2-202-394/2022Teisminio proceso Nr. 3-64-3-01739-2021-1Procesinio sprendimo kategorijos: 28.3; 28.5; 55.1.1; 55.1.3 (S)
REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. sausio 6 d.Šiauliai

Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arvydo Martinavičiaus, Laisvutės Kartanaitės ir Jarūnės Sedalienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

sekretoriaujant Janinai Morkūnienei,dalyvaujant pareiškėjai R. P.,

nedalyvaujant atsakovui Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyriaus atstovui,

atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyriaus, atstovui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos R. P. skundą ir patikslintą skundą atsakovams dėl sprendimų panaikinimo ir neturtinės žalos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėja R. P. kreipėsi į teismą su skundu ir patikslintu skundu, prašydama: 1) panaikinti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyriaus 2021 m. liepos 12 d. sprendimą Nr. (8.4 Mr)TPS-3257; 2) panaikinti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyriaus 2021 m. liepos 29 d. sprendimą Nr. (8.4Mr)TPS-3486; 3) įpareigoti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyrių pareiškėjos prašymą nagrinėti iš naujo; 4) priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyriaus, 1 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

Pareiškėja skunde ir patikslintame skunde nurodė, kad Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos Šiaulių skyriui (toliau – ir Tarnyba) pateikė 2021 m. liepos 2 d. prašymą dėl Šiaulių apygardos teismo 2021 m. vasario 25 d. nutarties baudžiamojoje byloje Nr. 1A-37-875/2021 apskundimo ir termino skundui paduoti atnaujinimo, tačiau Tarnyba neteisėtai ir nepagrįstai 2021 m. liepos 12 d. raštu Nr. „Dėl prašymo palikimo nenagrinėtu“ atsisakė teikti antrinę teisinę pagalbą. Pareiškėja pakartotinai 2021 m. liepos 22 d. pateikė prašymą dėl advokato skyrimo, tačiau Tarnyba neteisėtai ir nepagrįstai 2021 m. liepos 29 d. raštu „Dėl advokato pakeitimo“ atsisakė teikti teisinę pagalbą. Paaiškino, jog Tarnyba, priimdama 2021 m. liepos 12 d. sprendimą Nr. (8.4 Mr) TPS-3257 neteikti teisinės pagalbos, pritaikė netinkamą teisinį reguliavimą. Tarnybos 2021 m. birželio 6 d. (rašymo apsirikimo klaida, nes sprendimas priimtas 2021 m. balandžio 6 d.) sprendimo Nr. (8.4 Mr)-TP-21-T-572-2880 5 punkte nurodė, kad šis sprendimas galioja iki socialinės pašalpos skyrimo termino pabaigos, bet ne ilgiau, kaip iki bylos išnagrinėjimo kasacinės instancijos teisme. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (toliau – ir LAT) 2021 m. birželio 18 d. nutartyje konstatavo, kad kasacinis skundas neatitinka Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 386, 369 straipsnių reikalavimų, todėl buvo atsisakyta jį priimti. Pareiškėja nurodo, kad minėto Tarnybos sprendimo galiojimas baigėsi LAT priėmus 2021 m. birželio 18 d. nutartį. Pareiškėja nurodo, kad neprašė pakeisti advokato, bet teikė prašymą suteikti antrinę teisinę pagalbą terminui atnaujinti ir parašyti tinkamą kasacinį skundą. Paaiškino, kad dėl Tarnybos piktnaudžiavimo savo pareigomis, kuriuo buvo pažeistos pareiškėjos teisės gauti kokybišką, savalaikę teisinę pagalbą, bei neteisėtų ir nepagrįstų veiksmų, pareiškėja patyrė pažeminimą, sumenkinimą, dvasinius išgyvenimus, didelį emocinį stresą, todėl mano, jog jai padaryta neturtinė žala, kurią prašo atlyginti.

Pareiškėja teismo posėdžio metu nurodė, kad 2021 m. kovo 9 d. kreipėsi į Tarnybą, prašydama suteikti antrinę teisinę pagalbą dėl 2021 m. vasario 25 d. Šiaulių apygardos teismo nutarties apskundimo. 2020 m. balandžio 9 d. pareiškėjai Tarnyba paskyrė advokatą Svilą, kuris, susisiekęs su pareiškėja, nurodė, jog pareiškėja turėtų parašyti, kad nepageidauja šio advokato, nes advokatas nevyks iš Vilniaus susipažinti su byla ir teikti teisinę pagalbą. Pareiškėja parašė prašymą dėl advokato pakeitimo, kurį tenkinusi Tarnyba 2020 m. balandžio 22 d. pareiškėjai paskyrė advokatą Gintarą Gricių. Nurodė, kad advokatui išvardino visus baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu padarytus pažeidimus, tačiau advokatas tinkamai neatsižvelgė į pastabas. Paaiškino, kad sprendimas, kuriuo paskirtas advokatas, galioja iki socialinės pašalpos skyrimo pabaigos, bet ne vėliau, kol bus išnagrinėta kasacine tvarka byla. Pareiškėja nurodo, kad kasacine tvarka byla buvo išnagrinėta 2021 m. birželio 18 d., todėl paskirto advokato kompetencija baigėsi. Pareiškėja, manydama, jog advokato įgaliojimai pasibaigė, kreipėsi į Tarnybą su prašymu suteikti antrinę teisinę pagalbą ir paskirti jai advokatą, tačiau pastaroji raštu, o ne sprendimu informavo, jog pareiškėjos prašymas nebus nagrinėjamas. Pareiškėja, gavusi Tarnybos atsakymą, pakartotinai pateikė prašymą skirti antrinę teisinę pagalbą, tačiau Tarnyba atsakė raštu, kuriuo atsisakė pakeisti advokatą.

Atsakovų Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyriaus ir Lietuvos valstybės, atstovaujamos Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyriaus, atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką pranešta tinkamai, prašė bylą nagrinėti atstovui nedalyvaujant. Pateikė teismui atsiliepimą, kuriame nurodė, kad su pareiškėjos skundu ir patikslintu skundu nesutinka. Tarnyba 2021 m. balandžio 6 d. sprendimu Nr. (8.4 Mr)TP-21-T-572-2880 (su vėlesniais sprendimo pakeitimais Nr. (8.4 Mr)TP-21-P-572-3468) paskyrė advokatą Gintarą Gricių teikti pareiškėjai antrinę teisinę pagalbą dėl Šiaulių apygardos teismo 2021 m. vasario 25 d. nutarties baudžiamojoje byloje Nr. 1A-37-875/2021 apskundimo, parengiant procesinius dokumentus ir atstovaujant kasacinės instancijos teisme. Sprendime nurodyta, kad antrinė teisinė pagalba teikiama iki socialinės pašalpos pareiškėjai skyrimo termino pabaigos, bet ne ilgiau kaip iki bylos išnagrinėjimo kasacinės instancijos teisme. 2021 m. gegužės 25 d. Tarnyba gavo advokato Gintaro Griciaus pranešimą, jog pareiškėja nebendradarbiauja su antrinę teisinę pagalbą teikti paskirtu advokatu. Advokatas informavo, jog 2021 m. gegužės 18 d. elektroniniu paštu išsiuntė pareiškėjai parengtą kasacinį skundą, tačiau pareiškėja 2021 m. gegužės 24 d. įvykusio pokalbio metu informavo, kad atsisako pasirašyti advokato parengtą kasacinį skundą. Tarnyba pareikalavo pareiškėjos pateikti pasiaiškinimą, nurodant dėl kokių priežasčių ji nebendradarbiauja su advokatu. Pareiškėja tokio pasiaiškinimo nepateikė, tačiau advokatas 2021 m. gegužės 25 d. informavo, kad pareiškėja kasacinį skundą pasirašė ir jis buvo pateiktas teismui nepraleidus termino. 2021 m. liepos 2 d. pareiškėja pateikė naują prašymą suteikti antrinę teisinę pagalbą tuo pačiu klausimu, t. y. dėl Šiaulių apygardos teismo 2021 m. vasario 25 d. nutarties baudžiamojoje byloje Nr. 1A-37-875/2021 apskundimo kasacine tvarka ir termino skundui paduoti atnaujinimo. Prašyme pareiškėja papildomai išreiškė nusiskundimus dėl advokato Gintaro Griciaus nekokybiškai teikiamų paslaugų, kadangi advokatas neparengė tinkamo, kasaciniam skundui keliamus reikalavimus atitinkančio skundo. Pažymėjo, kad pareiškėjos prašymo nutraukti Tarnybos 2021 m. balandžio 6 d. sprendimu suteiktos antrinės teisinės pagalbos teikimą ar antrinę teisinę pagalbą teikti paskirto advokato Gintaro Griciaus pranešimo apie bylos užbaigimą nebuvo gavę. Antrinės teisinės pagalbos teikimas pagal Tarnybos 2021 m. balandžio 6 d. sprendimą būtų laikomas baigtu, jeigu byla kasacine tvarka Lietuvos Aukščiausiame Teisme būtų išnagrinėta priimant galutinį teismo sprendimą, tačiau Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. birželio 18 d. nutartis atsisakyti priimti kasacinį skundą, neatitinkant kasaciniam skundui keliamų reikalavimų, neužkerta pareiškėjai galimybės, ištaisius kasacinio skundo trūkumus, pakartotinai teikti kasacinį skundą teismui. Antrinę teisinę pagalbą teikti paskirtas advokatas, įvertinęs aplinkybes, ar yra galimybė ištaisyti kasacinio skundo trūkumus, turėjo teisę tai padaryti toliau teikdamas antrinę teisinę pagalbą pagal šį Tarnybos priimtą sprendimą. Tarnyba, nustačiusi, kad antrinė teisinė pagalba tuo pačiu klausimui pareiškėjai yra teikiama galiojančiu Tarnybos 2021 m. balandžio 6 d. sprendimu ir ji savo teises gali įgyvendinti pagal šį sprendimą, 2021 m. liepos 2 d. raštu Nr. (8.4 Mr)TPS-3257 paliko pareiškėjos prašymą suteikti antrinę teisinę pagalbą nenagrinėtu. Pareiškėja 2021 m. liepos 16 d. raštu ir 2021 m. liepos 20 d. raštu papildomai pateikė Tarnybai skundus, kuriais prašė įvertinti antrinę teisinę pagalbą teikti paskirto advokato Gintaro Griciaus kvalifikaciją ir kompetenciją teikiant antrinę teisinę pagalbą. 2021 m. liepos 16 d. paaiškinime advokatas nurodė, kad teikė pareiškėjai konsultacijas dėl kasacinio skundo teisinių argumentų, tačiau pareiškėja reikalavo, jog kasacinis būtų parengtas atsižvelgiant tik į jos prašymus ir keliamus reikalavimus. Advokatas, siekdamas išvengti konfliktinės situacijos, stengėsi tenkinti pareiškėjos reikalavimus, tačiau taip pat parengtame kasaciniame skunde buvo nurodyti ir konkretūs materialinės teisės normų pažeidimai. Pareiškėja 2021 m. liepos 22 d. pateikė Tarnybai pakartotinį prašymą suteikti antrinė teisinę pagalbą dėl Šiaulių apygardos teismo 2021 m. vasario 25 d. nutarties baudžiamojoje byloje Nr. 1A-37-875/2021 apskundimo ir termino skundui paduoti atnaujinimo, kuriame taip pat išreiškė nusiskundimus advokato Gintaro Griciaus nekokybiškai suteikta antrine teisine pagalba. Tarnyba, įvertinusi visas aplinkybes nustatė, jog advokatas Gintaras Gricius, teikdamas pareiškėjai antrinę teisinę pagalbą pagal Tarnybos 2021 m. balandžio 6 d. sprendimą, atliko daugybę antrinės teisinės pagalbos teikimo veiksmų, t. y. susipažino su byla, teikė pareiškėjai konsultacijas bei parengė kasacinį skundą, todėl nenustatė Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 18 straipsnio 8 dalyje numatytų pagrindų. Pažymėjo, kad advokatui Gintarui Griciui 2021 m. liepos 26 d. pateikus Tarnybos pranešimą apie antrinės teisinės pagalbos teikimo užbaigimą bei prašymą išmokėti užmokestį už suteiktą antrinę teisinę pagalbą pagal Tarnybos 2021 m. balandžio 6 d. sprendimą, antrinės teisinės pagalbos teikimas pagal šį sprendimą pareiškėjai laikomas baigtu. Atsižvelgusi į šias aplinkybes, Tarnyba, atsakydama į pareiškėjos 2021 m. liepos 22 d. pakartotinį prašymą 2021 m. liepos 29 d. raštu Nr. (8.4Mr)TPS-3486 informavo pareiškėją, kad nenustatė objektyvių aplinkybių, jog 2021 m. balandžio 6 d. sprendimu paskirtas advokatas Gintaras Gricius būtų netinkamai teikęs antrinę teisinę pagalbą. Pažymėjo, jog Tarnybai nesuteikta teisė vertinti advokato veiklos kokybės, todėl ji turi teisę su skundu kreiptis į Lietuvos advokatūrą dėl šio advokato veiklos kokybės įvertinimo. 2021 m. rugpjūčio 13 d. pareiškėja pakartotinai kreipėsi į Tarnybą su prašymu suteikti antrinę teisinę pagalbą, kuri 2021 m. rugsėjo 10 d. sprendimu Nr. (8.4 Mr)TP-21-T-2113-8633 pareiškėjai skirta, paskiriant advokatą Algirdą Zakrasą. Tarnyba taip pat nesutinka su pareiškėjos reikalavimu atlyginti 1 000 Eur neturtinę žalą. Paaiškino, kad 2021 m. rugsėjo 10 d. sprendimu antrinė teisinė pagalba yra suteikta, todėl tarp Tarnybos ir pareiškėjos nėra likusio ginčo dalyko.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškėjos R. P. skundas ir patikslintas skundas atmestini.

Byloje ginčas kilo dėl Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyriaus 2021 m. liepos 12 d. sprendimo Nr. (8.4Mr)TPS-3257 ir 2021 m. liepos 29 d. sprendimo Nr. (8.4Mr)TPS-3486 teisėtumo bei pagrįstumo.

Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymas.

Byloje nustatyta, kad 2021 m. balandžio 4 d. sprendimu Nr. (8.4 Mr)-TP-21-T-572-2880 „Dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo“ nuspręsta teikti antrinę teisinę pagalbą R. P. dėl Šiaulių apygardos teismo 2021 m. vasario 25 d. nutarties baudžiamojoje byloje Nr. 1A-37-875/2021 apskundimo, parengti procesinius dokumentus, ginti kasacinės instancijos teisme. Sprendimu paskirtas advokatas Anatolijus Svilas. 2021 m. balandžio 22 d. sprendimu Nr. (8.4Mr)TP-21-P-572-3468 „Dėl sprendimu Nr. (8.4 Mr)TP-21-T-572-2880 paskirto teikti antrinę teisinę pagalbą advokato pakeitimo“ advokatas pakeistas iš Anatolijaus Svilo į Gintarą Gricių. 2021 m. liepos 2 d. pareiškėja pateikė prašymą suteikti antrinę valstybės garantuojamą teisinę pagalbą. Tarnyba 2021 m. liepos 12 d. raštu Nr. (8.4Mr)TPS-3257 „Dėl prašymo palikimo nenagrinėtu“ nurodė, kad 2021 m. balandžio 6 d. sprendimu Nr. (8.4 Mr)TP-21-T-572-2880 pareiškėjai suteikta antrinė teisinė pagalba dėl Šiaulių apygardos teismo 2021 m. vasario 25 d. nutarties baudžiamojoje byloje Nr. 1A-37-875/2021, apskundimo, todėl 2021 m. liepos 2 d. prašymas suteikti antrinę teisinę pagalbą paliekamas nenagrinėtu, kadangi jis patenka į Tarnybos 2021 m. balandžio 6 d. sprendimo Nr. (8.4Mr)TP-21-T-257-2880 apimtį. 2021 m. liepos 15 d. pareiškėja pateikė skundą „Dėl advokato Gintaro Griciaus nekokybiškai parengto kasacinio skundo“, o 2021 m. liepos 22 d. pateikė prašymą suteikti antrinę valstybės garantuojamą teisinę pagalbą. 2021 m. liepos 29 d. raštu Nr. (8.4Mr)TPS-3486 „Dėl advokato pakeitimo“ Tarnyba nurodė, kad nenustatė, jog advokatas netinkamai teiktų pareiškėjai antrinę teisinę pagalbą pagal 2021 m. balandžio 6 d. sprendimą Nr. (8.4 Mr)TP-21-T-257-2880 (2021 m. balandžio 22 d. sprendimą Nr. (8.4Mr)TP-21-P-275-34680), o pareiškėjos nurodytos aplinkybės negali būti pagrindas spręsti klausimo dėl advokato pakeitimo. Atsižvelgiant į tai, Tarnyba atsisakė pakeisti aukščiau nurodytu sprendimu paskirtą advokatą Gintarą Gricių kitu advokatu.

Dėl 2021 m. liepos 12 d. rašto Nr. (8.4Mr)TPS-3257

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba, kaip viešojo administravimo institucija, savo veikloje privalo vadovautis Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) nuostatomis. Minėto įstatymo 11 straipsnis reglamentuoja prašymų ir skundų administraciniam sprendimui priimti pateikimą ir nagrinėjimą. VAĮ 11 straipsnio 3 dalies 3 punkte nurodyta, kad prašymas ar skundas viešojo administravimo subjekto vadovo arba jo įgalioto pareigūno ar valstybės tarnautojo, kito įstatymų nustatytą specialų statusą turinčio fizinio asmens sprendimu gali būti nenagrinėjamas, jeigu paaiškėja, kad dėl to paties klausimo atsakymą yra pateikęs arba sprendimą yra priėmęs viešojo administravimo subjektas, į kurį kreiptasi, arba kitas kompetentingas viešojo administravimo subjektas ir asmuo nepateikia naujų duomenų, leidžiančių abejoti ankstesnio atsakymo pagrįstumu ar ginčyti viešojo administravimo subjekto priimtą sprendimą.

Byloje esantys duomenys patvirtina, jog 2021 m. balandžio 6 d. sprendimu Nr. (8.4Mr)-TP-21-T-572-2880 Tarnyba nusprendė teikti antrinę teisinę pagalbą R. P. dėl Šiaulių apygardos teismo 2021 m. vasario 25 d. nutarties baudžiamojoje byloje Nr. 1A-37-875/2021 apskundimo, parengti procesinius dokumentus, ginti kasacinės instancijos teisme. Sprendimo 5 punkte numatyta, kad jis galioja iki socialinės pašalpos skyrimo termino pabaigos, bet ne ilgiau, kaip iki bylos išnagrinėjimo kasacinės instancijos teisme. 2021 m. birželio 18 d. nutartimi Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nurodė, jog nesant teisinių argumentų, leidžiančių abejoti žemesnės instancijos teismų išvadų teisėtumu kasatorės keliamais klausimais, kasacinį skundą, kaip neatitinkantį Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 368 straipsnio 2 dalies reikalavimų ir BPK 369 straipsnyje nustatytų pagrindų, atsisakė priimti.

2021 m. liepos 2 d. pareiškėja, kreipdamasi į Tarnybą su prašymu suteikti antrinę teisinę pagalbą, nurodė, jog Lietuvos Aukščiausiasis Teismas atsisakė priimti jos kasacinį skundą dėl jo neatitikimo BPK 386 ir 369 straipsnių reikalavimams. Pareiškėja manydama, jog advokatas nekokybiškai parengė kasacinį skundą, prašė skubiai suteikti antrinę teisinę pagalbą, t. y. skirti advokatą procesiniams dokumentams parengti ir atstovauti jos interesus teisme.

BPK 370 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad šio Kodekso 367 straipsnio 1 dalyje ir 404 straipsnyje nurodytiems asmenims, praleidusiems kasacinio skundo padavimo terminą dėl priežasčių, kurias teismas pripažįsta svarbiomis, praleistas terminas gali būti atnaujintas. Pareiškimas dėl praleisto kasacinio skundo padavimo termino atnaujinimo negali būti paduodamas praėjus daugiau negu vieneriems metams po nutarties ar nuosprendžio įsiteisėjimo.

Vertinant pareiškėjos pateiktų prašymų tapatumą, atsižvelgtina į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 2 straipsnio 1 dalį, kurioje nustatyta, kad antrinė valstybės garantuojama teisinė pagalba – tai dokumentų rengimas, gynyba ir atstovavimas bylose, įskaitant vykdymo procesą, atstovavimas išankstinio ginčo sprendimo ne teisme atveju, jeigu tokią tvarką nustato įstatymai ar teismo sprendimas. Kadangi Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos uždavinys yra užtikrinti antrinės teisinės pagalbos teikimą ir šiuo tikslu Tarnyba priima sprendimus, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo prasme tapačiu būtų laikomas toks asmens prašymas dėl antrinės teisinės pagalbos suteikimo, kai teisinę pagalbą prašoma suteikti toje pačioje byloje (procese), dėl kurios (-io) jau yra priimtas sprendimas teikti/neteikti antrinę teisinę pagalbą (žr., pvz., Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2017 m. sausio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. I-31-583/2017).

Analizuojant 2021 m. balandžio 6 d. sprendimą Nr. (8.4Mr)-TP-21-T-572-2880 ir 2021 m. liepos 2 d. prašymo suteikti antrinę teisinę pagalbą turinį, laikytina, jog pareiškėja, pateikdama liepos 2 d. prašymą, siekė to paties tikslo, t. y. kasacine tvarka apskųsti 2021 m. vasario 25 d. Šiaulių apygardos teismo nutartį baudžiamojoje byloje Nr. 1A-37-875/2021.

Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, pažymėtina, jog Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2021 m. birželio 18 d. priėmęs nutartį, kuria atsisakyta priimti kasacinį skundą, neužkrito kelio pareiškėjai, pasinaudojant PBK 370 straipsnio 2 dalyje numatytais terminai, parengti kasaciniam skundui keliamus reikalavimus atitinkantį kasacinį skundą bei pareiškimą atnaujinti skundo padavimo terminą ir juos pateikti teismui. Kasacinis skundas ir pareiškimas atnaujinti kasacinio skundo pateikimo terminą priskirtini dokumentų rengimui, kurie patenka į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos įstatymo 2 straipsnio 1 dalį. Taigi, Tarnyba, įvertinusi pateiktą prašymą, teisingai sprendė, jog pareiškėjos 2021 m. liepos 2 d. prašymas negali būti nagrinėjamas, nes jis patenka į Tarnybos 2021 m. balandžio 6 d. sprendimo Nr. (8.4Mr) TP-21-T-572-2880 apimtį, todėl pareiškėja turėjo kreiptis į jai paskirtą advokatą dėl aukščiau nurodytų dokumentų parengimo, kasacinio skundo trūkumų pašalinimo, bet ne teikti naują prašymą Tarnybai.

Pažymėtina, jog Tarnyba 2021 m. liepos 12 d. rašte Nr. (8.4Mr)TPS-3257 „Dėl prašymo palikimo nenagrinėtu“ vadovavosi Viešojo administravimo įstatymo 14 straipsnio 5 dalies 4 punktu, kuris rašto priėmimo metu pakeistas ir prašymo palikimą nenagrinėtu reglamentavo VAĮ 11 straipsnio 3 dalies 3 punktas, tačiau netinkamos redakcijos straipsnių nurodymą rašte, teismas laiko formaliu pažeidimu, kuris nesudaro pagrindo panaikinti priimtą raštą.

Atsižvelgiant į aukščiau nustatytas faktines aplinkybes ir ginčo teisinį reglamentavimą, teisėjų kolegija daro išvadą, kad Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2021 m. liepos 12 d. raštas Nr. (8.4Mr)TPS-3257 „Dėl prašymo palikimo nenagrinėtu“ yra teisėtas ir pagrįstas.

Dėl 2021 m. liepos 29 d. rašto Nr. (8.4Mr)TPS-3486

2021 m. liepos 15 d. pareiškėja pateikė skundą „Dėl advokato Gintaro Griciaus nekokybiškai parengto kasacinio skundo“, kuriuo prašė įvertinti advokato kvalifikaciją ir kompetenciją bei tai, ar jis gali teikti teisinę pagalbą, nes pagal nutartyje išdėstytus argumentus galima suprasti, kad jis nesuvokia, kas yra kasacinis skundas, kas jame turi būti išdėstyta ir kaip jis rengiamas.

2021 m. liepos 22 d. prašyme Suteikti antrinę valstybės garantuojamą teisinę pagalbą pareiškėja nurodė, kad teikia prašymą skirti kitą advokatą, nes iš LAT priimtos nutarties darytina išvada, jog kasacinis skundas parengtas netinkamai.

Įvertinus pateikto skundo ir prašymo turinį, darytina išvada, jog pareiškėja pateikė prašymą pakeisti paskirtą advokatą kitu, nes, jos nuomone, jai paskirtas advokatas netinkamai ir nekokybiškai atliko savo pareigas.

Garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 18 straipsnio 8 dalyje numatyta, kad antrinę teisinę pagalbą visose proceso ikiteisminėse (neteisminėse) ir teisminėse stadijose paprastai teikia vienas (tas pats) advokatas. Tarnybos sprendimu antrinę teisinę pagalbą teikti paskirtas advokatas gali būti pakeistas pareiškėjo arba paties advokato motyvuotu rašytiniu prašymu, jeigu nustatomas interesų konfliktas arba kitos aplinkybės, dėl kurių antrinę teisinę pagalbą teikiantis advokatas negali teikti antrinės teisinės pagalbos konkrečioje byloje. Pareiškėjo rašytiniu prašymu advokatas taip pat gali būti pakeistas, jeigu pateikiamas šio įstatymo 17 straipsnio 5 dalyje nurodytas sutikimas ir tarnyba su advokatu sudaro sutartį konkrečioje byloje. Be to, advokatas gali būti pakeistas tarnybos iniciatyva, pasibaigus paskirto advokato sutarčiai dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo ar sustabdžius šios sutarties vykdymą. Advokatas turi nedelsdamas, kai sužinojo ar turėjo sužinoti apie interesų konfliktą arba kitas aplinkybes, dėl kurių negali teikti antrinės teisinės pagalbos konkrečioje byloje, informuoti apie tai tarnybą. Sprendimą dėl antrinę teisinę pagalbą teikiančio advokato pakeitimo priima tarnyba.

Lingvistinis minėtos teisės normos aiškinimas leidžia identifikuoti du atskirus advokato pakeitimo kitu advokatu pagrindus: pirma, kai nustatomas interesų konfliktas, ir, antra, kai nustatomos kitos aplinkybės, t. y. aplinkybės, nesusijusios su interesų konfliktu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. spalio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A62-3166/2011, 2012 m. sausio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A575-335/2012). Garantuojamos teisinės pagalbos įstatymas nepateikia nei baigtinio, nei pavyzdinio pastarųjų aplinkybių sąrašo, kas reiškia, jog minėtas klausimas yra vertinamojo pobūdžio ir turi būti sprendžiamas kiekvieną kartą individualiai, atsižvelgiant į susiklosčiusią faktinę situaciją. Tarnybos sprendimas turi būti grindžiamas siekiu užtikrinti asmens teisių bei įstatymų saugomų interesų apsaugą (Garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 1 punktas), suteikti asmeniui kokybišką ir efektyvią valstybės garantuojamą teisinę pagalbą (Garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 2 punktas), tačiau taip pat būtina atsižvelgti į valstybės garantuojamos teisinės pagalbos ekonomiškumo (Garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 2 punktas) ir draudimo piktnaudžiauti valstybės garantuojama teisine pagalba ir materialiomis bei procesinėmis teisėmis (Garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 4 punktas) principus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. spalio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A62-3037/2011).

Teisėjų kolegija pabrėžia, kad, pagal bendrąją įrodinėjimo pareigos paskirstymo tarp bylos šalių taisyklę, kiekviena šalis turi įrodyti tas aplinkybes, kuriomis ji remiasi, teikdama savo reikalavimus bei atsikirtimus (ABTĮ 56 straipsnio 4 dalis). ABTĮ 56 straipsnio 6 dalis įtvirtina, kad teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. sausio 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-2001-525/2017).

Pareiškėja 2021 m. liepos 15 d. skunde advokato Gintaro Griciaus nekokybišką darbą grindžia ta aplinkybe, jog Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2021 m. birželio 18 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjos kasacinį skundą kaip neatitinkantį BPK 368 ir 369 straipsniuose numatytų reikalavimų. Kitų argumentų, kurie patvirtintų, jog advokatas Gintaras Gricius netinkamai teikė antrinę teisinę pagalbą pareiškėja nepateikia. Atsakovas pateikė 2021 m. gegužės 28 d. raštą Nr. (8.4 Mr)TPS-2612 „Dėl prašymo suteikti antrinę teisinę pagalbą“, kuriame nurodė, jog 2021 m. gegužės 25 d. gavo advokato pranešimą dėl pareiškėjos vengimo bendradarbiauti su advokatu bei pasirašyti parengtą pagal pareiškėjos pageidavimą kasacinį skundą. Tarnyba prašė pareiškėjos iki 2021 m. birželio 11 d. pateikti paaiškinimą dėl rašte nurodytų aplinkybių, tačiau pareiškėja tokio paaiškinimo nepateikė.

Tarnyba, priimdama sprendimą dėl antrinę teisinę pagalbą teikiančio advokato pakeitimo kitu advokatu, privalo būti aktyvi ir atlikti išsamų advokato ar pareiškėjo nurodytų aplinkybių tyrimą, realiai naudodamasi Įstatymo suteiktais įgalinimais, o šio proceso rezultatai, pagrindžiant juos objektyviais tyrimo metu surinktais duomenimis, turi atsispindėti motyvuotame sprendime.

Tarnyba, vertindama pareiškėjos skundą ir prašymą skirti kitą advokatą, gavo advokato Gintaro Griciaus paaiškinimą „Dėl teisinės pagalbos teikimo R. P.“. Įvertinusi pareiškėjos pateiktus argumentus ir advokato paaiškinimą, Tarnyba nenustatė, kad advokatas netinkamai teikė antrinę teisinę pagalbą pagal 2021 m. balandžio 6 d. sprendimą, o pareiškėjos nurodytos aplinkybės negali būti pagrindas spręsti klausimo dėl advokato pakeitimo.

Apibendrinus byloje esančius duomenis, nustatyta, kad Tarnyba teisingai įvertino aplinkybes ir nenustatė Sprendimu paskirto advokato keitimo pagrindų. Vien ta aplinkybė, jog kasacinis skundas nepriimtas dėl jo neatitikimo BPK numatytiems kasacinio skundo reikalavimams, neįrodo, jog antrinė teisinė pagalba buvo teikta netinkamai. Be to, 2021 m. liepos 12 d. raštu atsakovė nurodė, jog 2021 m. balandžio 6 d. sprendimas yra galiojantis, tačiau pareiškėja nesinaudojo savo teise kreiptis į advokatą, jog būtų parengtas pareiškimas dėl termino atnaujinimo ir pakartotinai pateiktas kasacinis skundas.

Garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 10 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog Lietuvos advokatūra, siekdama padėti užtikrinti efektyvų antrinės teisinės pagalbos teikimą, tikrina antrinę teisinę pagalbą teikiančių advokatų, advokatų padėjėjų veiklos kokybę pagal Lietuvos advokatūros patvirtintas antrinės teisinės pagalbos kokybės vertinimo taisykles.

Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą, Tarnyba 2021 m. liepos 29 d. rašte teisingai nurodė, kad neturi suteiktos kompetencijos vertinti advokato veiklos kokybės, todėl tinkamai pareiškėjai išaiškino, jog manydama, kad advokatas netinkamai parengė procesinius dokumentus, ji turi teisę kreiptis į Lietuvos advokatūrą su skundu.

Atsižvelgiant į aukščiau nustatytas faktines aplinkybes ir aptartą teisinį reglamentavimą, teisėjų kolegija daro išvada, kad Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyriaus 2021 m. liepos 29 d. raštas Nr. (8.4Mr)TPS-3486 „Dėl advokato pakeitimo“ yra teisėtas ir pagrįstas.

Dėl neturtinės žalos atlyginimo

Administracinių bylų teisenos įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl turtinės ir neturtinės (moralinės) žalos, padarytos fiziniam asmeniui ar organizacijai neteisėtais valstybės ar vietos savivaldos institucijos, įstaigos, tarnybos (toliau - ir Institucija) bei jų tarnautojų veiksmais ar neveikimu viešojo administravimo srityje, atlyginimo. Nurodytos žalos atlyginimas siejamas su jos atsiradimu dėl neteisėtų Institucijos bei jos tarnautojų veiksmų ar neveikimo viešojo administravimo srityje. Tai reiškia, kad žala atlygintina Institucijai (jos pareigūnui) neįvykdžius įstatymuose nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (Civilinio kodekso 6.246 straipsnis).

CK 6.271 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad valstybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, jog atsižvelgiant į tai, kad valstybės ar savivaldybės viešosios atsakomybės pagal CK 6.271 straipsnį esminė sąlyga – neteisėti valstybės valdžios institucijų aktai, šios sąlygos buvimas (nebuvimas) paprastai byloje nustatinėjamas pirmiausia. Šios sąlygos nustatymas (nenustatymas) gali lemti, ar kitų civilinės atsakomybės sąlygų (žalos ir priežastinio ryšio) nustatinėjimas CK 6.271 straipsnio kontekste yra teisiškai reikšmingas, nes, kaip jau minėta, nenustačius bent vienos iš minėtų trijų civilinės atsakomybės sąlygų, valstybei neatsiranda pareiga atlyginti žalą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. sausio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-69/2012 ir kt.)

Teismas, įvertinęs atsakovo priimtus raštus, sprendžia, kad jie pagrįsti ir teisėti, o Tarnybos darbuotojai, atlikdami jiems pavestas funkcijas (nagrinėdami pareiškėjos prašymus ir skundus), veikė taip, kaip numatyta įstatyme. Atsižvelgiant į išdėstytą, nenustačius neteisėtų institucijos veiksmų, kaip vienos iš būtinų sąlygų neturtinei žalai kilti, nėra pagrindo nustatinėti kitų civilinei atsakomybei kilti būtinų sąlygų.

Atsižvelgiant į išdėstytą pareiškėjos prašymas atlyginti 1 000 Eur neturtinę žalą atmestinas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 -87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsniu teisėjų kolegija

nusprendžia:

Pareiškėjos R. P. skundą ir patikslintą skundą atmesti.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmus.

Teisėjai Arvydas MartinavičiusLaisvutė KartanaitėJarūnė Sedalienė