- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-01-14
- Bylos Nr.
- II-49-817/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-02083-2021-9
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Palikti nutarimą nepakeistą ir skundo nepatenkinti
- Teisėjas
- Ieva Gavelytė-Kalytienė (pirm.)
- Pareiškėjas
- V. G.
- Nukentėjusysis
- E. D.
- Institucija
- Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyrius
- Advokatai
- Reda Aleksynaitė
teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo V. G. skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos 2021 m. spalio 22 d. nutarimo Nr. 10ANR_N-21657-2021 panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Nusikalstamų veikų eismo saugumui tyrimo skyriaus tyrėjo M. U. 2021 m. spalio 22 d. nutarimu Nr. 10ANR_N-21657-2021 (toliau – ir Nutarimas) V. G. buvo pripažintas kaltu padaręs Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 417 straipsnio 3 dalyje numatytą administracinį nusižengimą dėl to, kad jis, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950, (toliau – ir Kelių eismo taisyklės) 8, 9, 103 punkto, kelio ženklo Nr. 323 reikalavimus, 2021 m. gegužės 18 d., apie 08.12 val., (duomenys neskelbtini), vairuodamas automobilį Toyota, valst. (duomenys neskelbtini), su priekaba Respo, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir išvažiuodamas iš kelio bei sukdamas į kairę, kelyje, kur yra kelio ženklas Nr. 323, draudžiantis sukti į kairę, susidūrė su lenkiančiu automobiliu Toyota, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nuo smūgio kliudytas stovintis automobilis Opel, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Jam paskirta administracinė nuobauda – 60 Eur bauda.
Šalies argumentai
V. G. Vilniaus miesto apylinkės teismui pateikė skundą, kuriuo prašo panaikinti Nutarimą ir administracinio nusižengimo teiseną jo atžvilgiu nutraukti. Pareiškėjas nurodė, kad nei administracinio nusižengimo protokole, nei skundžiamame Nutarime nėra aiškiai nurodyta, už kokių neteisėtų veiksmų atlikimą V. G. traukiamas administracinėn atsakomybėn. Pareiškėjo teigimu, įvykio metu V. G. suko į kairę, todėl jo veiksmai vertintini ne pagal KET 103 punktą, bet pagal KET 109 punktą, kuris nustato, kad sukdamas į kairę (apsisukdamas) ne sankryžoje, vairuotojas privalo duoti kelią priešinga kryptimi važiuojančioms transporto priemonėms. Kadangi V. G. vairuojamas automobilis suko į kairę ne sankryžoje, automobilis Toyota (duomenys neskelbtini) važiavo ta pačia kryptimi, kaip ir V. G. vairuojamas Toyota (duomenys neskelbtini), todėl pagal KET 109 punktą, V. G. neturėjo praleisti automobilio Toyota (duomenys neskelbtini). Priešingai, Toyota (duomenys neskelbtini) vairuotojas, atlikdamas lenkimo manevrą, turėjo įsitikinti savo atliekamo manevro saugumu, tačiau to nepadarė. Taigi, pareiškėjo vertinimu, eismo įvykis įvyko ne dėl V. G. kaltės, o Toyota (duomenys neskelbtini) vairuotojui pradėjus lenkimo manevrą ir neįsitikinus, kad priekyje važiuojančios transporto priemonės faktiškai nesuka į kairę. Taip pat, pareiškėjo teigimu, pagal KET nuostatas, administracinio nusižengimo protokole nurodytas ženklas Nr. 323 „Sukti į kairę draudžiama“ galioja toje važiuojamųjų dalių sankirtoje, prieš kurią jis pastatytas, negalioja maršrutiniam transportui ir nedraudžia apsisukti. Pareiškėjas pažymi, jog iš savivaldybės gauta informacija apie šio ženklo teisėtumą patvirtina tik tai, kad aptariamas ženklas buvo pastatytas „apytiksliai“ 2012 m., tačiau ši informacija nepatvirtina, kad ženklas buvo pastatytas teisėtai, laikantis tuo metu galiojusių reikalavimų. Priešingai, iš šio atsakymo matyti, kad netgi nėra žinoma, kas įrengė minėtą ženklą, juo labiau, nėra duomenų apie ženklo įrengimo suderinimą su policija, o šios prielaidos yra būtinos ženklo teisėtumui patvirtinti. Kadangi į bylą nebuvo pateikti šio ženklo įrengimo teisėtumą patvirtinantys dokumentai, taikant administracinę atsakomybę, pareiškėjo vertinimu, šio ženklo pažeidimu negali būti remiamasi, nes kelio ženklo Nr. 323 įrengimo teisėtumas neįrodytas. Pareiškėjas pažymėjo ir tai, kad net, jei ir būtų nustatyta, kad kelio ženklas buvo įrengtas teisėtai, atsakomybė už jo pažeidimą protokole ir nutarime nurodytame ANK 417 straipsnio 3 dalyje nenumatyta, todėl ši byla, bet kuriuo atveju, turėtų būti nutraukta ir administracinė atsakomybė V. G. netaikoma.
Atsiliepimas
Institucija, priėmusi skundžiamą nutarimą, atsiliepime į skundą nurodė, kad su skunde išdėstytais reikalavimais nesutinka. Institucija pažymėjo, kad skundžiamame Nutarime V. G. inkriminuoti KET 8, 9 ir 103 punktų pažeidimai, kurie reglamentuoja bendrąsias eismo dalyvių pareigas ir važiavimo pradžią bei manevravimą. Institucijos vertinimu, V. G., sukdamas į kairę, kelyje, kur yra kelio ženklas Nr. 323 („Sukti į kairę draudžiama“), pažeidė jo reikalavimus. Taip pat, išvažiuodamas iš kelio, nesilaikė reikalavimo duoti kelią juo važiuojančioms transporto priemonėms, nepraleisdamas, jį lenkimo manevrą pradėjusį ir jau įpusėjusį, automobilį Toyota, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Tokiais savo neatsakingais ir lengvabūdiškais veiksmais V. G. sukėlė didelį pavojų ne tik eismo saugumui, bet ir kitų žmonių turtui, jų sveikatai, taip pat ir gyvybei. Skundo teiginiai, susiję su ženklo neteisėtumu, nepagrįsti, kadangi iš Vilniaus miesto savivaldybės administracijos eismo organizavimo skyriaus eismo valdymo poskyrio gautame atsakyme į paklausimą, nurodyta, kad (duomenys neskelbtini) (ankstesnis pavadinimas (duomenys neskelbtini)), ties (duomenys neskelbtini) namu esantis kelio ženklas Nr. 323 („Sukti į kairę draudžiama“) įrengtas apytiksliai 2012 metais, kelio ženklas yra tinkamos būklės, skaitmeniniame Vilniaus miesto techninių eismo reguliavimo priemonių informacinės sistemos žemėlapyje šis kelio ženklas yra registruotas ir jo naikinti neketinama. Skundo teiginiai ir abejonės, kritikuojantys kaltinančius įrodymus bei jų trūkumus, nesukelia abejonių, kad byloje surinkti faktiniai duomenys pakankami ir patikimi. Skundas grindžiamas deklaratyviais ir subjektyviais samprotavimais, nepateikiant objektyvių nekaltumo įrodymų, nesutikimas su atliktu įrodymų vertinimu, pats savaime, nesudaro pagrindo konstatuoti, kad įrodymai buvo įvertinti neteisingai, byloje nėra faktinių duomenų, rodančių akivaizdžias įrodymų vertinimo klaidas, lėmusias nepagrįsto Nutarimo priėmimą, todėl skunde visos išdėstytos aplinkybės vertinamos kritiškai, kaip bandymas išvengti administracinės atsakomybės. Institucijos nuomone, pažeidimas yra kvalifikuotas tinkamai, nuobauda paskirta sankcijos ribose, procesinių pažeidimų nepadaryta, todėl Nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas .
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdyje pareiškėjo atstovė skundą palaikė, prašė jį tenkinti skunde išdėstytais motyvais.
Teismo posėdyje pareiškėjas V. G. prašė skundą tenkinti ir nurodė, kad įvykio dieną važiavo į darbą, tai buvo rytas, apie 08.00 val., tuo metu gan stipriai lijo, kelio danga buvo slidi. Toje vietoje dirba beveik 10 metų. Pareiškėjas važiavo su priekaba, greitis buvo 30-40 km/h. Už jo važiavo vienas automobilis, pareiškėjas matė tik automobilio žibintus. Iš galo važiuojantis automobilis važiavo panašiu greičiu kaip pareiškėjas, šį automobilį pareiškėjas pastebėjo, kai jis buvo prie ankstesnio įsukimo į kitą įvažiavimą – apie 100 metrų atstumu iki įvykio vietos. Pareiškėjas vairuojamu automobiliu suko į kairę, prieš tai įsitikinęs, ar nėra automobilių – pasižiūrėjo į priekį, į galą per kairės pusės veidrodėlį (per galinį veidrodėlį negalėjo žiūrėti, nes per jį galinio vaizdo nesimatė). Matė, kad už jo nieko nėra. Pareiškėjas nepastebėjo, ar E. D. rodė kairiojo posūkio signalą. Pareiškėjas pradėjo sukti į kairę, sukdamas į kairę ir beveik baigdamas manevrą, gavo stiprų smūgį į mašinos galą. Paties lenkimo momento pareiškėjas nematė, kai kito automobilio vairuotojas jį lenkė, pareiškėjas dalinai buvo įsukęs į teritoriją. Pareiškėjas nurodė, kad suko į kairę, nes kelyje stovintis kelio ženklas Nr. 323, draudžiantis sukti į kairę, nėra galiojantis. Po eismo įvykio pareiškėjas bendravo su kito automobilio vairuotoju, šis jo atsiprašė, kad padarė eismo įvykį pasakė, kad vėlavo į darbą. Buvo iškviesta policija, surašyti paaiškinimai, atvyko papildomas ekipažas, kuris nufotografavo teritoriją, patikrino vairuotojų blaivumą. Pareiškėjas nurodė, kad jis važiuodamas negavo smūgio į priekį, jo nuomone, situaciją jis įvertino teisingai, veiksmus atliko teisingai, todėl prašo nutraukti bylą. Pareiškėjas paaiškino, jog toje vietoje stovintį kelio ženklą Nr. 323 pastatė kažkokios įmonės darbuotojas, kad sunkvežimiai nesuktų į tą pusę. Pareiškėjas nurodė, kad jis nežino kokios įmonės darbuotojas pastatė tą ženklą, bet pareiškėjas yra įsitikinęs, kad ženklas yra neteisėtas. Visa teritorija priklauso pareiškėjo šeimai, todėl jis supranta šią teritoriją. Pareiškėjo teigimu, minėto ženklo teisėtumo niekas neginčijo, nes niekam nereikėjo.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdyje nukentėjusysis E. D. nurodė, kad įvykio dieną važiavo į darbą, lijo, buvo šlapia. V. G. važiavo labai lėtai (važiavo ne daugiau nei 10 km/h. greičiu), E. D. įsitikino, kad iš priešpriešos neatvažiuoja joks automobilis, parodė kairįjį posūkio signalą, pradėjo aplenkinėti V. G. vairuojamą automobilį, nes žinojo, kad toje vietoje negalima sukti, tačiau V. G. netikėtai pradėjo sukti automobilį į kairę. Koks buvo atstumas nuo E. D. ir V. G. vairuojamų automobilių tuo metu, kai E. D. pradėjo lenkimo manevrą, E. D. negalėjo tiksliai atsiminti, kiek pamena, galėjo būti 10-15 metrų. Kai E. D. pradėjo lenkti V. G. vairuojamą automobilį, V. G. nebuvo pradėjęs sukti į kairę. E. D. buvo pradėjęs lenkti, kai V. G. pradėjo sukti, tada E. D. bandė išvengti susidūrimo, bet V. G. važiavo toliau ir tada E. D. atsitrenkė į jo vairuojamą automobilį. E. D. paaiškino, jog jis bandė išvengti smūgio, suko į kairę, trenkėsi į bortą, slydo, suko į dešinę ir atsitrenkė V. G. vairuojamo automobilio galinę dalį, automobilio ir priekabos sujungimą. E. D. nurodė, kad jis lenkė vieną automobilį, tai yra būtent tą automobilį, į kurį atsitrenkė. E. D. nurodė neprisimenantis, ar V. G. rodė kairįjį posūkio signalą, bet ten, kur V. G. suko, negalima važiuoti, nes niekas neįleidžia, iš tos vietos galima tik išvažiuoti. Nukentėjusysis paaiškino, kad pirminį paaiškinimą policijai rašė iš karto po įvykio, tačiau po įvykio jis nieko nesuprato, jį išvežė greitoji pagalba, todėl tame paaiškinime galbūt neteisingai nurodė V. G. vairuojamo automobilio greitį. Vėliau E. D. paaiškinimą rašė dar kartą E. D. nurodė, kad tuo metu dirbo įmonėje „V.“, jo darbo vieta yra 300-400 metrų nuo įvykio vietos, kelio ženklas Nr. 323, draudžiantis sukti į kairę, ten stovėjo visada, niekada nebuvo jokio ginčo dėl šio ženklo, nebuvo jokios kalbos, kad šis ženklas stovi neleistinai ir pan.
Teismo posėdyje Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovas Vladislav Butkevič prašė skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškėjo V. G. skundas netenkintinas.
Pagal ANK 617 straipsnio 1 dalies nuostatas, pareigūnas, nagrinėdamas administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka, privalo nustatyti: ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar šis asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar nėra šio kodekso 591 straipsnyje nurodytų aplinkybių, ar yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, ar padaryta turtinė žala, taip pat kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. ANK 641 straipsnyje nustatyta, jog teismas, nagrinėdamas skundą dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą.
ANK 417 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad reikalavimo duoti kelią pradedant važiuoti, įvažiuojant į kelią, persirikiuojant ir kitaip keičiant važiavimo kryptį nevykdymas, įvažiavimas į priešpriešinio eismo juostą pažeidžiant Kelių eismo taisyklių reikalavimus, apsisukimas geležinkelio pervažose, vietose, kur kelio matomumas bent viena kryptimi mažesnis kaip 100 metrų, draudimo vairuotojams naudotis mobiliojo ryšio priemonėmis, kai jomis naudojamasi rankomis (išskyrus atvejus, kai stovinčios transporto priemonės variklis išjungtas), nesilaikymas, užtraukia baudą vairuotojams nuo šešiasdešimt iki devyniasdešimt eurų.
Kelių eismo taisyklių 9 punktas įtvirtina, kad eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti. Kelių eismo taisyklių 103 punktas numato, jog išvažiuodamas iš kelio, vairuotojas privalo duoti kelią juo važiuojančioms transporto priemonėms. Kelių eismo taisyklių 8 punktas įtvirtina, kad eismą keliuose Lietuvos Respublikoje gali apriboti tik kelio ženklai, nurodyti Taisyklių 1 priede, prie kelio ženklų priskirtini kintamos informacijos kelio ženklai, kurių pavyzdžiai nurodyti Taisyklių 2 priede, kelių ženklinimas, nurodytas Taisyklių 3 priede, šviesoforai ir reguliuotojo signalai, nurodyti Taisyklėse ir kituose Lietuvos Respublikoje galiojančiuose teisės aktuose, susijusiuose su eismo reguliavimu. Jeigu kelio ženklo ir kelių ženklinimo reikalavimai skiriasi, reikia vadovautis kelio ženklu. Eismo dalyviai privalo vadovautis jiems skirtais kelio ženklais. Draudžiamiesiems ženklams priskirtas kelio ženklas Nr. 323 „Sukti į kairę draudžiama“ galioja toje važiuojamųjų dalių sankirtoje, prieš kurią jis pastatytas (negalioja maršrutiniam transportui ir nedraudžia apsisukti).
Iš pareiškėjo parodymų teisme nustatyta, kad pareiškėjas 2021 m. gegužės 18 d., apie 08 val., (duomenys neskelbtini), vairuodamas automobilį su priekaba, išvažiuodamas iš kelio suko į kairę. Šį manevrą jis atliko nepaisydamas toje vietoje stovinčio kelio ženklo Nr. 323 „Sukti į kairę draudžiama“, nes, pareiškėjo teigimu, šis kelio ženklas yra negaliojantis. Pareiškėjas taip pat nurodė, kad jis matė paskui jį važiuojančio automobilio šviesas, parodė kairį posūkio signalą, pasižiūrėdamas per automobilio kairį šoninį veidrodėlį įsitikino, kad nieko nėra ir suko į kairę, o sukdamas į kairę pajuto stiprų smūgį į mašinos galą. Tuo tarpu nukentėjusysis E. D. teisme parodė, kad jis neprisimena, ar V. G. rodė kairio posūkio signalą, tačiau pažymėjo, jog nukentėjusiajam pradėjus lenkti V. G. vairuojamą automobilį su priekaba, V. G. nebuvo pradėjęs sukti į kairę ir tik tuomet, kai E. D. jau buvo pradėjęs lenkimą, V. G. pradėjo sukti į kairę ir E. D. nepavykus išvengti susidūrimo, E. D. atsitrenkė į V. G. vairuojamą automobilį. Teismas neturi jokio pagrindo netikėti šiais nukentėjusiojo E. D. parodymais. E. D. visą laiką matė prieš jį važiuojantį V. G. vairuojamą automobilį, todėl akivaizdu, kad, jei prieš lenkimo manevrą E. D. būtų matęs, jog V. G. vairuojamas automobilis su priekaba suka į kairę, jis nebūtų šio automobilio lenkęs ir sąmoningai sukėlęs eismo įvykio. Pažymėtina, kad eismo įvykio metu abi transporto priemonės judėjo, iš byloje esančio 2021 m. gegužės 18 d. Eismo įvykio vietos plano (b. l. 30), fotonuotraukų (b.l. 40), taip pat E. D. parodymų matyti, kad jis stengdamasis išvengti susidūrimo manevravo savo vairuojamą automobilį, todėl aplinkybė, kad E. D. vairuojamas automobilis atsitrenkė į V. G. vairuoto automobilio galinę, o ne priekinę dalį, savaime nepatvirtina, kad E. D. lenkimo manevrą pradėjo tik tuomet, kai V. G. jau buvo pradėjęs sukti į kairę.
Teismas, įvertinęs E. D. parodymus, byloje fiksuotus transporto priemonių apgadinimus (b. l. 30 – 31), kitus byloje surinktus duomenis, sprendžia, kad V. G., esant sudėtingoms eismo sąlygoms (lyjant lietui, esant slidžiai kelio dangai), matydamas paskui jį važiuojantį automobilį, žinodamas, kad toje vietoje yra posūkį į kairę draudžiantis kelio ženklas ir nepaisydamas šiuo kelio ženklu įtvirtinto draudimo, išvažiuodamas iš kelio buvo nepakankamai atidus ir suko į kairę neįsitikinęs, kad jo nelenkia kitas automobilis, nesilaikė reikalavimo duoti kelią jo vairuotą transporto priemonę lenkusiam E. D. vairuotam automobiliui, tuo sukeldamas pavojų kitiems eismo dalyviams, kitiems asmenims bei jų turtui. Pažymėtina, kad sukti į kairę leidžiama tik tose vietose, kur nėra tai draudžiančių kelio ženklų, be to skirtingai nei nurodoma pareiškėjo skunde, vairuotojas sukdamas į kairę ir išvažiuodamas iš kelio privalo laikytis ne tik Kelių eismo taisyklių 109 punkte įtvirtintos pareigos duoti kelią priešinga kryptimi važiuojančioms transporto priemonėms, tačiau ir Kelių eismo taisyklių 103 punkto, įtvirtinančio jog vairuotojas, išvažiuodamas iš kelio, privalo duoti kelią juo važiuojančioms transporto priemonėms.
Atmestini pareiškėjo skundo argumentai dėl įvykio vietoje pastatyto kelio ženklo Nr. 323 „Sukti į kairę draudžiama“ pastatymo teisėtumo. Teismų praktikoje pripažįstama, kad kelio ženklai galioja, kol jų teisėtumas nėra nuginčytas įstatymų nustatyta tvarka. Administracinio nusižengimo byloje nėra sprendžiamas kelio ženklo teisėtumo klausimas. Kilus abejonių dėl kelio ženklo teisėtumo, asmuo gali kreiptis į kompetentingą instituciją įstatymų nustatyta tvarka (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. balandžio 23 d. nutartis byloje Nr. N-575-4616/2010, Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. gegužės 9 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-131-462/2018, Šiaulių apygardos teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-39-332/2020 ). Nagrinėjamoje byloje nėra duomenų, kad kelio ženklas Nr. 323 „Sukti į kairę draudžiama“ teisės aktų nustatyta tvarka būtų pripažintas neteisėtai įrengtu, todėl V. G. kaip eismo dalyvis privalėjo laikytis galiojančių kelio ženklų (Kelių eismo taisyklių 5 punktas). Priešingu atveju susiklostytų situacija, kai bet koks kelio ženklinimas vairuotojams pasirodžius esant neteisėtam, netektų savo privalomosios galios ir eismo dalyviai eismą vykdytų pagal kiekvieno savo individualiai susikurtas eismo taisykles.
Papildomai pažymėtina, kad skunde yra nurodyta visa eilė Kelių eismo taisyklių reikalavimų pažeidimų, kuriuos galimai padarė nukentėjusysis E. D.. Byloje nenustatyta, kad E. D. būtų lenkęs V. G. vairuojamą automobilį ten, kur tai daryti draudžiama ar pažeisdamas Kelių eismo taisyklių reikalavimus. Jei V. G. būtų nedaręs posūkio vietoje, kur tai daryti draudė įvykio vietoje eismą reguliavę kelio ženklai ar prieš darydamas Kelių eismo taisyklių reikalavimus pažeidžiantį posūkio manevrą būtų buvęs atidus ir davęs kelią E. D. vairuojamam automobiliui, eismo įvykio būtų pavykę išvengti. Taigi būtent V. G. padaryti Kelių eismo taisyklių pažeidimai buvo būtinoji padarinių kilimo sąlyga.
Įvertinęs aukščiau aptartus įrodymus, teismas nustatė, kad Nutarimą priėmęs pareigūnas atsižvelgė į visas bylai reikšmingas aplinkybes ir priėmė teisingą bei pagrįstą išvadą dėl V. G. padaryto administracinio nusižengimo, numatyto ANK 417 straipsnio 3 dalyje, todėl naikinti ar keisti skundžiamą nutarimą nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 641 straipsniu, 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 4 dalimi, 646 straipsniu,
nutaria:
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Nusikalstamų veikų eismo saugumui tyrimo skyriaus tyrėjo M. U. 2021 m. spalio 22 d. nutarimą Nr. 10ANR_N-21657-2021 palikti nepakeistą ir V. G. skundo netenkinti.
Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jos nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.